2015 m. gruodžio 22 d., antradienis

Aguoninis tortas su varškės kremu


Ne visada man viskas pavyksta iš pirmo karto, bet aš mėgstu iššūkius. Neisterikuoju ir jeigu gaminant kažkas einasi ne pagal planą, visada bandau gelbėti situaciją, o jei jau jos išgelbėti neįmanoma (būna ir taip), tada analizuoju, kas buvo negerai ir kitą sykį bandau vėl. 
Paskutinis mano (ne)pavykęs gaminys buvo aguoninis tortas. Receptą radau Aguonėlės tinklaraštyje (nuoroda) ir tai turėjo būti puikus tortas su aguonomis gausiu biskvitu ir baltojo šokolado kremu.
Su biskvitu viskas ėjosi puikiai. Iškepė lygus, gražus, kvapnus, supjausčiau gana lengvai ir jau maniau, kad su šiuo tortu triumfuosiu, bet... Vakare ėmusis gaminti kremą patyriau visišką fiasko -  grietinėlė nesiplakė. Kankinau ją atkakaliai kokią valandą, bandžiau triukus su standikliu, su citrina ir t. t. Laikinai tai padėjo, bet kai atėjo laikas įmaišyti šokoladą mano grietinėlė ir vėl buvo skysta. Taip žaidžiau dar pusvalandį: išplaki - standi, 5 min. ir vėl skysta. Pasiskaičiusi internete patarimų bandžiau gelbėti situaciją pakaitindama viską kartu su šokoladu, tada ataušinus vėl ėmiau plakti, rezultatas tas pats, 5 minutės po išplakimo ir grietinėlė vėl bėga kaip pienas... Pasidaviau. Išmečiau tą gliurgę lauk ir nuėjau miegoti. Rytojaus dieną, vakare jau turėjau tiekti tortą, todėl nerizikavau vėl įsigyti netikusios grietinėlės - nusipirkau varškės, sviesto ir kondensuoto pieno, pasigaminau seną, gerą, užtikrintą varškės kremą, tortas iki vakaro susistovėjo ir viskas buvo puiku. Manau, kad šį tortą dar gaminsiu. Jid visiems labai patiko. Ir manau, kad tikrai vėl gaminsiu su varškės kremu, ne todėl, kad įsitaisiau grietinėlės fobiją, o todėl, kad jis čia labai labai tiko. 

Biskvitas 18 cm formai (didesnei formai dvigubinkite):
3 kiaušiniai;
75 g cukraus pudros;
125 g aguonų;
60 g miltų;
1 valg. š. krakmolo (originale kukurūzų, bet turėjau tik bulvių ir nieko blogo nenutiko);
1/2 arbat. š. kepimo miltelių.

Kremas:
2 pakeliai (po 180 g varškės);
1 pakelis (180 g sviesto);
1 indelis saldinto sutirštinto pieno.

2 apelsinai;
uogos/vaisiai papuošimui.
Kiaušinių baltymus atskirti nuo trynių. Baltymus plakti iki standumo, palaipsniui suberiant cukraus pudrą. Toliau plakti vis įdedant po vieną trynį, plakti kol jų žymės nebesimato.
Miltus sumaišyti su kepimo milteliais ir krakmolu, įsijoti į baltymus, suberti aguonas (galima įdėti maltų riešutų) ir viską atsargiai išmaišyti, stengiantis, kad kuo mažiau oro pabėgtų iš tešlos, bet viskas tolygiai pasiskirstytų. Tešlą sukrėsti į išardomą kepimo formą (dugne tiesiau kepimo popieriaus) ir šauti į 180 laipsnių orkaitę maždaug 40 min. (Tikrinau dantų krapštuku.) Išėmus, dar karštą numesti iš 50 cm aukščio ant stalviršio (kad lygiai sukristų), atvėsinti ir supjaustyti į 4 dalis. 

Kremui kambario temperatūros sviestą išplakti iki purios baltos masės, įmaišyti kondensuotą pieną ir pertrintą varškę, įtarkuoti šiek tiek apelsino žievelės ir išspausti pusės apelsino sultis, viską gerai permaišyti (aš nemėgstu labai saldžiai tai dar ir truputį citrinos įspaudžiau). 

Iš likusių apelsinų išspausti sultis ir jomis sulaistyti biskvitą. Susluoskniuoti tortą biskvitas-kremas. Viršų ir šonus patepti kremu. Tortą puošiau kiviais ir braškėmis, nes norėjau, kad būtų rūgštelės - puikiai tiko. 


Biskvito reikalai.


Suteptas gražuolis.


Prieš pat nešant į stalą, dar pabarsčiau viršų cukraus pudra.

Tai toks aguoniškas reikalas. Puikiai tiks ir Kalėdoms. 
Gražių artėjančių švenčių!

G.







2015 m. lapkričio 30 d., pirmadienis

Aštri kiauliena


"Duok man sklidiną taurę liepsnos, aš išgersiu - nežūsiu" - visada labai mėgau šią dainą. Ugnis man apskritai patinka, žinoma, ne tada kai kaimyno tvartas dega, bet laužai, ugningi šokiai ir karštas jaunas kraujas venose yra gerai. Patinka man ir aštrus maistas. Nepiknaudžiauju juo, nes dažnai pripuolu pavalgyt pralaikiusi skrandį tuščią ne kelias, o keliolika valandų, tad užvalgius aštriai gali baigtis nekaip... (šis receptas geras tuo, kad galima pagaminti ir neaštrų, bet ne mažiau skanų variantą) Bet kartais, palankiomis aplinkybėmis, aštrumynų neatsisakau. O ypač geras laikas jiems žiema. Juk šalta, kimba ligos ir visai gerai užkaitinti organizmą prie pietų stalo. Labai paprastas, bet užtikrintas, aštrios kiaulienos receptas, kuris autoriaus tikriausiai ir neturi, nes prisiimti sau autorystę būtų labai jau nekuklu, esu tikra, kad taip ar panašiai kiaulieną gamina labai labai daug žmonių...

2 porcijoms reikės:
gabalo (apie 400 g) kiaulienos išpjovos;
druskos, pipirų, mėgstamų prieskonių, alyvuogių aliejaus - mėsai pamarinuoti;
kelių šaukštų miltų apvoliojimui;
aliejaus kepimui;

Padažui:
1 apelsino sulčių;
pusės citrinos sulčių;
4 skiltelių česnako;
2 čili pipirų (jei norit neaštriai užteks pusės);
4-5 šaukštų čili padažo (jei norit neaštriai užteks 1);
2 šaukštų sojos padažo;
1 šaukšto balzaminio acto;
kaupino šaukšto medaus;
druskos.

Nuo mėsos pašaliname plėveles, supjaustome pusės cm riekelėmis, tada jas pamušame peiliu, ranka arba plaktuku, kad būtų visai plonos ir perpjaunam pusiau. Mėsą pamarinuojame mėgstamais prieskoniais, druska, pipirais, alyvuogių aliejumi. Aš marinavau iš vakaro, bet nebūtina, galima ir prieš kepimą.
Keptuvėje gerai įkaitiname aliejų ir staigiai apkepame mėsos gabalėlius, svarbu nepridėti daug, mėsa turi labai greitai ir užtikrintai iškepti, o ne troškintis. Į maisto smulkintuvą sudedam visus padažo ingidientus sutriname į vieną masę, paragaujame ar nieko netrūksta ir krečiame įkeptuvę ant mėsos, pakepame dar minutę ir viskas. Šalia labai tinka ryžiai, gruzdintos bulvytės ir aišku įvairiausios daržovės. Labai greita, labai skanu. Gerai tai, kad tereikia sumažinti čili padažo ir čili pipirų ir gausis visai neaštrus net ir vaikams tinkamas patiekalas, nes tada labiau jausis rūgštelė, bet taip pat bus labai labai skanu.


Pamarinuojame mėsą, greitai ir karštai iškepame, apliejame padažu, pakepame dar minutę-dvi kol viskas sutrirštėja ir susigeria į mėsą. 

 Daržovių lazdelės labai tinka!


Labai greitas ir labai skanus reikalas. 

Ačiū, kad skaitėt ;) 

2015 m. lapkričio 20 d., penktadienis

Ryžiai su krevetėm ir špinatais kaip Bella Italijoj


Turbūt visi kauniečiai nuo senų senovės žino smagaus italo įkurtus restoranus "Milano", "Pas Paolo" ir "Bella Italia". Šie restoranai yra žiauriai mylimi studentijos ir ofisinio planktono dėl skanių, purių picų, mažų kainų, kavos už 1 centą ir malonaus aptarnavimo. 
Kažkada Bella Italijos picos į trasą eidavo labai dažnai, kai studijavau ir dirbau, laiko buvo mažai, noro sukiotis virtuvėje irgi, tad tikrai buvom su kambarioke įnikusios į picos į namus paslaugą. Vėliau tų picų taip atsivalgėm, kad ilgai nebesinorėjo. Kai prieš keletą metų pradėjau dirbti KTU centriniuose rūmuose iš naujo atradau Bella Italia. Visai šalia darbo, maistas skanus, virškimo sutrikimų jokių, kainos nesikandžioja, o dar pavaišina kava ar kokiu šerbetu ar čerkute citrininio likerio. Puiku! Dažnai su kolege ten pietaudavome. Bella Italia turi labai platų meniu. Šiaip jis tikrai per platus, tačiau kai reikia valgyti kasdien, tai virsta netgi privalumu, nes eidamas į tą pačią vietą gali valgyti vis kažką naujo. Iš esmės, aš laikausi principo, kad restorane geriausia valgyti tai, kas yra to restorano "arkliukas": picerijoje - picą, sriubinėje - sriubą, burgerinėje - burgerį ir t. t. Nesvarbu, kad jie turi ir kitų patiekalų, greičiausiai tuos su kuo tapatina savo veidą gamins geriausiai. Vis dėlto picų kasdien nekaposi, todėl Bella Italijoj turėjau ir kitų mėgstamų patiekalų: vištienos iešmelius, virtų bulvių koldūnus, šonkauliukus, lašišos kepsnį, ryžius su krevetėm ir špinatais. Būtent šie ryžiai man buvo tikras atradimas. Ne per daug sunkus, bet tikrai sotus, šildantis, malonios tekstūros patiekalas... Dažnai jį valgydavau. Dabar jau kurį laiką Bella Italijoj nebuvau. Išėjusi iš darbo KTU, miesto centre pietauju žymiai rečiau... Todėl pasitaikius progai namuose pasigaminau ryžių su špinatais ir krevetėmis! Labai skanu ir visai nebūtina kišti nosies iš namų, kad jais pasimėgautum :)

4 porcijoms reikės:
200 g ryžių (nevirtų svoris);
150 g mažų, gliaudytų virtų krevečių (atšildytų);
didelės saujos jaunų špinatų;
200 ml grietinėlės;
skiltelės česnako;
trupučio sviesto;
druskos;
smulkinto kietojo sūrio (dėjau Džiugo).

Ryžius išverdame (al dente), keptuvėje ištirpiname truputį sviesto, pakepiname smulkintą česnaką kol paskleis kvapą ir beriame krevetes, joms pakepus, sudedame pasmulkintus špinatus, šiek tiek pasūdome. Špinatams sukritus dedame grietinėlę, paragaujame ar nereikia daugiau druskos, suberiame į padažą ryžius ir šiek tiek patroškiname, įmaišome porą žiupsnių parmezano ir išjungiame viryklę. Po poros minučių galima dėti į lėkštes, ant viršaus dar pabarstome arba šalia patiekiame parmezano. Skanaus!

Viskas labai paprasta ir greita, gamybos procesas trunka iki 15 min (įskaičiuojant vandens užvirinimą ryžiams)

Visai kaip Bella Italijoj!

P. S. Brigita, linkėjimai!!! Einam kada į Bella papietaut?



2015 m. lapkričio 15 d., sekmadienis

Kaip paruošti aštuonkojį?


Kai prieš kurį laiką ankstyvą rytą mindžikavau Rimi žuvies skyriuje laukdama, kada man bus pasvertas aštuonkojis, greta stovėjusi senutė paklausė: "O kaip paruošti aštuonkojį?" Pora sakinių pasakiau esmę, o ji man ir sakys: "Reikia, viską reikia gyvenime pabandyt, pabandysiu..." Nežinau, ar ji pirko tą dieną savo oktopusiuką, bet jei pirko, tikiuosi, jai pavyko jį pasigaminti skaniai. O aštuonkojo paruošimas visai be reikalo yra apraizgytas visokiais mitais. Šiaip jau jį reikia gerai išvirti, o paskui jau gali daryt ką nori - bus skanu. Aš savąjį aštuonkojį užsišaldžiau (kai kas sako, kad tai kone vienintelė jūros gėrybė, kurios skoniui užšaldymas ne pakenkia, o padeda), o kai jau atėjo metas gaminti, atitirpinau, šiek tiek pamušiau čiuptuvus plaktuku skirtu mėsai mušti, tada užsikaičiau didelį puodą vandens, užvirus įdėjau dosniai druskos, gabalą citrinos, svogūną, lauro lapą, saliero kotą... Suėmiau aštuonkojį už makaulės ir 4 kartus panardinau į vandenį 3 sekundėms. Tai vadinama aštuonkojo gąsdinimu :) Šios procedūros metu matosi, kad po kiekvienų 3 sekundžių čiuptuvai vis gražiau susisuka. Atlikus šį veiksmą, visą aštuonkojį reikia nardinti į puodą, sumažinti ugnį ir virti jį 2 val. Po 2 valandų lėto virimo jau traukiant jį lauk, jausis, koks minkštas ir paslankus tapo. Po virimo reikia pašalinti atšokusią odą ir aštuonkojį galima naudoti patiekalams. Galima atvėsinti, pamarinuoti ir naudoti salotoms, galima grilinti, galima dėti į troškinius, ant sumuštinių ar pan. Aš savąjį kepiau. Kadangi mano oktopusiukas buvo vos pusės kilogramo, tai jo 3 žmonėms būtų nepakakę, tad dar prigriebiau 3 atšildytus kalmarus. Atvėsusį aštuonkojį ir kalmarus trumpai pamarinavau saldžiarūgščiame marinate ir iškepiau. Buvo labai skanu!

3 porcijos:
3 kalmarai;
1 virtas aštuonkojis (kaip išvirti aprašyta aukščiau);
1 šaukštas medaus;
3 šaukštai alyvuogių aliejaus;
4-5 šaukštai balzaminio acto;
1/2 citrinos;
6 šaukštai tamsaus sojų padažo;
žiupsnis druskos;
žiupsnis pipirų;
1 šaukštas pomidorų pastos;
3 skiltelės česnako;
1 čili pipiras;
truputis sviesto ir aliejaus kepimui.

Aštuonkojį supjausčiau dviejų kąsnių dydžio gabaliukais, kalmarų vieną pusę įpjoviau kas pusę centimetro. Dubenėlyje sumaišiau aliejų, citrinos sultis, actą, druską, pipirus, medų, soją, pomidorų pastą ir šiuo marinatu užpyliau jūros gėrybes. Palaikiau keletą valandų. Į įkaitintą keptuvę įpyliau lašą aliejaus ir įdėjau šaukštelį sviesto, pakepiau smulkintą česnaką ir čili kol pakvipo, tada sudėjau iš marinato ištrauktas jūros gėrybes ir pakepiau apie 3 minutes pavartydama, kad paskrustų iš abiejų pusių, tada supyliau pusę nusistovėjusio marinato ir kepiau dar 7 minutes kol padažas sutirštėjo ir gražiai apkibo jūros gėrybes, patariu kepimo eigoje paragauti ar netrūksta rūgštumo, saldumo ar druskos.
Iškepusius aštuonkojį ir kalmarus patiekiau su įvairių rūšių salotom ir česnakine duona. Buvo labai skanu!

Aštuonkojo virimo procedūra vizualiai :)

Kad būtų paprasčiau įpjauti tik vieną kalmaro pusę, į jo vidų galima ką nors įkišti - mentelę, peilį, etc.

Nuostabi vakarienė, prie kurios vynas privalomas!

Trims buvo pats tas!

Iki greito ;)

2015 m. lapkričio 10 d., antradienis

Kai nieko neturi, tai ir nereikia nieko. Trinta morkų sriuba


Man žiauriai patinka patiekalai, kuriems nereikia daug ingridientų. Labai dažnai jie būna paprasti, tikri, stulbinančiai gardūs ir nebrangūs. Tiesa, niekada neskaičiuoju prieskonių, aliejaus, čili, citrinos ar panašių dalykų kaip ingridientų, nes jų šiaip ar taip visada turiu. 
Sriubas mėgstu ir virti, ir valgyti tik bėda ta, kad dažnai jų užsimanau ekspromtu, čia ir dabar, o iš ko išvirti nelabai turiu. Mano namuose niekada nebūna bulvių, tad beveik visos tradicinės sriubos jau pasitraukia į šalį. Dievinu šaltibarščius, bet kefyro irgi visada tenka kulniuoti į parduotuvę, ir t. t., žodžiu, komplikuotas reikalas. Bet kai labai labai norisi sriubos, jokios kliūtys nesustabdo. Neseniai supratusi, kad mano šaldytuvą ištikusi daržovinė krizė (pavargusi salota, pomidoras ir kelios morkos), lauke pila lietus kaip iš kibiro, o man mirtinai reikia sriubos, pabūriau, pasukau galvą, panaršiau internete ir išsiviriau nerealiai skanios trintos morkų sriubos. Pabaigoje dar į ją įdėjau sūdytos lašišos ir išėjo tokia visai puošni ir prabangi nerealiai gražios spalvos sriubytė. Vietoj lašišos labai tiktų ir su česnakais pačirškintos krevetės ar itališkos duonos skrebučiai. Tiesa, puiki ši sriuba ir be jokių priedų, ypač jeigu norisi pataupyti. 

4 porcijoms reikės:
apie 500 g morkų (dėjau 5 ar 6 vidutinio dydžio);
1 didelio svogūno;
2 skiltelių česnako;
1/2 čili pipiro be sėklų;
šaukšto sviesto;
apie 1 l sultinio (naudojau vištienos sultinį);
druskos, šviežiai maltų pipirų, maltos saldžiosios paprikos miltelių;
200 g sūdytos arba rūkytos lašišos (nebūtinai).

Morkas nuskutame ir sutarkuojame, svogūnus supjaustome plunksnelėmis, česnaką ir čili smulkiai sukapojame. Puodo dugne išlydome sviestą (kad nedegtų galima truputį aliejaus įpilti), beriame daržoves ir pakepiname nuolat maišydami kol sukris. Kepant bėriau truputį druskos, pipirų ir įvožiau gerą žiupsnį maltos paprikos. Tada supilame maždaug pusę sultinio ir verdame ant mažos ugnies apie 20 min. Esmė tame, kad skystis turi tik tik semti daržoves, jei jo bus per daug sriuba skaniai nesusitrins, todėl aš įpyliau tik pusę sultinio, o virimo eigoje dar porą kartų jo dapyliau po truputėlį. Išvirus daržovėms sriubą sutriname elektriniu trintuvu, tada paragaujame ar visko užtenka, jei ne, papildome druska ar pipirais. Sutrintą sriubą vėl statome ant ugnies, dedame nedideliais gabalėliais pjaustytą lašišą ir paverdame kol užvirs. Viskas. (Jei dėtumėte skrebučius arba krevetes - tai reikėtų daryti prieš pat tiekiant.) Deja, gaminimo eigos nenufotografavau, nes tikrai nemaniau, kad ši atsitiktinė sriuba iš paprasčiausių morkų bus verta tinklaraščio. Bet ji verta! Enjoy

Labai saulėta sriuba. 

Bandykit, ragaukit ir rašykit ar patiko!
Iki greito ;)



2015 m. lapkričio 8 d., sekmadienis

Džiuginti tuo ką mėgstu ar tuo ką mėgsta? Keptos duonos tortas


Prisipažinkim, dažnai juk būna taip, kad norėdami pradžiuginti savo artimą, darome tai tuo, ką patys mėgstame. Mylimiesiems perkame tuos kvepalus, kurie mums patinka, dovanojame draugams bilietus į mums patinkantį spektaklį, gaminame tą patiekalą, kurio norime patys. Taip jau yra.
Ir aš ne geresnė... Pavyzdžiui, mano brolis labai mėgsta tortus su sviestiniu kremu, spėkite, ar nors kartą esu tokį pagaminusi? Ne. Nes aš pati jų nemėgstu ir visai nesvarbu, kad esu gaminusi tortą specialiai broliui, sviestinio kremo ten vis tiek nebuvo. Tokie jau mes esame ir nieko čia nepadarysi. Na, beveik nieko. 
Kartais prisireikia dirbti net sekmadienį, tada imi žadėt kolegoms kokią nors "kompensaciją". Buvau prisižadėjusi savo komandos vyrijai atnešti ką nors skanaus. Ir, žinoma, pirmiausia mintys sukosi apie tai ko pati labiausiai norėčiau, gal kokį naują receptą pabandyti, gal kažką įdomaus ir įmantraus, kad tiktų tinklaraščiui..? Bet paskui pavyko sustoti, atmesti visokias tartas su lašiša, krevečių kokteilius ir kitas mandrybes ir pagalvoti, o ką mėgsta žmonės, kuriuos vaišinsiu? Aš puikiai žinau, kad jie labai labai mėgsta keptą duoną! Viskas. Taškas. Kepu duoną. O kad būtų gražiau, įdomiau ir linksmiau iš jos sudėjau tortą. Ši idėja sena kaip pasaulis, pilnas internetas nuotraukų, bet būtent tos nuotraukos ir liudija, kad ne taip ir lengva sudėti tikrai gražų duonos tortą. Man pavyko! Tad dalinuosi patirtimi ir su jumis. Džiaukitės ir džiuginkite;) 

Reikės:
1,5 kepalo baltos duonos (su mažiau neprasidėkit, bus sunku išgaut torto vaizdą);
rapsų arba saulėgražų aliejaus kepimui;
druskos;
200 g tarkuoto džiugo sūrio;
česnako (pagal skonį, dėjau 4 dideles skilteles);
maždaug 6-7 šaukštų majonezo;
varškės užtepėlės su žalumynais ir česnaku.
(kitų užkandžių tinkančių prie alaus, kuriais užpildysite torto viduriuką, gali būti vytintos dešrelės, traškučiai, pikantiškos salotos, rūkytos kiaulių ausys ar pan., aš dėjau kumpio, romaninės salotos ir marinuotų agurkėlių)
Nuo duonos nupjaustome plutas, supjaustome kuo vienodesnio dydžio juostelėmis ir iškepame aliejuje. Pabarstome druska. Sumaišome majonezą, varškės užtepėlę ir išspaustus česnakus. Imame po gabalėlį duoną, vieną galą merkiame į padažą, kitą į smulkintą sūrį ir dedame ratu, kol gauname torto formą. Kad būtų lengviau galima torto viduriui naudoti dubenėlį.
Aš paėmiau vieną popierinę servetėlę, ją sušlapinau, sulanksčiau, kad nesimatytų ir ant jos pastačiau apvalų indelį (servetėlė tam, kad indelis neslidinėtų).
Tikėjausi, kad šis reikalas atims labai daug laiko, bet taip nebuvo! Mano viryklė kaista kaip už tėvynę, tad aš iš karto į didelį dubenį susipjausčiau duoną, į nesvylančią keptuvę supyliau 1/4 butelio aliejaus, jį gerai įkaitinau ir jame kepiau porcijomis duoną. Viso išėjo gal 5 kepimai, iš kurių kiekvienas užėmė apie 2-3 minutes. Sūrį pirkau jau sutarkuotą, padažą sumaišiau labai greitai, o susidėliojo tortas per geras 20 min, tiesiog bakst į padažą, bakst į sūrį ir dedi duoną ratuku.
Dar nepaminėjau, kad iškeptą duoną dėjau ant popierinių rankšluosčių nusivarvėti, o druska barsčiau dar karštą.


Duona paruošiam kepimui, iškepam, susirandam tinkamus indus ir susimaišom padažą.


Gražiai išdeliojam ratu duonos lazdeles, man iš šio kiekio išėjo turbūt 4 ratai.


Dar šiek tiek sūrio (likutį) užbarsčiau tiesiog aplinkui ant torto krašto. Į indelį viduryje įdėjau juostelėmis supjaustyto kumpio, marinuotų agurkėlių...


Viskas. Done! Tokio torto užteks visam būriui žmonių pasmaguriaut.

 Keptos duonos tortas. 

Tai tiek apie kolegas, tortus ir keptą duoną. Geros artėjančios darbo savaitės!

G.



2015 m. spalio 30 d., penktadienis

Apsimetėlis kebabas


Aš labai retai valgau kebabus. Visų pirma, toli gražu ne visur jie skanūs, o keliauti į kitą miesto pusę dėl blyno su salotom ir mėsa nelabai mano stilius. Kebabas man atsitinka kokį sykį ar du per metus ir visai užtenka. Kol kas pats skaniausias mano ragautas kebabas yra gaminamas Kauno rajone, Garliavoje, kebabinėje priešais Maximą. Šiems kebabams ir ponas Užkalnis davė visas žąsis kiek turėjo - tikrai labai geri kebabai. Bet labai neblogų kebabų galima pasigaminti ir namuose, tik reikia nusipirkti gero lavašo, iškepti gabale mėsos ir t. t., o jei ir tai daryti tingisi, tai galima susimeistrauti kokį kebabą apsimetėlį. Tokį ir aš šią savaitę dariau - su žuvim, daug salotų ir tortilija. Buvo labai skanu. Aš naudojau plekšnės file be odos (aha, sugebėjau išsifiliuoti plekšnę - šlovė man), marinuotus agurkus, pomidorus, svogūnus, salotų mišinį ir jogurto padažą. Visai sveikas maistekas kai pagalvoji, nors ir apsimeta visišku junk'u. 

1 porcijai reikės:
1 tortilijos blyno;
1 nedidelės plekšnės file be odos (apie 150-200 g), gali būti ir kita žuvis;
druskos, pipirų, citrinos, paprikos miltelių, žolelių, alyvuogių aliejaus;
kelių mažų pomidoriukų arba vieno įprasto;
poros marinuotų agurkėlių;
saujos salotų;
pusės mažo svogūno;
kelių šaukštų graikiško jogurto;
česnako. 

Žuvį supjaustome nedideliais gabalėliais, pabarstome druska, pipirais, pašlakstome aliejumi ir citrina ir gausiai užberiame paprikos miltelių, apvoliojame ir metame į keptuvę (į ją aliejaus nepyliau). Pakepame žuvį kol gražiai apskrunda iš visų pusių ir nukeliame nuo ugnies. Ant tortilijos lapo dedame supjaustytų agurkų, pomidorų, svogūnų, keptą plekšnę, salotų lapų. Į jogurtą įspaudžiame česnako, įspaudžiame citrinos, įberiame mėgstamų žolelių, druskos ir išmaišome, skonį pasireguliuojame pagal poreikius (aš dar įmečiau šaukštą varškės užtepėlės, nors visai nebūtina). Dedame porą šaukštų šio padažo į tortiliją, gražiai ją užlankstome ir dedame į įkaitintą grill keptuvę, paskrudinam po 30 s iš abiejų pusių ir viskas. Pietūs paruošti. Apsimetėlis kebabas jau lėkštėje. Enjoy

Imam tortiliją, pakeptos plekšnės, daržovių ir viską kraunam per vidurį.

 Dar truputį lengvo padažo (aišku, galit ir majonezo užsivaryt, čia pagal poreikius:)

 Trumpas pagrilinimas

Vuola!

Prakandau.

Tai tiek apie apsimetėlius.
Nesušalkit!
Iki greito ;) 

2015 m. spalio 27 d., antradienis

Beef Stroganoff pagal Jamie Oliver


Stroganovo jautiena arba befstrogenas, arba Beef Stroganoff yra vienas iš tų komfortiškų patiekalų, kuriais norisi mėgautis lietingą dieną jaukiuose namuose. Šio patiekalo variacijų yra daugybė ir labai juokinga būna, kai kokios dvi tetutės kone kimba viena kitai į plaukus, nes kiekviena žino "tą tikrąjį" receptą. O man, tiesa pasakius, tikrojo ir nereikia, mane labai sužavėjo Jamie variacija šia tema. Kaip ir visi Jamie patiekalai šis yra iš "no nonsense" serijos - galima gaminti užsimerkus. Be to jis pagaminamas per 15 min. ir turi cinkelį - marinuotus agurkėlius ir svogūnus.
Taip gaminti jautieną bandžiau pirmą kartą, bet tikrai gaminsiu vėl ir vėl, kai tik norėsis tokio tikro, šilto, naminio, komfortiško maisto. Prie šio patiekalo puikiai tinka bulvių košė, gruzdintos bulvytės, makaronai, ryžiai arba polenta.
Kaip gamina Jamie, galite pažiūrėti čia.

2 porcijoms reikės:
+/- 200 g brandintos jautienos nugarinės;
4 mažų marinuotų agurkėlių;
nedidelio svogūno;
poros saujų pjaustytų pievagrybių;
aliejaus;
druskos, pipirų, maltos paprikos miltelių;
poros šaukštų 10 proc. riebumo grietinės arba natūralaus jogurto;
skiltelės česnako;
žalumynų.
(Jamie naudojo dar truputį pieno ir brendžio, aš ne)

Jautieną supjaustom nedidelėmis juostelėmis, agurkus griežinėliais, svogūnus plunksnelėmis. Agurkus sumaišome su svogūnais, užpilame agurkų marinatu, pamaigome ir paliekame. Jautieną pabarstome druska, pipirais, paprika ir patriname visus gabalėlius. Įkaitiname keptuvėje truputį aliejaus, metame grybus ir juos paskrudiname, įberiame druskos, pipirų, įspaudžiame česnako, tada nusunkiame 3/4 svogūnų agurkų mišinio ir dedame prie grybų, viską kartu pakepame dar kelias minutes. Atidedame šį mišinį į šalį, o į keptuvę vėl įpilame truputį aliejaus ir ant didelės ugnies pakepiname jautienos juosteles (jei turit noro ir drąsos pabaigoje įpilkit brendžio ir jį padekit). Tada į keptuvę su jautiena sugrąžiname jau pakeptą grybų, agurkų, svogūnų mišinį ir viską permaišome, dedame grietinės, patroškiname šiek tiek ant sumažintos ugnies, jei reikia, įberiame daugiau prieskonių ir viskas. Išjungiame, užberiame likusius nekeptus svogūnus ir agurkus, paskaninam šviežiom žolelėm ir tuojau pat tiekiame. Žiauriai skanu!


Per 15 min. spėjau ne tik pagaminti patiekalą, bet ir užfiksuoti eigą. Myliu tave, Jamie!


Tobuliausias garnyras man čia būtų glotni bulvių košė arba polenta. Bet dėl vienos porcijos tingėjau žaist, tai suėjo ir fri. 

Šis patiekalas tikras stebuklas: minkštutė, švelni mėsa, skoniu turtingi agurkėliai ir svogūnai, kremiškas padažas - pasaka ne kitaip. Ir tikrai rekomenduoju pabandyti gaminti būtent taip kaip rašoma recepte, net jei labai baisu atrodys kept agurkus, arba į baigtą befstrogeną įdėt žalių svogūnų, arba labai knietės įmest pomidorų padažo... Vis tiek darykit taip kaip siūlo Jamie, nes tas šmikis žino ką daro!

Skanaus ;)
Ikisusi...





2015 m. spalio 25 d., sekmadienis

Žodis apie Meksiką, Quesadilla su ančiuviais ir pomidorų-vynuogių salsa


Meksikiečių virtuvė mylima visame pasaulyje. Niekas nebūna mylimas šiaip sau - ji tos meilės nusipelnė. Sunku rasti abejingų tokiems Meksikos virtuvės hitams kaip čili troškinys (Chili Con Carne), tako (tacos), gvakamolė (qacamole), načios (Nachos), kesadilija (Quesadilla) ir t. t. Visi šie patiekalai pagaminami itin lengvai, yra iš gerų produktų ir labai skanūs. Meksikiečių maistas ypač tinkamas vakarėliams, nes daug ką galima valgyti rankomis. Žinoma šie populiarieji patiekalai yra tik labai maža dalis to ką gamina šeimininkės Meksikoje, bet šaltam lietuviškam rudeniui užtenka ir to. Šiandien dedu vieno greičiausiai pagaminamų meksikietiškų patiekalų, kesadilijos, receptą. Ji labai lengvai pasiduoda improvizacijoms, sugadinti beveik neįmanoma, atima labai mažai laiko ir yra tikrai skanus reikalas tiek pietums, tiek vakarienei, tiek draugų baliukui. Prie kesadilijos paprastai patiekiama pagardų, aš dariau salsos, bet galima ir trintų avokadų padažo ar pan. 
Kesadilijos principas labai paprastas: imama tortilija, į ją dedama sūrio + pasirinktų pagardų (dažniausiai daržovės ir / arba mėsa), tortilija perlenkiama arba ant viršaus dedamas kitas paplotėlis, pakepama ant grotelių ar sausoj keptuvėj iš abiejų pusių, supjaustoma trikampiais ir bam patiekalas jau baigtas. Šį kartą į kesadiliją įdėjau šaldytuve užsigulėjusius ančiuvius, truputį marinuotų agurkėlių ir čili pipiriuko. Buvo skanu!

Qesadilla
2 porcijos:
2 tortilijos papločiai;
4-5 ančiuviai;
2 marinuoti karnišonai;
1 mažas čili pipiras;
100 g tarkuoto kietesnio sūrio (Guoda ar pan.)

Imam tortilijos paplotėlius, ant jų pasklaidome sūrį, griežinėliais pjaustytus agurkėlius, čili pipirus ir pasmulkintus ančiuvius. Įkaitiname sausą grilinę keptuvę, dedame perlenktas tortilijas su įdaru ir pakepame po porą minučių iš abiejų pusių (kol atsiras gražūs ruoželiai nuo keptuvės ir viduje išsilydys sūris), supjaustome trikampiais ir tiekiame su pagardais.

Pomidorų-vynuogių salsa (receptas nutolęs nuo Meksikos - mano variacija)
2 porcijos:
2 pomidorai;
10 vynuogių;
pusė nedidelio svogūno;
pusė nedidelio čili pipiro;
šlakelis balzaminio acto;
šlakelis citrinos;
truputis druskos;
šviežiai grūstų juodų pipirų.

Pomidorus nulupam ir smulkiai supjaustom, vynuoges ir svogūną taip pat smulkiai sukapojame, pagal skonį dedame prieskonių ir griežinėliais pjaustyto čili, pašlakstome actu, citrina, paliekame viską kokioms 5 min. pasimarinuoti, pabaigoje, jeigu yra noro, įdedame žalumynų ypač tinka kalendra.

Krauname į lėkštę kesadiliją, šalia indelį su salsa, imam pirštais paplotėlį, užsidedame salsos ir kandame! Viskas, truputis Meksikos jau burnoje :)

Kesadilijų gaminimo eiga.

Peilis-ratukas palengvina pjaustymo procesą, bet jis visai nėra būtinas. Paprastas aštrus peilis irgi tinka.

Su pagardais galima improvizuoti ne ką prasčiau nei su pačia kesadilija

Kąsnis. 

Tiek saulėtos Meksikos darganotame europietiškame rudenyje :)
Iki greito!
G.



2015 m. spalio 23 d., penktadienis

Youtube ir krevetės


Man patinka Youtube. Nesėdžiu ten kiekvieną dieną, neprenumeruoju video blogų ir nesiuntinėju nuorodų visam pasauliui, bet šiaip jis man patinka. Ypač man patinka receptai. Kartais net pati pagalvoju, kad užuot barškinusi klavietūrą, galėčiau paprasčiausiai viską nufilmuot. Bet ir rašyti man patinka, tai vis padvejoju ir lieku čia.
Kai norisi pasidaryti pertrauką nuo darbų, gana dažnai paklaidžioju po youtube receptynus ir paieškau ten įkvėpimo. Niekad nekartoju visko detaliai, tiesiog pažiūriu ir jei kokia idėja lieka užkibus už smegenų vingių, tai lieka, vėliau kada nors, kur nors ji ima ir pasireiškia. Visai neseniai yotubinausi krevetes. Labai jau aš jas mėgstu ir valgau tikrai gana dažnai, todėl tie patys receptai vis kartojasi. Šį kartą už akių užkliuvo gana klasikinis, bet labai akiai malonus video receptas, kuriame krevetes paprastoje namų virtuvėje gamino žilas vyriškis skaudančia nugara :) Apetitiškai jis viską darė, tik pripylė kone pusę keptuvės aliejaus, kas manęs nesužavėjo, tad aš išlaikydama jo idėją ir šiek tiek pakeisdama jo receptą pasigaminau pietums labai šaunių česnaku, paprika ir citrina turtingų krevečių. 
Šiam receptui primygtinai rekomenduoju naudoti tik nevirtas krevetes, nes jos turi puikų standumą ir labai smagiai į save sutraukia ryškius kitų ingridientų skonius. Tiesa, aš nedėjau čili paprikos dribsnių, bet tik todėl, kad netikėtai įgriuvo svečias, kuris, maniau, nevalgo aštriai, kitą kartą būtinai dėčiau, tad ir į receptą juos įrašiau. 

Reikės (2 porcijos):

800 g. nevirtų krevečių;
1 galva česnako;
dosnus žiupsnis čili paprikos dribsnių;
1 su puse citrinos;
100 ml balto vyno (sauso / pusiau sauso);
šaukštas sviesto;
šlakelis aliejaus;
pagal skonį druskos, pipirų, krapų, petražolių;
šaukštas džiovintos maltos saldžiosios paprikos.

Krevetes išdarinėjame: atskiraime uodegėlę, išlukštename ją, aštriu peiliu įpjauname išilgai iš viršaus, iškrapštom lauk visus juodulius. Taip padarom su visom turimom krevetėm. Česnaką išspaudžiame arba itin smulkiai sukapojame. Keptuvėje įkaitiname šlakelį aliejaus, beriame česnaką ir paprikų dribsnius, viską pamaišome ir pakepame apie 20 sekundžių, tada dedame krevetes ir kepame kol jos tampa rausvos (reikia pavartyti, kad pakeptų abi pusės), tada pamažiname ugnį, šliūkštelim vyno ir palaukiam kol nugaruos alkoholis, dedam sviesto, paprikos miltelių, druskos, pipirų, spaudžiam citrinos ir pramaišę ragaujam ar visko užtenka, ar vienas kažkuris skonis "neperrėkia" kitų ir jeigu reikia dar įdedam druskos ar citrinos, visai pabaigoje įmetame kapotų žalumynų ir kraunam į lėkštes. Šalia labai tinka kokia čebatos riekelė ar česnakinė bandelė, o jei tai savaitgalio pietūs arba vakarienė tai, žinoma, ir taurė vyno. 


Ši nuotrauka skolinta, bet būtinai norėjau ją įdėti, kad nepamirštumėte išdarinėti krevečių kaip pridera!


O štai čia mano krevetės prieš pat nukeliant nuo ugnies.

Deja, nufotografuoti paserviruotų nespėjau, bet tikrai taip krevetes gaminsiu dar ne kartą, tad gal kažkada papildysiu šį įrašą nuotraukomis. 

Kol kas tiek. Nesulykit. Nesušalkit. Ir nesuliūskit.
Iki ;)


2015 m. spalio 20 d., antradienis

Griebiam jautį už ragų arba jautienos steikas namų sąlygom


Nori gero jautienos steiko? Tokio ryškiai rausvo, drėgno ir minkšto? Taip taip, tam reikia brangios jautienos, geriausia tokios marmurinės, sausai brandintos, tokios, kurios įsigyti gali ne bet kur, o dar būtų gerai tikras dūmas, karštos žarijos ir geros grotelės. Bet kai viso to nėra, nereiškia, kad ir kepsnio nebus. Prekybos centruose yra šlapiai brandintos jautienos - ji neverčia iš koto, bet yra nebloga, o dar kai papuola akcija ir kilogramo kaina nukrinta iki 8 eur, tai jau ir visai linksma pasidaro :)
Kepsniui tinka tik brandinta mėsa. O su ja daug žaisti ir nereikia. Todėl ir recepto nebus, tik šioks toks apibūdinimas, kaip išsikepti mėsą. Imam grill kepuvę, atpjaunam porą riekelių nugarinės (apie 2 cm storio), paglostom jas, paplojam delnu, apšlakstom alyvuogių aliejumi, druska ir šviežiai grūstais pipirais iš abiejų pusių. Keptuvę labai labai stipriai įkaitinam ir dedam mėsą kepti. Truputį paspaudom, kad visu plotu glaustųsi prie keptuvės. Verčiam kepsnį 1 kartą. Jei norim labai rausvo kepam po 2 min iš abiejų pusių, jei mažiau rausvo po 3-4 ar net 5 min kiekvienai pusei (kuo ilgiau keps mėsa, tuo kietesnė darysis). Tada išimam, dedam į nedidelį uždengiamą indelį, sandariai uždarom ir palaikom dar geras 7-8 min. Viskas. Traukiam. Pjaustom. Dedam prie salotų, ant sumuštinio ar kur tik norisi ir kremtam. Klasika ant tokio kepsnio uždėti gabalėlį česnakinio sviestuko, bet aš valgiau vakarienei tai papildomų kalorijų nenorėjau. Taip pat galima jau iškepusią mėsą pavolioti į alyvuogių aliejaus, druskos, žolelių ir česnako padažiuką - taip mėgsta daryti Jamie. 
Jei jau paminėjau Jamie, tai turiu pasakyti, kad man liko dar geras šmotas šios jautienos ir galvoje varpais skambina Jamie Oliver su savo įspūdinga beef Stroganoff variacija. Jei  ją išbandysiu, būtinai pasidalinsiu čia ;)
Mėsa rudenį yra gerai!


Virtuvės apšvietimas saulei nusileidus kalba pats už save :( 


Paprieskoniuojam, iškepam, palaikom, pjaunam.


Šiek tiek salotų ir granatas - labai tiko. Granatą lukštenau virš lėkštės, todėl mėsa ir salotos gavo šiek tiek rūgštokų jo sulčių - buvo labai gerai.

Tokie tat jaučio reikalai.
Ačiū, kad skaitėt ir iki greito! ;)


2015 m. spalio 8 d., ketvirtadienis

Kiaulienos išpjova įtrinta ančiuviais ir rozmarinais


Jeigu visai nemoki gaminti, bet labai nori mokėti, nori stebinti svečius ir sulaukti liaupsių, visai nereikia stoti į kulinarijos mokyklą. Iš tiesų viskas kur kas paprasčiau. Kad aplinkiniai manytų jog puikiai gamini užtenka išmokti kelis dalykus: išvirti kokią nesudėtingą, bet gardžią sriubą, paruošti skanų, įdomų užkandį - kokią užtepėlę ar pan., pagaminti gerą desertą ir iškepti kepsnį. Viskas. To pakanka, tu jau nelaikomas gaminti nemokančiu žmogumi. O tiek išmokti savomis jėgomis gali kiekvienas. Bet... Yra žmonių, kuriems to neužtenka. Aš žinau daugybę būdų kaip iškepti skanų kepsnį iš kiaulienos, jautienos, paukštienos, bet kas kartą mano rankose atsidūrus gražiam mėsos šmoteliui aš noriu jį paruošti kitaip nei anksčiau. Kartais kai neturiu laiko ir pasigaminu kokį užtikrintą, 100 kartų gamintą patiekalą, mane graužia sąžinė, kad aš kaip ir "sugadinau" tą produktą. Ne ta prasme, kad jis buvo neskanus, o ta, kad nepasinaudojau juo, kad sukurčiau ar pabandyčiau kažką naujo. 
Seniai, labai seniai Facebooko platybėse mane sužavėjo Agnės Grigaliūnienės idėja pamarinuoti išpjovą ančiuviais. Nebuvo ten nei recepto, nei nieko, tik nuotrauka, kurios man užteko, kad ta idėja nusėstų į smegenų vingius ir kažkada būtų įgyvendinta. Manau, kad visai užtektų ir tiesiog patrinti mėsą sutrintais ančiuviais su žolelėm ir iškepti, bet aš procesą dar truputį patobulinau. Ir žinote, šis kepsnys drąsiai galėtų tapti jūsų firminiu kepsniu, jei tokio dar neturite. 

Reikės:
500 g. kiaulienos išpjovos;
dubens vandens;
druskos;
10 vnt ančiuvių file aliejuje;
rozmarino;
česnako.

Išpjovos gabalą nuplauname, nupjaustome plėveles, jeigu yra. Prisipilame dubenėlį karšto vandens ir jame ištirpiname apie 2-3 šaukštus druskos (nepasiima mėsa iš skysčio per daug druskos, nesijaudinkit). Palaukiame kol vanduo atšals arba atšaldome ledukais, panardiname mėsą ir palaikome valandą (šito galima ir nedaryti, bet man visai patinka kai mėsa pamirksta sūryme). Ančiuvius sutriname sumaišome su skiltele česnako, šaukštu aliejaus nuo ančiuvių ir saujele rozmarino. Mišiniu įtriname mėsą, įdedame ją į kepimo maišą ir paliekame kambario temperatūroje kokiai valandai, prieš kepant į maišą galima įpilti truputį vandens. Tada šauname į orkaitę ir šiukštu neperkepame! Mėsa bus tobulai minkšta, sūrstelėjusi su nuostabiu rozmarinų aromatu. Tiekti galima su salotom, bulvėm, kruopom... Aš prisikepiau pievagrybių. O atšalusi mėsa tobulai tinka sumuštiniams, salotoms arba gali būti atgaivinta kokiame nors troškinyje su daržovėmis. 

Mėsos ruošimo procesas

 Garnyras

Grožis!

Valgyti lauke jau per šalta, bet pasinaudoti apšvietimu dar galima. Ruduo...

Enjoy ;)