Kalėdų laukimas ir jūra vakarienei

Aš esu iš tų žmonių, kurie labai myli ir kaimą, ir miestą. Ir be vieno, ir be kito aš negaliu gyventi. Man labai reikia apsnigtų pušų žiemą ir plačių, skaisčiai žalių pievų ankstyvą pavasarį, labai reikia ilgų vakarų prie ežero, skaitant knygą, žiūrint į vandenį ar maudantis tamsoje. Bet taip pat man kaip oro reikia ir miesto kultūros: teatro, filharmonijos, operos, krepšinio varžybų didelėje arenoje. Man reikia vakarų sausakimšuose baruose, kur visi laimingi, kur sukasi viena taurė po kitos ir nepažįstamas praleisdamas pro duris pasako labas ir supranti, kad tai kol kas vienintelis jo lietuviškai išmoktas žodis, bet sakomas nuoširdžiai ir užtikrintai. Nors užaugau kaime, mane visada labai įkvėpdavo miestietiškos Kalėdos. Žiūrėdavau filmus apie Kalėdoms išsipusčiusį New Yorką ir žavėdavausi. Tas mielas susiplūkimas brendant šaligatvių pliurzą, apsikrovus pirkiniais, dairantis į miesto puošmenas. Kostiumuoti, aukštakulniuotos, sportiški ir meniški - visi tempiantys namo eglutes ir dovanas, pavargę, bet laimingi, kiekvienoje parduotuvėje skambančios iki skausmo žinomos šventinės dainos - visa tai tikrai veža. 
Neseniai netyčia Kauno senamiestyje nusukau truputį ne ten ir teko apvažiuoti garbės ratą aplink rotušę - mačiau kaip stato pagrindinę miesto eglę, tokią baltą ir stebuklingą. Šiluma nubėgo nuo ausų iki pirštų galiukų. Kalėdos! Į miestą ateina Kalėdos! Noriu matytis su draugais, noriu gerti karštą vyną, noriu vaikščioti vakare apšviestu senamiesčiu, noriu... Tik jau tų maišų ir susiplūkimo man kažkaip nebereikia. Persirgau Kalėdinių pirkinių nuovargio romantika ir atradau internetines Kalėdas. Žinau, kad skamba klaikiai šaltai. Bet taip nėra. Jau turiu dalį Kalėdinių dovanų ir visas jas užsakiau internetu. Ir nieko nėra Kalėdiškesnio ir romantiškesnio, kaip nubudus ryte, kai dar galva miega ir nenusiteikusi rimtiems darbams, pasidaryti puodelį kavos, susisupti į šiltą chalatą, įsijungti kompą ir galvoti apie mylimiausius. Nardydama po internetines parduotuves turiu laiko prisiminti kiekvieną, kurį noriu pasveikinti per Kalėdas. Pagalvoti apie tai kaip tie žmonės ir jų gyvenimai pasikeitė nuo tų ankstesniųjų, vos atmenamų Kalėdų prieš daug metų. Tokie rytai man tikras šių metų atradimas. Ir vargu ar taip pabūčiau mintyse su kiekvienu, ieškodama dovanų parduotuvėse. Po tokio ryto visa diena būna kažkokia minkštesnė ir mielesnė. Suapvalėja visi aštrūs kampai, lengviau nusidirba darbai, lengviau išsisprendžia problemos. Dabar labai laukiu dienų, kai iš pašto paėmusi užsakytas dovanas, išsidėliosiu jas ant grindų, įsijungsiu filmą The Holiday, užsiplikysiu imbierinės arbatos ir pakuosiu jas. O po to eisiu pasivaikščioti prie miesto eglės, pričiupus į parankę, kokią šventiškai nusiteikusią dūšią ir kaip visada atsisvaiginusi miesto Kalėdiškumu, džiaugsiuosi prieš Kūčias nuo autostrados pasukusi namo, kur kelią gaubia apsnigti medžiai ir tvyro kaimo ramybė. Kaime Kalėdos - jėga. Mieste Kalėdos - jėga. Internete Kalėdos - jėga.
Šiandien jau prasideda Adventas, oficialus sugrįžtančios saulės laukimas :) Jau pasidariau Kalėdinį kampelį namuose, kad gruodis būtų šviesesnis.
O receptas šį kartą visai ne rudeniškas ir ne žiemiškas - midijos vyno-grietinėlės padaže. Aš žinau, kad dabar labai madinga valgyti tik tai kas priklauso tam sezonui, bet vakar privalgiau midijų, šiandien sutriauškiau ridikėlių ir kas man, laimingai toliau laukiu Kalėdų :)

3-4 žmonėms reikės:
+/- 1 kg šviežių midijų;
2 skiltelių česnako;
120 ml balto vyno;
200 ml grietinėlės;
druskos;
žalumynų;
šaukšto sviesto.

Su midijom viskas aišku ir paprasta. Paruošimo procese svarbiausia yra midijų valymas, o visa kita tik daina :) Midijas perkame šviežias ir ruošiame tą pačią dieną. Pirmiausia paimame didelį dubenį prileidžiame šalto vandens ir visas midijas metame į jį, palaukiame truputį, vanduo pasidaro murzinas, jį pakeičiame, tada pažiūrime ar visi moliuskai nuskendo. Jei yra plūduriuojančių viršuje - jie įtartini. Gerai apžiūrėkite, jei jie atsivėrę, pabelskite peilio kotu ir kiškit į vandenį, jei užsidarė - viskas gerai, jeigu ne - metam lauk (iš 1,2 kg išmečiau 4 geldeles). Tada imame mažą peiliuką ir kiekvieną midiją paėmę į ranką gražiai apvalome apnašas ir staigiu judesiu nurauname "ūsiukus", kurie kyšo kriauklės susijungimo vietoje. Kai midijos išvalytos paimame puodą ar didelę keptuvę su dangčiu, dedame ant ugnies. Metame sviesto ir susmulkintą česnaką, pakepiname kol vos pakvimpa, tada supilame vyną ir sudedame midijas. Uždengiame dangtį ir patroškiname kokias 3-4 minutes. Kai geldelės jau atsivėrė, o iš vyno išgaravo alkoholis, supilame grietinėlę, įberiame druskos, žolelių ir paverdame dar 1-2 minutes. Viskas. Dedame midijas į dubenėlius, pilame padažo. (Jeigu rasite midijų, kurios neatsivėrė, jas iš karto meskit lauk, nedėkit į lėkštes.) Midija valgoma paėmus geldelę ir šakute užkabinus ir ištaukus raumenį. Padažą galima gerti iš geldelės arba į  jį mirkyti bandelę. Įprastai midijos tiekiamos arba su kokia traškia, minkšta bandele, čiabata, bagete arba su gruzdintomis bulvytėmis. Ir žinoma labai sveikintinas vynas šalia :)

Prausiam midijas šaltame vandenyje.

Midijos keptuvėje.

Ir po kelių minučių jau lėkštėse.

Valgėme su tamsia čiabata

O čia mano Kalėdinis kampelis. Labai tikiuosi, kad to maximoje pirkto snieguoto puskiparisio nereikia laistyti, nors jis kaip ir gyvas ar bent jau šaknys į gyvas panašios :)

P. S. Geriausios dovanos šiemet teko mano mylimai draugei. Sveikinu gerą, mielą, šiltą ir belenkaip nurautą žmogų ką tik tapus mama ;) Love you!

Amebos pietūs - žalias kokteilis

Būna gyvenime laikotarpių, kai nesinori nieko. Tiesiog imi ir perdegi. Nebedomina nei darbai, nei hobiai, nei baliai, nei meilės - niekas. Bent jau kūrybos žmonėms tokios būsenos tikrai pažįstamos, juk kai kasdien semi ir semi save, tai kažkada imi ir išsemi. O ką daryti tada? Tada galima verkti, galima gerti, galima nesikelti iš lovos ir praleisti 3 paras namuose užtrauktomis užuolaidomis, galima pusryčiams valgyti čipsus arba iš karto bėgti pas psichologą. Bet galima į tai pažiūrėti visai ramiai, ir tyliai, per daug nespurdant, palaukti, kol tie kūrybos aruodai vėl užsipildys, kol sugrįš smalsumas ir meilė gyvenimui. Aš būtent taip ir darau. Tiesiog kuriam laikui pavirstu ameba ir nieko nedarau. Na, pažiūriu kokį filmą, žurnalą perverčiu, kažką suvalgau, bet tik tiek. O kai taip leidi sau egzistuoti ir nieko nesiprievartauji daryti, tai žiūrėk užtenka 1-2 dienų ir jau norisi pasidažyti, norisi pavirsti žmogumi, eiti, daryti, kurti ir amebos būsena lieka toli užmaršty. Aišku, visi tai patyrę žino, kad geriausias amebos maistas yra užsakyta į namus pica, tortas arba čipsai (pagal skonį). Kodėl? Nes nereikia nieko daryti ir tai pakankamai didelis fuck off visam normaliam gyvenimui. Ameba nieko nedaro. Bet kažkada seniai, kai man buvo amebos periodas pagalvojau, kad net kramtyti ką nors tingiu :) O lakt vien vandenį, arbatą ir sultis iš pakelio nelabai gal gerai. Ir tada susiplakiau amebiškus pietus. Daryti beveik nieko nereikia, net kramtyti nereikia, bet pietūs skanūs ir maistingi. Pastarosiomis dienomis, kai užgriuvusi darbų ir reikalų lavina, prisiminiau savo amebiškus pietus iš 4 sudedamųjų dalių. Jėga! Labai skanu, labai greitai padaroma ir tikrai suteikia energijos. Net jeigu Jums dabar ne amebos periodas, net jei nežinote iš viso, kas tas amebos periodas, pabandykite šį kokteilį. O jeigu Jums toks pats darbymetis kaip ir man, tai būtinai išbandykite - tikras laiko taupytuvas!

Maždaug pusei litro kokteilio reikės:
2 nedielių bananų;
2 kivi vaisių;
didelės saujos špinatų;
apie 180 ml vandens (tirštumą galit reguliuoti pagal poreikį).

Vaisius nulupam ir gabaliukais metam į smulkintuvą / kokteilių plaktuvą, špinatus nuplaunam ir metam ten pat, užpilame vandens, wrum wrum, supilame į stiklinę, kišame storą šiaudelį ir geriame. 

Kokteilis bus maloniai gaivaus skonio, aš nemėgstu saldžiai, todėl man pats tas, bet jeigu jūs mėgstate saldumą gal reikėtų dėti daugiau bananų arba įmesti kokio medaus ar sirupo šaukštelį. 

Jei reikia pasisotinti, tai čia viena porcija, jeigu tik šiaip pasmaguriaut - užteks dviems

Bilekaip suplėšom vaisius ir metam į smulkintuvą, dedam špinatus, užpilam vandeniu

Man kokteilis turi būti poskystis, ne košė. Jei norisi tokio, kurį pabaigoje kabinsite šaukšteliu, pilkite mažiau vandens.

Viskas. Tobuli pietūs amebos būsenai ar darbymečiui!

Kaip toj dainoj sako: ačiū, kad žiūrėjot, atleiskit, kas ne taip :) Iki greito!

Gintarė

Kitokia pizza

Na, pakelkit ranką, kas nemėgstat picos. Žinau, kad visi mėgstat. Taip, pica nesveika, taip, labai kaloringa, bet tuo pačiu tai be galo mielas maistas, malonus imti rankomis, dalytis su draugais, dėti ant stalo per krepšinio varžybas ar pasiguosti tamsų žiemos vakarą. Picų yra įvairių: itališkų, amerikietiškų, lietuviškų. Visos jos skiriasi savo gamybos principais, naudojamais ingridientas, bet visur galima rasti labai skanių. Man patinka itališka pica, su tobulu padu, iškepta krosnyje, su nedaug įdaro ir nuostabiai kvepianti, tokią Lietuvoj kepa Jurgis ir Drakonas. Bet aš nespjaunu ir į amerikietiško stiliaus picą, su aukštais, sūriu užpildytais tešlos kraštais ir daugybe gėrio. Skanių iškepa ir lietuviško stiliaus picų, su daug ingridientų ir padažų, tiesa jų reikia paieškoti, jei norisi tikrai gerų. 

O namuose kepta pica pas daugelį apsiriboja pirktiniu padu, pačečkavota pieniška dešrele ir cibuliu, kavalku sūrio ir majonezo upe. Ne. Jei jau kepame picą namie, tai  kodėl gi nepritempus jos prie tokio maisto dėl kurio paskui negraužia sąžinė ir nesusitraukia džinsai? Man labai patiko VMG idėja į naminį picos padą pridėti įvairių sėklų ir / ar žalumynų. Tai puiku! Padas traškus, sotus ir nenuobodus, turtingas sėklų ir kvapnių žolelių, super. Dėti ant jo galima žinoma, bet ką. Tačiau aš išbandžiau pasigaminti picą be sūrio ir padažų ir ji man labai patiko. Visiškai nieko netrūko. 

Taigi pica be sūrio (2-3 nedidelėms picoms):
0,5 stiklinės pieno
1,25 stiklinės miltų
2 g sausų mielių
0,5 šaukšto cukraus
žiupsnelis druskos
1,5 šaukšto aliejaus

1 pomidoro
2 šaukštų pomidorų pastos
0,5 skiltelės česnako
80 g. konservuoto tuno
1,4 jaunos cukinijos
druskos, pipirų


Pieną pašildykite, suberkite 1/3 miltų, mieles, cukrų, druską, aliejų, išmaišykite. Suberkite į likusius miltus sėklas ir prieskonines žoles, berkite likusius miltus į masę ir užminkykite tešlą. Tešlą palikite pakilti šiltoje vietoje apie 20 minučių. (Jeigu mėgstate naudoti jau paruoštus miltų mišinius picai tebūnie, darykite viską kaip parašyta ant pakelio, tik dar į sausą mišinį įmaišykite žoleles ir sėklas).Tešlą galima kočioti, tačiau nebūtina, aš dariau nedideles picas, tad atsignybus dalį tešlos, ją tiesiog pirštais išsukau į norimo dydžio blyną, paprasčiau ir greičiau nei mosikuot kočėlu :)

Į pomidorų pastą įspaudžiame česnako (nebūtina) ir plonai patepame picos padą (jei norisi aštriau tepkite kečiupą ar adžiką). Pomidorus supjaustome nedideliais kubeliais ir paskirstome ant picos. Skustuku atpjauname plonas riekeles cukinijos ir jas taip pat dedame ant picos, ant viršaus uždedame šiek tiek tuno. Viską pabarstome trupučiu druskos ir šviežiai grūstų pipirų ir šauname kepti. Iškepa pica per +/- 20 min. Aš dariau labai nedideles picutes, maždaug plaštakos dydžio, šalia patiekus žalių salotų, tokios porcijos užteko per akis :)

Sėklų negailim :) Supyliau pusę pakelio.

Paliekame pailsėti.

Susiformuojame padukus. Jei norisi vieno didelio, teks imti kočėlą.

Susidedame visus ingridientus ir šauname į karštą orkaitę.

Valgyt! Pica be sūrio, be mėsos, be majonezo ir vis tiek žiauriai skani :)

Gero savaitgalio ir skanių picų ;)

Iki greito!

Jūrų šukutės (scallops) - šventė per porą minučių

Aš net nežinau ar noriu ką nors rašyti. Žinau, kad reikia, bet aš labai tingiu ieškoti nenuvalkiotų žodžių jūros gėrybėms liaupsinti. Jūros gėrybės yra labai skanu, nerealiai greitai pagaminama ir dar sveika - ar bereikia dar ką nors sakyti..?

Gal geriau papasakosiu apie pačias šukutes. Jūrų šukutės - labai įdomus dalykas, pasirodo, šios gražios, didelės kriauklės (tokiose kriauklėse multikuose undinėlės gyvena) yra labai judrios. Jos atsidarydamos ir užsidarydamos keliauja sau po žingsnelį visą savo gyvenimą. Ir šiuo būdu užsipompuoja vieną raumenį. Būtent tas raumuo ir yra skanioji, geroji šukutės dalis. Šukučių skonis nepakartojamas, primena krevetės mėsą, bet žymiai švelnesnis ir ne toks saldus, galima palyginti su šviežiu, švelniu baravyku ir balta jūrine žuvimi. Toks švelnus, bet pilnas ir nepaliekantis abejingų skonis.

Yra įvairių receptų su šukutėmis, bet dažniausiai jie neįmantrūs, nes jokio įmantrumo tokiam gėriui nereikia, nesinori užgožti to tobulo kąsnelio. 

Nuostabiai sekmadienio vakarienei gaminau svieste su žolelėmis keptas šukutes ir žaliųjų žirnelių piure.

Reikės (2 porcijos):
200 g. šukučių;
1 šaukšto minkšto sviesto;
1 skiltelės česnako;
kuokštelio šviežių arba šaldytų krapų;
žiupsnio druskos;
šiek tiek šviežiai grūstų pipirų;
skiltelės citrinos.

(Žirnelių piure receptą rasite čia.)

Taigi, jei šukutės šaldytos (Lietuvoj kitokių vargu ar gausite), jas reikia atitirpinti kambario temperatūroje. Pirmiausia pasiruoškite garnyrą, nesvarbu, ar tai bus skrebučiai, ar žirnelių piure, ar kokios salotos - viską padarykite prieš ruošdami šukutes. 

O jau tada keptuvėje išlydome sviestą, dedame šukutes, dedame žalumynus, įspaudžiame česnaką, pabarstome druska ir pipirais ir kepame apie 2 minutes. Pabaigoje minimaliai pašlakstome citrina. Į lėkštę dedame garnyrą, šukutes ir truputį keptuvėje likusio skysčio (beje, jį labai skanu paskui surinkti su šiltu čebatos skrebučiu).
Viskas, patiekalas, kuris idealiai tiks tobulam sekmadieniui, romantiškam vakarui, gimtadieniui, naujiems metams ar tiesiog atšvęsti gyvenimą yra paruošiamas per porą minučių. Bam ir laimė :) 

Įkaitintas sviestas, šukutės, šaldyti krapai, druska, pipirai, česnakai.

Pora minučių ir lėkštėje. 

Jei perkepsite šukutes, jos bus neįkandamos, o jei iškepsite tinkamai - minkštos ir švelnios.

Ačiū Neringai už šukutes ir ačiū Jums, kad skaitėte :)

Geros savaitės ir tobulų vakarienių!

Gintarė