Atostogos ir makaronai su jūros gėrybėmis

Taip taip, pagaliau atostogos, nors kvepėjo tuo, kad 2017 m. man bus metai be atostogų ir apskritai be vasaros, visgi spyrėm rugsėjui į subinę ir išplėšėm iš jo šiek tiek vasaros. Savaitė Sardinijoj - šilta, saulėta, kupina geros nuotaikos ir puikaus itališko maisto savaitė! Džiaugiuosi, kad mūsų atostogų būste yra virtuvė ir ne bet kokia virtuvė, o tiesiog prigrūsta visokiausių gyvenimo mačiusių lėkščių, lėkštelių, puodų, keptuvių, samčių, kiaurasamčių ir kitų reikalų. Akivaizdu, italams maistas labai svarbus. Ir nors dažniausiai einam pavalgyti į vietinius restoranus, visgi nepasigaminti vieno kito patiekalo iš čia pat įsigytų produktų būtų nuodėmė! Taigi vieną dieną, žygiuodami nuo jūros, nusipirkome šviežių makaronų, jūros gėrybių rinkinį, pomidorų skardinėje, sviesto, vietinio vyno ir per 15 min pasigaminom nuostabius pietus. Dalinuosi receptu, jis tikrai savo skoniu, sanaudom ir gaminimo greičiu yra subalansuotas atostogoms, nors tinka ir kasdienai. 

Reikės: 

500 g šviežių makaronų; 

250 ml skardinės smulkintų pomidorų; 

400 g jūros gėrybių mišinio; 

Šaukšto sviesto; 

Taurės balto vyno;

Česnako, druskos, cukraus, žolelių, pipirų... 

Keptuvėje ištirpiname sviestą ir jame paskrudinam susmulkintą česnako skiltelę, kol

pakvips, beriame jūros gėrybes, po minutės pilam vyną, nugaravus alkoholiui sudedam pomidorus. Padažą pagardinam druska, cukrum, žolelėm ir sumetam makaronus, įpilam pusę stiklinės vandens, uždengiam ir verdam apie 8 min. Pabaigoje, kai makaronai jau suminkštėję, paragaujame ar nereikia daugiau prieskonių ir tiekiame! Taurė vyno šalia - privaloma!

Produktai.

 Vietoje šviežių bazilikų panaudojau pesto likučius nuo pusryčių.

P

 Peocese.

 Kas sakė, kad pležo skara negali būti staltiese?

 Mėgaujamės.

Ir, žinoma, vienas vaizdelis paerzinimui.

Ačiū, kad skaitėt, myliu, bučiuoju, varau prie jūros, iki ;) 

Žalias tortas

Buvo žmogaus gimtadienis. Ir nors ruošiantis bet kokiam baliukui mano mintys paprastai sukasi apie užkandžius, o ne apie saldumynus, iškepti tortą vis dėlto pasiryžau. Nesu labai gera tortų kepėja, nes jie reikalauja tikslumo, o aš ir tikslumas nelabai suderinami dalykai. Taigi, kai jau sugalvoju kepti tortą, renkuosi tokį receptą, kuris būtų labai paprastas, bet tuo pačiu kuo nors kitoks nei tūkstančiai kitų. Šį kartą mano akį patraukė biskvitas su špinatais. Spalvingas tortas vasariškam gimtadieniui lauke - pats tas. Receptų radau keletą, bet rėmiausi, mano akimis patikimiausiu, nidosreceptai.lt publikuotu žalio kekso receptu. Pertepimui rinkausi savo seniai išbandytą ir niekada nepavedantį derinį - rūgšti uogienė + mascarponės / grietinėlės kremas. Papuošti labai norėjau mažulyčiais morengiukais, bet neradau jų  pirkti, o kepti laiko nebuvo, tad teko suktis su zefyrais ir šilauogėm. Buvo gražu, buvo skanu ir buvo labai labai daug. Tikiuosi, kad žvakučių pūtėjo norai išsipildys su kaupu!

O dabar receptas:

Biskvitas:

3 kiaušiniai;

200 g cukraus;

180 g špinatų (šviežių);

150 ml rapsų aliejaus;

2 šaukštai citrinos sulčių;

400 g miltų;

2 a. š. kepimo miltelių;
žiupsnelis druskos;
šiek tiek vanilinio cukraus.

Špinatus nuploviau, nuskabiau nuo kotelių sumečiau į puodelį su trupučiu vandens ir paviriau kol suvyto. Kai atvėso, įmušiau vieną kiaušinį ir sutryniau blenderiu iki vientijos masės. Likusius kiaušinius išplakiau su cukrumi ir vaniliniu cukrumi iki baltumo, supyliau aliejų, citrinos sultis ir špinatų masę, viską dar šiek tiek paplakiau kartu. Kitame inde sumaišiau miltus, kepimo miltelius, druską ir įsijojau į kiaušinių masę. Gerai permaišiau ir supyliau į kepimo popieriumi ištiestą indą. 180 laipsnių orkaitėje biskvitas kepė apie 45 min. Tikrinau tradiciškai - mediniu pagaliuku.

Pertepimas:

500 g mascarponės sūrio;
500 ml riebios grietinėlės;

pora šaukštų miltinio cukraus;
2 pak. grietinėlės standiklio;
truputis citrinos sulčių;
stiklinė juodųjų serbentų uogienės.

Grietinėlę išplakiau su standikliu ir cukrumi. Į maskarponę įpyliau šiek tik citrinos sulčių ir perplakiau, kad būtų skystesnė, sumaišiau su grietinėle. Į tris dalis perpjautą biskvitą sluoksniavau principu: biskvitas + uogienė + kremas. Viršų tepiau tik kremu ir puošiau zefyrais, biskvito trupiniais ir šilauogėmis. Tortą palikau per naktį pailsėti šaldytuve. 

Iškeptas biskvitas. (Plutelę nupjausčiau)

Sutepimas.

Ką tik suteptas.

Pailsėjęs šaldytuve, sutvirtėjęs ir pasiruošęs keliauti į pilvus.

Žvakutės.

...ir žvakučių pūtėjas. 

Taigi gimtadienis įvyko, torto neliko, tris kartus valio jubiliatui, o šį tortą, manau, ateityje kepsiu dar ne kartą. 

Šiandien tiek. Ikisusi. 

G.

Šios vasaros hitas - salotos su džiovintais pomidorais

Esu tikra, kad tokių ar panašių salotų esate matę ir ragavę ne kartą. Bet vis tiek pasidalinsiu receptu, nes gal yra dar tokių kaip aš, kurie ima ir nustemba nuo paprastų dalykų. 

Kiekvieną vasarą atrandu vis naują salotų hitą, bet paprastai tie hitai nebūna tokie elementarūs, kaip šis. Kažkada ėjau iš proto dėl pomidorų, špinatų, keptos cukinijos ir fetos salotų, paskui buvo momentas, kai pirmu smuiku griežė salsos tipo salotėlės, nesvarbu ar iš mangų, ar iš vynuogių, o šios vasaros hitas - saulėje džiovintų pomidorų salotos. 

Jas sumaišiau vėlyvą vakarą laukdama draugės, pirmą kartą dar dėjau kumpio, bet paskui supratau, kad jis visai pranyksta salotose ir nei jas pagerina, nei pablogina, tad yra paprasčiausiai nereikalingas. Salotos  gaivios, bet sočios, puikiai susigroja su taure vyno ar darbo dienos pietums iš dėžutės. Šios salotos labai gerai eina be nieko, bet taip pat gerai susigroja ir su česnakine duonele ar duonos traškučiais. Taigi, kai labai kamuoja alkis ir labai norisi greitai, bet fantastiškai skaniai prisikirst, gaminkit šias salotas. 

1 porcijai reikės:
Kelių garbanotų arba romaninių salotų lapų ir saujelės rukolos (galima keisti salotų mišiniu, tik nerekomenduoju naudoti iceberg salotos ir pekino kopūsto - čia jie netiks);

2 mažų arba 1 didesnio agurko;
trupučio citrinos sulčių;
trupučio druskos ir citrinpipirių (tiks ir kitokie pipirai, arba keli griežinėliai šviežio aitraus pipiriuko);
3-4 aliejuje konservuotų džiovintų pomidorų;
šaukšto parmezano trupinių;
poros svogūno laiškų ir/ar kelių lapelių baziliko (nebūtina).

Salotas nuplauname ir suplėšome į lėkštę, ten pat sudedame rukolas. Agurką supjaustome griežinėliais arba juostelėmis. Pašlakstome citrina, negausiai pabarstome druska ir citrinpipiriais. Iš aliejaus traukiame pomidorius ir tiesiai virš lėkštės (kad aliejaus likučiai nuvarvėtų ant salotų) perplėšiame kiekvieną į 2-4 dalis. Jeigu norisi užbarstome susmulkintų svogūno laiškų ir baziliko lapelių. Viską pagardinam šaukštu parmezano ir viskas, turim tobulų salotų, kuriomis ir svečią pavaišint negėda.

Žalėsiai ir citrina.

+ pomidorai ir sūris

Ačiū, kad skaitėt :) Nesušlapkit!
G.

Pusryčių sumuštiniai su portabello grybais ir žodis apie ritualus

Aš nemėgstu vakarinių ritualų. Geriausiai išsimiegu tada, kai nuovargis užklumpa savaime ir galiu sau leisti tiesiog atsijungti ten kur esu. Jeigu užklupus miegui, dar einu atlikti tūkstantį vonios ritualų, miegai išsilaksto ir geras poilsis nueina šuniui ant uodegos. Todėl paprastai stengiuosi nusiprausti, išsiimti kontaktinius lęšius, pašalinti makiažą dar tuo metu, kai miego nenoriu, kad tada kai jau jis apims, galėčiau tiesiog miegoti. Kai daugiau užsiimdavau rašymais naktimis, neretai nulūždavau net nenusivilkusi drabužių ir neišjungusi šviesos, ak, koks saldus tuomet miegas!
O štai rytai man patinka visai kitokie. Ryte mėgstu užsiimti ritualais, ilgai terliotis, pusryčiauti lovoje ir pan. Net rytinės kavos negaliu išgerti greitai, šis procesas man turi du etapus. Vos pasidariusi kavos, nugeriu 2-3 gurkšnius ir viskas, daugiau nelenda, tada reikia ją ramiai padėti į šalį, užvalgyti ar paskaityti naujienas ir po kokių 15-20 min. ta likusi, gerokai pravėsusi kava, susigeria taip skaniai, kad į nieką šio antro kavos gėrimo etapo nemainyčiau. 

Gaila, kad darbų gausa retai leidžia pasimėgauti neplanuotu užmigimu vakarais ir lėtais rytais. Vakare, deja, tenka tempti save už pakarpos į lovą, kai miego dar visai nesinori, o ryte visus laiko trupinius surenka sunkus išsiskyrimas su pagalve, tad džiaugiuosi, jei bent tuos pirmus du gurkšnius kavos išgeriu, dažniausiai, tenka apsieiti ir be jų. 

Žinoma, laisvos dienos ir yra sutvertos lėtiems rytams. Žinodama, kad šią savaitę laukia Liepos 6-oji, darydama užsakymą Barboroj, į krepšelį įmečiau Portabello grybų ir žinojau, kad vienas jų tikrai sudalyvaus laisvadienio pusryčiuose. Šie grybai tikrai nuostabūs savo aromatu ir mėsingumu, jie puikiausiai gali pakeisti jautieną mėsainyje arba sugriežti pirmu smuiku risotto. 

Šie pusryčių sumuštiniai padaromi labai greitai ir yra tokie turtingi, kad iki pietų, o gal net iki vakarienės tikrai neišalksite. 

2 sumušiniam reikės:

4 tamsių, grūdėto batono riekelių;
1 portobello grybo kepurės;
skiltelės česnako;
šaukšto sviesto;
šaukštelio tepamo sūrelio;
trupučio medaus;
2 riekelių vytinto kumpio;
saujelės rukolos;
poros salotų lapų;
trupučio citrinos.

Pirmiausia sausoje keptuvėje, orkaitėje arba skrudintuve pakepame batono riekeles. Grybą nulupame, perpjauname pusiau ir iškepame ant sviesto, šiek tiek pasūdę (aš į keptuvę šalia įmetu neluptą skiltelę česnako, dėl aromato). Dvi batono riekeles patepame sūriu, dvi - medumi. Ant riekelės su sūriu dedame kumpio, citrina apšlakstytų salotų, keptą grybą ir užvožiame riekele su medumi. 

Viskas. Karališki pusryčiai baigti. 

Sumuštinių skonis labai turtingas. Jaučiasi švelnus saldumas, kumpio sūrumas, grybo kremiškumas ir salotų traškumas - viskas, ko reikia. 

Eiga.

Pjūvis.

Rytas buvo nerealiai saulėtas, teko gerai paieškoti, kur nufotografuoti sumuštinius, kad nebūtų štai tokie oranžiniai :)

Pusryčiai iš didžiosios raidės.

Taigi, su praėjusiom Mindauginėm visus karalius, karalienes ir Mindaugus ;) 

G. 

Sugrąžinkit parai valandas (+šviežias pomidorų padažas)

Aš ne kartą čia esu pasakojusi apie savo keistą pomėgį imti ir įmesti save į nežmonišką ritmą, tiksliau į šimtą ritmų, kai kiekvienas būgnas kala savo, o tu visame tame chaose bandai surasti melodiją ir tvarką. Aš jau esu patyrusi, ką reiškia parašyti 70 psl. darbą per kelias dienas, esu patyrusi nuo nemiegojimo paromis susiraukšlėjusius rankų pirštus ir kitas ribines situacijas susijusias su siaubinga veiklos perkrova. Ir nežinau kas man yra, kad visa tai išgyvenusi, patyrusi ir daugybę kartų atsižegnojusi "daugiau niekada", aš ir vėl įbrendu į tą pačią upę. Ir vėl prisiėmiau sizifo darbų, įsivėliau į neaišku kam man reikalingus projektus, apsikroviau rašymais, darbais ir įsipareigojimais taip lyg paskutiniai proto lašai mane būtų palikę negrįžtamai :) Bet, iš tiesų, žinau, kad visa tai praeis. Ir kai visi tie darbai, reikalai ir projektai bus done, aš gulėsiu sau lovoj prisikrovus knygų arba bastysiuosi su Žmogum pajūriu ir tada atrodys, kad šis etapas tebuvo sapnas ir aš niekada taip negyvenau, niekada nedariau tiek darbų vienu metu ir viena ranka rakindama duris nevalgiau šaltų vakarykščių blynų pusryčiams, nes protui prablaivėjus, imi galvoti, kad taip gyventi neįmanoma. 

Iš tiesų, įsiliejusi į naują darbų virtinę, buvau pažadėjusi sau tinklaraščio neapleist (o, naivume šventas), bet deja, jei dar ką ir pagaminu, jei dar kokią nuotrauką ir padarau, tai neturiu kada parašyti, o jei kažką parašau, tai nerandu laiko publikuoti, o tiesa yra ta, kad ir tekstai, ir nuotraukos, ir idėjos turi savo galiojimo laiką.... Taip ir nuėjo užmarštin, keli blogui parengti pavasariški tekstai ir krūvelė nuotraukų. Bet aš sugrįžau. Trumpam. Net neskaitysiu šio teksto nuo pradžios prieš publikuodama, tad atleiskit už klaidas ar nerišlumus. Bet tinklaraštis visgi gyvas :) O aš dar sugrįšiu... Tik reikia apsimušti vieną kitą milijoną reikalų ir gerai išsimiegot.

Kad jau vasara, tai prašom, tobulas naminis padažas prie mėsos.

Reikės:

4-6 pomidorų, priklausomai nuo dydžio;
saujelės svogūnų laiškų;

poros skiltelių česnako;
čili pipiro;
šiek tiek citrinos sulčių;
kaupino šaukštelio skysto medaus;
druskos;
 kelių mėtų lapelių (galima ir kitais žalumynais praturtinti);
šlakelio gero alyvuogių aliejaus.

Pusę pomidorų, svogūnų ir visus likusius ingridientus metame į smulkintuvą, wrum wrum - iki vientisos masės. Tada smulkiai supjaustome likusius pomidorus ir svogūnų laiškus, sudedame ir išmaišome. Paragaujame ar skonis tenkina, jei reikia reguliuojame druska, medumi, citrina. Aš ruošiau vos juntamai aštrų, salstelėjusį ir pernelyg neprisūdytą padažą, bet kiekvienas pagal savo skonį, gali įdėti daugiau medaus, ar čili. Labai tiktų ir šviežia kalendra, petražolės ar geriausi pomidorų draugai bazilikai. 

 Viskas smulkintuve.

Supylus į dubenėlį ir padėjus ant stalo pakvipo visas kambarys.

Šį padažą valgėm su orkaitėj keptais mėsos vėrinukais, šviežiom bulvytėm ir pavasariškom salotom. Bet jis labai tiktų ir prie steiko, prie tradicinio šašlyko, šonkaulių...

Enjoy. Mėgaukitės vasara ir nepamirškit, kad anksčiau ar vėliau, reikia sugrąžinti savo paroms valandas. 

Ikisusi. G.

Brokolių keksiukai ir pasvaičiojimas gaminimo tema

Seniai netaipinau ilgų tekstų Gintarinei virtuvėlei. Ne todėl, kad tingiu (aišku, tingiu), bet todėl, kad šiandieniniame pasaulyje maža norinčių skaityti daugiau nei antraštę. Dar tada, kai pradėjau rašyti tinklaraštį daug "geranoriškųjų patarėjų" mane mokė krauti kalnus nuotraukų ir kuo mažiau rašyti, nes taip labiau patiks skaitytojams. Negaliu teisti, kiekvienas turi teisę pasirinkti savo būdą pasauliui pažinti. Bet vis dėlto, yra ir tokių kaip aš, kuriems net varant per 3 darbus ir penkioliką hobių visai nieko tokio yra suskaityt vieną kitą 800 psl literatūros kūrinį per mėnesį. Ko sakot? Laiko nėra? Tai niekam jo nėra, ir ką dabar...?  Iš tiesų, skaitymas duoda kur kas daugiau nei galima būtų paimti iš to laiko. Ilgų, gerų tekstų (soriux šitas į tokius tikrai nepretenduoja, šypt) skaitymas moko sklandžiai rašyti ir kalbėti, kartais man atrodo, kad jei visi tie neturintys laiko skaityti suskaičiuotų kiek jo sugaišta visiems eeee ir mmm bandydami rišliai kalbėti, tai tikrai pultų į knygynus :) Na, bet neįsijaučiant į pasaulio auklėjimą, šį įrašą skiriu tiems mano blogo skaitytojams, kurie tikrai nori paskaityti. (Kiti galit, drąsiai eiti tiesiai prie recepto, neįsižeisiu). 

Sutinku žmonių, kurie nuoširdžiai nesupranta, kam reikia gaminti. Ir jie teisūs, XXI amžiuje, tam, kad būtum sotus, gaminti tikrai nėra būtina. Pilna restoranų, kavinių, užkandinių, degalinėse kepa dešreles, o prekybos centruose iš pečių traukia vištas, tai kodėl mes vis dar gaminame, jei galime būti sotūs ir be to? Kodėl mūsų namuose spintelės prigrūstos lentelių, mentelių, trintuvų, maišytuvų ir kitokio velnio, kodėl brangiuosius nekilnojamojo turto kvadratinius metrus užima viryklės, plautuvės, šaldikliai ir visi kiti "verdu-kepu fabriko" dalykai? Tikriausiai kiekvienas rastų savą pasiteisinimą, bet aš manau, kad visi, kurie labai mėgsta gaminti, iš tiesų, labai mėgsta valdyti. (Kertu lažybų, kad pusė Jūsų perskaitėte "valgyti". Bandom iš naujo, VALDYTI.)

Valdyti dalykus už virtuvės ribų dažnai yra labai nelengva, daug streso ir nežinomybės: negalime būti užtikrinti ar grąžinsime paskolas, ar išvengsime karo, ar vaikai neprisivirs košės, ar partneriai neišduos, ar niekas nepaduos į teismą, ar planai, verslai ir reikalai nenueis velniop. Tiesiog darome  tai ką turime daryti ir tikimės geriausio, bandome įrodyti sau ir aplinkiniams, kad valdome situaciją, valdome savo gyvenimus, bet giliai viduje suprantame, kad viskas gali susiklostyti ir karts nuo karto susiklosto visai ne taip, kaip mes planavome. Nesėkmės ir nežinomybė kerta per pasitikėjimą savimi, o virtuvė yra labai gera reabilitacija. 

Virtuvėje valdyti paprasta, nes tiesiog žinai, kad suplakęs aliejų su kiaušinio tryniu gausi majonezą, žinai, kad bananus sutrynęs su kiaušiniais, įsijojęs debesį miltų ir įpylęs lydyto sviesto, iškepsi pyragą, žinai, kad įbėrus druskos bus sūru, o cukraus - saldu, kad aliejuje dalykai apskrunda, o vandenyje išverda. Ir tik tu sprendi ką virti, o ką skrudinti, ką sūdyti, o ką pasaldinti, jokių netikėtumų, jokio streso - darai ir dainuoji. Virtuvėje gali būti žvaigžde - gaminti įmantrius tolimų kraštų patiekalus, stebinti jais draugus ir kukliai šypsotis skambant ovacijomis, gali būti sukčiumi ir apgaudinėti vaikus ar žioplesnį vyrą į kotletus primaldamas kopūstų ar kitaip užmaskavęs jų nemėgstamus produktus, virutvėje, priešingai nei gyvenime, dažnai įmanoma atitaisyti net tai, kas jau atrodo sužlugo negrįžtamai. Pavyzdžiui, jeigu spintelėje į ožio ragą sudžiūvo prancūziškas batonas, reikia apsidairyti ar niekas nemato, tada greitai kišti jį po tekančiu vandeniu, suvynioti į foliją, šauti 15 min į orkaitę ir jis vėl kaip ką tik gimęs, minkštutėliu puriu vidumi ir traškia, viliojančia plutele. Virtuvių valdovai tokių triukų žino galybę, žino todėl, kad tie triukai labai paprasti ir visada suveikia, o jausmas, kad išsisukai iš sumautos situacijos, saldesnis už korį medaus. 

Taigi jeigu Jums šiandien kas nors nepasisekė, jeigu susipykote su kolegomis, arba užkniso bosas, arba patyrėte nuostolių, vaikai išvedė iš kantrybės, į smegenis įsirangė nežinomybės dėl ateities kirminas ar nutiko dar kas nors labai negero, patariu grįžus namo išsirtraukti bliūdus, puodus, šaukštus, paimti puskilį sviesto ir ilgai ilgai jį plakti, kol taps kremu, nes tiesiog žinot, kad plakamas sviestas anksčiau ar vėliau taps kremu, o kai po gerų poros valandų žiūrėsite į dailų braškėmis išpuoštą tortą, apims toks geras geras grįžimo į vėžes jausmas. Jausmas, kad viskas ir vėl tavo rankose, kad tu gali padaryti tai ką sumanei, kad tu VALDAI situaciją ir šypnesna, bei tikėjimas savo jėgomis sugrįš kaip čia buvę, o tada jau galima iškėlus galvą žengti iš apkuistos virtuvės tvarkyti kur kas svarbesnių reikalų. 

Nežinau, ar daug teisybės šitoj mano filosofijoj, bet tikiu, kad šiek tiek yra. Anyway, kaip dainavo vienas barzdotas dėdė: "Filosofijos šiandien išgydomos / Žada radijas saulėtą rytdieną". 

Einam kept keksiukų. O keksiukai šį kartą Šv. Patriko dienai skirti, žali :) Ir labai skanūs, puikiai suėję ne kaip užkandis, o kaip sotūs pietūs. Idėją susigavau žurnale Debesys, receptą organizavau pagal save. Pabandykit!

8 keksiukams reikės:
3 kiaušinių;
120 g sviesto;
200 g miltų;
100 ml pieno;
1,5 šaukštelio kepimo miltelių;
50 g kietojo sūrio;
1 brokolio;
1 skiltelės česnako;
šiek tiek cukraus;
druskos ir rytietiškų prieskonių (naudojau savo lauktuvių iš Alžyro resursus, bet galima suktis ir su tikka masala mišiniu ar dedant visko po truputį: ciberžolės, kalendros, kumino, maltų paprikų, muskato ir kt.).

Brokolį suskirstome žiedynais ir apverdame pasūdytame vandenyje apie 5 min (kai peilis lengvai sminga į kotuką, nukošiame). Keptuvėje ištirpiname 20 g sviesto, sumetame brokolius, gausiai pažeriam prieskonių, įspaudžiame skiltelę česnako ir pakepame apie minutę. Išjungiam ir atidedam į šalį.
Ištirpiname 100 g sviesto, dubenyje išplakame kiaušinius, supilame sviestą ir pieną, vėl viską išplakame, įmaišome miltus, žiupsnį cukraus, žiupsnį druskos, kepimo miltelius ir viską išmaišome.  Sūrį smulkiai sutarkuojame. Į keksiukų formą išdėliojame kepimo popierėlius, užpildome juos tešla (paliekame šiek tiek vietos pakilti), viršų apiberiame sūriu ir įspaudžiaume po vieną kitą brokolio žiedyną. Šauname į 190 laipsnių orkaitę geram pusvalandžiui. Karštus galima tiekti su salotomis, kaip pagrindinį patiekalą ar karališkus pusryčius, pravėsusius įsimesti į kelioninį krepšį ar pasiimti į iškylą. Taurė balto vyno arba stiklinė kvietinio alaus su citrina tikrai derės. Enjoy!

Kaip garbanius brokolis pavirsta į keksą. 

Fainuoliai keksiukai ką tik iš orkaitės.

Su rukolų ir ridikėlių salotomis.

Ar žmogus, ar keksas - svarbu vidinis grožis :D

Tai tiek apie apie gaminimo terapiją ir brokolinius keksiukus. Iki greito, draugai ir gero linkėtojai!

Bučkis.

G. 

Keptas varškės sūris

Neseniai gavau dovanų visą šūsnį nuostabių prieskonių. Ir atkeliavo jie ne iš bet kur, iš Afrikos, Alžyro... Šafranu kvepianti druska, nemalta ciberžolė, džiovintos aitrios paprikos, kuminas, kalendra ir visa puokštė kitų, sodrių, nerealių kvapų ir spalvų prieskonių.

Žinoma, knietėjo juos išbandyti, o kadangi šaldytuve netikėtai užderėjo varškės sūrių ir vienas jau grėsmingai artėjo prie galiojimo laiko pabaigos, būtent jį ir įprieskoniavau kepimui. 

Labai geras sūris, minkštas, kvapnus, traškia plutele, pabandykit... 

Reikės:

1 varškės sūrio (naudojau "Senolių");
2-3 šaukštų alyvuogių aliejaus;
gausiai (viso apie 2,5 šaukšto) "powder" tipo prieskonių (malto kumino, ciberžolės, kalendros, rūkytos paprikos ar kitų, pagal skonį, aš dėjau maltą rūkytą papriką, ciberžolę, kuminą, kalendrą, šafranu gardintą druską, čili miltelius);
dosnaus žiupsnio druskos;
šviežiai grūstų pipirų;
25 g sviesto.

Iš prieskonių ir aliejaus sumaišome tirštą košelę, paragaujame ar tenkina skonis ir iš visų pusių aptriname sūrį. Orkaitę įkaitiname iki 180 laipnsių, į kepimo indą  įtiesiame kepimo popieriaus. Sviestą padaliname į 6 mažučius gabaliukus ir 3 prilipiname sūrio apačioje, 3 uždedame viršuje. Šauname kepti. Jeigu yra galimybė, bent pabaigoje verta įjungti grilio funkciją ar bent ventiliatorių, kad sūris truputį paskrustų. Valgėm šiltą, su pomidorų riekelėmis, pipirnių daigais ir taure vyno. 

Nuotrauka tik viena, nes labai greitai suvalgėm :) 

Tiek šiai dienai, o dabar einu galvoti, kaip rytoj žiemą iš kiemo vysim ir kokiais blynais gardžiuosimės.

G.