Plonapadė pica su svogūnų džemu ir miško grybais

Grybų medžioklės sezonas jau prasidėjo, internetai mirga pilnomis pintinėmis rudagalvių ir, žinoma, grybų receptais. Aš irgi jau buvau grybauti. Nesu grybavimo fanatikė, kurią kasdien šaukte šaukia miškas, bet vieną kitą kartą per sezoną išsiruošti pasivaikščioti miško takeliais man patinka.

Sekmadienio rytą pavaikštinėję po mišką porą valandų, parsivežėm porą kibirų įvairių grybų: makavykų, lepšių, ūmėdžių, vieną kitą baravyką, voveraitę, raudonviršį. Išvirus grybus išėjo pilnas didelis dubuo, todėl dalį užšaldžiau žiemai, o kitą dalį iš karto pasigaminome tradiciniu būdu su šviežiom bulvėm. Tiesa, dar saują grybų palikau kitokiam panaudojimui. Stengiuosi visada palikti šiek tiek grybų kažkam įdomesniam: ar tartai, ar užtepėlei, ar blyneliams, juk grybai labai įvairiapusiškas produktas ir juos vartoti visada taip pat būtų tikras nusikaltimas.

Šį kartą susiruošiau kepti picą. Pirmas planas buvo išvirti gero marinara padažo, dėti grybų, žalumynų ir viskas. Bet pagalvojau, kad prieš tai porą dienų mitę grybais, tokios picos gerumo tiesiog neįvertinsim, tad nusprendžiau ją praturtinti svogūnų džemu, sūriu ir rūkyta vištiena. Labai gera pica išėjo. Jei tik turite miško grybų, būtinai pabandykite.

Reikės

Picos padui:

 100 ml pieno;
 2,5 stiklinės miltų (Stiklinė apie 250 ml);
4 g sausų mielių;
žiupsnio druskos;
1 a. š. cukraus;
3 šaukštų aliejaus.

Svogūnų džemui:
3 galvučių svogūno;
aliejaus kepimui;
2 šaukštų cukraus;
šlakelio sojų padažo;
šlakelio balzaminio acto;
žiupsnio druskos ir pipirų.

kiti ingridientai:
2 saujos virtų ir sausoje keptuvėje paskrudintų miško grybų;
150 g mulkiai supjaustytos rūkytos vištienos krūtinėlės;
200 g puskiečio sūrio;
2 šaukštai švelnaus pomidorų padažo;
saujelė rukolos ir krapų.

Pirmiausia ruošiame tešlą. Pieną pašildome, bet neužverdame, į jį sudedame cukrų, mieles, druską, aliejų ir pusę miltų - viską gerai išmaišome. Tada beriame likusius miltus ir užminkome tešlą. Tešla labai maloni, minkšta ir pasiduodanti minkymui. Užminkę padedame ją į šalį pakilti.
Kol kyla tešla pasiskrudiname sausoje keptuvėje virtus grybus, aš dar papildomai juos pabarsčiau trupučiu jūros druskos ir šviežiai grūstais pipirais. Po grybų, eilė svogūnų džemui. Svogūnus supjaustome smulkiais kubeliais, beriame į keptuvę su trupučiu aliejaus ir labai lėtai kepame kol jie pasidarys skaidrūs ir išleis savyje turimus cukrus - ims gelsti, tada dedame likusius ingridientus ir patroškiname kol viskas sutirtštės, paragaujame ar nereikia daugiau cukraus / acto / druskos.
Vištieną supjaustome kubeliais, sūrį sutarkuojame.
Imame tešlą, kočiojame norimos formos picos pagrindą, jį vos vos patepame švelniu pomidorų padažu, tada dedame svogūnų džemo (galima visą, bet aš truputį palikau pataškyti ant viršaus), beriame sūrį ir ant jo paskirstome vištieną bei grybus, likusį džemą. Kepame labai karštoje orkaitėje (jei įmanoma apie 300 C) įjungę apačios kepimą ir ventiliatorių - toks kepimo būdas artimiausias picos akmeniui ar kepimui krosnyje, pica iškepa greitai (+/-7 min), padas būna iškepęs, o įdaras neperskrunda.

Visi ingridientai ir pica pasiruošusi į orkaitę.

Iškepė.

Gardus gabalėlis.

Iš nurodyto kiekio produktų išėjo tikrai nemaža pica.

Tai tokie grybų reikalai :)
G. 

Geras kibinų receptas

Nepatikėsit, internetas pilnas blogų kibinų receptų. Jeigu Jūs labai norite gerų kibinų, bet neturite jokio recepto, internetas yra pasiruošęs pakišti Jums didelę kiaulę. Kokių velnių tik žmonės nepavadina kibinais...  Jei padorią tešlą dar galima surasti, tai apie įdarą dažniausiai užsimenama tik: "susipjaustykit smulkiai norimą mėsą, įdėkit druskos, svogūnų ir vyniokite kibinus". Apie tuos, kurių kibinų receptuose figūruoja malta mėsa iš viso patylėsiu. Aš suprantu, kad visi žymūs patiekalai yra pasmerkti visokiam išsidirbinėjimui, bet tikriausiai pirmą kartą susidūriau su tuo, kad internete neradau nei vieno normalaus kibinų recepto. Visi man pasitaikę buvo kažkokie neaiškūs, kur įtarimą kelia arba įdaro, arba tešlos ingridientai arba keistos proporcijos.
Be to mane erzina, kad ieškant kibinų receptų, labai dažnai, ypač video receptuose, stovi kokia tamsaus gymio teta ir aiškina, kad jau tik šitie vieninteliai yra tikrieji Karaimų kibinai. Kitame vaizdo įraše jau kita teta, visiškai kitoks receptas, bet ir vėl tai tie vieninteliai... Aš į autentiškumą žvelgiu skeptiškai. Nėra tokios tautos, kurioje visi iki vieno savo tradicinį patiekalą būtų gaminę taip pat. Kiekvieno ispano močiutė savaip daro paella, kiekvieno vokiečio diedukas kitaip kemša dešreles ir kiekvieno mama Lietuvoje verda kitokius cepelinus. Todėl manau, kad kapojimaisi dėl autentiškumo yra tik laiko gaišimas. Taip, patiekalas turi turėti tam tikrus kertinius aspektus, kad nepradėtumėm pieniškos ryžių sriubos vadinti paella, bet ieškoti šimtaprocentinio autentiškumo yra beviltiška. Grįžtam prie kibinų...

Aš savo jaunam gyvenime kibinų esu prisilapnojus daug. Gimiau ir užaugau visai netoli Trakų, tad tingaus savaitgalio atrakcija "varom kibinų" man labai pažįstama. Taip pat gerai prisimenu, kad patys skaniausi kibinai man būdavo ruošti namuose, tie kuriuos kepdavo mano tėvai. Deja, tas pats Trakų artumas lėmė ir tai, kad tų kibinų mano tėvai seniai nebekepa - kam vargti, kai tereikia kelioliką minučių pavažiuoti. Bet būtent vaikystės prisiminimai apie naminius kibinus dabar padėjo susigaudyti, kad kažkas negerai su tais atmestinai parašytais internetiniais receptais. Kai paskambinau mamai ir paklausiau, ar man vaidenasi ar tikrai į kibinų įdarą dedamas vanduo ir sviestas, mama net nustebo, kad aš apskritai prisimenu tuos jų gamintus kibinus, o tuo labiau ingridientus... Bet matyt man jau vaikystėj rūpėjo iš kur atsiranda dalykai, todėl ir įsiminiau. 

Paknisusi užrašus mama mano spėjimą patvirtino. Taip, kibinų kuriuos valgiau gal prieš 15 metų, receptą atsimenu puikiai! Ir dar pasidalinsiu juo su Jumis. 

Kibinai yra sotus, riebus maistas, visas jų žavesys yra tame, kad mėsa esanti viduje yra drėgna, sultinga, o baigiant valgyti kibiną, tešlos taurelėje teliūškuoja sodrus sultinys. Tam reikia ir riebios mėsos ir vandens, ir sviesto (žinoma, jei mėsa labai riebi, pvz., aviena, sviesto ir vandens galima ir nedėti). Taigi pasiruoškit varvint seilę, tai tikrai geras kibinų receptas.

Reikės (10 kibinų)

Tešlai:
100 g grietinės;
150 g sviesto;
1 kiaušinio;
2 stiklinių (230 ml) miltų;
žiupsnelio druskos.

Įdarui:
450 g kiaulienos (tinka riebesnė sprandinė ar liesesnė šoninė - dėjau perpus);
1 svogūno galvos;
1/4 stiklinės vandens;
100 g sviesto;
druskos, pipirų - dosniai (kiti prieskoniai pagal pageidavimą, aš šiek tiek dėjau maltos saldžios paprikos, česnako ir prieskoninių žolelių, bet galima ir nieko nedėti).

Kiaušinio plakinio aptepimui.

Kapotą tešlą galima pagaminti dviem keliais. Pirmas - susipilti ant lentos miltus, jų viduryje padaryti įdubimą, į jį sudėti likusius ingridientus ir kapoti viską peilio bukąja puse, kol sušoks į vientisą masę. Kitas variantas - imti elektrinį smulkintuvą su dideliu peiliu, dėti supjaustytą sviestą, užpilti miltais ir viską sutrinti į trupinius, tada iškrėsti ant lentos, dėti likusius produktus ir rankomis permaišyti į vientisą masę. (Aš dariau antruoju būdu.) Paruoštai tešlai reikia leisti bent valandą pailsėti šaldytuve. Įdarui labai smulkiai supjaustome mėsą, pagardiname prieskoniais, įpilame vandens, įdedame kambario temperatūros sviesto (aš trečdalį sviesto naudojau apkepti svogūnams, jei jų nekepsit, sviesto reikės mažiau), sudedam svogūnus ir viską labai gerai išminkome, kad mėsos gabaliukai taptų vientisa mase.
Tešlą kočiojame plonai, pjauname apskritimus, dedame įdaro ir užsukame kasele (arba kaip išeina). Dedame ant kepimo popieriumi ištiestos skardos, aptepame kiaušinio plakiniu ir kepame apie pusvalandį 200 laipsnių orkaitėje. Skanaus!

Procesas: miltų ir sviesto trupiniai -> tešla po poilsio šaldytuve -> mėsa -> kibinų gamyba ir kelionė į orkaitę.

Gražuoliai kibinai.

Tiek šiam kartui ;) Ikisusi

Gabale kepta sprandinė

Kartais labai gerai mokėti iškepti didelį mėsos šmotą. Ne tik todėl, kad tokie kepsniai atrodo įspūdingai. Teisingai iškepus mėsą gabale ji visada bus nepaprastai minkšta, sultinga, o be to taip lengviau paruošti maisto dideliam valgytojų būriui ir neužsistovėti prie viryklės.
Gabale iškeptą mėsą galima pjaustyti į kepsnius ir valgyti karštą arba atvėsinti ir naudoti sumuštiniams, salotoms, picoms, makaronų ar kitiems patiekalams.
Aš kepiau kiaulienos sprandinę ir rinkausi ne itin didelį gabalą (1 kg), nes valgytojų buvo tik trys. Visiems užteko ir dar šiek tiek liko kito ryto sumuštiniams.

Reikės:
1 kg kiaulienos sprandinės;
1,5 šaukšto mėgstamų mėsai tinkančių prieskonių (šį kartą dėjau Santa Maria mišinį);
2 šaukštų alyvuogių aliejaus;
šaukštelio garstyčių;
1 citrinos sulčių;
3 skiltelių česnako;
2 šaukštų sojos padažo;
2 šaukštų trintų spanguolių su cukrumi;
poros žiupsnių druskos;
žiupsnio cukraus;
šviežiai grūstų pipirų.

Mėsą nuplauname, nusausiname, įpjauname negiliai skersom ir išilgom įpjovom iš abiejų pusių. Iš visų ingridientų padarome marinatą, juo užpilame mėsą, stipriai patriname, paslegiame ir dedame į šaldytuvą nakčiai.
Kepti mėsą dėjau į kepimo maišą, į jį supyliau ir nusistovėjusio marinato likučius, orkaitę įkaitinau iki 130 laipsnių ir kepiau mėsą apie valandą, tada temperatūrą pakėliau iki 200 ir kepiau dar pusę valandos, mėsai beveik iškepus, praplėšiau maišą ir įjungiau grilio su ventiliatoriumi funkciją, kad mėsa gražiai apskrustų.
 Išėmus mėsą iš orkaitės svarbu leisti pastovėti bent 10 minučių, nes kitaip vos prapjovus išbėgs visos sultys, o mėsa bus sausesnė. Pailsėjusią mėsą, pjaustome ir tiekiame su norimais priedais.

Mėsos paruošimas kepti.

Iškepęs šmotas.

Mėsą tiekėme su ryžiais, svogūnų laiškų, pomidorų pastos ir spanguolių uogienės padažu bei šviežiomis daržovėmis.

Porcija. 

Tai tiek apie mėsos reikalus. Geros, skalsios, skanios, karštos Jums liepos!

Gintarė