Užkandžių karalystėje. Nesaldūs keksiukai

Užkandžiai - mano stichija. Tartos ir pyragai, pyragėliai ir mini apkepėlės, tapai, sumuštinukai, vėrinukai, salotos ir visokie kitokie pagraužtukai prie vyno, alaus ar ąsočio mimozų yra mano mėgstamiausi virtuviniai žaidimai. Čia yra sočiai vietos improvizacijoms tiek skonio, tiek estetikos sferose, be to užkandžių gaminimas dažniausiai siejasi su draugų susibūrinais, o kur draugai, ten geras laikas!
Aš jau senokai turiu gerą keksiukų kepimo formą, žinau ir kelis užtikrintus saldžių keksiukų receptus, bet kepu juos itin retai. Kodėl? Nes "nobody needs cakes"! O štai nesaldūs keksiukai atsitinka dažniau. Nors jie tikrai ne mažiau nuodėmingi, bet gi šventos ir nevaidinu. Esu kepusi keksiukus su džiovintais pomidorais ir varške, su krevetėmis, su kumpiu ir sūriu, su daržovėmis - visi tikrai skanūs ir ypač tinka prie lengvo vyno kur nors iškylaujant gamtoje. Šį kartą, kaip ir priklauso rugpjūčio pabaigai, į keksiukus nukeliavo cukinija. Tai dar vienas būdas panaudoti tą velnio daržovę, kuri kasmet užplūsta namus, net jei tam priešiniesi iš visų jėgų.

12 keksiukų reikės:
1/3 vidutinės cukinijos;
200 g natūralaus jogurto (arba kefyro / pasukų / grietinės);
200 g miltų;
1.5 a. š. kepimo miltelių;
100 g mėsos (naudojau keptą atšalusią vištieną, bet gali būti ir kumpis, saliami ar kt.)
2 šaukštų tarkuoto kietojo sūrio;
150 g sviesto;
2 skiltelių česnako;
3 kiaušinių;
prieskonių.

Sviestą ištirpiname ir sumaišome su jogurtu. Kiaušinius išplakame ir įmaišome į pravėsusią jogurto-sviesto masę. Cukiniją sutarkuojame, apibarstome druska ir nuspaudžiame skystį, įmaišome į masę, ten pat dedame miltus su kepimo milteliais, įspaudžiame česnaką, įberiame sūrį, prieskonių, viską permaišome ir išdaliname į kepimo formeles. Kepame iki 200 įkaitintoje orkaitėje apie 30 min. Man skaniausi vos vos šilti.

Cukinija

Po porą šaukštų masės į kiekvieną formelę

Ir po gero pusvalandžio traukiam lauk

Pilna lėkštė pupsikų :)

Ačiū, kad skaitot, bandot, ragaujat!

Iki greito!

Keptų pomidorų sriuba ir žodis apie vasarą

Žinau, kad vasara dar nesibaigė. Dar visos 6 dienos, o per jas galima išpildyti visus vasaros nenuveiktadienius: nuvažiuoti prie jūros, išgerti šampano senamiestyje, paplaukioti irklente, pasėdėti su mielu ant kranto ir paskaičiuoti žvaigždes, pasidaryti ryškiausią ever pedikiūrą ir t. t. Bet aš apie vasarą pakalbėsiu būtuoju laiku, nes viso to jau tikrai nedarysiu, paskutinėms vasaros dienoms liko tik darbai, daug darbų, todėl jau galima pakalbėti apie tai, kokia gi buvo 2015 vasara. 

O buvo ji tikra vasara... Du kartus iki purpuro spalvos nudegiau nosį, pirmą kartą gyvenime nusipirkau ir po pirmo panaudojimo pamečiau kremą nuo saulės, du kartus ištrūkau iš darbų rato visam savaitgaliui į gamtą, maudžiausi ežere naktį, po 2 metų pertraukos važiavau dviračiu, bėgiojau 7 val. ryto, sutikau naujų gerų veidų ir žinoma daug daug dirbau. Kaip gi be šito, kaip be galybės vestuvių, pjesių rašymo, straipsnių ir kitų reikalų? Niekaip. Darbų gausa, žinoma, paspartina vasaros bėgimą, bet tai neišvengiama, todėl ir liūdėti nėra ko. Iki Kalėdų liko vos daugiau nei 120 dienų, tik spėk gyventi ir džiaugtis :)

O virtuvėje visos vasaros daugiau-mažiau panašios. Rugpjūtį tiesiog privalomas daržovių antplūdis - juk derliaus metas. Sekmadienį iš kaimo parsitempiau didelį maišą daržovių - daugiausiai pomidorų. Kraudama juos į dubenį virtuvėje jau žinojau, kad artimiausiomis dienomis misiu pomidorų sriuba. Ši sriuba man primena studentavimo pradžią. Tėvų namuose niekada niekas nevirdavo pomidorų sriubos, niekada ir nebūdavo reikalo sunaudoti daug pomidorų vienu metu. O štai išvykusi mokytis ir apsigyvenusi su kambarioke, atradau šią sriubą labai natūraliai. Prieš pat rugsėjį atvažiuodavom į savo per vasarą primirštą būstą su didžiausiais krepšiais. Juose būdavo ne tik knygos ir kalnai drabužių, bet ir gėrybės iš kaimo. Juk studentes remia visi kas netingi, o kai daržai ir sodai pas visus pilni derliaus, tai studentų puodai pats tas realizuoti nepanaudotas daržoves. Anuomet kambariokė atsiveždavo pomidorus sudėtus į dėžę nuo batų, taip juos su visa dėžele ir pasidėdavom virtuvėj, o tada galvodavom, ką, kaip ir su kuo valgysime. Juk svarbiausia buvo neišleisti daug pinigų tokiems nereikšmingiems dalykams kaip buitis ir maistas, kad jų liktų kuo daugiau patiems reikšmingiausiems - pramogoms :) Taigi sriubos ėjo į trasą kone kasdien. O pomidorinė buvo viena mūsų mėgstamiausių. Niekur kitur, jokiom kitom aplinkybėm nesu pomidorų sriubos nei virus, nei valgius, tik ankstyvą rudenį Kaune, savo mažoje virtuvėlėje. Pirmą kartą prieš 7 metus, o nuo tada kasmet, priartėjus rugsėjui.

Sriubai reikės:
apie 1.5 kg kuo minkštesnių ir saldesnių pomidorų;
2 morkų;
2 mėlynų svogūnų;
pusės galvos česnako;
200 g. maskarponės;
vandens;
aliejaus;
druskos, pipirų, bazilikų, cukraus, balzaminio acto.

Ištiesiame didelę kepimo skardą popieriumi. Pomidorus supjaustome skiltelėmis, svogūnus į 4 dalis, česnaką nulupame, morkas nuskutame ir supjaustome griežinėliais, visas daržoves apšlakstome aliejumi, pabarstome druska ir trupučiu cukraus. Dedame ant skardos išklotos popieriumi (pomidorus žievele į apačią) ir šauname kepti į labai karštą orkaitę kokioms 35 min.
Iškepusias ir suminkštėjusias daržoves dedame į puodą, įpilame šlakelį vandens ir paverdame kelias minutes, kol sriuba bus vientisesnė, tada ją sutrinam blenderiu. Įberiame prieskonių (druskos, cukraus, balzaminio acto), smulkiai sukapotų bazilikų ir įmaišome maskarponės sūrį. Paragaujame ir jei reikia pasireguliuojame skonį didesniu ar mažesniu kiekiu sūrumo / saldumo / rūgštumo. Viskas - nereali pomidorų sriuba baigta.

Daržovės prieš kepimą.

Daržovės po kepimo.

Verda sriubė (vandens reikia tik tiek kad nesviltų)

Sutrinti reikėtų labai kruopščiai, tada įmaišyti maskarponę ir kapoto baziliko

Švelni, kremiška, minkšta ir labai kvapni pomidorų sriuba.

Papuošimui bazilikas

Tai tokie pomidoriniai reikalai vasaros pabaigai:)

Enjoy

G.

Nuogas tortas su Snickers ir viskiu

Šiuolaikinis pasaulis tiesiog diktuoja pareigą visiems leisti būti savimi. Ir tai visai gera mada. Todėl aš prašau visų, leisti tortui būti tortu. Jis vargšas jau pabuvo viskuo, kuo tik jūs geidėte: gėlių pieva, fortepijonu, mašina, meškiuku, žmogumi voru... Jis jau tikrai nusipelnė pabūti savimi. Vakaruose jau kelis sezonus vyrauja nuogų (nude / naked cakes) tortų mada. Jie neprimarmaliuoti, jie paprasti, jie tikri, skanūs ir labai gražūs. Tokių tortų vis dažniau savo šventėms nori ir lietuviai, bet kol kas Lietuvoje su jais nėra taip paprasta... Be abejo, yra kepėjų, kurie iškepa puikių nuogų tortų, tačiau vyraujanti tendencija vis dar tona cukraus, glitus pastilažas ir tortas paverstas bet kuo tik ne tortu. Kartais juokina, o kartais piktina, kai rinkos lyderiais save laikančios kepyklos, teigia pirmą kartą girdinčios apie tokius tortus, argumentuoja, kad tokių pagaminti negali, nes tai "kvaila mada iš užsienio, jiem ten užtenka tik biskvito ir kremo". O tai plaukit, ko dar reikia tortui? Ar ne tobulo, puraus, iš kokybiškų produktų iškepto biskvito ir gero, derančio, kokybiško kremo? Na dar vienos kitos uogelės ant viršaus...? Pasirodo ne. Pasirodo reikia gausybės skirtingų sluoksnių, visokių marmaliūzių ir tonos cukraus glaisto ant viršaus. Nes konditerėms taip paprasčiau, jos taip įpratusios, nes niekas nenori nieko keisti. Bet keisti reikės! Žmonių skonis keičiasi ir kepėjams reikės keistis paskui juos. Visai neseniai labai maloniai pakalbėjau su viena didelės įmonės konditere, kuri atvirai pasakė, kad juos gąsdina mintis, jog nebus galimybės netikslumų paslėpti po plastmasinėm kvietkom ir tona pastilažo, kad reikės pakeisti receptūras ir atrasti gerus, lakoniškus, kelių produktų derinius. Ji tik atsiduso ir pasakė: mums reikia dar šiek tiek laiko, reikia išsibandyti, išsikepti sau, pažiūrėti. Sakiau jai: bandykit, nes kuo toliau tuo daugiau tokių užklausimų sulauksit, ji tik atsiduso ir pasakė, kad parašys man po savaitės  ar jie tam pasirengę... Ar kepėjai pasirengę tortui leisti būti tortu? - šį tekstą Facebooke publikavau vasaros pradžioje, bet manau, kad iki šiol nelabai kas pasikeitė.

smile emotGal dar ir nebus pasirengę, nežinau. Bet žinau, kad jei ne šį, tai kitą sezoną ir Lietuvoje įsivyraus tikri tortai ir visos kepyklos išmoks juos kepti, o tuos visus pastilažu apvilktus nabagėlius kažkas keps ir toliau, kažkas juos toliau užsakinės, bet jie bus tokie pat nišiniai, kaip dabar yra tarybinių laikų "kaštonai" ir pyraginiai krepšeliai.Laisvę tortams! Laisvę tortams!" - Šiuo tekstu neseniai dalinausi Facebooke, nes kaip žinia, daug tenka dirbti su vestuvių šventėmis, o tortai jose vaidina labai svarbų vaidmenį. Šventė, kuri inspiravo šį mano tekstą savo nuogą tortą gavo, tačiau dėl jo jaunajai teko gerokai paplušėti.

Taigi kai atėjo laikas man namuose gaminti tortą, pagalvojau, kad jo šonų taip pat nepuošiu, tegul matosi sluoksniai - gražu!

O pats tortas labai vyriškas. Gaminau jį brolio gimtadieniui, todėl suimprovizavau kelis receptus ir sukūriau šį viskio, snickers ir riešutų sviesto gėrį. Biskvitus, tiesa, naudojau pirktus, bet tik todėl, kad nesu prisijaukinusi tėvų namuose esančios orkaitės ir nesinorėjo bereikalingo streso, o šiaip šiam tortui labai tiktų ir šokoladiniai ir šviesūs biskvitai, kepkite savo mėgstamiausią arba naudokite pirktus, niekas dėl to per galvą neduos. Pažadu.

Tortui reikės:

3 biskvito lakštų;

700 ml riebios grietinėlės;

3 šaukštų žemės riešutų sviesto;2 šaukštų kambario temperatūros sviesto;
6-7 šaukštų miltinio cukraus;
kelių lašų citrinos sulčių;
grietinėlės standiklio (2,5 pakelio skirto 250 ml)
3 snickers batonėlių;
50 ml viskio;
uogų.

Biskvitus švelniai patepame konditeriniu teptuku suvilgytu viskiu. Viename inde ištriname iki purumo žemės riešutų sviestą, paprastą sviestą ir 3-4 šaukštus cukraus. Kitame iki standumo išplakame grietinėlę su standikliu, pora šauktų cukraus ir citrinos sultimis. Į grietinėlę atsargiai įmaišome sviesto kremą. Snickers batonėlius smulkiai supjaustome. 
Surenkame tortą: biskvitas, kremas, snickers, vėl biskvitas, kremas ir snickers, ant paskutinio biskvito kremas ir uogos (dėjau vyšnias, šilauoges ir juodus serbentus). Tortą dedam į šaldytuvą bent kelioms valandoms. Prieš tiekiant uogas apibarsčiau miltiniu cukrumi, nes man taip gražiau. Deja, prapjauto torto nespėjau nufotografuoti, greitai išnyko :) 

 Žemės riešutų sviestas + sviestas + cukrus

 Grietinėlė (30 proc.) + citrinos sultys + cukrus + standiklis

 Snickers

 Torto surinkimui pasiruošta

Tadam 

Su gimtadieniu, broli, dar kartą! Ačiū valgiusiems, ačiū skaičiusiems, dar didesnis ačiū tiems, kas bandys šį tortą pasigaminti!
G.