Ananaso kamuolys. Kovo mėnesį gimusius...

Pavasaris visada gausus gimtadienių... Matyt audringos vasaros ir atostogų romanai nepraranda savo žavesio visais laikais. Apie kovo vidurį prasideda tikras gimtadienių maratonas, kuris tęsiasi maždaug iki gegužės, o tada ir vėl galima lengviau atsikvėpti. Mano pačios gimtadienis taip pat patenka į šį maratoną, todėl dažnai nejaukiai jaučiuosi, kai draugai pradeda zyzti, kad jau nuo tų gimtadienių pavasarį nėr kur dėtis, o ir dovanų reikia beveik tiek pat kiek per Kalėdas :) Na tai ką dabar darysi - gimti pavasarį juk smagu, tai ir gimsta žmonės. 

Mano močiutės, tėčio ir brolio draugės gimtadieniai tą pačią dieną. Taip taip, visi trys tą pačią dieną :) Šiemet vienu ypu šventėme du iš jų, tad teko pagalvoti apie progos vertą tortą. Deja, nedaug turėjau laiko ir jėgų jo gamybai, tad sutuokiau puikią ankstesnę patirtį gaminint kefyro tortą (receptas čia) ir Maisto klubo savininkės Ilonos idėją su ananasų kamuoliu. Žinoma, ši idėja sena kaip pasaulis, dar mūsų močiutės tokio tipo tortus makaluodavo, tik vietoje anansų dėdavo varškės vyniotinių griežinėlius. Gražu. Tikrai gražu. O ypač kai ananasai pavasariniame gimtadienyje atrodo kaip saulutės ar gėlytės. Šypt.

Vietos interpretacijai čia kiek tik nori: galima gaminti iš grietinės, grietinėlės, varškės, kefyro, jogurto, dėti įvairias uogas, plikytus sausainius, aguoninį, migdolinį ar kitokį biskvitą ir t. t. 

Konkrečiai šis ananaso kamuolys pagamintas iš:

800 g. skardinės konservuotų anansaų griežinėlių;
500 g. maskarponės;
1 l jogurto su uogomis;
400 g. šaldytų braškių (labiau tinka vyšnios, deja, nebuvo);
šaukšto cukraus pudros;
pusės citrinos sulčių;
2 blynų šviesaus biskvito (naudojau pirktinį, tinka bet koks, pagal skonį);
2,5 šaukšto želatinos (šalto vandens užpilti).

Pirmiausia užpilame želatiną šaltu vandeniu (kad semtų per pirštą) ir paliekame brinkti. Jogurtą gerai išmaišome su maskarpone, cukrumi, citrinos sultimis ir smulkintomis uogomis. Imame dubenį, kurio formą ir turės tortas. Dedame jo dugne ir šonuose konservuotų ananasų griežinėlių. Išbrinkusią želatiną pakaitiname, kad išsilydytų, supilame į kremą ir permaišome. Vieną biskvito blyną paliekame tokį, kad būtų šiek tiek mažesnio skersmens už dubenį, o kitą supjaustome gabalais. Pilame dalimis kremą (žiūrim, kad nenukristų ananasai), įpylus dalį kremo įmetame biskvito, paskui vėl kremo, vėl biskvito. Supylus paskutinį kremą įspaudžiame nesupjaustytą biskvito blyną taip kad jis susilygintų su dubens kraštais. Dedame į šaldytuvą sustingti (geriausia per naktį). Ištraukę sustingusį tortą, jei reikia kremo kraštus plonu peiliu atidalijame nuo dubens. Dubenį įstatome į šilto vandens vonelę ir palaikome apie minutę, tada užvožiame lygia lėkšte ir apverčiame ant jos, tortas turėtų gražiai iškristi ir atsidurti lėkštėje. 

(Kremą galima koreguoti ragaujant, norisi saldžiau - šmaukšt cukraus, rūgščiau - citrinos, riebiau - grietinės.)

Atrodo labai smagiai. 

Jau apvalgytas.

Tai tiek apie pavasarį, gimtadienius ir tortus. Jei jūsų irgi laukia gimtadienių maratonas, gaminkite šį paprastą ir greitą reikalą :)
Ikisusi.
G.

Sveikiau = skaniau. Arba dryžuoti pietūs ir pirkinių krepšelis

Įrašo pavadinimas byloja, kad šį kartą kalbėsiu gana daug. Apie pirkinius, apie pietus, apie skonį ir sveikatą... Skubu nuraminti, kad tikrai žodis sveikiau nereiškia, kad man kažkas praplovė smegenis ir dabar mano blogas pavirs kokia veganų, žaliavalgių, jogų ir kitokių kraštutinių personų meka (drįstu daryti prielaidą, kad smegenys kaip daržovės - kuo lygesnės, su mažiau vingių, tuo lengviau plaunamos). Čia kada nors atsiras ir cepelinai, ir kugelis, ir kiaulienos šašlykai... Bet jie nesusimuš su salotomis, krevetėmis ar vaisias. Nesusimuša juk virtuvėje ir senovinė bulvių grūstuvė su blenderiu ar kitokiais modernumais. Šiandien vienu tokiu noriu pasidžiaugti - tai grilinė keptuvė.

Seniai seniai tokios norėjau ir vis neprisiruošiau nusipirkti. Tai pinigų gaila, tai kažko labiau reikia, tai ne dabar... Galų gale gavau tokią dovanų. Ir patariu įsigyti visiems. Nes joje tas pats patiekalas (kepsnys, skrebutis, karštos daržovės) bus ne tik kad paruoštos sveikiau (su minimumu riebalų arba be jų), bet ir kur kas skaniau. Aš žinau, kad dabar man virtuviniai radikalai pradės baksnoti pirštu į juodus dryželius ant maisto ir grūmos kumščiu, kad tai taip pat nesveika, bet aš gi sakiau Skanu=Sveika ir dar sakau Asketiška=Neskanu. Taip, galima to pačio baklažano iš viso nekepti, pagraužei žalio ir keliauk sau sveikas... pyktis su pasauliu :) O man sveika, kai jaučiasi produktų skonis, kai gražu, kai šviežia ir kai SKANU. O žalias baklažanas man neskanu. Atsiprašau, nešaudykit. 

Kitas dalykas, kurį labai knieti aptarti, tai produktų kainos. Kartais sulaukiu iš aplinkinių pastabų, kad mano bloge per mandri (really???) receptai paprastai (hm.. gal prastai?) šeimininkei ir produktai tokie, kuriuos galima sau leisti tik švenčių proga įsigyti. Suprask, per mažai marinuotų agurkų, raugintų kopūstų ir kiaulienos, per daug įvairių daržovių, jūros gėrybių ir žuvies. Neturiu nieko prieš agurkus ar kopūstus, bet kad nėra ką labai daug apie juos rašyti. Prisitraukei iš bačkos ir kirsk į sveikatą. Mane labiau šitame morale visgi kabina kainos aspektas. Ar tikrai aš taip brangiai maitinuos? 

Šiandien užėjau į prekybos centrą prie namų ir jaučiausi kaip vaikas žaislų parduotuvėje - PIGU. Viskas ką mėgstu - PIGU. Teko stabdyti save ne dėl finansų, o dėl šaldytuvo užimtumo :) Norite žvilgtelėt į mano pirkinių krepšį? Žinau, kad norite, mėgstat tai daryti sutikę mane parduotuvėje, tad prašom: 1 cukinija - 1,59 Lt; 1 baklažanas - 1,99 Lt.; dorados - 7,99 Lt/kg (ėmiau dvi, sumokėjau apie 8,5 Lt); didelės krevetės - 29.99 Lt/kg (ėmiau 300 g. - 9 Lt); stintos (gana padoraus dydžio) - 1 kg - 9,99 Lt/kg (ėmiau 0,5 kg - 4,8 Lt); skrostos menkės - 4.99 Lt/kg  (ėmiau kilograminę); karšiai - apie 3 Lt/kg (susilaikiau, nepirkau); lašišos - 18 Lt/kg arba file 29 Lt/kg (susilaikiau, nepirkau), dar buvo akcijos plačiakakčiams, karpiams ir dar kažkam, bet jau bėgau tolyn nuo prekystalio nesigilindama, nes suvokiau, kad ir su šių valymu jau gerokai pažaisti reikės, o ir šaldytuvas ne guminis, be to akcijos žuvies skyriuje būna tikrai ne taip jau ir retai. O kadangi krepšys jau buvo beveik pilnas, tai prie mėsos nekėliau kojos, nes manau ten irgi buvo ko nors labai gero ir tikrai ne už milijoną. Pasigriebiau dar porą indelių jogurto (savo ir kolegės pusryčiams), pakelį duonos su sėklomis ir viskas, kuprinė pilna, apsipirkimas baigtas.
Žinoma, tokios kainos (kalbu apie žuvį) būna ne visada, bet juk nesunku pasidairyti ir nusipirkti daugiau tada kai būna? Taip, aš pirkau mažus kiekius, bet gaminu visada 1 valgytojui ir visada kalbėdama apie produktų kainą galvoju apie tai kiek kainuos patiekalas vienam valgytojui :) Paskaičiuokit: skrebučiai su cukinijom ar baklažanais ir džiugu; druskoje kepta dorada; troškinta menkė su ryžiais, etc. :) Vienam žmogui kaina neperšoka 5 lt. Brangu? Ar tik nebūsit iš skūpumo šiandien pavalgę brangiau? Taigi, kai kitą kartą sakysite, kad pagaminti pietus iš žuvies jūsų šeimai kainuoja kosmosą palyginus su pietumis iš mėsos, paskaičiuokite dar kartą. Arba valgykite ką norite, už kiek norite, bet susilaikykite nuo auklėjamųjų paskaitų apie tai, kad su mano receptais vidutinė šeima tuoj pat į bankrotą nusiristų, taip sakant, pravalgytų ir trobelę, ir žirgelį :) Ramybė.

O dabar puikūs, lengvi sekmadienio pietūs iš mano naujos grilinės petelnės:
1 porcijai reikės:

2 riekelių baltos, grūdėtos duonos;
4 riekelių baklažano (aha, čia to už 2 Lt man dar dviems kartams liko);
1 skiltelės česnako;
druskos;
1 šaukštelio parmezano trupinių;
šlakelio aliejaus.

Silikoniniu teptuku patepame keptuvę aliejumi. Pirmiausia keptuvėje iš abiejų pusių paskrudiname duoną, kol atsiranda ruoželiai nuo grotelių. Tada į keptuvę dedame baklažanus. (Jei telpa viskas kartu, dedame kartu - duoną ištraukti reikės anksčiau). Apskrudusią iš abiejų pusių duoną ištraukiame ir švelniai patriname česnako skiltele. Apverčiame baklažanus ir pabarstome (gana gausiai) druska. Iškepusius baklažanus guldome ant duonos riekelių, pabarstome parmezanu ir sukertame kol dar neataušo. 

Kepa.

Skrudinimui labai tiktų ir čebata.

 Viskas kepa vos kelias minutes, nežiopsokit :)

 Pabaigai šiek tiek kieto sūrio. Tikro parmigiano, Džiugo ar kokio kitokio - pagal poreikį. Jei norisi aštriau galima dar užspausti ant viršaus česnako. 

Štai tokie greiti ir dryžuoti sekmadienio pietūs. O vakarienei... Vakarienei - stinta. Nepavydėkit :)

Mylėkit, džiaukitės pavasariu, būkit atsipalaidavę, linksmi, dainuojantys, gražūs ir sotūs.
 Aš irgi stengsiuos tokia būti.
Ikisusi, mua :)*
Gintarė

Jei karalius būčiau... (Lašišos guliašas su karštais ankštiniais žirniais)

Pakelkite rankas, kas niekada nesvajojote kas būtų, jei karalium būtum. Ne tuo kur po šiuolaikinę Europą su švyturėliais važinėjasi, visiems šypsosi, nuo paparacų bėgioja, o tuo iš pasakos, iš svajonių... Bent vaikystėje visi apie tai svajojome ir dažniausiai tose svajonėse būdavo nemažai materialių gėrybių, pvz.: valgyčiau tik saldainius ir ledus, turėčiau visus visus žaislus ir baltą šuniuką :) Kažkaip skrandis niekada nebūdavo svajonėse pamirštas. Šypt.

O dabar pagalvokite, jei taip užauga ant jūsų palangės medelis nuo kurio kasdien kiek nori, tiek skini pinigėlių, kam netaupytumėt? Netaupytumėt tikriausiai niekam, bet pirmiausia tai grožiui (namai, aplinka, apranga, daiktai), įspūdžiams (kelionės, kelionės) ir skrandžiui (tik tikras šampanas, tik geriausios austrės, tik...).  Ką tuo noriu pasakyti? O gi tai, kad prie mūsų tobulo gyvenimo labai daug prisideda skrandžio ir skonio receptorių poreikiai. Juk jautiesi laimingesnis iš gražios lėkštės suvalgęs gražiai patiektą šviežią patiekalą, nei vakarykštį pasiraičiusį sumuštinį. 

Bet nesame karaliai (aš, aišku esu, tik jūs gal ne) ir neturime geriausio virėjo prancūzo (ne todėl, kad gerai gamina, todėl kad kalba seksualiai), ir niekas mums dienos pabaigoje nepatiekia įdaryto fazano sidabro lėkštėje... Tai negi lieka tik tas vargšas sumuštinis? Ne. Reikia tik pasitaisyti karūną, kad tvirčiau laikytųsi ir eiti per kelioliką minučių pasigaminti palaimingo maisto, pvz.: lašišos guliašo. Labai greitas, paprastas, be galo skanus ir kiekvienos princesės širdies bei pusės karalystės vertas reikalas. 

Receptas (adaptuotas iš Skanaus gyvenimo ir Aguonėlės blogų):

Reikės (4 porcijos)
450 g. lašišos file;
druskos;
citrinos;
2 kaupinų šaukštų krakmolo;
šaukšto miltų;
šaukštelio medaus;
100 ml grietinėlės;
skiltelės česnako;
šlakelio sauso vyno;
aliejaus kepimui

Garnyrui:
dvi didelės saujos ankštinių žirnių (juos dar cukriniais vadina, čia tie kur su visom ankštim valgomi, saldūs, gaivūs, traškūs);
šlakelio aliejaus;
šaukštelio sviesto;
druskos, pipirų.


Lašišą atskiriame nuo odos ir supjaustome kąsnio dydžio kubeliais. Pašlakstome citrinos sultimis ir pabarstome druska. Pavoliojame krakmolo ir miltų mišinyje ir kepame su trupučiu aliejaus gilioje keptuvėje keletą minučių (kol gražiai paskrus ir pakeis spalvą). Sumažiname ugnį, dedame medų, įspaudžiame česnaką, kai jis pakvimpa įpilame vyno ir palaukiame kol nugaruos alkoholis. Tada įpilame truputį grietinėlės, labai minimaliai pasūdome ir viskas, guliašas baigtas.

Žirnius perpjauname pusiau, nuplauname. Keptuvėje išlydome sviestą (pramaišius su aliejumi ne taip greitai degs) ir keletą minučių pakepame žirnių ankštis, pabarstome stambesne druska ir šviežiai grūstais pipirais.
Viską susikrauname į lėkštes, užsidegame žvakę, pasimerkiame žibučių, pasitaisome karūną ir gyvename ilgai ir laimingai.

Žuvė.

Pusę žirnių sukrimtau žalių... Ir karaliai silpnybių turi.

Čirška.

 Valgyt!

Šypt.

Skanaus savaitgalio Jūsų karalystei. Mėgaukitės saule ir svajonėm!

Myliu, bučiuoju :)

Gintarė iš Gintarinės virtuvėlės