Šios vasaros hitas - salotos su džiovintais pomidorais

Esu tikra, kad tokių ar panašių salotų esate matę ir ragavę ne kartą. Bet vis tiek pasidalinsiu receptu, nes gal yra dar tokių kaip aš, kurie ima ir nustemba nuo paprastų dalykų. 

Kiekvieną vasarą atrandu vis naują salotų hitą, bet paprastai tie hitai nebūna tokie elementarūs, kaip šis. Kažkada ėjau iš proto dėl pomidorų, špinatų, keptos cukinijos ir fetos salotų, paskui buvo momentas, kai pirmu smuiku griežė salsos tipo salotėlės, nesvarbu ar iš mangų, ar iš vynuogių, o šios vasaros hitas - saulėje džiovintų pomidorų salotos. 

Jas sumaišiau vėlyvą vakarą laukdama draugės, pirmą kartą dar dėjau kumpio, bet paskui supratau, kad jis visai pranyksta salotose ir nei jas pagerina, nei pablogina, tad yra paprasčiausiai nereikalingas. Salotos  gaivios, bet sočios, puikiai susigroja su taure vyno ar darbo dienos pietums iš dėžutės. Šios salotos labai gerai eina be nieko, bet taip pat gerai susigroja ir su česnakine duonele ar duonos traškučiais. Taigi, kai labai kamuoja alkis ir labai norisi greitai, bet fantastiškai skaniai prisikirst, gaminkit šias salotas. 

1 porcijai reikės:
Kelių garbanotų arba romaninių salotų lapų ir saujelės rukolos (galima keisti salotų mišiniu, tik nerekomenduoju naudoti iceberg salotos ir pekino kopūsto - čia jie netiks);

2 mažų arba 1 didesnio agurko;
trupučio citrinos sulčių;
trupučio druskos ir citrinpipirių (tiks ir kitokie pipirai, arba keli griežinėliai šviežio aitraus pipiriuko);
3-4 aliejuje konservuotų džiovintų pomidorų;
šaukšto parmezano trupinių;
poros svogūno laiškų ir/ar kelių lapelių baziliko (nebūtina).

Salotas nuplauname ir suplėšome į lėkštę, ten pat sudedame rukolas. Agurką supjaustome griežinėliais arba juostelėmis. Pašlakstome citrina, negausiai pabarstome druska ir citrinpipiriais. Iš aliejaus traukiame pomidorius ir tiesiai virš lėkštės (kad aliejaus likučiai nuvarvėtų ant salotų) perplėšiame kiekvieną į 2-4 dalis. Jeigu norisi užbarstome susmulkintų svogūno laiškų ir baziliko lapelių. Viską pagardinam šaukštu parmezano ir viskas, turim tobulų salotų, kuriomis ir svečią pavaišint negėda.

Žalėsiai ir citrina.

+ pomidorai ir sūris

Ačiū, kad skaitėt :) Nesušlapkit!
G.

Brokolių keksiukai ir pasvaičiojimas gaminimo tema

Seniai netaipinau ilgų tekstų Gintarinei virtuvėlei. Ne todėl, kad tingiu (aišku, tingiu), bet todėl, kad šiandieniniame pasaulyje maža norinčių skaityti daugiau nei antraštę. Dar tada, kai pradėjau rašyti tinklaraštį daug "geranoriškųjų patarėjų" mane mokė krauti kalnus nuotraukų ir kuo mažiau rašyti, nes taip labiau patiks skaitytojams. Negaliu teisti, kiekvienas turi teisę pasirinkti savo būdą pasauliui pažinti. Bet vis dėlto, yra ir tokių kaip aš, kuriems net varant per 3 darbus ir penkioliką hobių visai nieko tokio yra suskaityt vieną kitą 800 psl literatūros kūrinį per mėnesį. Ko sakot? Laiko nėra? Tai niekam jo nėra, ir ką dabar...?  Iš tiesų, skaitymas duoda kur kas daugiau nei galima būtų paimti iš to laiko. Ilgų, gerų tekstų (soriux šitas į tokius tikrai nepretenduoja, šypt) skaitymas moko sklandžiai rašyti ir kalbėti, kartais man atrodo, kad jei visi tie neturintys laiko skaityti suskaičiuotų kiek jo sugaišta visiems eeee ir mmm bandydami rišliai kalbėti, tai tikrai pultų į knygynus :) Na, bet neįsijaučiant į pasaulio auklėjimą, šį įrašą skiriu tiems mano blogo skaitytojams, kurie tikrai nori paskaityti. (Kiti galit, drąsiai eiti tiesiai prie recepto, neįsižeisiu). 

Sutinku žmonių, kurie nuoširdžiai nesupranta, kam reikia gaminti. Ir jie teisūs, XXI amžiuje, tam, kad būtum sotus, gaminti tikrai nėra būtina. Pilna restoranų, kavinių, užkandinių, degalinėse kepa dešreles, o prekybos centruose iš pečių traukia vištas, tai kodėl mes vis dar gaminame, jei galime būti sotūs ir be to? Kodėl mūsų namuose spintelės prigrūstos lentelių, mentelių, trintuvų, maišytuvų ir kitokio velnio, kodėl brangiuosius nekilnojamojo turto kvadratinius metrus užima viryklės, plautuvės, šaldikliai ir visi kiti "verdu-kepu fabriko" dalykai? Tikriausiai kiekvienas rastų savą pasiteisinimą, bet aš manau, kad visi, kurie labai mėgsta gaminti, iš tiesų, labai mėgsta valdyti. (Kertu lažybų, kad pusė Jūsų perskaitėte "valgyti". Bandom iš naujo, VALDYTI.)

Valdyti dalykus už virtuvės ribų dažnai yra labai nelengva, daug streso ir nežinomybės: negalime būti užtikrinti ar grąžinsime paskolas, ar išvengsime karo, ar vaikai neprisivirs košės, ar partneriai neišduos, ar niekas nepaduos į teismą, ar planai, verslai ir reikalai nenueis velniop. Tiesiog darome  tai ką turime daryti ir tikimės geriausio, bandome įrodyti sau ir aplinkiniams, kad valdome situaciją, valdome savo gyvenimus, bet giliai viduje suprantame, kad viskas gali susiklostyti ir karts nuo karto susiklosto visai ne taip, kaip mes planavome. Nesėkmės ir nežinomybė kerta per pasitikėjimą savimi, o virtuvė yra labai gera reabilitacija. 

Virtuvėje valdyti paprasta, nes tiesiog žinai, kad suplakęs aliejų su kiaušinio tryniu gausi majonezą, žinai, kad bananus sutrynęs su kiaušiniais, įsijojęs debesį miltų ir įpylęs lydyto sviesto, iškepsi pyragą, žinai, kad įbėrus druskos bus sūru, o cukraus - saldu, kad aliejuje dalykai apskrunda, o vandenyje išverda. Ir tik tu sprendi ką virti, o ką skrudinti, ką sūdyti, o ką pasaldinti, jokių netikėtumų, jokio streso - darai ir dainuoji. Virtuvėje gali būti žvaigžde - gaminti įmantrius tolimų kraštų patiekalus, stebinti jais draugus ir kukliai šypsotis skambant ovacijomis, gali būti sukčiumi ir apgaudinėti vaikus ar žioplesnį vyrą į kotletus primaldamas kopūstų ar kitaip užmaskavęs jų nemėgstamus produktus, virutvėje, priešingai nei gyvenime, dažnai įmanoma atitaisyti net tai, kas jau atrodo sužlugo negrįžtamai. Pavyzdžiui, jeigu spintelėje į ožio ragą sudžiūvo prancūziškas batonas, reikia apsidairyti ar niekas nemato, tada greitai kišti jį po tekančiu vandeniu, suvynioti į foliją, šauti 15 min į orkaitę ir jis vėl kaip ką tik gimęs, minkštutėliu puriu vidumi ir traškia, viliojančia plutele. Virtuvių valdovai tokių triukų žino galybę, žino todėl, kad tie triukai labai paprasti ir visada suveikia, o jausmas, kad išsisukai iš sumautos situacijos, saldesnis už korį medaus. 

Taigi jeigu Jums šiandien kas nors nepasisekė, jeigu susipykote su kolegomis, arba užkniso bosas, arba patyrėte nuostolių, vaikai išvedė iš kantrybės, į smegenis įsirangė nežinomybės dėl ateities kirminas ar nutiko dar kas nors labai negero, patariu grįžus namo išsirtraukti bliūdus, puodus, šaukštus, paimti puskilį sviesto ir ilgai ilgai jį plakti, kol taps kremu, nes tiesiog žinot, kad plakamas sviestas anksčiau ar vėliau taps kremu, o kai po gerų poros valandų žiūrėsite į dailų braškėmis išpuoštą tortą, apims toks geras geras grįžimo į vėžes jausmas. Jausmas, kad viskas ir vėl tavo rankose, kad tu gali padaryti tai ką sumanei, kad tu VALDAI situaciją ir šypnesna, bei tikėjimas savo jėgomis sugrįš kaip čia buvę, o tada jau galima iškėlus galvą žengti iš apkuistos virtuvės tvarkyti kur kas svarbesnių reikalų. 

Nežinau, ar daug teisybės šitoj mano filosofijoj, bet tikiu, kad šiek tiek yra. Anyway, kaip dainavo vienas barzdotas dėdė: "Filosofijos šiandien išgydomos / Žada radijas saulėtą rytdieną". 

Einam kept keksiukų. O keksiukai šį kartą Šv. Patriko dienai skirti, žali :) Ir labai skanūs, puikiai suėję ne kaip užkandis, o kaip sotūs pietūs. Idėją susigavau žurnale Debesys, receptą organizavau pagal save. Pabandykit!

8 keksiukams reikės:
3 kiaušinių;
120 g sviesto;
200 g miltų;
100 ml pieno;
1,5 šaukštelio kepimo miltelių;
50 g kietojo sūrio;
1 brokolio;
1 skiltelės česnako;
šiek tiek cukraus;
druskos ir rytietiškų prieskonių (naudojau savo lauktuvių iš Alžyro resursus, bet galima suktis ir su tikka masala mišiniu ar dedant visko po truputį: ciberžolės, kalendros, kumino, maltų paprikų, muskato ir kt.).

Brokolį suskirstome žiedynais ir apverdame pasūdytame vandenyje apie 5 min (kai peilis lengvai sminga į kotuką, nukošiame). Keptuvėje ištirpiname 20 g sviesto, sumetame brokolius, gausiai pažeriam prieskonių, įspaudžiame skiltelę česnako ir pakepame apie minutę. Išjungiam ir atidedam į šalį.
Ištirpiname 100 g sviesto, dubenyje išplakame kiaušinius, supilame sviestą ir pieną, vėl viską išplakame, įmaišome miltus, žiupsnį cukraus, žiupsnį druskos, kepimo miltelius ir viską išmaišome.  Sūrį smulkiai sutarkuojame. Į keksiukų formą išdėliojame kepimo popierėlius, užpildome juos tešla (paliekame šiek tiek vietos pakilti), viršų apiberiame sūriu ir įspaudžiaume po vieną kitą brokolio žiedyną. Šauname į 190 laipsnių orkaitę geram pusvalandžiui. Karštus galima tiekti su salotomis, kaip pagrindinį patiekalą ar karališkus pusryčius, pravėsusius įsimesti į kelioninį krepšį ar pasiimti į iškylą. Taurė balto vyno arba stiklinė kvietinio alaus su citrina tikrai derės. Enjoy!

Kaip garbanius brokolis pavirsta į keksą. 

Fainuoliai keksiukai ką tik iš orkaitės.

Su rukolų ir ridikėlių salotomis.

Ar žmogus, ar keksas - svarbu vidinis grožis :D

Tai tiek apie apie gaminimo terapiją ir brokolinius keksiukus. Iki greito, draugai ir gero linkėtojai!

Bučkis.

G. 

Traški vištiena su ananasais

Anksčiau aš tiesiog negalėjau pakęsti vištienos ir ananasų derinio ir žinau kodėl... Todėl, kad praktiškai visi prie vištienos derina konservuotus ananasus, kurie yra be saiko privaryti cukraus, be proto saldūs ir užgožiantys bet kokios mėsos skonį, o ką jau kalbėti apie itin švelnią ir subtilią vištieną. Aš šiam patiekalui naudojau šviežią ananasą ir tokį ne itin sunokusį - buvo pats tas. Jei nusipirkote ananaso ir jis pasirodė esąs nelabai sunokęs, todėl nelabai valgosi, pjaustykit jį smulkiai ir gaminkite šį patiekalą - bus labai skanu! 

4 porcijoms reikės:

1 vištos krūtinėlės be odos ir kaulo;

prieskonių vištienai marinuoti (druska, pipirai, malta saldžioji paprika ar kt.);

kelių šaukštų miltų;

aliejaus;

1/4 ananaso;

1 nedidelės raudonos paprikos;

3 šaukštų pomidorų padažo;
1/4 stiklinės tamsaus sojų padažo;
1/2 čili pipiro;
2 skiltelių česnako;
1 citrinos;
1 kaupino šaukšto medaus;
1 apelsino sulčių. 

Vištieną supjaustome plonomis juostelėmis, pabarstome prieskoniais, pašlakstome trupučiu alyvuogių aliejaus ir citrinos sulčių, apvoliojame miltuose. Sudėliojame ant kepimo popieriaus, lengvai papurškiame arba pašlakstome aliejumi ir kepame orkaitėje kol gražiai apskrus iš visų pusių (200 C, + ventiliatorius kepa apie 7-10 min.).
Ananasą nulupame, išimame šerdį, supjaustome plonais gabalėliais, kubeliais supjaustome papriką, sukapojame česnaką. Keptuvėje įkaitiname truputį aliejaus ir apkepame paprikas bei ananasus, suberiame smulkintą aitriąją papriką, česnaką ir jam pakvipus, sumažiname ugnį ir dedame pomidorų padažą, soją, druskos, pipirų, įspaudžiame citrinos ir apelsino sulčių, dedame medaus ir leidžiame viskam šiek tiek pasitroškinti. Paragaujame ir jei reikia pareguliuojame skonį naudodami druską / citriną / medų (nei sūrumas, nei saldumas, nei rūgštumas neturi permušti kitų skonių). Kai padažo skonis tenkina, sudedame į keptuvę apskrudusias vištienos juosteles ir maišydami patroškiname apie 5 min. Tiekiame su ryžiais. 

Procesas.

Rezultatas.

Tiek šiam kartui, ačiū, kad skaitot ir iki greito!

Kalakutiena įdaryti pievagrybiai ir jūra

Pa-ga-liau. Po trijų savaičių maitinimosi azijiečių restoranuose, kebabinėse ir bratwurst'ų kioskuose, aš pagaliau vėl turiu virtuvę. Nors ji ir ne mano, o kaip žinia, prie kiekvienos virtuvės prisitaikyt reikia laiko, vis dėlto naminis maistas jau pirmą vakarą visiškai nuskraidino į kosmosą ir jokie svylančių keptuvių ir tarkų nebuvo nesklandumai to negali nusverti. 

Visą tą laiką kol negaminau, pagalvodavau apie tinklaraštį... Kaip jis? Ar išgyvens tokią pertrauką? Išgyvens. Lankomumas nors ir stipriai smukęs, vis dar ne nulinis, tad skubu gaminti, fotografuoti, dalintis ir tikiuosi, kad visi išėję skaitytojai netruks sugrįžti. 

Kadangi mano laikinojoje virtuvėje yra tik plieninė keptuvė, prie kurios man viskas nežmoniškai kimba, labiau pasitikiu orkaite. Ir pievagrybiai, kuriuos ketinau panaudoti troškiniui su kalakutiena netyčia užgrojo pagrindiniu smuiku - įdariau jų dideles, gražias kepures ir iškepiau orkaitėje.
Įdarytų pievagrybių gaminimas tarsi miniatiūrų piešimas - viską reikia smulkinti, dėti nedaug, kruopščiai, bet rezultatas niekada nenuvilia. Jei turite didelių, gražių pievagrybių - pirmyn!

2 valgytojams reikės:
8-10 didelių pievagrybių;
200 g kalakutienos file (iš vakaro ar prieš kelias valandas pamarinuotos mėgstamais prieskoniais);
80 g Guodos sūrio;
1 mažo svogūno;
šaukšto pomidorų padažo;
100 g philadelphia tipo sūrio be priedų;
šlakelio citrinos sulčių;
aliejaus kepimui ir šiek tiek alyvuogių aliejaus;
druskos, pipirų, prieskoninių žolelių.

Pievagrybius nuplauname ir nulupame. Kotukus išimame ir susmulkiname, o galvutes pašlakstome alyvuogių aliejumi, citrina, prieskoniais ir palaikome bent valandą. Svogūną ir kalakutieną susmulkiname, sūrį supjaustome į 8 vienodus kubelius. Kalakutieną, susmulkintus pievagrybių kotukus ir svogūnus apkepame keptuvėje, kol viskas gražiai paskrunda ir nelieka skysčio (pas mane dar nuo kalakutienos marinato buvo mažų gabaliukų česnako - tiko), tada įdedame šaukštą pomidorų padažo, jei reikia galima įberti žiupsnį cukraus ir druskos, kai skonis tenkina keptuvę išjungiame. Grybų kepurėles šauname į karštą orkaitę 5 minutėms, kai jos sumažėja ir prisipildo savo sulčių ištraukiame, sultis išpilame (pyliau į pačią skardą, tiesiog pavesdama į šoną kiekvieną kepurėlę). Tada į kepurėles įdedame Philadelphia sūrio, Guodos sūrio ir kalniuką kalakutienos įdaro. Kepame dar apie 15 min iki 200 įkaitintoje orkaitėje, pabaigoje, pageidautina įjungti ventiliatorių, kad viskas gražiai apskrustų. Pievagrybius galima tiekti su salotomis, fri bulvėmis, bulvių koše,
skrebučiais ir t. t. Skanaus!

Gamybos procesas.

Valgėme su bulvių koše ir salotų lapais.

Omnomnom!

Tokia porcija apsiriboti sunku :) 

Patiekalas, žinoma, sotus, skanus ir gausus, todėl labai tinka rudeniui prieš pasivaikščiojimą pajūriu...

Baltijos jūra. 16.09.05 Warnemunde. 

Iki greito :)
G.

Cukinijų blyneliai su sūriu

Visi žino, kas yra cukinijų tvanas. Tai toks metų laikas, kai cukinijos pradeda derėti kaip išprotėjusios, vos per pusę paros užauga iki katino dydžio ir nenusakomi jų kiekiai atsiranda visų namuose - ir tų, kurie turi daržus ir augina cukinijas ir tų, kurie gyvenime nėra sėklos į žemę įkišę. Pirmiausia cukinijų tvanas veržiasi per sodų bendrijas, kaimus, mažus miestelius, paskui ištrūksta į didesnius miestus, didmiesčius, užpildo butus, virtuves, balkonus, rūsius, garažus ir žinoma šaldytuvus. 

Internete plaukioja tikrai daug straipsnių siūlančių pačius įvairiausius būdus, kaip suvaldyti cukinijų tvaną ir kaip šias daržoves įprasminti. Daug tų būdų yra neblogų, tik deja iki šiol nebuvau radusi tokio, kur tikrai reikėtų sunaudoti arklišką kiekį cukinijų ne tokiai arkliškai patiekalo išeigai. Bet praeitą savaitę man už akių užkliuvo Liutauro Čepracko cukinijų vafliai/blynai kepami belgiškoje vaflinėje. Išbandžiau! Tiesa, receptą truputį keičiau ir kepiau orkaitėje (mano turimoje vaflinėje po 20 min. čirškėjimo blynai dar nebuvo apskrudę, tad nusprendžiau su ja nežaisti), bet ir orkaitėje iškepę blynai buvo fantastiški, o kas svarbiausia - vienai dviejų žmonių vakarienei sunaudojau 2 tikrai nemažas cukinijas! 

Reikės:

2-3 jaunų vidutinio dydžio cukinijų (kad išėmus sėklas svertų apie 1 kg);
100 g tarkuoto kietojo sūrio;
+/- 1 stiklinės miltų;
1 a. š. kepimo miltelių;
2 kiaušinių;
100 ml kefyro;

2,5 šaukštų druskos;
šviežiai grūstų juodų pipirų;
mėgstamų žolelių;
1 a. š. aliejaus.

Cukinijas nuplauname, išimame sėklas su membrana ir sutarkuojame burokine tarka. Užberiame dviem šaukštais druskos ir paliekame pusvalandžiui pastovėti. Cukinijas nusunkiame per surmaišį arba merlę, panašiai kaip cepelinų tarkius, kad būtų sausi. Į cukinijas supilame išplaktus kiaušinius, kefyrą, miltus ir kepimo miltelius, sūrį, aliejų ir prieskonius, manau, galima ir česnako įspausti, ar kokio vytinto kumpio įsmulkinti. Masę išmaišome, pažiūrime ar ne per skysta (turi būti riebios grietinės tirštumo, jei per skysta įdedame daugiau miltų). Kepimo skardą tiesiame kepimo popieriumi, dedame po šaukštą tešlos palikdami tarpus ir kišame kepti į 200 laipsnių orkaitę maždaug 20 min., kol gražiai apskrunda.
Aš tiekiau su padažu pagamintu iš tepamo varškės sūrelio ir natūralaus jogurto. Buvo skanu!

Jei cukinija jauna, lupti nereikia. Sutarkuotos sukinijos.

Blynų masė.

Gražuoliai cukinijų blynai!

Sėkmės tramdant cukinijų tvaną :)
Gintarė

Tortilijos su kumpiu ir daržovėmis bei tzadziki

Kurdama šį tinklaraštį galvojau, kad jis tebus vienos paprastos problemos sprendimas - man nebereikės siuntinėti el. paštu receptų žmonėms, kurie nesinaudoja Facebook. Mat anksčiau aš įkeldavau vieną kitą receptą į Facebook, bet ne visi naudojasi šiuo socialiniu tinklu ir tuomet man dar tekdavo tą patį receptą kam nors siųsti kitais kanalais. Naiviai tikėjausi, kad sukūrusi tinklaraštį, aš ir toliau taip pat karts nuo karto įkelsiu receptą, o visi besidomintys galės jį susirasti. Oi kaip aš klydau...

Tiesa, receptų siuntinėti nebereikia (siuntinėju nuorodas į tinklaraštį :D ), bet rašant tinklaraštį kažkaip savaime imi jį planuoti, svarstyti koks receptas tiktų dabar, o koks po savaitės, kas aktualu, kuriuo metų laiku ir t. t., Facebooke viso to nebuvo, taigi bėgdama nuo vilko užsiroviau ant meškos, bet kol kas, atrodo, visai sėkmingai ju ja grumiuosi. 

Labai norėjau, kad pirmasis 2016 m. vasaros įrašas būtų labai vasariškas, gal koks rabarbarų gėrimas, arba ypatingo gaivumo salotos ar naminiai ledai... Bet vakar valgydama labai gardžias tortilijas su daržovėmis ir kumpiu, pagalvojau, kad jos tikrai ne mažiau vertos patekti į tinklaraštį, o atidėlioti recepto įkėlimą, tik todėl, kad jis "nepakankamai vasariškas" irgi kvaila. Juk vasarą taip pat reikia valgyti ne vien ledus. 

Taigi pirmasis šios vasaros įrašas sotus ir rimtas patiekalas (kurį beje galima iškepti ir ant žarijų) - tortilijos su kumpiu ir daržovėmis bei gaivusis tzadziki.

5 tortilijoms reikės;

5 tortilijos lapų;
100 g karštai rūkyto kumpio;
1/3 raudonosios paprikos;
2 didesnių pievagrybių;
vieno nedidelio pomidoro;
trupučio aliejaus;
kelių šaukštų sojos padažo;
pusės citrinos;
šaukšto medaus;
grūstų pipirų;
100 g fermentinio sūrio;
1 kiaušinio;
arbatinio šaukštelio majonezo

Daržoves, pievagrybius ir kumpį supjaustome smulkiais kubeliais. Į įkaitintą keptuvę pilame truputį aliejaus, pirmiausia suberiame paprikas ir pievagrybius, jiems suminkštėjus, beriame likusius produktus, pakepame keletą minučių, kol daržovės suminkštėja ir nugaruoja jų skystis, dedame sojų padažo, įspaudžiame citrinos sulčių, įdedame medaus, pagardiname pipirais ir išmaišius paragaujame ar netrūksta sūrumo, rūgštelės ar saldumo. Paliekame įdarą šiek tiek atvėsti.
Sūrį sutarkuojame, sumaišome su išplaktu kiaušiniu ir šaukšteliu majonezo. Imame tortilijos lapą, dedame paruošto įdaro, šiek tiek sūrio mišinio, suvyniojame ir guldome į kepimo popieriumi ištiestą skardą arba ant grill keptuvės, arba ant grotelių virš žarijų... Kepame kol tortilijos apskrus iš abiejų pusių - 10-15 min.

Tzadziki padažas

Reikės:
1 agurko;
1 skiltelės česnako;
saujelės krapų;
citrinos sulčių;
druskos;
200 g graikiško jogurto.

Iš agurko pašaliname sėklas ir likusią dalį smulkiai sutarkuojame, susmulkiname krapus, česnaką, įberiame druskos, įspaudžiame truputį citrinos sulčių ir sumaišome su graikišku jogurtu. Padedame bent pusvalandžiui į šaldytuvą. 

Aš pirmiausia ruošiau padažą, kad jis spėtų pabūti šaldytuve, kol gaminau tortilijas.

Padažas prieš kelionę į šaldytuvą.

Tortilijų gaminimo eiga.

Prie traškių, turtingo skonio tortilijų labai tinka gaivus tzadziki ir salotų lapai.

Tortilijas labai sėkmingai galima valgyti ir rankomis, ir naudojant įrankius.

Tiek šiam kartui ;)
Vasaraukit smagiai!
G.

Belgiški smidrai. Sezonas prasidėjo!

Smidrų (šparagų) sezonas jau prasidėjo ir tęsis iki pat Joninių! Nevalgyti šios daržovės galima arba iš kvailumo, arba iš nežinojimo, nes tai labai sveikas, skanus ir lengvai paruošiamas produktas, kurį vertina visame pasaulyje. Be to smidrai puikiai auga Lietuvos klimate ir jau yra keletas tuo užsiimančių ūkių. 

Smidrams paruošti tereikia kelių minučių, pavirti sūdytame vandenyje arba truputį apkepti ir viskas. O vartoti galima įvairiai, bet pats didžiausias šios daržovės draugas - kiaušinis. Smirdrai labai tinka su marškinėliuose virtu kiaušiniu, taip pat kiaušinio-pieno plakiniu užpiltose tartose, omletuose ir pan. Internete taip pat galima rasti belgiškų smidrų receptų, kuriuose smidrai pateikiami su virtu kiaušiniu. Yra kelios šio recepto variacijos, bet man skaniausia kai kiaušinis apkepinamas su džiūvėsiais ir šiuo patalu užklojami lengvai apvirti smidrai. 

2 porcijoms reikės:

10-14 smidrų;
3 kietai virtų kiaušinių;
2 šaukštų maltų džiūvėsių;
pusės šaukšto sviesto, šlakelio aliejaus;

druskos;
pipirų.

Kiaušinius kietai išverdame, ataušiname ir nulupame. Smidrams nulaužome sumedėjusius galus. Kaičiame didelį puodą su pasūdytu vandeniu. Užvirus vandeniui į jį dedame smidrus ir verdame 4-5 min. Išėmus perliejame šaltu vandeniu ir dedame į lėkštes. Kiaušinius kuo smulkiau sukapojame, pilame į keptuvę lašą aliejaus, dedame sviestą ir suberiame kiaušinius, jiems šiek tiek pakepus, dedame džiūvėsių, druskos, pipirų ir dar pakepame maišydami kol viskas pavirsta į gražius auksaspalvius trupinukus. Pabaigoje galima įberti smulkintų žalumynų: svogūno laiškų, petražolių, etc. Beriame keptuvės turinį ant smidrų ir patiekiame su skrebučiu.
Skanaus!

Gražuoliai smidrai.

Kiaušinį reikia sukapoti smulkiai.

Neabejokite virtas ir apkeptas kiaušinis yra nerealaus skonio.

Done!

Duoklė smidrų sezonui atiduota :) Iki greito!

Kepta antis

Kepta antis tikriausiai visiems asocijuojasi su tamsiu žiemos vakaru, židiniu ir už lango švilpiančiais vėjais. Bet tai negi dabar lauksiu žiemos, jei jau turiu antį? Nesąmonė! Palaukiau kiek vėsesnio gegužės savaitgalio ir šaldiklyje turėtą antytę iškomandiravau į orkaitę. 

Iškepti antį nėra sunku. Tai palyginti nedidelis paukštis, turintis daug riebalų, kurie lydydamiesi neleidžia raumenims išsausėti ir padeda gražiai apskrusti odelei. Kas svarbiausia kepant antį? Turėti kantrybės, neperkepti ir nepamiršti subadyti odą. Kepti antį galima įvairiai, galima ją kimšti įdarais, kepti V formos grotelėse arba kepimo maiše, naudoti įvairias daržoves ir vaisius garnyrams, ruošti padažą ir t. t. 

Aš antį kepiau labai paprastai. Tiesiog ją atšildžiau, nuploviau, nusausinau, dantų krapštuku tankiai subadžiau odą, kur pavyko pašalinau poodinius riebalus, įtryniau prieskoniais, palaikiau per naktį ir kepiau orkaitėje, pabaigoje paukštį praturtinau apelsinine glazūra. Jokių mandrų įdarų, sudėtingų mirkymo - džiovinimo procesų ir t. t., tiesiog paprasta, skani, kepta antis. 

Reikės:

+/- 2 kg anties;
nubraukto šaukšto druskos;
2 skiltelių česnako;
grūstų pipirų;
pusės citrinos sulčių;
šlakelio alyvuogių aliejaus;
po mažą žiupsnelį: džiovintos maltos saldžiosios paprikos, čili miltelių, trintų pankolio sėklų, kalendros, geltonųjų garstyčių miltelių, kumino, džiovintų žolelių mišinio arba kitų Jūsų mėgstamų prieskonių.

Glazūrai:
1 apelsino sultys ir žievelė;
2 šaukštai medaus;
pusės citrinos sultys;
žiupsnelis druskos.

Atšildytą antį švariai nuplauti, nusausinti ir dantų krapštuku tankiai subadyti odą, pakraščiuose, kur išeina, pašalinti poodinius riebalus. Susimaišyti marinatą iš prieskonių, česnako, aliejaus ir citrinos sulčių, kruopščiai ištrinti antį iš išorės ir iš vidaus. Palaikyti bent kelias valandas arba per naktį šaldytuve.
Šį kartą antį kepiau kepimo maiše 180 laipsnių orkaitėje apie 1 val., tada dar 30 min. praplėšus maišą su skrudinimo funkcija 220 temperatūroje, pačioje pabaigoje dar padidinau temperatūrą ir kas 5 min laisčiau glazūra (viso kokius 5 kartus) (glazūrai reikia sumaišyti visus ingridientus, pakaitinti kol sutirštės ir palikti ataušti), aš dar labai minimaliai pašlaksčiau ir sojų padažo.

Tiekti galima su įvairiais garnyrais. Mes rinkomės kuskusą, trintas spanguoles ir pomidorų salotas su saulėgrąžomis.

Įtrinta prieskoniais.

Paruošta kepti.

Apelsinų glazūra kaitinimo procese.

Pomidorų salotos: supjautome avietinius ir vyšninius pomidorus, svogūną, suberiame saulėgrąžas, pašlakstome alyvuogių aliejumi, pagardiname druska, pipirais, cukrumi ir pabrandiname apie 20 min.

Antis ką tik iš orkaitės.

Pailsiname paukštį kelias minutes ir tada galima dalyti į porcijas.

Be paukštienai skirtų žirklių antį supjaustyti būtų nelengva.

Lietingo šeštadienio pietūs!

Štai tokie apelsininės anties reikalai :) Jei ir Jūs turite šaldiklyje antį, nelaukite žiemos!

Iki greito!
G.

Tuno burgeriai

Burgerius gaminti, valgyti ir apie juos kalbėti pasidarė taip madinga, kad jau net nemadinga :) Mano tinklaraštyje kol kas nėra nei vieno burgerių recepto, nes šiaip esu gana didelė konservatorė šioje srityje - gera bandelė, rausvai iškeptas kapotos jautienos paplotėlis, kas nors svogūniško, kas nors salotiško, truputis padažo ir tai yra viskas ko reikia burgeriui. Atrodytų čia net nėra apie ką rašyti, bet žinoma, burgerių variantų yra milijonas ir kartais juos galima labai sėkmingai susikonstruoti iš parankinių produktų, neturint nei specialių bandelių, nei mėsos, nei... 

Šį kartą gaminau burgerius su tuno paplotėliais. Tuno kotletukų receptų internete yra begalė, manau, visi jie daugiau mažiau panašūs ir realiai būtų tinkami burgeriui, todėl jei turite savo tuno paplotėlių receptą, naudokitės juo, jei ne, imkit manąjį :) Vietoje burgerio bandelių naudojau į pitą panašią duonelę, nes tik tokios turėjau. Improvizuokit, svarbu, kad bandelė būtų minkšta, puri, salstelėjusi ir nesukietėtų paskrudinus. Į tuno burgerį tinka įvairūs priedai: mėgstamas sūris, marinuoti agurkai, svogūnų džemas, kepti grybai, pomidorai ar pan. Aš dėjau lengvai pamarinuotų svogūnų, mažų pomidoriukų ir salotų. O padažą gaminau iš natūralaus jogurto. Viskas puikiai susigrojo ir buvo nuostabi, nuodėminga penktadienio vakarienė. 

2 didelėms porcijoms reikės:
1 skardinės (iki 200 g) tuno gabaliukais aliejuje arba savo sultyse;
1 kiaušinio;
2-3 šaukštų maltų džiūvėsių;
šaukšto miltų;
kelių skiltelių česnako;
trupučio citrinos žievelės ir citrinos sulčių;
druskos;
pipirų;
aliejaus kepimui;
pamarinuotų svogūnų;
salotų lapų;
pomidorų;


Padažui:
4 šaukštų natūralaus jogurto;
poros skiltelių česnako;
druskos;
žolelių mišinio;
citrinos sulčių;
šaukštelio pesto padažo arba kapoto baziliko.

Tuną kruopščiai nusunkiame ir šakute smulkiai suskaidome, įpilame išplaktą kiaušinį, dedame druskos, pipirų, citrinos žievelės, citrinos sulčių, įspaudžiame česnako, dedame džiūvėsiu ir miltų. Suformuojame plokščius paplotėlius ir padedame pusvalandžiui į šaldytuvą sutvirtėti.

Kepame paplotėlius su trupučiu aliejaus, gerai įkaitusioje keptuvėje apie 3 min iš abiejų pusių. Sausoje keptuvėje paskrudintas bandeles dedame į lėkštę. Sumaišome padažo ingridientus ir truputį patepame juo bandelę, dedame tuno paplotėlį, dar truputį padažo, svogūnų, salotų, pomidorų, užvožiame kita bandelės puse ir ragaujame. Aš tiekiau su bulvių skiltelėmis.

Tuno paplotėliai.

Burgerių surinkimas.

Tuno burgeriai su naminiu padažu ir bulvių skiltelėmis.

Stiklinė Coca-Colos  prie burgerio - žanro klasika.

Tiek šiam kartui. Enjoy!

Gintarė :)

Ponai batonai + taco su antiena

Pavasarėjanti gamta kviečia kišti nosis į lauką, net kai šilumos tenka ieškoti ne saulės spinduliuose, o vilnoniuose šalikuose. Kaip ten bebūtų, visai neseniai pavasario ir geros kompanijos vedina atsidūriau prie vandens telkinio su puodeliu kavos rankoje. Vieta man buvo nežinoma, bet pasirodo miestiečių labai mėgstama, todėl jau atvažiavę radome vieną kitą žmogų, o taip pat gerą pulką visai nebaikščių ančių.
Man, mergaitei iš ežeringo krašto, laukiniai paukščiai nieko naujo, bet šį kartą užkliuvo, kad tos antys įtartinai storos. Juokaudama praminiau jas albatrosais, o mano partner in crime jau beveik dvejojo ar čia išvis antys, kai į aikštelę įsuko dar vienas automobilis, iš jo išlipusi pora, neturėjo kartoninių kavos puodelių, bet jie turėjo batonų. Taip taip, kiekvienas po vieną didelį, pjaustytą batoną. Priėjo prie vandens, praplėšė pakuotes ir ėmė mėtyti batono riekes antims. Nežinau, ar tai galima pavadinti lesinimu, nes jie tiesiog užbombordavo paukščių pulką batono riekėm, per porą minučių buvo iššaudyta visa apkaba ir ponai batonai patrypčioję dar truputį įsėdo į automobilį ir išvažiavo.
Mes žvengėm balsu. Svarstėm, kodėl paukšteliai ne lesinami, kaip tai darydavom vaikytėj (pusę valandos trupinant vieną kriaukšliuką), o bombarduojami cielom batono riekėm. Kol mes kėlėm versijas, kad žmonėms gal labai reikėjo karmos taškų, bet labai neturėjo laiko, arba kad tos antys kontobandininkės ir joms čia šefas algą moka, atvažiavo prie vandens naujas ekipažas. Šį kartą dvi damos, bet batonų ne mažiau. Bombardavimo technika irgi panaši. Po antros pasistiprinimo bangos, kai kurios antys jau sunkiai beužsiropštė ant kranto patingėti.
Veiksmas vyko vakare, netrukus ir visai sutemo, todėl daugiau žmonių su batonais nesulaukėme, o ir patys išgėrę kavą išvažiavome šiltesnio prieglobsčio ieškotis. Visgi galvoje kirba mintis, kad jeigu per gerą pusvalandį prieš sutemas būreliui ančių buvo sumaitinti 4 rimti batonai, tai kiek jų būta per dieną? Ir kokia šios pramogos esmė? Jeigu mano tinklaraštį skaito bent vienas žmogus, kuris taip daro, labai prašau, parašykite komentaruose apie savo hobį plačiau, apšvieskite mane ir kitus skaitytojus :)
O dabar laikas receptui, kuris, žinoma, į temą - taco su antiena

2 porcijoms reikės:

6 Santa Maria Taco paplotėlių;
1 skiltelės česnako;
poros šaukštų alyvuogių aliejaus;
žiupsnio druskos;
saujos rukolos

mėsai:
300 g anties šlaunelių mėsos be odos;
druskos, pipirų, cirinos sulčių; maltos saldžiosios paprikos, mėgstamų, meksikietiškų prieskonių;
200 g šaldytų vyšnių be kauliukų;
1 šaukšto pomidorų pastos;
4 šaukštų sojų padažo;
balzaminio acto;
3 šaukštų cukraus;
skiltelės česnako;
čili pipiro be sėklų

avokado padažui:
1 avokado;
1 šaukšto natūralaus jogurto;
1 skiltelės česnako;
druskos;
citrinos sulčių.

Antieną pamarinuojame keletą valandų su druska, pipirais, malta paprika, meksikietiškais prieskoniais ir citrinos sultimis. Keptuvėje ant didelės ugnies apkepame antienos gabaliukus, tada sumažiname ugnį, įspaudžiame česnako, įdedame pomidorų pastos, čili, įpilame sojos padažo, balzaminio acto, stiklinę vandens, pusę vyšnių ir sumažinę ugnį viską troškiname apie 1 val. (jei reikia, vandens vis įpilame). Likusiais vyšnias sutriname su cukrumi. Kai antienos gabalėliai pasidaro tokio minkštumo, kad juos lengvai galima perspausti mediniu šaukštu, sudedame trintas vyšnias su cukrumi ir troškiname kol viskas sutirštėja, Paragaujame, ar netrūksta saldumo / rūgštumo / sūrumo ir išjungiame.
Avokadą sutriname su jogurtu, česnaku, citrinos sultimis, druska.
Taco paplotėlius patepame alyvuogių aliejumi sumaišytu su trintu česnaku ir druska, pašildome orkaitėje.
Į kiekvieną paplotėlį įdedame antienos, padažo ir uždedame rukolos.
Labai skanu!

Reikalai

Avokado padažas

Troškinasi antiena

Paskrudinti paplotėliai, antiena, avokado padažas.

Done!

O čia ponų batonų laukiančios antys.

Tiek šiam kartui. Skanių taco!

G.