Pasta (ar makaronai?) su kiaulienos kukuliais

Kaip teisingai vadinti - pasta ar makaronais? Tai tikriausiai toks pats amžinai ginčytinas klausimas, kaip ir kas pirmiau - višta ar kiaušinis. Iš vienos pusės pavadinimas makaronai yra labai jau netikslus, nes makaronai yra tik viena šio produkto rūšis, kaip ir kokie spagečiai ar pan. Kvaila juk būtų bet kokios formos makaronus spagečiais vadinti, bet va makaronais vadiname. Iš kitos pusės, galima suprasti, kodėl pas mus neprigyja žodis pasta. Pasta lietuvių kalboje turi kitą reikšmę ir iki kraujo esame įpratę prie dantų pastos. Taip pat turime visokias pomidorų pastas ir pan., todėl dar vieną maisto produktą vadinti tuo pačiu vardu paprasčiausiai nepatogu - per daug painiavos. O sugalvoti tinkamesnį žodį irgi sudėtingas variantas, ypač žinant kalbininkų teikiamų pasiūlymų originalumą, tai greičiausiai sulauktumėm kokio "džiovintų tešlainių" pavadinimo, iš kurio tiesiog visi pasijuoktumėm ir tiek. Taip ir lieka ta pavadinimo situacija nei šiokia, nei tokia... Kam labai rūpi tikslumas ir autentiškumas, tas vadina pasta, kam lietuviškumas - tas makaronais. Aš vadinu visaip, kaip kada man ant liežuvio susivelia ir nesuku sau galvos, nesiginčiju su mane taisančiais ar replikuojančiais. Koks skirtumas kaip vadinasi, svarbiausia, kad skanu!

Pastaruoju metu įsigudrinau ruošti pastą vienoje keptuvėje. Tai toks labai studentiškas ir greitas variantas, kai į keptuvę dedama kokių nors daržovių, mėsos ar jūros gėrybių, pilama sultinio arba vandens, grietinėlės, beriami makaronai ir viskas uždengus paverda apie 10 min. Ir padažas ir makaronai vienoje keptuvėje ir jokio vargo.
Bet šį kartą norėjau kažko kito, todėl padažą pasiruošiau atskirai. Jam panaudojau šaldymo kameroje gulėjusį maždaug kumščio dydžio gumulą kapoto kiaulienos kumpio. Iš jo paruošiau mažus, stiprius kukulius. Šie kukuliai nėra tokie lengvučiai ir purūs, kaip vaikiški. Ne, jie stipraus skonio, tvirtos formos, su traškia luobele ir minkšti viduje. Labai dera su aštroku padažu ir trupučiu sūrio.

2 porcijoms reikės:

geros saujos kapoto kiaulienos kumpio (tiktų ir faršas, arba šviežių kiaulienos dešrelių mėsa);
šaukšto džiūvėsių;
3 skiltelių česnako;
grūstų pipirų mišinio;
druskos;
alyvuogių aliejaus;
maltos saldžiosios ir aitriosios paprikos;
2-3 pomidorų;
1 šaukšto pomidorų pastos;
1 šaukšto adžikos;
1 šaukštelio spanguolių uogienės (aš vietoj adžikos ir uogienės dėjau tobulo čili padažo su spanguolėm, kurio galima rasti assorti parduotuvėje);
1 šaukšto grietinės;
trupučio tarkuoto kietojo sūrio.

Pasūdytame vandenyje išvirtų makaronų.

Mėsą pasidedame ant lentelės ar lėkštės, viduryje padarome įdubimą, į jį dedame prieskonius,  sutrintą česnaką (1 skiltelę), džiūvėsius ir įpilame šlakelį aliejaus. Viską gerai suminkome. Drėgnomis rankomis suformuojame mažus, vienodo dydžio kukulius ir juos apkepame keptuvėje iš visų pusių kol gerai apskrus. Padarius gražiai apvalią formą, kukulių praktiškai nereikia vartyt, nes stipriai apskrudus vienai pusei jie patys ritasi ant kitos, bet vis dėlto akį į keptuvę užmest verta.
Kol iškepa kukuliai galima susipjaustyti pomidorus padažui (aš nelupau, bet siekiant tobulo padažo reikėtų tai padaryti). Išėmus iš keptuvės kukulius juos atidedam į šalį, jei keptuvėje daugoka riebalų, juos išpilame ir į keptuvę beriame pomidorus, bei 2 skilteles smulkinto česnako, įpilame porą šaukštų vandens nuo verdančių makaronų ir leidžiame truputį pasitroškinti. Tada dedame pomidorų pastos, adžikos ir spanguolių uogienės, druskos, cukraus ir pipirų, jei labai tiršta įpilame dar truputį vandens, reikia kad padažas virtų, o ne keptų. Pabaigoje įdedame šaukštą grietinės aštrumo prigesinimui, sumetame kukulius, paverdame viską porą minučių ir išjungiame.
Į lėkštes įdedame po šaukštą padažo, ant viršaus makaronų (vandenį jiems užkaičiau, kai pradėjau kepti kukulius ir viskas buvo paruošta tuo pačiu metu ir padažas ir al dente makaronai), tada užpilame dar kelis šaukštus padažo su kukuliais ir užberiame truputį sūrio.
Saikingai aštru, labai kvapnu, sotu ir skanu! Komfortiškas maistas šaltai dienai. 

Mėsos paruošimas, suformuoti kukuliai, padažas ir galutinis rezultatas - viskam prireiks max 25 minučių.

Truputėlis kietojo sūrio išsilydė vos tik užbėrus ant karštų kukulių.

Tadam!

Tiek šiam kartui iš Gintarinės virtuvėlės. Iki greito!

Nenuobodžiai apvoliota žuvis

Sveiki įžengę į 2016! Praėjo Kalėdos, praėjo Naujieji, Trys karaliai ir tie sau smagiai pražygiavo. Žmonės kalba apie kažkokias pošventines depresijas, o dar ir šaltis kaip reikiant čiupinėja nosis, bet iš tiesų viskas tik į gerą! Dienos ilgyn, kiek to sausio beliko, vasaris suvis trumpas, o kovą - kovą jau uždainuoja širdis. Pavasaris!

Dievinu pavasarį ir visada sausio pradžioje, praėjus didžiosioms žiemos šventėms imu su džiaugsmu jo laukti, ilgėjančios dienos kasdien vis aukščiau kelia lūpų kampučius. 

Neseniai juokavom su draugais, kad reikėtų keisti tradicijas ir pasninką perkelti po švenčių, nes tada jo reikia labai labai! Nors orai šalti, o mano namuose irgi toli gražu ne Afrika, vis dėlto stengiuosi valgyti daugiau šviežių vaisių ir daržovių ir mažiau viliotis visokiais žiemiškais sunkiais patiekalais. 

Po švenčių ėmiausi ir labai svarbios misijos - išsituštinti spinteles ir šaldymo kamerą, kurioje dar tūno viena kita vasaros derliaus gėrybė, draugų sugautos žuvys ir kitokie stebuklai. Juk tuoj vėl pavasaris ir bus apsčiai šviežienos!

Viena iš mano šaldiklio gyventojų buvo gražuolė iš Norvegijos atkeliavusi skumbrė. 

Skumbrė gera, riebi, maistinga ir stipri žuvis. Labai smagu ją su kokiais rozmarinais ant grotelių pačirškint. Bet šį kartą ėmiausi kitokio varianto. Norėjau žuvį kepti gabaliukais, greitai ir be vargo, todėl nusprendžiau apvolioti. Jei žuvį volioju, tai dažniausiai tik labai nedideliam kiekyje miltų (kartais kvietinių, kartais ryžių ar kukurūzų), bet reikia pripažinti - tai nuobodu. Esu mačiusi youtube kaip indų virėjai daro įmantriausius marmalus su saujomis prieskonių, kuriuose volioja žuvį. Aš tiek nepažengiau, bet šiek tiek kitokį variantą vis tiek susigalvojau. Susiradau citrinos, šviesaus alaus (kvietinio, nealkoholinio, bet laisvai tiktų ir kitoks), kvietinių miltų, bei džiovintos saldžiosios paprikos miltelių. Žuvies gabaliukai buvo traškūs, o plutelė turtiga skoniu kaip ir pati skumbrė!

Reikės:
1 skumbrės;
druskos;
pipirų;
citrinos;
miltų;
kvietinio alaus;
paprikos miltelių;
aliejaus kepimui.

Sąmoningai nesurašiau produktų kiekių, nes viskas priklauso nuo žuvies dydžio. Manoji buvo vidutinė. Tingėjau daryti file, tai tiesiog perpjoviau išilgai per kaulą ir paskui kiekvieną pusę į 3 dalis. Taigi pirmiausia žuvį supjaustome gabalėliais ir pamarinuojame trupučiu druskos, pipirų ir citrinos sulčių. Tada į vieną indelį įberiame maždaug 2:1 santykiu sumaišome miltus ir paprikų miltelius. Man užteko kokio pusantro šaukšto paprikos ir 3 šaukšų miltų. Į kitą indelį įpilame alaus ir įspaudžiame šaukštelį citrinos sulčių. Kiekvieną žuvies gabalėlį apvoliojam principu: miltai-alus-miltai ir dedame kepti į keptuvę su įkaitusiu aliejumi. Kepame po kelias minutes iš abiejų pusių, priklausomai nuo gabalėlių storio ir traukiame kai žuvis gražiai apskrunda iš visų pusių.
Skani tiek šilta, tiek šalta.

Žuvis, alus, miltai + paprikos milteliai.

Šilta labai puikiai sugrojo su paprastom daržovių salotom ir skrudinta čebata, o šalta sumuštiniams.

Labai gera žuvis!

Ačiū, kad skaitot ir 2016!
Iki greito!