2017 m. birželio 23 d., penktadienis

Sugrąžinkit parai valandas (+šviežias pomidorų padažas)


Aš ne kartą čia esu pasakojusi apie savo keistą pomėgį imti ir įmesti save į nežmonišką ritmą, tiksliau į šimtą ritmų, kai kiekvienas būgnas kala savo, o tu visame tame chaose bandai surasti melodiją ir tvarką. Aš jau esu patyrusi, ką reiškia parašyti 70 psl. darbą per kelias dienas, esu patyrusi nuo nemiegojimo paromis susiraukšlėjusius rankų pirštus ir kitas ribines situacijas susijusias su siaubinga veiklos perkrova. Ir nežinau kas man yra, kad visa tai išgyvenusi, patyrusi ir daugybę kartų atsižegnojusi "daugiau niekada", aš ir vėl įbrendu į tą pačią upę. Ir vėl prisiėmiau sizifo darbų, įsivėliau į neaišku kam man reikalingus projektus, apsikroviau rašymais, darbais ir įsipareigojimais taip lyg paskutiniai proto lašai mane būtų palikę negrįžtamai :) Bet, iš tiesų, žinau, kad visa tai praeis. Ir kai visi tie darbai, reikalai ir projektai bus done, aš gulėsiu sau lovoj prisikrovus knygų arba bastysiuosi su Žmogum pajūriu ir tada atrodys, kad šis etapas tebuvo sapnas ir aš niekada taip negyvenau, niekada nedariau tiek darbų vienu metu ir viena ranka rakindama duris nevalgiau šaltų vakarykščių blynų pusryčiams, nes protui prablaivėjus, imi galvoti, kad taip gyventi neįmanoma. 
Iš tiesų, įsiliejusi į naują darbų virtinę, buvau pažadėjusi sau tinklaraščio neapleist (o, naivume šventas), bet deja, jei dar ką ir pagaminu, jei dar kokią nuotrauką ir padarau, tai neturiu kada parašyti, o jei kažką parašau, tai nerandu laiko publikuoti, o tiesa yra ta, kad ir tekstai, ir nuotraukos, ir idėjos turi savo galiojimo laiką.... Taip ir nuėjo užmarštin, keli blogui parengti pavasariški tekstai ir krūvelė nuotraukų. Bet aš sugrįžau. Trumpam. Net neskaitysiu šio teksto nuo pradžios prieš publikuodama, tad atleiskit už klaidas ar nerišlumus. Bet tinklaraštis visgi gyvas :) O aš dar sugrįšiu... Tik reikia apsimušti vieną kitą milijoną reikalų ir gerai išsimiegot.

Kad jau vasara, tai prašom, tobulas naminis padažas prie mėsos.

Reikės:
4-6 pomidorų, priklausomai nuo dydžio;
saujelės svogūnų laiškų;
poros skiltelių česnako;
čili pipiro;
šiek tiek citrinos sulčių;
kaupino šaukštelio skysto medaus;
druskos;
 kelių mėtų lapelių (galima ir kitais žalumynais praturtinti);
šlakelio gero alyvuogių aliejaus.

Pusę pomidorų, svogūnų ir visus likusius ingridientus metame į smulkintuvą, wrum wrum - iki vientisos masės. Tada smulkiai supjaustome likusius pomidorus ir svogūnų laiškus, sudedame ir išmaišome. Paragaujame ar skonis tenkina, jei reikia reguliuojame druska, medumi, citrina. Aš ruošiau vos juntamai aštrų, salstelėjusį ir pernelyg neprisūdytą padažą, bet kiekvienas pagal savo skonį, gali įdėti daugiau medaus, ar čili. Labai tiktų ir šviežia kalendra, petražolės ar geriausi pomidorų draugai bazilikai. 

 Viskas smulkintuve.

Supylus į dubenėlį ir padėjus ant stalo pakvipo visas kambarys.

Šį padažą valgėm su orkaitėj keptais mėsos vėrinukais, šviežiom bulvytėm ir pavasariškom salotom. Bet jis labai tiktų ir prie steiko, prie tradicinio šašlyko, šonkaulių...

Enjoy. Mėgaukitės vasara ir nepamirškit, kad anksčiau ar vėliau, reikia sugrąžinti savo paroms valandas. 

Ikisusi. G.