2014 m. gruodžio 27 d., šeštadienis

Dovana stiklainyje - avižiniai sausainiai


Ar visus gerus vaikus jau aplankė Kalėdų Seneliai su sixpakais ir Snieguolės su trumpais sijonais? Mano draugai nors ir buvo geri, pas juos atėjo kažkokia Kalėdų baba su prijuoste :) Ir atnešė po "sloviką" su keistu turiniu ir dar keistesniu rašteliu.
Dovanos stiklainyje idėja visai nenauja, bet aš dariau tai pirmą kartą. Iš pradžių sunku buvo apsispręsti ar į stiklainius susluoksniuoti sausainius ar sriubą, nes ir vienas ir kitas variantas gali atrodyti labai gražiai ir šventiškai. Kodėl nusprendžiau daryti sausainius? Gal dėl to, kad mūsų parduotuvėse gana sudėtinga rasti gerų džiovintų daržovių. Taigi jeigu reikia skanios ir gražios dovanos, imkite:
vieną 0.75 ml stiklainį;
matavimui skirtą stiklinę (aš naudojau vienkartinę skirtą kavai, 0,2 l talpos);
į stiklainį sluoksniuojame:
2 stiklines avižinių dribsnių;
1 stiklinę miltų;
2/3 stiklinės cukraus (balto arba rudo, arba perpus abiejų);
o toliau jau fantazijos reikalas - likusią vietą užpildome įvairomis sėklomis, riešutais, džiovintais vaisiai, šokolado gabaliukais ar pan.
Aš dariau skirtingus stiklainius ir naudojau aguonas, sezamo ir moliūgų sėklas, saulėgrąžas, razinas, džiovintas spanguoles, kokosą, lazdyno riešutus, linų sėmenis.

Prie stiklainio būtina pridėti raštelį ir jame parašyti, ką reikia daryti, kad iš stiklainio turinio išeitų sausainiai. O tai visai paprasta, tereikia pašildyti 2/3 stiklinės rapsų aliejaus arba ištirpinto sviesto ir juo užplikyti stiklainio turinį. Tada gerai išplakti kiaušinį (jei nedidelis, galima ir du) ir įmaišyti į masę. Ant kepimo popieriaus šaukštu dėti masės, paliekant tarpus ir kepti 180-200 laipsnių orkaitėje apie 15 min. (Kepimo laikas ir kaitra priklauso nuo orkaitės, stebėkite, kad nesudegtų apačia.) Išėmus sausainius reikia leisti jiems visiškai atšalti, nes tada jie skaniausi!
Vienas stiklainis sausainių su sėklomis ir aguonomis ir kitas su spanguolėmis ir lazdynų riešutais.

Vienas stiklainis su sėklomis ir razinomis, kitas - su aguonomis ir kokoso drožlėmis.

Šie sausainiai tinka ne tik dovanoms, bet ir išsikepti be progos, tik jei kepate sau, karštais riebalais užpilkite tik dribsnius ir sėklas, o cukrų suplakite su kiaušiniu ir miltus įmaišykite į masę atskirai, taip šiek tiek geriau.

Tai tiek apie Kalėdines dovanas stiklainiuose. O ką jūs dovanojote draugams?

Su šventėmis!
Gintarė

2014 m. gruodžio 23 d., antradienis

Kalėdoms: mielinės bandelės keptos orkaitėje


Kalėdų medį aš kirtau*Tau vėl paskambint vėlavau*Ta žiema paslydęs pargriūnu*Išsisuku koją*All I want for Christmas - visokia tokia šventinių dainų mišrainė vis sukasi galvoje, netrukus mišrainės suksis ir bliūduose ir burnose :) Sportinis valgymas rytoj vakare neišvengiamas. O kad rytojus būtų ramesnis, šiandien kepiau mielines bandeles. Paprastai bandelių nekepu, o tuo labiau mielinių... Ir valgau jas labai retai. Bet gi šventės! Reikia sumerkti rankas į miltus ir užkvepinti namus kepiniais. Dalijuosi mielinių bandelių tešlos receptu, kurį radau lietuviškame tinklaraštyje pavadinimu "Taip norėjau".
Nebuvau visai rami, nes pamenu iš vaikystės močiutės ir mamos amžiną panikavimą per Kūčias, kad tešla nekyla, kad nesiminko, kad, kad, kad... Bet šis receptas puikus, paprastas, tešlos išeina daug, ji kyla taip sparčiai, kad nespėji mirksėti. Žodžiu, jeigu dar nekepėte bandelių, eikite kepti ir darykite kokius tik norite įdarus. Aš į vienas dėjau obuolienę ir viršų pabarsčiau ruduoju cukrumi, o į kitas pievagrybius pakepintus su svogūnu ir prieskoniais.

Daaaug tešlos (iškepiau apie 45 bandeles ir dar liko) išeis iš:
2 kiaušinių;
400 ml pieno;
55 g. šviežių mielių;
6 šaukštų augalinio aliejaus;
4 šaukštų cukraus;
1 arbatinio šaukštelio druskos;
800-900 g. miltų;
1 šaukštelio kepimo miltelių

Kiaušinius mušam į dubenį, beriam cukrų ir druską - išplakame. Pieną šiek tiek pašildome. Supilame pieną, sutrupiname mieles į kiaušinius ir plakame mikseriu į vientisą masę, įpilame šlakelį aliejaus. Imame maždaug 750 g. miltų, sumaišome su kepimo milteliais, palaipsniui beriame į tešlą ir maišome kol jau prireiks minkyti... Minkant gali tekti pridėti dar šiek tiek miltų, bet reikia nepersistengti, nes per daug miltų sukietintų tešlą. Prisiminkite, kad kuo ilgiau minkysite, tuo mažiau tešla lips prie rankų. Ji turi būti tąsi ir minkšta. Suminkius į vieną kamuolį, reikia paimti kitą dubenį, patepti jį aliejumi, dėti tešlą ir uždengti plėvele su keletu skylučių orui. Recepto originale siūloma tešlą kildinti šaldtuve, bet aš palikau kambario temperatūroje, po kelių valandų ji buvo išaugusi gal 3 kartus.
O tada pasiruošiame kokių tik norime įdarų, kočiojame tešlą, pjaustome dedame įdaro, užlipdome. Suformuotas bandeles dar reikėtų bent 30 min. palaikyti kambario temperatūroje, tada patepti kiaušiniu viršų ir kišti kepti į 200 laipsnių orkaitę. Kai bandelės gražiai parunda - traukiam lauk ir džiaugiamės.

45 bandelėms aš sunaudojau maždaug 300 ml indelį obuolienės ir grybų įdaro iš 400 g. pievagrybių ir vienos didelės svogūno galvos.

P. S. Bandeles geriausia dėti ant kepimo popieriaus, o ne tiesiai ant skardos, nes vienu kartu vis tiek visko neiškepsite ir tokiu būdu išvengsite kepimo indo valymo :) 

Bandelės ilsisi ir laukia kelionės į orkaitę.

Bandeles su obuoliene papuošiau ruduoju cukrumi

Bandelės su obuoliene pjūvis

Bandeles su grybais apibarsčiau sezamais

Bandelės su grybais pjūvis

Mano net eglutė šiemet su virtuve susijusi, puošybai panaudojau mamos jaunystės laikų kavos servizą :)

Tai jau tikrai paskutinis įrašas prieš šventes. Ramių Kūčių, linksmų Kalėdų ir puikių Naujųjų! Būkite laimingi :)

Myliu, bučiuoju
Gintarė






2014 m. gruodžio 17 d., trečiadienis

Gruodis, dovanos, darbai, džiaugsmai ir gera draugė, kuri man padaro valgyti


Aš esu kaip tas kelininkas, kurį kasmet žiema užklumpa netikėtai - mane visada netikėtai užklumpa šventės. Atrodo jau gruodžio pradžioje pradedu apie jas galvoti, pradedu dairytis papuošimų, dovanų ir kokio naujo drabužio sau, bet visada kalendoriui peršokus į gruodį laikas pasileidžia nežmonišku greičiu ir išaušus šventėms, kažkas būna neįgyvendinta. Kai kuriais metais esu visai nepasipuošusi savo namų, tiesa šventes praleidžiu pas tėvus ir ten viskas papuošta, bet vis tiek nei šis nei tas, kartais gruodžio 24 d. dar ieškau dovanų, o kartais, pavyzdžiui šiemet, taip ir lieku nežinodama, ką reikės apsirengti per šventes, nes laiko ką nors nusipirkti kol kas neatsirado.
Bet beveik visomis dovanomis jau pasirūpinau, tiesa, nei vienos nenupirkau parduotuvėje :) Daugumą užsakiau internetu, kitomis padės pasirūpinti draugai, dar šį tą atradau laiko pagaminti pati. Nors laiko ir labai trūksta, bet dovanas pagaminti visada labai smagu. Pažadu, kad kai visos jos jau bus išdalintos, parodysiu ir čia :) Dabar dar tik viena pasiekė adresatą, tad labai plačiai viešinti nesinori.
Pati jau irgi spėjau gauti Kalėdinių dovanų. Vieną, tiesa pasakius, pati sau pasidovanojau nuo buvusios kambariokės :) Vis dar gyvenu bute, kuriame kažkada gyvenome dviese ir netyčia radau iš už lentynos kyšantį kampą neaiškios medžiagėlės, patraukus pasirodė, kad tai labai graži ir labai miela mano kambariokės skarelė, atsiklaususi jos leidimo, pasidovanojau tą skarelę sau Kalėdų proga :) Štai koks bantuotas katinas esu dabar. Ačiū Martina:*


Taip pat vienas nuostabus Kalėdų Senelis ir jo žavi Snieguolė mane palepino galimybe pasižiūrėti naująjį filmą apie Arvydą Sabonį. Tai tikrai nereali dovana :) Visos kultūrinančios, turtinančios dvasiškai, suteikiančios žinių ir panašios dovanos yra nuostabios, todėl jeigu dar blaškotės ieškodami dovanų artimiesiems - tai drąsiai pirkite bilietus į filmą apie Sabonį. Savo trumpą nuomonę apie šį filmą rašiau Facebooke, tad čia nesiplėsiu. (Kas norite, paskaitykite čia)
Taigi šis gruodis kaip ir visi gruodžiai yra bėgimo, nespėjimo, galvojimo, pergalvojimo, darbų ir nenuveiktadienių mėnuo. Kaip bebūtų tai vis tiek labai geras mėnuo - laukia gražios šventės, seniai matyti draugai, naujieji metai, o tada jau truputis atokvėpio ir persijungimas į pavasario laukimą :) Nesu tikra, ar iki švenčių dar prisėsiu ką nors parašyti tinklaraštyje... Nepykite, jei taip įvyks. Net ir dabar nelabai turiu ką publikuoti, nes maistą dažniausiai man ruošia labai gera mano draugė - orkaitė. Be jos tikriausiai misčiau tik granatais. Bet kartais dar atrandu kelias minutes ir ką nors  iškomandiruoju į orkaitę. Ką gaminu dažniausiai? Turiu kelis 3 min. ruošimo ir keliolikos min. kepimo orkaitėje patiekalus, pvz.: sumetu į kepimo indą nevirtus makaronus, suverčiu smulkintų konservuotų pomidorų skardinę, užpilu grietinėlės įdedu prieskonių ir šiek tiek sūrio (guodos, džiugo, fetos - bet kokio), tada kišu į orkaitę ir po kokių 20 min. visa tai tampa tokiais visai neblogais apkeptais makaronais, arba suverčiu šaldytų daržovių pakelį, pabarstau prieskoniais ir užpilu kiaušinių-pieno plakiniu, po keliolikos minučių orkaitėje, atsitinka apkepas. Trečias toks budintis orkaitės receptas yra vištiena su daržovėmis, palyginus su kitais dviem, jis toks visai rimtas ir net negėda būtų juo svečius vaišinti, todėl rašau apie jį plačiau, gal pasinaudosite...

Vištiena su granatų sėklomis ir daržovėmis (3 porcijos).
Reikės:
3 vištienos file;
4 vidutinių bulvių;
2 morkų;
1/4 sunokusio granato vaisiaus;
3-4 skiltelių česnako;
aliejaus;
druskos;
pipirų;
čiobrelių;
raudonėlių;
citrinos;
maltos paprikos;
medaus.

Kiekvieną vištienos file padaliname į 2-3 juosteles. Apibarstome druska, pipirais, paprika, žolelėmis, pašlakstome citrina, alyvuogių aliejumi, medumi ir gerai įtriname. Bulves ir morkas nuskutame. Bulves pjauname į keturias dalis ir supjaustome storais kubeliais, morkas - viduriniais griežinėliais. Kepimo indą patemape aliejumi, sudedame vištieną ir šalia daržoves, daržoves iš viršaus dar pašlakstome aliejumi ir pabarstme druska, pipirais ir malta paprika, įmetame kelias neluptas česnako skilteles. Ant vištienos užberiame granato sėklas ir viską šauname į karštą orkaitę. Jeigu orkaitė kaista netolygiai gali reikėti kepimo eigoje viską pavartyti, pamaišyti... Po maždaug 20 min. viskas iškepę ir galima ragauti. Tai va taip mane maitina draugė orkaitė :)
Paprieskoniuojam vištieną.

Viskas kartu keliauja į orkaitę.

O iš orkaitės - į lėkštę.

O su lėkšte toliau prie kompiuterio, kur darbai darbai darbai :)

Tai toks eklektiškas pasipasakojimas apie gruodį, ačiū, kad užėjote.
Iki greito!
G.




2014 m. gruodžio 8 d., pirmadienis

Iki pavasario liko... grill kepsneliai su šiltu braškių padažu


Ar žinote, kad iki pavasario liko mažiau nei 100 dienų? Taip taip, žinau, kad dar net Kalėdos nepraėjo,.. Bet iki jų liko tik pora savačių, kurios pralėks žaibiškai, kaip ir pačios šventės. Todėl jau laukiu pavasario. Laukiu ir švenčių, pasiilgau draugų, pasiilgau eglutės puošimo, sniego, karšto vyno ir kitų gerų dalykų. Bet aš niekada niekada nenustoju laukti pavasario. Kad ir kaip džiaugčiausi žiemos šventėmis ar rudeniniais lapais, ar vasara pajūryje, tokio jausmo, koks užplūsta atėjus pavasariui aš niekada daugiau nepajaučiu. Kažkas tarp ilgo bučinio, apsvaigimo nuo vyno ir meteoritų lietaus vienu metu :) 
Man ir pavasarinė virtuvė labai patinka. Pirmieji išlindimai į lauką pasigrilinti mėsos, pirmos uogos, pirmos daržovės. Nerealu! Šiandien valgiau labai pavasarišką reikalą - grilintus kiaulienos išpjovos kepsniukus su braškių padažu. Nu labai skanu buvo, nepaisant to, kad lauke visai ne pavasario saulutė, o cepelinų spalvos dangus. Braškės lėkštėje visada pakelia nuotaiką ir tikrai tikrai braškių padažas tinka ne tik prie anties krūtinėlės, jis puikiai groja ir su kiauliena.

1 porcija

Mėsai:
apie 100 g. kiaulienos išpjovos;
druskos, pipirų, saldžios maltos paprikos, citrinos, alyvuogių aliejaus.

Padažui (padažo vienu kartu vienai porcijai padaryti neišeis, bet jį galima užšaldyti ateičiai)
150 g. trintų braškių;
1 šaukštelio medaus;
šlakelio balzaminio acto;
1/4 citrinos sulčių;
druskos;
pipirų.

Salotoms:
Mėgstamų daržovių (turėjau tik slyvinį pomidorą ir agurko);
Poros lapų romaninės salotos;
Aliejaus-citrinos-medaus-druskos-pipirų padažo.

Pirmiausia atsipjauname kelias riekeles kiaulienos išpjovos, vienai moteriškai porcijai užtenka 4, maždaug 1,5 cm storio juostelių. Nuo jų pašaliname plėveles ir perbraukiame peilio plokštuma, kad šiek tiek pasiplotų (esu mačiusi, kad Jamie Oliver vožteli kumščiu, bet aš pagailėjau savo rankų). Pabarstome kepsnelius iš abiejų pusių druska, pipirais, paprika ir pašlakstome citrina bei alyvuogių aliejumi, patriname ir paliekame, kol pasidarysime salotas ir padažą.
Pirmiausia susipjaustome daržoves salotoms, salotos čia iš esmės tinka bet kokios, tai šia tema nesiplėsiu. Kai salotos paruoštos, imamės padažo: į keptuvę supilame trintas braškes, dedame medaus ir kaitiname, paskaniname citrina, balzaminiu actu, druska, pipirais, galima įdėti šiek tiek sojos padažo. Paverdame padažą, kol sutirštėja, ragaudami reguliuojame skonį. Išjungus padažą, kaičiame grilinę keptuvę. Dedame kepsnelius ir kepame juos iš abiejų pusių apie 2-3 minutes. Kepant juos galima šiek tiek paspausti mentele, kad greičiau iškeptų.
Viskas, dedame į lėkštę salotų, padažo ir kepsnelius. Einam valgyt ir laukt pavasario, Kalėdų, meilės - bet ko, nes gi gerai, kai yra ko laukt ;)

Vienai porcijai sunaudojau maždaug 1/3 šitos išpjovos.

 Kepsnelius truputį peiliu priplojam.

Mėsa paprieskoniuota. 

 Braškės su medumi keptuvėje.

Kepsneliai čirška. Labai gerai matosi iš šono iki kurios vietos "nuėjęs" karštis ir kada jau reikėtų versti.

Pietūs.

Garnyro galima ir išradingesnio susimeistrauti, bet skanu ir taip.

Iki greito! Mua:*






2014 m. lapkričio 30 d., sekmadienis

Kalėdų laukimas ir jūra vakarienei


Aš esu iš tų žmonių, kurie labai myli ir kaimą, ir miestą. Ir be vieno, ir be kito aš negaliu gyventi. Man labai reikia apsnigtų pušų žiemą ir plačių, skaisčiai žalių pievų ankstyvą pavasarį, labai reikia ilgų vakarų prie ežero, skaitant knygą, žiūrint į vandenį ar maudantis tamsoje. Bet taip pat man kaip oro reikia ir miesto kultūros: teatro, filharmonijos, operos, krepšinio varžybų didelėje arenoje. Man reikia vakarų sausakimšuose baruose, kur visi laimingi, kur sukasi viena taurė po kitos ir nepažįstamas praleisdamas pro duris pasako labas ir supranti, kad tai kol kas vienintelis jo lietuviškai išmoktas žodis, bet sakomas nuoširdžiai ir užtikrintai. Nors užaugau kaime, mane visada labai įkvėpdavo miestietiškos Kalėdos. Žiūrėdavau filmus apie Kalėdoms išsipusčiusį New Yorką ir žavėdavausi. Tas mielas susiplūkimas brendant šaligatvių pliurzą, apsikrovus pirkiniais, dairantis į miesto puošmenas. Kostiumuoti, aukštakulniuotos, sportiški ir meniški - visi tempiantys namo eglutes ir dovanas, pavargę, bet laimingi, kiekvienoje parduotuvėje skambančios iki skausmo žinomos šventinės dainos - visa tai tikrai veža. 
Neseniai netyčia Kauno senamiestyje nusukau truputį ne ten ir teko apvažiuoti garbės ratą aplink rotušę - mačiau kaip stato pagrindinę miesto eglę, tokią baltą ir stebuklingą. Šiluma nubėgo nuo ausų iki pirštų galiukų. Kalėdos! Į miestą ateina Kalėdos! Noriu matytis su draugais, noriu gerti karštą vyną, noriu vaikščioti vakare apšviestu senamiesčiu, noriu... Tik jau tų maišų ir susiplūkimo man kažkaip nebereikia. Persirgau Kalėdinių pirkinių nuovargio romantika ir atradau internetines Kalėdas. Žinau, kad skamba klaikiai šaltai. Bet taip nėra. Jau turiu dalį Kalėdinių dovanų ir visas jas užsakiau internetu. Ir nieko nėra Kalėdiškesnio ir romantiškesnio, kaip nubudus ryte, kai dar galva miega ir nenusiteikusi rimtiems darbams, pasidaryti puodelį kavos, susisupti į šiltą chalatą, įsijungti kompą ir galvoti apie mylimiausius. Nardydama po internetines parduotuves turiu laiko prisiminti kiekvieną, kurį noriu pasveikinti per Kalėdas. Pagalvoti apie tai kaip tie žmonės ir jų gyvenimai pasikeitė nuo tų ankstesniųjų, vos atmenamų Kalėdų prieš daug metų. Tokie rytai man tikras šių metų atradimas. Ir vargu ar taip pabūčiau mintyse su kiekvienu, ieškodama dovanų parduotuvėse. Po tokio ryto visa diena būna kažkokia minkštesnė ir mielesnė. Suapvalėja visi aštrūs kampai, lengviau nusidirba darbai, lengviau išsisprendžia problemos. Dabar labai laukiu dienų, kai iš pašto paėmusi užsakytas dovanas, išsidėliosiu jas ant grindų, įsijungsiu filmą The Holiday, užsiplikysiu imbierinės arbatos ir pakuosiu jas. O po to eisiu pasivaikščioti prie miesto eglės, pričiupus į parankę, kokią šventiškai nusiteikusią dūšią ir kaip visada atsisvaiginusi miesto Kalėdiškumu, džiaugsiuosi prieš Kūčias nuo autostrados pasukusi namo, kur kelią gaubia apsnigti medžiai ir tvyro kaimo ramybė. Kaime Kalėdos - jėga. Mieste Kalėdos - jėga. Internete Kalėdos - jėga.
Šiandien jau prasideda Adventas, oficialus sugrįžtančios saulės laukimas :) Jau pasidariau Kalėdinį kampelį namuose, kad gruodis būtų šviesesnis.
O receptas šį kartą visai ne rudeniškas ir ne žiemiškas - midijos vyno-grietinėlės padaže. Aš žinau, kad dabar labai madinga valgyti tik tai kas priklauso tam sezonui, bet vakar privalgiau midijų, šiandien sutriauškiau ridikėlių ir kas man, laimingai toliau laukiu Kalėdų :)

3-4 žmonėms reikės:
+/- 1 kg šviežių midijų;
2 skiltelių česnako;
120 ml balto vyno;
200 ml grietinėlės;
druskos;
žalumynų;
šaukšto sviesto.

Su midijom viskas aišku ir paprasta. Paruošimo procese svarbiausia yra midijų valymas, o visa kita tik daina :) Midijas perkame šviežias ir ruošiame tą pačią dieną. Pirmiausia paimame didelį dubenį prileidžiame šalto vandens ir visas midijas metame į jį, palaukiame truputį, vanduo pasidaro murzinas, jį pakeičiame, tada pažiūrime ar visi moliuskai nuskendo. Jei yra plūduriuojančių viršuje - jie įtartini. Gerai apžiūrėkite, jei jie atsivėrę, pabelskite peilio kotu ir kiškit į vandenį, jei užsidarė - viskas gerai, jeigu ne - metam lauk (iš 1,2 kg išmečiau 4 geldeles). Tada imame mažą peiliuką ir kiekvieną midiją paėmę į ranką gražiai apvalome apnašas ir staigiu judesiu nurauname "ūsiukus", kurie kyšo kriauklės susijungimo vietoje. Kai midijos išvalytos paimame puodą ar didelę keptuvę su dangčiu, dedame ant ugnies. Metame sviesto ir susmulkintą česnaką, pakepiname kol vos pakvimpa, tada supilame vyną ir sudedame midijas. Uždengiame dangtį ir patroškiname kokias 3-4 minutes. Kai geldelės jau atsivėrė, o iš vyno išgaravo alkoholis, supilame grietinėlę, įberiame druskos, žolelių ir paverdame dar 1-2 minutes. Viskas. Dedame midijas į dubenėlius, pilame padažo. (Jeigu rasite midijų, kurios neatsivėrė, jas iš karto meskit lauk, nedėkit į lėkštes.) Midija valgoma paėmus geldelę ir šakute užkabinus ir ištaukus raumenį. Padažą galima gerti iš geldelės arba į  jį mirkyti bandelę. Įprastai midijos tiekiamos arba su kokia traškia, minkšta bandele, čiabata, bagete arba su gruzdintomis bulvytėmis. Ir žinoma labai sveikintinas vynas šalia :)



Prausiam midijas šaltame vandenyje.

Midijos keptuvėje.

Ir po kelių minučių jau lėkštėse.

Valgėme su tamsia čiabata

O čia mano Kalėdinis kampelis. Labai tikiuosi, kad to maximoje pirkto snieguoto puskiparisio nereikia laistyti, nors jis kaip ir gyvas ar bent jau šaknys į gyvas panašios :)

P. S. Geriausios dovanos šiemet teko mano mylimai draugei. Sveikinu gerą, mielą, šiltą ir belenkaip nurautą žmogų ką tik tapus mama ;) Love you!



2014 m. lapkričio 19 d., trečiadienis

Amebos pietūs - žalias kokteilis


Būna gyvenime laikotarpių, kai nesinori nieko. Tiesiog imi ir perdegi. Nebedomina nei darbai, nei hobiai, nei baliai, nei meilės - niekas. Bent jau kūrybos žmonėms tokios būsenos tikrai pažįstamos, juk kai kasdien semi ir semi save, tai kažkada imi ir išsemi. O ką daryti tada? Tada galima verkti, galima gerti, galima nesikelti iš lovos ir praleisti 3 paras namuose užtrauktomis užuolaidomis, galima pusryčiams valgyti čipsus arba iš karto bėgti pas psichologą. Bet galima į tai pažiūrėti visai ramiai, ir tyliai, per daug nespurdant, palaukti, kol tie kūrybos aruodai vėl užsipildys, kol sugrįš smalsumas ir meilė gyvenimui. Aš būtent taip ir darau. Tiesiog kuriam laikui pavirstu ameba ir nieko nedarau. Na, pažiūriu kokį filmą, žurnalą perverčiu, kažką suvalgau, bet tik tiek. O kai taip leidi sau egzistuoti ir nieko nesiprievartauji daryti, tai žiūrėk užtenka 1-2 dienų ir jau norisi pasidažyti, norisi pavirsti žmogumi, eiti, daryti, kurti ir amebos būsena lieka toli užmaršty. Aišku, visi tai patyrę žino, kad geriausias amebos maistas yra užsakyta į namus pica, tortas arba čipsai (pagal skonį). Kodėl? Nes nereikia nieko daryti ir tai pakankamai didelis fuck off visam normaliam gyvenimui. Ameba nieko nedaro. Bet kažkada seniai, kai man buvo amebos periodas pagalvojau, kad net kramtyti ką nors tingiu :) O lakt vien vandenį, arbatą ir sultis iš pakelio nelabai gal gerai. Ir tada susiplakiau amebiškus pietus. Daryti beveik nieko nereikia, net kramtyti nereikia, bet pietūs skanūs ir maistingi. Pastarosiomis dienomis, kai užgriuvusi darbų ir reikalų lavina, prisiminiau savo amebiškus pietus iš 4 sudedamųjų dalių. Jėga! Labai skanu, labai greitai padaroma ir tikrai suteikia energijos. Net jeigu Jums dabar ne amebos periodas, net jei nežinote iš viso, kas tas amebos periodas, pabandykite šį kokteilį. O jeigu Jums toks pats darbymetis kaip ir man, tai būtinai išbandykite - tikras laiko taupytuvas!

Maždaug pusei litro kokteilio reikės:
2 nedielių bananų;
2 kivi vaisių;
didelės saujos špinatų;
apie 180 ml vandens (tirštumą galit reguliuoti pagal poreikį).

Vaisius nulupam ir gabaliukais metam į smulkintuvą / kokteilių plaktuvą, špinatus nuplaunam ir metam ten pat, užpilame vandens, wrum wrum, supilame į stiklinę, kišame storą šiaudelį ir geriame. 
Kokteilis bus maloniai gaivaus skonio, aš nemėgstu saldžiai, todėl man pats tas, bet jeigu jūs mėgstate saldumą gal reikėtų dėti daugiau bananų arba įmesti kokio medaus ar sirupo šaukštelį. 

Jei reikia pasisotinti, tai čia viena porcija, jeigu tik šiaip pasmaguriaut - užteks dviems

Bilekaip suplėšom vaisius ir metam į smulkintuvą, dedam špinatus, užpilam vandeniu

Man kokteilis turi būti poskystis, ne košė. Jei norisi tokio, kurį pabaigoje kabinsite šaukšteliu, pilkite mažiau vandens.

Viskas. Tobuli pietūs amebos būsenai ar darbymečiui!

Kaip toj dainoj sako: ačiū, kad žiūrėjot, atleiskit, kas ne taip :) Iki greito!

Gintarė

2014 m. lapkričio 7 d., penktadienis

Kitokia pizza


Na, pakelkit ranką, kas nemėgstat picos. Žinau, kad visi mėgstat. Taip, pica nesveika, taip, labai kaloringa, bet tuo pačiu tai be galo mielas maistas, malonus imti rankomis, dalytis su draugais, dėti ant stalo per krepšinio varžybas ar pasiguosti tamsų žiemos vakarą. Picų yra įvairių: itališkų, amerikietiškų, lietuviškų. Visos jos skiriasi savo gamybos principais, naudojamais ingridientas, bet visur galima rasti labai skanių. Man patinka itališka pica, su tobulu padu, iškepta krosnyje, su nedaug įdaro ir nuostabiai kvepianti, tokią Lietuvoj kepa Jurgis ir Drakonas. Bet aš nespjaunu ir į amerikietiško stiliaus picą, su aukštais, sūriu užpildytais tešlos kraštais ir daugybe gėrio. Skanių iškepa ir lietuviško stiliaus picų, su daug ingridientų ir padažų, tiesa jų reikia paieškoti, jei norisi tikrai gerų. 
O namuose kepta pica pas daugelį apsiriboja pirktiniu padu, pačečkavota pieniška dešrele ir cibuliu, kavalku sūrio ir majonezo upe. Ne. Jei jau kepame picą namie, tai  kodėl gi nepritempus jos prie tokio maisto dėl kurio paskui negraužia sąžinė ir nesusitraukia džinsai? Man labai patiko VMG idėja į naminį picos padą pridėti įvairių sėklų ir / ar žalumynų. Tai puiku! Padas traškus, sotus ir nenuobodus, turtingas sėklų ir kvapnių žolelių, super. Dėti ant jo galima žinoma, bet ką. Tačiau aš išbandžiau pasigaminti picą be sūrio ir padažų ir ji man labai patiko. Visiškai nieko netrūko. 

Taigi pica be sūrio (2-3 nedidelėms picoms):
0,5 stiklinės pieno
1,25 stiklinės miltų
2 g sausų mielių
0,5 šaukšto cukraus
žiupsnelis druskos
1,5 šaukšto aliejaus

1 pomidoro
2 šaukštų pomidorų pastos
0,5 skiltelės česnako
80 g. konservuoto tuno
1,4 jaunos cukinijos
druskos, pipirų



Pieną pašildykite, suberkite 1/3 miltų, mieles, cukrų, druską, aliejų, išmaišykite. Suberkite į likusius miltus sėklas ir prieskonines žoles, berkite likusius miltus į masę ir užminkykite tešlą. Tešlą palikite pakilti šiltoje vietoje apie 20 minučių. (Jeigu mėgstate naudoti jau paruoštus miltų mišinius picai tebūnie, darykite viską kaip parašyta ant pakelio, tik dar į sausą mišinį įmaišykite žoleles ir sėklas).Tešlą galima kočioti, tačiau nebūtina, aš dariau nedideles picas, tad atsignybus dalį tešlos, ją tiesiog pirštais išsukau į norimo dydžio blyną, paprasčiau ir greičiau nei mosikuot kočėlu :)
Į pomidorų pastą įspaudžiame česnako (nebūtina) ir plonai patepame picos padą (jei norisi aštriau tepkite kečiupą ar adžiką). Pomidorus supjaustome nedideliais kubeliais ir paskirstome ant picos. Skustuku atpjauname plonas riekeles cukinijos ir jas taip pat dedame ant picos, ant viršaus uždedame šiek tiek tuno. Viską pabarstome trupučiu druskos ir šviežiai grūstų pipirų ir šauname kepti. Iškepa pica per +/- 20 min. Aš dariau labai nedideles picutes, maždaug plaštakos dydžio, šalia patiekus žalių salotų, tokios porcijos užteko per akis :)


Sėklų negailim :) Supyliau pusę pakelio.

Paliekame pailsėti.

Susiformuojame padukus. Jei norisi vieno didelio, teks imti kočėlą.

Susidedame visus ingridientus ir šauname į karštą orkaitę.

Valgyt! Pica be sūrio, be mėsos, be majonezo ir vis tiek žiauriai skani :)

Gero savaitgalio ir skanių picų ;)
Iki greito!




2014 m. lapkričio 2 d., sekmadienis

Jūrų šukutės (scallops) - šventė per porą minučių


Aš net nežinau ar noriu ką nors rašyti. Žinau, kad reikia, bet aš labai tingiu ieškoti nenuvalkiotų žodžių jūros gėrybėms liaupsinti. Jūros gėrybės yra labai skanu, nerealiai greitai pagaminama ir dar sveika - ar bereikia dar ką nors sakyti..?
Gal geriau papasakosiu apie pačias šukutes. Jūrų šukutės - labai įdomus dalykas, pasirodo, šios gražios, didelės kriauklės (tokiose kriauklėse multikuose undinėlės gyvena) yra labai judrios. Jos atsidarydamos ir užsidarydamos keliauja sau po žingsnelį visą savo gyvenimą. Ir šiuo būdu užsipompuoja vieną raumenį. Būtent tas raumuo ir yra skanioji, geroji šukutės dalis. Šukučių skonis nepakartojamas, primena krevetės mėsą, bet žymiai švelnesnis ir ne toks saldus, galima palyginti su šviežiu, švelniu baravyku ir balta jūrine žuvimi. Toks švelnus, bet pilnas ir nepaliekantis abejingų skonis.
Yra įvairių receptų su šukutėmis, bet dažniausiai jie neįmantrūs, nes jokio įmantrumo tokiam gėriui nereikia, nesinori užgožti to tobulo kąsnelio. 
Nuostabiai sekmadienio vakarienei gaminau svieste su žolelėmis keptas šukutes ir žaliųjų žirnelių piure.

Reikės (2 porcijos):
200 g. šukučių;
1 šaukšto minkšto sviesto;
1 skiltelės česnako;
kuokštelio šviežių arba šaldytų krapų;
žiupsnio druskos;
šiek tiek šviežiai grūstų pipirų;
skiltelės citrinos.

(Žirnelių piure receptą rasite čia.)

Taigi, jei šukutės šaldytos (Lietuvoj kitokių vargu ar gausite), jas reikia atitirpinti kambario temperatūroje. Pirmiausia pasiruoškite garnyrą, nesvarbu, ar tai bus skrebučiai, ar žirnelių piure, ar kokios salotos - viską padarykite prieš ruošdami šukutes. 
O jau tada keptuvėje išlydome sviestą, dedame šukutes, dedame žalumynus, įspaudžiame česnaką, pabarstome druska ir pipirais ir kepame apie 2 minutes. Pabaigoje minimaliai pašlakstome citrina. Į lėkštę dedame garnyrą, šukutes ir truputį keptuvėje likusio skysčio (beje, jį labai skanu paskui surinkti su šiltu čebatos skrebučiu).
Viskas, patiekalas, kuris idealiai tiks tobulam sekmadieniui, romantiškam vakarui, gimtadieniui, naujiems metams ar tiesiog atšvęsti gyvenimą yra paruošiamas per porą minučių. Bam ir laimė :) 

Įkaitintas sviestas, šukutės, šaldyti krapai, druska, pipirai, česnakai.

Pora minučių ir lėkštėje. 

Jei perkepsite šukutes, jos bus neįkandamos, o jei iškepsite tinkamai - minkštos ir švelnios.

Ačiū Neringai už šukutes ir ačiū Jums, kad skaitėte :)
Geros savaitės ir tobulų vakarienių!
Gintarė



2014 m. spalio 27 d., pirmadienis

Atėjo ruduo. Išsiviriau sriubos. Trintos sriubos su lašiša


Dabar jau viskas. Dabar jau tikrai atėjo ruduo. Vakar atsukau laikrodį ir šiandien 17 val. jau tamsu kaip marozo galvoj, penktadienį su tradiciniu vizitu apsilankiau garažuose, kur žmogus numovė mašinai basanoškes ir uždėjo vengerkas, o šiandien ryte radau skype mirksinčią žinutę: "Ar Vėlinėms grįši? Eisim degt žvakučių?" Grįšiu. Eisim. Velnias, visi ženklai rodo, kad jau tikrai ruduo. 
Vėlinės man visada asocijuojasi su tamsa. Gal todėl, kad visada, kai jau būname aplanke kapus, sugrįžę namo, pavalgę ir sušilę, aš vėl išsiruošiu į kapines. Kai jau visiškai tamsu, pasiimu dar kelias žvakes, pasikviečiu draugę ir važiuojam pasigrožėti švieselių jūra, patrinti šąlančias nosis, sutikti vieną kitą, taip pat beslampinėjantį, pažįstamą. Taip parasidėjęs lapkritis man visas savo 30 dienų lieka tamsos mėnesiu. 
Lapkritis neturi smagių švenčių (ne, Kęstai, tavo gimtadienio nepamiršau, bet tai ne visuotinė šventė:), Kalėdos dar tolokai, orai dažniausiai pobijauriai, saulė kažkur kitoj žemės pusėj ritinėjasi, tad belieka kaip nors visai nesuliūst ir nesusikrimst. Man gaila, kad mes lapkritį nešvenčiam Padėkos dienos, būtų labai geras tamsos mėnesio praskaidrinimas, graži šventė žyminti Kalėdinio laikotarpio pradžią. Na, bet nešvenčiam tai nešvenčiam, ką jau dabar. Nuo tamsos reikia gintis šviesa ir šiluma. Tą ir padariau šiandien. Išsiviriau saulės spalvos, šildančios, trintos sriubos su lašiša. Žinau, kad rudenį labai populiaru virti moliūgų sriubas, juk jų spalva primena saulę, bet aš nemėgstu moliūgų, tiesa, tai nereiškia, kad nenusipelniau saulėtos sriubos. Išsiviriau ją iš žiedinio kopūsto. O iš kur ta spalva, sakysite? Čia maža (ne)paslaptis, pakepinkite tame pačiame puode, kur virsite sriubą, morką su šiek tiek sviesto ir vandens ir ji ne tik sriubą, bet ir visą pasaulį nudažys fantastiškai geltona spalva :) 

Taigi trintos žiedinio kopūsto sriubos su lašiša receptas:
Reikės:
1 mažo žiedinio kopūsto;
1 didelės morkos;
1 vidutinio svogūno;
2 skiltelių česnako;
120 g. rūkytos lašišos;
pusės šaukštelio sviesto;
karšto vandens;
0,7 l. sultinio (naudojau vištienos, gali būti naminis, gali būti pirktas, bet tik geros kokybės);
grūstų pipirų, džiovintų čiobrelių, druskos, lašelio čili alyvuogių aliejaus arba žiupsnelio čili pipirų).

Morką sutarkuojame, svogūna supjaustome, statome puodą ant ugnies, dedame sviesto, metame morką su svogūnu, nuolat maišydami pakepinam, įspaudžiam česnaką, kai jis pakvimpa, užpilame trupučiu karšto vandens (vos vos, kad nekibtų prie dugno), įberiame šiek tiek druskos ir pipirų ir leidžiame lėtai troškintis. Žiedinį kopūstą pjauname į 4 dalis, pašaliname pagrindinį kamblį, o žiedynus supjaustome nestambiai, metame į puodą, supilame sultinį (turi būti tiršta) ir paliekame virti kol suminkštės žiediniai kopūstai. Kol sriuba verda smulkiais gabaliukais supjaustome lašišą. Sriubai verdant daug prieskonių nededame, nes greičiausiai sultinys jų turi pakankamai, be to, bus gana sūrios lašišos. Aš tik pagardinau čiobreliais ir lašeliu aštraus aliejaus. Išvirusią sriubą kruopščiai sutriname, kad neliktų gumuliukų, jeigu labai labai tiršta, galima šiek tiek praskiesti vandeniu (bet man gavosi idealiai). Tada sudedame lašišą, išmaišome viską, paragaujame ar netrūksta prieskonių ir uždengiame. Po 5 min galima pilstyti į lėkštes ir mėgautis saulėta sriuba. Galima dėti baltos duonos skrebučių arba užsikąsti česnakine bandele, bet man ir viena labai skani. Su tokia sriuba ir rudenį galima (iš)gyventi :)

Daržovės.

Kepa morkos ir svogūnai.

Nepadauginkite skysčio, viskas turi virti tirštai.

Lašišą turėjau jau pjaustytą riekelėmis, tad aštriu peiliu pavažinėjau skersai ir išilgai ir išėjomaži gražūs kubeliai.

Labai saulėta, šildanti, švelni ir jauki sriuba.

O kai fotografuodama pasuki kamerą, tai primena skraidančią lėkštę ir vasarą :)

Tai tiek apie rudenį ir apie sriubą. Nesušalkit ir nesuliūskit :)
Mua :)*