Aštri kiauliena

"Duok man sklidiną taurę liepsnos, aš išgersiu - nežūsiu" - visada labai mėgau šią dainą. Ugnis man apskritai patinka, žinoma, ne tada kai kaimyno tvartas dega, bet laužai, ugningi šokiai ir karštas jaunas kraujas venose yra gerai. Patinka man ir aštrus maistas. Nepiknaudžiauju juo, nes dažnai pripuolu pavalgyt pralaikiusi skrandį tuščią ne kelias, o keliolika valandų, tad užvalgius aštriai gali baigtis nekaip... (šis receptas geras tuo, kad galima pagaminti ir neaštrų, bet ne mažiau skanų variantą) Bet kartais, palankiomis aplinkybėmis, aštrumynų neatsisakau. O ypač geras laikas jiems žiema. Juk šalta, kimba ligos ir visai gerai užkaitinti organizmą prie pietų stalo. Labai paprastas, bet užtikrintas, aštrios kiaulienos receptas, kuris autoriaus tikriausiai ir neturi, nes prisiimti sau autorystę būtų labai jau nekuklu, esu tikra, kad taip ar panašiai kiaulieną gamina labai labai daug žmonių...

2 porcijoms reikės:
gabalo (apie 400 g) kiaulienos išpjovos;
druskos, pipirų, mėgstamų prieskonių, alyvuogių aliejaus - mėsai pamarinuoti;
kelių šaukštų miltų apvoliojimui;
aliejaus kepimui;

Padažui:
1 apelsino sulčių;
pusės citrinos sulčių;
4 skiltelių česnako;
2 čili pipirų (jei norit neaštriai užteks pusės);
4-5 šaukštų čili padažo (jei norit neaštriai užteks 1);
2 šaukštų sojos padažo;
1 šaukšto balzaminio acto;
kaupino šaukšto medaus;
druskos.

Nuo mėsos pašaliname plėveles, supjaustome pusės cm riekelėmis, tada jas pamušame peiliu, ranka arba plaktuku, kad būtų visai plonos ir perpjaunam pusiau. Mėsą pamarinuojame mėgstamais prieskoniais, druska, pipirais, alyvuogių aliejumi. Aš marinavau iš vakaro, bet nebūtina, galima ir prieš kepimą.
Keptuvėje gerai įkaitiname aliejų ir staigiai apkepame mėsos gabalėlius, svarbu nepridėti daug, mėsa turi labai greitai ir užtikrintai iškepti, o ne troškintis. Į maisto smulkintuvą sudedam visus padažo ingidientus sutriname į vieną masę, paragaujame ar nieko netrūksta ir krečiame įkeptuvę ant mėsos, pakepame dar minutę ir viskas. Šalia labai tinka ryžiai, gruzdintos bulvytės ir aišku įvairiausios daržovės. Labai greita, labai skanu. Gerai tai, kad tereikia sumažinti čili padažo ir čili pipirų ir gausis visai neaštrus net ir vaikams tinkamas patiekalas, nes tada labiau jausis rūgštelė, bet taip pat bus labai labai skanu.

Pamarinuojame mėsą, greitai ir karštai iškepame, apliejame padažu, pakepame dar minutę-dvi kol viskas sutrirštėja ir susigeria į mėsą. 

 Daržovių lazdelės labai tinka!

Labai greitas ir labai skanus reikalas. 

Ačiū, kad skaitėt ;) 

Ryžiai su krevetėm ir špinatais kaip Bella Italijoj

Turbūt visi kauniečiai nuo senų senovės žino smagaus italo įkurtus restoranus "Milano", "Pas Paolo" ir "Bella Italia". Šie restoranai yra žiauriai mylimi studentijos ir ofisinio planktono dėl skanių, purių picų, mažų kainų, kavos už 1 centą ir malonaus aptarnavimo. 

Kažkada Bella Italijos picos į trasą eidavo labai dažnai, kai studijavau ir dirbau, laiko buvo mažai, noro sukiotis virtuvėje irgi, tad tikrai buvom su kambarioke įnikusios į picos į namus paslaugą. Vėliau tų picų taip atsivalgėm, kad ilgai nebesinorėjo. Kai prieš keletą metų pradėjau dirbti KTU centriniuose rūmuose iš naujo atradau Bella Italia. Visai šalia darbo, maistas skanus, virškimo sutrikimų jokių, kainos nesikandžioja, o dar pavaišina kava ar kokiu šerbetu ar čerkute citrininio likerio. Puiku! Dažnai su kolege ten pietaudavome. Bella Italia turi labai platų meniu. Šiaip jis tikrai per platus, tačiau kai reikia valgyti kasdien, tai virsta netgi privalumu, nes eidamas į tą pačią vietą gali valgyti vis kažką naujo. Iš esmės, aš laikausi principo, kad restorane geriausia valgyti tai, kas yra to restorano "arkliukas": picerijoje - picą, sriubinėje - sriubą, burgerinėje - burgerį ir t. t. Nesvarbu, kad jie turi ir kitų patiekalų, greičiausiai tuos su kuo tapatina savo veidą gamins geriausiai. Vis dėlto picų kasdien nekaposi, todėl Bella Italijoj turėjau ir kitų mėgstamų patiekalų: vištienos iešmelius, virtų bulvių koldūnus, šonkauliukus, lašišos kepsnį, ryžius su krevetėm ir špinatais. Būtent šie ryžiai man buvo tikras atradimas. Ne per daug sunkus, bet tikrai sotus, šildantis, malonios tekstūros patiekalas... Dažnai jį valgydavau. Dabar jau kurį laiką Bella Italijoj nebuvau. Išėjusi iš darbo KTU, miesto centre pietauju žymiai rečiau... Todėl pasitaikius progai namuose pasigaminau ryžių su špinatais ir krevetėmis! Labai skanu ir visai nebūtina kišti nosies iš namų, kad jais pasimėgautum :)

4 porcijoms reikės:
200 g ryžių (nevirtų svoris);
150 g mažų, gliaudytų virtų krevečių (atšildytų);
didelės saujos jaunų špinatų;
200 ml grietinėlės;
skiltelės česnako;
trupučio sviesto;
druskos;
smulkinto kietojo sūrio (dėjau Džiugo).

Ryžius išverdame (al dente), keptuvėje ištirpiname truputį sviesto, pakepiname smulkintą česnaką kol paskleis kvapą ir beriame krevetes, joms pakepus, sudedame pasmulkintus špinatus, šiek tiek pasūdome. Špinatams sukritus dedame grietinėlę, paragaujame ar nereikia daugiau druskos, suberiame į padažą ryžius ir šiek tiek patroškiname, įmaišome porą žiupsnių parmezano ir išjungiame viryklę. Po poros minučių galima dėti į lėkštes, ant viršaus dar pabarstome arba šalia patiekiame parmezano. Skanaus!

Viskas labai paprasta ir greita, gamybos procesas trunka iki 15 min (įskaičiuojant vandens užvirinimą ryžiams)

Visai kaip Bella Italijoj!

P. S. Brigita, linkėjimai!!! Einam kada į Bella papietaut?

Kaip paruošti aštuonkojį?

Kai prieš kurį laiką ankstyvą rytą mindžikavau Rimi žuvies skyriuje laukdama, kada man bus pasvertas aštuonkojis, greta stovėjusi senutė paklausė: "O kaip paruošti aštuonkojį?" Pora sakinių pasakiau esmę, o ji man ir sakys: "Reikia, viską reikia gyvenime pabandyt, pabandysiu..." Nežinau, ar ji pirko tą dieną savo oktopusiuką, bet jei pirko, tikiuosi, jai pavyko jį pasigaminti skaniai. O aštuonkojo paruošimas visai be reikalo yra apraizgytas visokiais mitais. Šiaip jau jį reikia gerai išvirti, o paskui jau gali daryt ką nori - bus skanu. Aš savąjį aštuonkojį užsišaldžiau (kai kas sako, kad tai kone vienintelė jūros gėrybė, kurios skoniui užšaldymas ne pakenkia, o padeda), o kai jau atėjo metas gaminti, atitirpinau, šiek tiek pamušiau čiuptuvus plaktuku skirtu mėsai mušti, tada užsikaičiau didelį puodą vandens, užvirus įdėjau dosniai druskos, gabalą citrinos, svogūną, lauro lapą, saliero kotą... Suėmiau aštuonkojį už makaulės ir 4 kartus panardinau į vandenį 3 sekundėms. Tai vadinama aštuonkojo gąsdinimu :) Šios procedūros metu matosi, kad po kiekvienų 3 sekundžių čiuptuvai vis gražiau susisuka. Atlikus šį veiksmą, visą aštuonkojį reikia nardinti į puodą, sumažinti ugnį ir virti jį 2 val. Po 2 valandų lėto virimo jau traukiant jį lauk, jausis, koks minkštas ir paslankus tapo. Po virimo reikia pašalinti atšokusią odą ir aštuonkojį galima naudoti patiekalams. Galima atvėsinti, pamarinuoti ir naudoti salotoms, galima grilinti, galima dėti į troškinius, ant sumuštinių ar pan. Aš savąjį kepiau. Kadangi mano oktopusiukas buvo vos pusės kilogramo, tai jo 3 žmonėms būtų nepakakę, tad dar prigriebiau 3 atšildytus kalmarus. Atvėsusį aštuonkojį ir kalmarus trumpai pamarinavau saldžiarūgščiame marinate ir iškepiau. Buvo labai skanu!

3 porcijos:
3 kalmarai;
1 virtas aštuonkojis (kaip išvirti aprašyta aukščiau);
1 šaukštas medaus;
3 šaukštai alyvuogių aliejaus;
4-5 šaukštai balzaminio acto;
1/2 citrinos;
6 šaukštai tamsaus sojų padažo;
žiupsnis druskos;
žiupsnis pipirų;
1 šaukštas pomidorų pastos;
3 skiltelės česnako;
1 čili pipiras;
truputis sviesto ir aliejaus kepimui.

Aštuonkojį supjausčiau dviejų kąsnių dydžio gabaliukais, kalmarų vieną pusę įpjoviau kas pusę centimetro. Dubenėlyje sumaišiau aliejų, citrinos sultis, actą, druską, pipirus, medų, soją, pomidorų pastą ir šiuo marinatu užpyliau jūros gėrybes. Palaikiau keletą valandų. Į įkaitintą keptuvę įpyliau lašą aliejaus ir įdėjau šaukštelį sviesto, pakepiau smulkintą česnaką ir čili kol pakvipo, tada sudėjau iš marinato ištrauktas jūros gėrybes ir pakepiau apie 3 minutes pavartydama, kad paskrustų iš abiejų pusių, tada supyliau pusę nusistovėjusio marinato ir kepiau dar 7 minutes kol padažas sutirštėjo ir gražiai apkibo jūros gėrybes, patariu kepimo eigoje paragauti ar netrūksta rūgštumo, saldumo ar druskos.
Iškepusius aštuonkojį ir kalmarus patiekiau su įvairių rūšių salotom ir česnakine duona. Buvo labai skanu!

Aštuonkojo virimo procedūra vizualiai :)

Kad būtų paprasčiau įpjauti tik vieną kalmaro pusę, į jo vidų galima ką nors įkišti - mentelę, peilį, etc.

Nuostabi vakarienė, prie kurios vynas privalomas!

Trims buvo pats tas!

Iki greito ;)

Kai nieko neturi, tai ir nereikia nieko. Trinta morkų sriuba

Man žiauriai patinka patiekalai, kuriems nereikia daug ingridientų. Labai dažnai jie būna paprasti, tikri, stulbinančiai gardūs ir nebrangūs. Tiesa, niekada neskaičiuoju prieskonių, aliejaus, čili, citrinos ar panašių dalykų kaip ingridientų, nes jų šiaip ar taip visada turiu. 

Sriubas mėgstu ir virti, ir valgyti tik bėda ta, kad dažnai jų užsimanau ekspromtu, čia ir dabar, o iš ko išvirti nelabai turiu. Mano namuose niekada nebūna bulvių, tad beveik visos tradicinės sriubos jau pasitraukia į šalį. Dievinu šaltibarščius, bet kefyro irgi visada tenka kulniuoti į parduotuvę, ir t. t., žodžiu, komplikuotas reikalas. Bet kai labai labai norisi sriubos, jokios kliūtys nesustabdo. Neseniai supratusi, kad mano šaldytuvą ištikusi daržovinė krizė (pavargusi salota, pomidoras ir kelios morkos), lauke pila lietus kaip iš kibiro, o man mirtinai reikia sriubos, pabūriau, pasukau galvą, panaršiau internete ir išsiviriau nerealiai skanios trintos morkų sriubos. Pabaigoje dar į ją įdėjau sūdytos lašišos ir išėjo tokia visai puošni ir prabangi nerealiai gražios spalvos sriubytė. Vietoj lašišos labai tiktų ir su česnakais pačirškintos krevetės ar itališkos duonos skrebučiai. Tiesa, puiki ši sriuba ir be jokių priedų, ypač jeigu norisi pataupyti. 

4 porcijoms reikės:
apie 500 g morkų (dėjau 5 ar 6 vidutinio dydžio);
1 didelio svogūno;
2 skiltelių česnako;
1/2 čili pipiro be sėklų;
šaukšto sviesto;
apie 1 l sultinio (naudojau vištienos sultinį);
druskos, šviežiai maltų pipirų, maltos saldžiosios paprikos miltelių;
200 g sūdytos arba rūkytos lašišos (nebūtinai).

Morkas nuskutame ir sutarkuojame, svogūnus supjaustome plunksnelėmis, česnaką ir čili smulkiai sukapojame. Puodo dugne išlydome sviestą (kad nedegtų galima truputį aliejaus įpilti), beriame daržoves ir pakepiname nuolat maišydami kol sukris. Kepant bėriau truputį druskos, pipirų ir įvožiau gerą žiupsnį maltos paprikos. Tada supilame maždaug pusę sultinio ir verdame ant mažos ugnies apie 20 min. Esmė tame, kad skystis turi tik tik semti daržoves, jei jo bus per daug sriuba skaniai nesusitrins, todėl aš įpyliau tik pusę sultinio, o virimo eigoje dar porą kartų jo dapyliau po truputėlį. Išvirus daržovėms sriubą sutriname elektriniu trintuvu, tada paragaujame ar visko užtenka, jei ne, papildome druska ar pipirais. Sutrintą sriubą vėl statome ant ugnies, dedame nedideliais gabalėliais pjaustytą lašišą ir paverdame kol užvirs. Viskas. (Jei dėtumėte skrebučius arba krevetes - tai reikėtų daryti prieš pat tiekiant.) Deja, gaminimo eigos nenufotografavau, nes tikrai nemaniau, kad ši atsitiktinė sriuba iš paprasčiausių morkų bus verta tinklaraščio. Bet ji verta! Enjoy

Labai saulėta sriuba. 

Bandykit, ragaukit ir rašykit ar patiko!
Iki greito ;)

Džiuginti tuo ką mėgstu ar tuo ką mėgsta? Keptos duonos tortas

Prisipažinkim, dažnai juk būna taip, kad norėdami pradžiuginti savo artimą, darome tai tuo, ką patys mėgstame. Mylimiesiems perkame tuos kvepalus, kurie mums patinka, dovanojame draugams bilietus į mums patinkantį spektaklį, gaminame tą patiekalą, kurio norime patys. Taip jau yra.
Ir aš ne geresnė... Pavyzdžiui, mano brolis labai mėgsta tortus su sviestiniu kremu, spėkite, ar nors kartą esu tokį pagaminusi? Ne. Nes aš pati jų nemėgstu ir visai nesvarbu, kad esu gaminusi tortą specialiai broliui, sviestinio kremo ten vis tiek nebuvo. Tokie jau mes esame ir nieko čia nepadarysi. Na, beveik nieko. 

Kartais prisireikia dirbti net sekmadienį, tada imi žadėt kolegoms kokią nors "kompensaciją". Buvau prisižadėjusi savo komandos vyrijai atnešti ką nors skanaus. Ir, žinoma, pirmiausia mintys sukosi apie tai ko pati labiausiai norėčiau, gal kokį naują receptą pabandyti, gal kažką įdomaus ir įmantraus, kad tiktų tinklaraščiui..? Bet paskui pavyko sustoti, atmesti visokias tartas su lašiša, krevečių kokteilius ir kitas mandrybes ir pagalvoti, o ką mėgsta žmonės, kuriuos vaišinsiu? Aš puikiai žinau, kad jie labai labai mėgsta keptą duoną! Viskas. Taškas. Kepu duoną. O kad būtų gražiau, įdomiau ir linksmiau iš jos sudėjau tortą. Ši idėja sena kaip pasaulis, pilnas internetas nuotraukų, bet būtent tos nuotraukos ir liudija, kad ne taip ir lengva sudėti tikrai gražų duonos tortą. Man pavyko! Tad dalinuosi patirtimi ir su jumis. Džiaukitės ir džiuginkite;) 

Reikės:

1,5 kepalo baltos duonos (su mažiau neprasidėkit, bus sunku išgaut torto vaizdą);

rapsų arba saulėgražų aliejaus kepimui;

druskos;

200 g tarkuoto džiugo sūrio;

česnako (pagal skonį, dėjau 4 dideles skilteles);
maždaug 6-7 šaukštų majonezo;

varškės užtepėlės su žalumynais ir česnaku.

(kitų užkandžių tinkančių prie alaus, kuriais užpildysite torto viduriuką, gali būti vytintos dešrelės, traškučiai, pikantiškos salotos, rūkytos kiaulių ausys ar pan., aš dėjau kumpio, romaninės salotos ir marinuotų agurkėlių)

Nuo duonos nupjaustome plutas, supjaustome kuo vienodesnio dydžio juostelėmis ir iškepame aliejuje. Pabarstome druska. Sumaišome majonezą, varškės užtepėlę ir išspaustus česnakus. Imame po gabalėlį duoną, vieną galą merkiame į padažą, kitą į smulkintą sūrį ir dedame ratu, kol gauname torto formą. Kad būtų lengviau galima torto viduriui naudoti dubenėlį.
Aš paėmiau vieną popierinę servetėlę, ją sušlapinau, sulanksčiau, kad nesimatytų ir ant jos pastačiau apvalų indelį (servetėlė tam, kad indelis neslidinėtų).
Tikėjausi, kad šis reikalas atims labai daug laiko, bet taip nebuvo! Mano viryklė kaista kaip už tėvynę, tad aš iš karto į didelį dubenį susipjausčiau duoną, į nesvylančią keptuvę supyliau 1/4 butelio aliejaus, jį gerai įkaitinau ir jame kepiau porcijomis duoną. Viso išėjo gal 5 kepimai, iš kurių kiekvienas užėmė apie 2-3 minutes. Sūrį pirkau jau sutarkuotą, padažą sumaišiau labai greitai, o susidėliojo tortas per geras 20 min, tiesiog bakst į padažą, bakst į sūrį ir dedi duoną ratuku.
Dar nepaminėjau, kad iškeptą duoną dėjau ant popierinių rankšluosčių nusivarvėti, o druska barsčiau dar karštą.

Duona paruošiam kepimui, iškepam, susirandam tinkamus indus ir susimaišom padažą.

Gražiai išdeliojam ratu duonos lazdeles, man iš šio kiekio išėjo turbūt 4 ratai.

Dar šiek tiek sūrio (likutį) užbarsčiau tiesiog aplinkui ant torto krašto. Į indelį viduryje įdėjau juostelėmis supjaustyto kumpio, marinuotų agurkėlių...

Viskas. Done! Tokio torto užteks visam būriui žmonių pasmaguriaut.

 Keptos duonos tortas. 

Tai tiek apie kolegas, tortus ir keptą duoną. Geros artėjančios darbo savaitės!

G.