Atostogos ir makaronai su jūros gėrybėmis

Taip taip, pagaliau atostogos, nors kvepėjo tuo, kad 2017 m. man bus metai be atostogų ir apskritai be vasaros, visgi spyrėm rugsėjui į subinę ir išplėšėm iš jo šiek tiek vasaros. Savaitė Sardinijoj - šilta, saulėta, kupina geros nuotaikos ir puikaus itališko maisto savaitė! Džiaugiuosi, kad mūsų atostogų būste yra virtuvė ir ne bet kokia virtuvė, o tiesiog prigrūsta visokiausių gyvenimo mačiusių lėkščių, lėkštelių, puodų, keptuvių, samčių, kiaurasamčių ir kitų reikalų. Akivaizdu, italams maistas labai svarbus. Ir nors dažniausiai einam pavalgyti į vietinius restoranus, visgi nepasigaminti vieno kito patiekalo iš čia pat įsigytų produktų būtų nuodėmė! Taigi vieną dieną, žygiuodami nuo jūros, nusipirkome šviežių makaronų, jūros gėrybių rinkinį, pomidorų skardinėje, sviesto, vietinio vyno ir per 15 min pasigaminom nuostabius pietus. Dalinuosi receptu, jis tikrai savo skoniu, sanaudom ir gaminimo greičiu yra subalansuotas atostogoms, nors tinka ir kasdienai. 

Reikės: 

500 g šviežių makaronų; 

250 ml skardinės smulkintų pomidorų; 

400 g jūros gėrybių mišinio; 

Šaukšto sviesto; 

Taurės balto vyno;

Česnako, druskos, cukraus, žolelių, pipirų... 

Keptuvėje ištirpiname sviestą ir jame paskrudinam susmulkintą česnako skiltelę, kol

pakvips, beriame jūros gėrybes, po minutės pilam vyną, nugaravus alkoholiui sudedam pomidorus. Padažą pagardinam druska, cukrum, žolelėm ir sumetam makaronus, įpilam pusę stiklinės vandens, uždengiam ir verdam apie 8 min. Pabaigoje, kai makaronai jau suminkštėję, paragaujame ar nereikia daugiau prieskonių ir tiekiame! Taurė vyno šalia - privaloma!

Produktai.

 Vietoje šviežių bazilikų panaudojau pesto likučius nuo pusryčių.

P

 Peocese.

 Kas sakė, kad pležo skara negali būti staltiese?

 Mėgaujamės.

Ir, žinoma, vienas vaizdelis paerzinimui.

Ačiū, kad skaitėt, myliu, bučiuoju, varau prie jūros, iki ;) 

Žirnelių košė ir krevetės

Krevetės yra lepinimo maistas. Lepinimo maistas gali būti įvairus, priklausomai nuo to, ką norisi palepinti, bet krevetės visada palepina ne tik valgančius, bet ir gaminančius - jų paruošimas labai greitas. Anksčiau aš neretai įkrisdavau į tokią bėdą: norėdama pradžiuginti svečius kažkuo nepaprastai gardžiu, visą dieną prasikuisdavau virtuvėje, tada laiko sau nebelieka ir kai tenka priimti pasitempusius ir pasidabinusius valgytojus vos spėjus persirengti ir perbraukti blakstienas tušu,  jautiesi nei šiaip nei taip.

 Dabar aš jau protingesnė (šypt). Ilgesnio žaidimo reiklaujančius patiekalus gaminu tada, kai nereikia po visko "blizgėti", o kitais atvejais imuosi kažko, kas iš manęs atima daugių daugiausiai pusvalandį. Juk turi likti laiko ir pasišukuoti, pasidažyti, nagus pasilakuoti... Legenda byloja, kad kai šeimininkė graži, tai ir maistas skanesnis :)

Taigi, kai reikia ko nors ne visai kasdieniško, bet labai greitai paruošiamo, krevetės triumfuoja. Šį kartą scenoje labai pavasariškas paveikslas - daug žalumo ir krevetės. 

2 porcijoms 

Krevetėms:

700 g didesnių krevečių (tinka ir apvirtos ir ne);
trupučio aliejaus;
pusės šaukšto sviesto;
pusės šaukšto maltos saldžiosios paprikos;
laimo sulčių;
5 skiltelių česnako;
druskos.

Žirnelių košei:

400 g šaldytų žirnelių;
pusės šaukštelio sviesto;
druskos, pipirų, skiltelės česnako, citrinos sulčių.

Krevečių paruošimas. Krevetes išlukštename, išvalome uodegėles. Česnaką smulkiai sukapojame. Įkaitiname keptuvėje aliejų ir sviestą, beriame česnaką ir truputį paprikos miltelių, pekepiname, sudedame krevetes, užspaudžiame laimo sulčių, beriame druskos, likusią maltą papriką ir pakepame kol krevetės gražiai pasiriečia, t. y. kelias minutes (jeigu imame nevirtas, reikia palaukti kol įgaus rausvą spalvą).

Žirnelių košė. Keptuvėje ištirpiname sviestą, įspaudžiame česnaką ir pakepiname kol pakvips, beriame žirnelius, pakepiname kelias minutes, įberiame dosniai druskos, truputį pipirų ir citrinos sulčių. Košę sutriname ir paragaujame ar nieko netrūksta, jeigu per sausa, galima įdėti daugiau sviesto.

Viskas. Karališka vakarienė per 15 minučių. Aš dar į lėkštes dėjau rukolos lapelių. Vyno taurė šalia, žinoma, neišvengiama. 

Didelės gražios, aromatingos krevetės

Žirneliai trynimo procese (deja, žirneliai šį kartą buvo labai nefotogeniški, neturiu kokybiškos nuotraukos)

Žalumas lėkštėj glosto ne tik skrandį, bet ir akis. Pavasaris!

Buvo skanu :)

Pabaigai dar norėčiau pasiteisinti dėl ilgos tylos Gintarinėj virtuvėlėj. Deja, netikėtai gana ilgam laikui buvau praradusi savo ištikimą draugą - mobilųjų telefoną, o jame liko ir visos nuotraukos. Bet dabar jau viskas grįžo į savo vėžias ir tikiuosi daugiau tokio štilio nebus. 

Ačiū, kad skaitot! 

Iki greito :)

G.

Ryžiai su krevetėm ir špinatais kaip Bella Italijoj

Turbūt visi kauniečiai nuo senų senovės žino smagaus italo įkurtus restoranus "Milano", "Pas Paolo" ir "Bella Italia". Šie restoranai yra žiauriai mylimi studentijos ir ofisinio planktono dėl skanių, purių picų, mažų kainų, kavos už 1 centą ir malonaus aptarnavimo. 

Kažkada Bella Italijos picos į trasą eidavo labai dažnai, kai studijavau ir dirbau, laiko buvo mažai, noro sukiotis virtuvėje irgi, tad tikrai buvom su kambarioke įnikusios į picos į namus paslaugą. Vėliau tų picų taip atsivalgėm, kad ilgai nebesinorėjo. Kai prieš keletą metų pradėjau dirbti KTU centriniuose rūmuose iš naujo atradau Bella Italia. Visai šalia darbo, maistas skanus, virškimo sutrikimų jokių, kainos nesikandžioja, o dar pavaišina kava ar kokiu šerbetu ar čerkute citrininio likerio. Puiku! Dažnai su kolege ten pietaudavome. Bella Italia turi labai platų meniu. Šiaip jis tikrai per platus, tačiau kai reikia valgyti kasdien, tai virsta netgi privalumu, nes eidamas į tą pačią vietą gali valgyti vis kažką naujo. Iš esmės, aš laikausi principo, kad restorane geriausia valgyti tai, kas yra to restorano "arkliukas": picerijoje - picą, sriubinėje - sriubą, burgerinėje - burgerį ir t. t. Nesvarbu, kad jie turi ir kitų patiekalų, greičiausiai tuos su kuo tapatina savo veidą gamins geriausiai. Vis dėlto picų kasdien nekaposi, todėl Bella Italijoj turėjau ir kitų mėgstamų patiekalų: vištienos iešmelius, virtų bulvių koldūnus, šonkauliukus, lašišos kepsnį, ryžius su krevetėm ir špinatais. Būtent šie ryžiai man buvo tikras atradimas. Ne per daug sunkus, bet tikrai sotus, šildantis, malonios tekstūros patiekalas... Dažnai jį valgydavau. Dabar jau kurį laiką Bella Italijoj nebuvau. Išėjusi iš darbo KTU, miesto centre pietauju žymiai rečiau... Todėl pasitaikius progai namuose pasigaminau ryžių su špinatais ir krevetėmis! Labai skanu ir visai nebūtina kišti nosies iš namų, kad jais pasimėgautum :)

4 porcijoms reikės:
200 g ryžių (nevirtų svoris);
150 g mažų, gliaudytų virtų krevečių (atšildytų);
didelės saujos jaunų špinatų;
200 ml grietinėlės;
skiltelės česnako;
trupučio sviesto;
druskos;
smulkinto kietojo sūrio (dėjau Džiugo).

Ryžius išverdame (al dente), keptuvėje ištirpiname truputį sviesto, pakepiname smulkintą česnaką kol paskleis kvapą ir beriame krevetes, joms pakepus, sudedame pasmulkintus špinatus, šiek tiek pasūdome. Špinatams sukritus dedame grietinėlę, paragaujame ar nereikia daugiau druskos, suberiame į padažą ryžius ir šiek tiek patroškiname, įmaišome porą žiupsnių parmezano ir išjungiame viryklę. Po poros minučių galima dėti į lėkštes, ant viršaus dar pabarstome arba šalia patiekiame parmezano. Skanaus!

Viskas labai paprasta ir greita, gamybos procesas trunka iki 15 min (įskaičiuojant vandens užvirinimą ryžiams)

Visai kaip Bella Italijoj!

P. S. Brigita, linkėjimai!!! Einam kada į Bella papietaut?

Kaip paruošti aštuonkojį?

Kai prieš kurį laiką ankstyvą rytą mindžikavau Rimi žuvies skyriuje laukdama, kada man bus pasvertas aštuonkojis, greta stovėjusi senutė paklausė: "O kaip paruošti aštuonkojį?" Pora sakinių pasakiau esmę, o ji man ir sakys: "Reikia, viską reikia gyvenime pabandyt, pabandysiu..." Nežinau, ar ji pirko tą dieną savo oktopusiuką, bet jei pirko, tikiuosi, jai pavyko jį pasigaminti skaniai. O aštuonkojo paruošimas visai be reikalo yra apraizgytas visokiais mitais. Šiaip jau jį reikia gerai išvirti, o paskui jau gali daryt ką nori - bus skanu. Aš savąjį aštuonkojį užsišaldžiau (kai kas sako, kad tai kone vienintelė jūros gėrybė, kurios skoniui užšaldymas ne pakenkia, o padeda), o kai jau atėjo metas gaminti, atitirpinau, šiek tiek pamušiau čiuptuvus plaktuku skirtu mėsai mušti, tada užsikaičiau didelį puodą vandens, užvirus įdėjau dosniai druskos, gabalą citrinos, svogūną, lauro lapą, saliero kotą... Suėmiau aštuonkojį už makaulės ir 4 kartus panardinau į vandenį 3 sekundėms. Tai vadinama aštuonkojo gąsdinimu :) Šios procedūros metu matosi, kad po kiekvienų 3 sekundžių čiuptuvai vis gražiau susisuka. Atlikus šį veiksmą, visą aštuonkojį reikia nardinti į puodą, sumažinti ugnį ir virti jį 2 val. Po 2 valandų lėto virimo jau traukiant jį lauk, jausis, koks minkštas ir paslankus tapo. Po virimo reikia pašalinti atšokusią odą ir aštuonkojį galima naudoti patiekalams. Galima atvėsinti, pamarinuoti ir naudoti salotoms, galima grilinti, galima dėti į troškinius, ant sumuštinių ar pan. Aš savąjį kepiau. Kadangi mano oktopusiukas buvo vos pusės kilogramo, tai jo 3 žmonėms būtų nepakakę, tad dar prigriebiau 3 atšildytus kalmarus. Atvėsusį aštuonkojį ir kalmarus trumpai pamarinavau saldžiarūgščiame marinate ir iškepiau. Buvo labai skanu!

3 porcijos:
3 kalmarai;
1 virtas aštuonkojis (kaip išvirti aprašyta aukščiau);
1 šaukštas medaus;
3 šaukštai alyvuogių aliejaus;
4-5 šaukštai balzaminio acto;
1/2 citrinos;
6 šaukštai tamsaus sojų padažo;
žiupsnis druskos;
žiupsnis pipirų;
1 šaukštas pomidorų pastos;
3 skiltelės česnako;
1 čili pipiras;
truputis sviesto ir aliejaus kepimui.

Aštuonkojį supjausčiau dviejų kąsnių dydžio gabaliukais, kalmarų vieną pusę įpjoviau kas pusę centimetro. Dubenėlyje sumaišiau aliejų, citrinos sultis, actą, druską, pipirus, medų, soją, pomidorų pastą ir šiuo marinatu užpyliau jūros gėrybes. Palaikiau keletą valandų. Į įkaitintą keptuvę įpyliau lašą aliejaus ir įdėjau šaukštelį sviesto, pakepiau smulkintą česnaką ir čili kol pakvipo, tada sudėjau iš marinato ištrauktas jūros gėrybes ir pakepiau apie 3 minutes pavartydama, kad paskrustų iš abiejų pusių, tada supyliau pusę nusistovėjusio marinato ir kepiau dar 7 minutes kol padažas sutirštėjo ir gražiai apkibo jūros gėrybes, patariu kepimo eigoje paragauti ar netrūksta rūgštumo, saldumo ar druskos.
Iškepusius aštuonkojį ir kalmarus patiekiau su įvairių rūšių salotom ir česnakine duona. Buvo labai skanu!

Aštuonkojo virimo procedūra vizualiai :)

Kad būtų paprasčiau įpjauti tik vieną kalmaro pusę, į jo vidų galima ką nors įkišti - mentelę, peilį, etc.

Nuostabi vakarienė, prie kurios vynas privalomas!

Trims buvo pats tas!

Iki greito ;)

Youtube ir krevetės

Man patinka Youtube. Nesėdžiu ten kiekvieną dieną, neprenumeruoju video blogų ir nesiuntinėju nuorodų visam pasauliui, bet šiaip jis man patinka. Ypač man patinka receptai. Kartais net pati pagalvoju, kad užuot barškinusi klavietūrą, galėčiau paprasčiausiai viską nufilmuot. Bet ir rašyti man patinka, tai vis padvejoju ir lieku čia.

Kai norisi pasidaryti pertrauką nuo darbų, gana dažnai paklaidžioju po youtube receptynus ir paieškau ten įkvėpimo. Niekad nekartoju visko detaliai, tiesiog pažiūriu ir jei kokia idėja lieka užkibus už smegenų vingių, tai lieka, vėliau kada nors, kur nors ji ima ir pasireiškia. Visai neseniai yotubinausi krevetes. Labai jau aš jas mėgstu ir valgau tikrai gana dažnai, todėl tie patys receptai vis kartojasi. Šį kartą už akių užkliuvo gana klasikinis, bet labai akiai malonus video receptas, kuriame krevetes paprastoje namų virtuvėje gamino žilas vyriškis skaudančia nugara :) Apetitiškai jis viską darė, tik pripylė kone pusę keptuvės aliejaus, kas manęs nesužavėjo, tad aš išlaikydama jo idėją ir šiek tiek pakeisdama jo receptą pasigaminau pietums labai šaunių česnaku, paprika ir citrina turtingų krevečių. 

Šiam receptui primygtinai rekomenduoju naudoti tik nevirtas krevetes, nes jos turi puikų standumą ir labai smagiai į save sutraukia ryškius kitų ingridientų skonius. Tiesa, aš nedėjau čili paprikos dribsnių, bet tik todėl, kad netikėtai įgriuvo svečias, kuris, maniau, nevalgo aštriai, kitą kartą būtinai dėčiau, tad ir į receptą juos įrašiau. 

Reikės (2 porcijos):

800 g. nevirtų krevečių;
1 galva česnako;
dosnus žiupsnis čili paprikos dribsnių;
1 su puse citrinos;
100 ml balto vyno (sauso / pusiau sauso);
šaukštas sviesto;
šlakelis aliejaus;
pagal skonį druskos, pipirų, krapų, petražolių;
šaukštas džiovintos maltos saldžiosios paprikos.

Krevetes išdarinėjame: atskiraime uodegėlę, išlukštename ją, aštriu peiliu įpjauname išilgai iš viršaus, iškrapštom lauk visus juodulius. Taip padarom su visom turimom krevetėm. Česnaką išspaudžiame arba itin smulkiai sukapojame. Keptuvėje įkaitiname šlakelį aliejaus, beriame česnaką ir paprikų dribsnius, viską pamaišome ir pakepame apie 20 sekundžių, tada dedame krevetes ir kepame kol jos tampa rausvos (reikia pavartyti, kad pakeptų abi pusės), tada pamažiname ugnį, šliūkštelim vyno ir palaukiam kol nugaruos alkoholis, dedam sviesto, paprikos miltelių, druskos, pipirų, spaudžiam citrinos ir pramaišę ragaujam ar visko užtenka, ar vienas kažkuris skonis "neperrėkia" kitų ir jeigu reikia dar įdedam druskos ar citrinos, visai pabaigoje įmetame kapotų žalumynų ir kraunam į lėkštes. Šalia labai tinka kokia čebatos riekelė ar česnakinė bandelė, o jei tai savaitgalio pietūs arba vakarienė tai, žinoma, ir taurė vyno. 

Ši nuotrauka skolinta, bet būtinai norėjau ją įdėti, kad nepamirštumėte išdarinėti krevečių kaip pridera!

O štai čia mano krevetės prieš pat nukeliant nuo ugnies.

Deja, nufotografuoti paserviruotų nespėjau, bet tikrai taip krevetes gaminsiu dar ne kartą, tad gal kažkada papildysiu šį įrašą nuotraukomis. 

Kol kas tiek. Nesulykit. Nesušalkit. Ir nesuliūskit.
Iki ;)

Eilinis antradienis? Valgom austres!

Kasdienybė yra baisus ginklas. Gerai pagalvojus jis vienintelis taip grubiai atiminėja iš mūsų jaunystę, džiaugsmą, meilę, laiką. Bet prieš kiekvieną ginklą juk galima pašokinėti, net jei tai tanko mėtymas akmenimis, geriau tą akmenį mesti, nei tiesiog stovėti ir žiūrėti. Taip pat ir su kasdienybe. Nežinau ar yra pasaulyje žmogus, kuris nugyveno gyvenimą taip ir nesužinojęs kas yra rutina. Vargu... Vienų mūsų dienos labai vienodos, suskaičiuotos ir sustyguotos valandomis, kitų - įvairesnės, bet rutina karts nuo karto paspaudžia kiekvieną. Kai prieš metus apsisprendžiau pabandyti būti freelancere, neturėjau naivių iliuzijų, kad manęs daugiau niekada nebeslėgs pilka kasdienybė. Ir nors kitiems dažnai atrodo, kad jeigu tu neini 8.00 ryto į ofisą, nepietauji kartu su banda 12.00 val. ir nesibrauni namo per kamščius 17.00 - tavo gyvenimas neturi monotonijos. Gerai būtų jei taip būtų, bet taip nėra. Ir tiesa pasakius, kai visas ofisinis plaktonas jau seniai guli prie televizoriaus arba laužo štangas, arba bėgioja parkuose, darosi manikiūrus, žaidžia su vaikais ir t. t., aš vis dar dirbu. Sėdžiu prie kompiuterio ir ką nors skrebenu. Neretai kokią 23 val. vakaro suvokiu, kad nuo kėdės nebuvau pakilusi visą dieną, o darbai dar nebaigti. Ir kai tokios dienos veja viena kitą, kai supuola labai vienodi darbai, gyvenimas pamažu ima pilkėti. Ir jeigu nieko nedarytum, jis labai greitai taptų visai pilkas ir nebemielas. Bet niekas kitas jo už mus nenuspalvins. O tam iš tiesų reikia tik vieno vienintelio dalyko - kūrybiškumo. Kuo ilgiau gyvenu, tuo labiau įsitikinu, kad tai pati svarbiausia žmogaus savybė ir kuo žmogus kūrybiškesnis, tuo geriau jam sekasi visur - karjeroje, šeimoje, stresinėse situacijose, bendravime...
Man vis atrodo, kad mano kūrybiškumas nors ir gyvas, bet toks vangus ir lėtas kaip eukaliptus kramsnojanti panda. Stengiuosi jį judinti kuo dažniau, pavyzdžiui, gamindama maistą. Kažkodėl mes įpratę dienomis, kai baisiai daug darbo, baisiai nėra laiko, valgyti nuobodybes - jogurtą, sūrelius, sumuštinius, dešreles, koldūnus ir t. t. Bet kodėl negalima tokiomis dienomis valgyti, kad ir austrių? Kas draudžia? Juk turbūt dešrelę išvirti trunka ilgiau nei pasiruošti lėkštę puikių austrių. O dabar užsimerkiam ir įsivaizduojam, vienoj lėkštėj guli vieniša aplupinėta pieniška dešrelė su šlaku garstyčių ir gabalu duonos, o kitoje ant patraiškytų ledukų pūpso keletas jūra kvepiančių austrių, papuoštų šviežios citrinos skiltelėmis. Kuris variantas nuspalvina gyvenimą ryškiau? Žinoma, antrasis. Tuo įsitikinau eilinio antradienio vakarą, kai nuo ryto varvinus akis prie kompiuterio ėmiau jausti kaip monotonija ima veržti iš visų pusių. Kažkokių įdomybių prisigalvoti negalėjau, nes laukiau kolegos, kad galėtumėm tęsti darbus dviese, tad išėjusi į kiemo parduotuvę paieškoti kokio užkandžio vakarienei ir vietoj pilkų kasdieniškų dalykų pačiupau kelias austres. Jas paruošti užtruko vos kelias minutes, o efektas buvo nerealus. Gražiai paserviruotos lėkštės ir tokia vakarienė mus abu nuteikė labai pakiliai ir tolimesnė diena ėjosi kaip iš pypkės. Taip, galbūt norėtųsi prie austrių šampano, taip, gal jas valgyti skaniau vilkint mažą juodą suknelę, bet ir su plėšytais džinsais, tupint ant lovos parietus po savimi kojas, eilinį antradienio vakarą jos yra tikras gėris!

1 didelė arba dvi mažos porcijos:
6 austrės;
1/2 citrinos;
5-6 maži marinuoti svogūnėliai;
šlakelis balzaminio acto;
truputis cukraus;
truputis druskos;
truputis juodų pipirų;
šviežių petražolių šakelė;
pora saujų ledukų.

Pirmiausia nuplauname austres, nes jų kriauklės būna gerokai murzinos. Tada imamės svarbiausio darbo - atidarymo. Tam yra skirti specialūs peiliukai, bet aš tokio neturiu, turiu paprastą peilį ir drąsos, šių dviejų dalykų pilnai pakanka sėkmingai atidaryti austres. Renkuosi trumpą, storą peilį smailiu galiuku. Būtinai reikia pasiimti kokią virtuvinę pirštinę, puodkėlę ar rankšluostį, kad kriauklė nebraižytų rankų. O tada imam vieną austrę, suimame ją su pirštine, susirandame galą, kuriame šiek tiek matosi dviejų pusių susijungimas - tokia kaip ir užakusi ertmė, tikrai matysis ant kiekvienos kriauklės. Į ją drąsiai kišame peilį. (Tai yra vienintelė vieta kur apskritai pavyks įkišti peilį, tad suklysti galimybės nėra.) Peilį kišame kiek išeina giliau ir bandom po truputį kelti, labai greitai pasijaučia kaip geldelė pati ima atsivėrinėti, jai prasivėrus neskubam ištraukti peilio, o kišam jį dar giliau ir atkabiname moliuską nuo viršutinės kriauklės dalies. Tada nuimame viršutinę dalį ir rankoje lieka pusė kriauklės, kurioje puikuojasi moliuskas. Iš jos išpilame vandenį, peiliu atkabiname moliuską nuo kriauklės (nebūtinai), bet paliekame joje, guldome ant ledukų ir imame atidarinėti kitą austrę.
Austres galima valgyti tiesiog pasišlaksčius citrinos sultimis, bet dažnai jos tiekiamos su visokiais pagardais: česnakais, svogūnais, actu, net šonine arba užkepamos su džiūvėsiais ir žalumynais. Aš šiuo atveju naudojau marinuotus svogūnėlius - puikiai tiko.
Reikia paimti keletą mažiukų marinuotų svogūnėlių ir juos smulkiai sukapoti, ant jų užpilti gero balzaminio acto, užberti truputį cukraus, juodų pipirų ir druskos, sumaišyti ir įdėti mišinio į kiekvieną austrę. Šalia padėjau citrinos, kurią spaudėm prieš pat valgydami. Buvo jėga! Kitą kartą reikalą papildysim šampanu. (Žinoma, jei tai nebus eilinis darbingas antradienis.)

Skamba paradoksaliai, bet austrės yra tikrai greitas maistas. Nusipirkai ir iš karto vartoji.

Bandžiau įamžinti atidarymo procesą, kiekvienos austrės gale yra šiokia tokia ertmė kur įmanoma įkišti peilį.

Svogūnai su priedais, žalumynus galima maišyti kartu, galima užtrupinti prieš tiekiant.

Labai dažnai austrės yra paliekamos prikibusios prie kriauklės, nes tokios jos juk gražesnės, bet aš prieš pat tiekiant jas atkabinau, nes norėjosi apsieiti be įrankių, tiesiog imti kriauklę ir gurkt. 

Grožis. Ledas aišku turėtų būt smulkesnis, bet ne mano jėgoms tai...

Tokia štai kasdienybė, tokie antradieniai :)
Ikisusi!
G.

Gero po nedaug? Nesąmonė! Didelė lėkštė krevečių tempuroje

Kažkas kažkada sugalvojo kvailą posakį, neva tai visko kas gerai turi būti tik po truputį :) Nesutinku. Kuo daugiau, tuo geriau. Aš apskritai su liaudies išmintimi dažniausiai nesutinku, nes mano akimis ji programuoja kažkokiam nepilnavertiškumo kompleksui, saviplakai ir baudžiauninko mąstymui. Bet apie liaudies išmintį nenoriu plėstis, nes kur kas svarbesnė tema tempia už rankovės. 

Tempura! Kas gi nėra ragavęs tos stebuklingai plonos, traškios ir lengvos tešlos švelniai apgaubusios kokį daržovės kąsnelį, grybo riekelę ar krevetę. Tempura neabejotinai asocijuojasi su japonų virtuve, todėl dažnam net nekyla mintis to gaminti namuose - juk viskas pas juos taip sudėtinga ir mistiška. Tiesa, iškepti ką nors tempuroje būtent taip kaip tai daro virėjai iš tolimųjų rytų nėra paprasta. Jie naudoja įdomią technologiją: pasigamina skystą tešlą iš šalto vandens, kiaušinio, miltų (kartais ir krakmolo), įkaitina daug aliejaus ir pila šiek tiek tos tešlos tiesiai į aliejų, viskas ten šaudo, čirška ir kunkuliuoja, bet kažkaip jiems viskas stebėtinai sėkmingai einasi ir tada lazdelėmis imančią kepti tešlą sudarko į mažus gabalėlius. Tada ima kokią krevetę, apvolioja ją miltuose, nardina į tempuros tešlą, deda į tą patį aliejų ir kepant kiauro šaukšto pagalva aplipina jau ten esančiais tešlos gabaliukais. Tikras menas :) Pažiūrėkite kada youtube - įdomu.

Bet norint pasigaminti krevečių tempuroje visai nebūtina būti japonu arba rizikuoti savo gyvybe pilstant šaltą skystį į verdantį aliejų :) Yra tokių supaprastintų šio reikalo variantų. Vienas iš jų kažkada Beatos išreklamuotas receptas su gazuotu mineraliniu. Aš juo seniai naudojuosi ir džiaugiuosi.

1 didelė porcija:

350 g. didelių virtų krevečių su kiautais;
1/2 citrinos;
1/2 čili pipiro;
druskos;
alyvuogių aliejaus;

200 ml gazuoto mineralinio vandens;
120 g. miltų;
4 šaukštų krakmolo;
rapsų aliejaus kepimui.

Pirmiausia susitvarkome krevetes, išlukštename jas palikdami tik patį uodegėlės galiuką už kurio vėliau bus patogu paimti. Sudedame krevetes į dubenėlį, ten pat išspaudžiame citriną ir sumetame jos gabaliukus, dedame čili pipiro, kelis šaukštus aliejaus, šiek tiek druskos, viską pamaišome ir paliekame pusvalandžiui. Mineralinį stipriai atvėsiname šaldiklyje. Į vieną indą dedame kelis šaukštus krakmolo, į kitą supilame mineralinį ir suberiame miltus sumaišytus su 1 šaukštu krakmolo, tešlos nepermaišome, ji turi būti tokia gumbuota skysta gliurgė. Įkaitiname keptuvę su aliejumi, imame krevetes, kiekvieną pavoliojame krakmole (galima ir miltuose, svarbu, kad būtų sausas paviršius, kitaip tempura nelips), tada kišame į tešlą ir dedame į keptuvę, taip padarome su visomis krevetėmis. Geriau būtų jas kepti laisviau, nes yra tikimybės, kad sulips tarpusavyje :) Prie krevečių tinka nesūrus sojos padažas. 

Krevetės. Žinau, kad įprastai vienam žmogui skaičiuojamos 6-8 krevetės, bet aš su tokiu skaičiavimu nesutinku :D 

Krevetės marinuojasi. (Žolelės iš alyvuogių aliejaus, turėjau tik su visokiom žolėm, bet puikiai tinka ir paprastas)

Beveik visas procesas, merkimo į tempurą nufotografuoti negalėjau, nes reikia suktis greitai norint, kad visos krevetės iškeptų vienu metu.

Tobula vakarienė ir nei kiek ne per daug!

Prakąsta krevetė. 

P. S. Ši savaitė akivaizdžiai pas mane bus seafood'o savaitė, nes šiandien maximoj užderėjo nerealių kainų. Už šias krevetes sumokėjau kiek mažiau nei 2 eur., dar šaldytuve savo eilės laukia dvi šaunios menkės už eurą, o mano mylimas kolega, su kuriuo rytoj planuojame dirbti mano namuose, pareiškė, kad be šių krevečių nieko nebus. Todėl turbūt rytoj jas reikės kartoti. Jūra valdo! Skanaus!

Iki greito :)
Gintarė

Keptos krevetės su pomidorų bokšteliu

Viskas. Kimštų vištų, sočių, aštrių troškinių, bulvinių blynų ir raugintų kopūstų sezonas uždarytas. Atėjo vasara. Vasara visada atneša į virtuvę lengvumo. Nebereikia ilgai maišyti puodų, valandomis kiurksoti prie keptuvių. Visi žino, kad tobuli vasaros patiekalai: šaltibarščiai, gaspačio, įvairios salotos, grilyje kepta žuvis, mėsa, jūros gėrybės, smagūs sumuštiniai su daug daržovių, uogos su pienu, šaldytas jogurtas, ledų ar kefyro kokteiliai, rabarbarų kompotai, mimozos pusryčiams ir arbūzai kandami iš didžiulės riekės išsimozojant abu skruostus. Žodžiu, viskas kas yra lengvai pagaminama, šviežia, gaivu ir spalvinga. 

Visus šiuos kriterijus atitinka keptų krevečių su pomidorų bokšteliu receptas. Krevetės iškepa labai greitai, daržovių bokštelis irgi pagaminamas akimirksniu, todėl prie šio patiekalo neįmanoma užgaišti daugiau nei 10 min. O išvaizda ir skoniu jis prilygsta mažytei šventei!

1 porcijai reikės:
8-10 nelukštentų didesnių krevečių (gali būti apvirtos, aš turėjau šviežias);
1 skiltelės česnako;
1 didelio standaus, bet gerai sunokusio pomidoro;
kelių salotos lapų;
šaukšto sūrio "Favita" ar kito fetos tipo sūrio;
šaukšto graikiško natūralaus jogurto;
druskos;
citrinos.

Krevetėms nukarpome ūsus, dedame į grill keptuvę ir kepame po 3 min iš abiejų pusių. Į dubenėlį išspaudžiame česnaką, truputį citrinos sulčių, dedame jogurtą, sūrį ir išmaišome, paragaujame ir jei reikia, preguliuojame skonį su druska ar citrina.
Pomidorą supjaustome griežinėliais, salotos lapus suplėšome nedideliais gabelėliais. Lėkštėje suformuojame bokštelį: pomidoras+padažas+salota, taip susluoksniuojame visą pomidorą. Šalia dedame keptas krevetes, jas apšlakstome citrinos sultimis. Jei norisi, galima ir skrebutį šalia įparkuoti. Šis patiekalas labai tiks su kokiu gaiviu vasarišku gėrimu: ledukais skietomis sultimis, šaltu baltu vynu ar kvietiniu alumi su griežinėliu citrinos. Enjoy!

Krevetes galima kepti įvairiai: su sviestu, česnaku, vynu.. Galima jas pamarinuoti arba kepti prieskoninėje druskoje, tačiau, jeigu krevetės kokybiškos, labai smagu jas kepti visiškai natūralias. 

Jeigu labai nesinori terliotis, galima naudoti išlukštentas krevetes, bet pasiterlioti vasarą labai tinka :)

Gardus maistas, ryškus gėrimas ir grynas oras - tobuli vasaros pietūs.

Štai tokia įžanga į 2015 metų vasarą. Pažadu, kad lengvų, greitų, sveikų ir spalvotų patiekalų bus dar ne vienas!

Žmogus ir avokadas

Vakar vienas žmogus facebooke užvedė kalbą apie avokadus (dabar populiaru sakyti avokada, bet tikrai to nedarysiu, man šis vaisius yra JIS). Tai va, tas žmogus, ne šiaip kažkoks žmogus, su tuo žmogum aš gerus 4 metus kartu gyvenau ir labai gerai žinau jo virtuvės reikalus. Žmogus vegetaras. Žmogus valgo žuvį ir jūros gėrybes. Žmogus nėra iš tų nuvėsusių vegetarų, kurie visiems aiškina kažką apie lavonienas, užsidariusias čakras ir kitus vėjus. Žmogus nėra ir sveikuolis. Žmogus mielai geria vyną, alų, kartais ir ką nors stipresnio, žmogus mėgsta sūrį, karštus sumuštinius, kiaušinienę duonoje ir dar daugybę dalykų. Be to, kabinuosi sau laurus, kad išmokiau tą žmogų mėgti šaltibarščius!
Kai gyvenome kartu, žmogus beveik nesisukdavo prie viryklės, nebent išvirdavo kiaušinių šaltibarščiams, kokį pakelį grikių ar pan. Bet kai žmogus išsikraustė, prarado gaminančią kambariokę (o aš praradau nuolat indus išplaunančią kambariokę) ir apsigyveno su savo antra puse, tai pradėjo dažniau ir prie viryklės diriguoti. Valio! Vakar temoje apie avokadus mano buvusi kambariokė išpešė mano pažadą parašyti specialiai jai ir avokadui skirtą įrašą.
Tad šiandien vakarienei ir prapjoviau ant palangės nokusį avokadą. Valgiau jį keptą su krevetėmis ir skrebučiu. Šis patiekalas puikiai tinka ir pusryčiams.

Grill avokadas su krevetėmis:
1 normali arba 2 užkandžio dydžio porcijos:

1 sunokęs (nepernokęs) avokadas;
8 didelės virtos krevetės;
1 riekelė baltos, grūdėtos duonos (renkuosi su daigintais grūdais, be cukraus ir mielių);
2 skiltelės citrinos;
stambi jūros druska. šviežiai grūsti pipirai.

Krevetes galima kepti su kiautu arba nulupti paliekant tik uodegos galiuką. Jei nutariame lupti, tai pirmiausia tai ir padarome. Tada perpjauname avokadą aplink kaulą ir atidaliname dvi puses, smeigiame į kaulo šoną peilį ir jį ištraukiame iš avokado. Avokadą visada patogiausia pjaustyti, kol jis dar žievelėje, tad imame aštrų ploną peilį, dedame avokado pusę į delną ir gražiai išilgomis ir skersomis linijomis suraižome avokadą iki pat odelės (bet jos nepraduriant, nes susipjaustysit delną). Į įkaitintą grilinę keptuvę dedame per pusę perpjautą duonos riekelę, žievele į viršų guldome avokado puseles ir sudedame visas krevetes. Krevetes ir duoną manždaug po minutės apverčiame, o avokadas bus iškepęs, kai palietus jo žievelę aukščiausioje vietoje jausis šiluma. Traukiame viską iš keptuvės, dedame į lėkštė, pabarstome stambia jūros druska ir šviežiai grūstais pipirais, pašlakstome citrinos sultimis (arba įdedame citrinos gabaliuką šalia). Ir viskas, galima lapnoti.
Serviruojant būtinas ir šaukštelis, nes juo labai gražiai vienu judesiu išsiims visi avokado kubeliai iš žievelės (tereikia užkišti šaukštelį prie krašto ir apvažiuoti aplinkui visą žievelę.) Jeigu norisi, prieš valgant per skrebutį galima kelis kartus perbraukti česnako skiltele.
Taip pat turiu perspėti, kad šis patiekalas šaukte šaukiasi lengvo vyno šalia, tad jei gaminsite pusryčiams, kyla reali grėsmė pradėti gerti nuo ryto :) 

Šitaip va ir va kaip pjaustomas avokadas.

Kepa.

Dramatiškai raudona lėkštė labai tinka prie tokio smagaus maisto.

Tai tiek apie grill avokadus.

Martina, tikiuosi pažadą įvykdžiau!

Skanaus ir iki :)

Kalėdų laukimas ir jūra vakarienei

Aš esu iš tų žmonių, kurie labai myli ir kaimą, ir miestą. Ir be vieno, ir be kito aš negaliu gyventi. Man labai reikia apsnigtų pušų žiemą ir plačių, skaisčiai žalių pievų ankstyvą pavasarį, labai reikia ilgų vakarų prie ežero, skaitant knygą, žiūrint į vandenį ar maudantis tamsoje. Bet taip pat man kaip oro reikia ir miesto kultūros: teatro, filharmonijos, operos, krepšinio varžybų didelėje arenoje. Man reikia vakarų sausakimšuose baruose, kur visi laimingi, kur sukasi viena taurė po kitos ir nepažįstamas praleisdamas pro duris pasako labas ir supranti, kad tai kol kas vienintelis jo lietuviškai išmoktas žodis, bet sakomas nuoširdžiai ir užtikrintai. Nors užaugau kaime, mane visada labai įkvėpdavo miestietiškos Kalėdos. Žiūrėdavau filmus apie Kalėdoms išsipusčiusį New Yorką ir žavėdavausi. Tas mielas susiplūkimas brendant šaligatvių pliurzą, apsikrovus pirkiniais, dairantis į miesto puošmenas. Kostiumuoti, aukštakulniuotos, sportiški ir meniški - visi tempiantys namo eglutes ir dovanas, pavargę, bet laimingi, kiekvienoje parduotuvėje skambančios iki skausmo žinomos šventinės dainos - visa tai tikrai veža. 
Neseniai netyčia Kauno senamiestyje nusukau truputį ne ten ir teko apvažiuoti garbės ratą aplink rotušę - mačiau kaip stato pagrindinę miesto eglę, tokią baltą ir stebuklingą. Šiluma nubėgo nuo ausų iki pirštų galiukų. Kalėdos! Į miestą ateina Kalėdos! Noriu matytis su draugais, noriu gerti karštą vyną, noriu vaikščioti vakare apšviestu senamiesčiu, noriu... Tik jau tų maišų ir susiplūkimo man kažkaip nebereikia. Persirgau Kalėdinių pirkinių nuovargio romantika ir atradau internetines Kalėdas. Žinau, kad skamba klaikiai šaltai. Bet taip nėra. Jau turiu dalį Kalėdinių dovanų ir visas jas užsakiau internetu. Ir nieko nėra Kalėdiškesnio ir romantiškesnio, kaip nubudus ryte, kai dar galva miega ir nenusiteikusi rimtiems darbams, pasidaryti puodelį kavos, susisupti į šiltą chalatą, įsijungti kompą ir galvoti apie mylimiausius. Nardydama po internetines parduotuves turiu laiko prisiminti kiekvieną, kurį noriu pasveikinti per Kalėdas. Pagalvoti apie tai kaip tie žmonės ir jų gyvenimai pasikeitė nuo tų ankstesniųjų, vos atmenamų Kalėdų prieš daug metų. Tokie rytai man tikras šių metų atradimas. Ir vargu ar taip pabūčiau mintyse su kiekvienu, ieškodama dovanų parduotuvėse. Po tokio ryto visa diena būna kažkokia minkštesnė ir mielesnė. Suapvalėja visi aštrūs kampai, lengviau nusidirba darbai, lengviau išsisprendžia problemos. Dabar labai laukiu dienų, kai iš pašto paėmusi užsakytas dovanas, išsidėliosiu jas ant grindų, įsijungsiu filmą The Holiday, užsiplikysiu imbierinės arbatos ir pakuosiu jas. O po to eisiu pasivaikščioti prie miesto eglės, pričiupus į parankę, kokią šventiškai nusiteikusią dūšią ir kaip visada atsisvaiginusi miesto Kalėdiškumu, džiaugsiuosi prieš Kūčias nuo autostrados pasukusi namo, kur kelią gaubia apsnigti medžiai ir tvyro kaimo ramybė. Kaime Kalėdos - jėga. Mieste Kalėdos - jėga. Internete Kalėdos - jėga.
Šiandien jau prasideda Adventas, oficialus sugrįžtančios saulės laukimas :) Jau pasidariau Kalėdinį kampelį namuose, kad gruodis būtų šviesesnis.
O receptas šį kartą visai ne rudeniškas ir ne žiemiškas - midijos vyno-grietinėlės padaže. Aš žinau, kad dabar labai madinga valgyti tik tai kas priklauso tam sezonui, bet vakar privalgiau midijų, šiandien sutriauškiau ridikėlių ir kas man, laimingai toliau laukiu Kalėdų :)

3-4 žmonėms reikės:
+/- 1 kg šviežių midijų;
2 skiltelių česnako;
120 ml balto vyno;
200 ml grietinėlės;
druskos;
žalumynų;
šaukšto sviesto.

Su midijom viskas aišku ir paprasta. Paruošimo procese svarbiausia yra midijų valymas, o visa kita tik daina :) Midijas perkame šviežias ir ruošiame tą pačią dieną. Pirmiausia paimame didelį dubenį prileidžiame šalto vandens ir visas midijas metame į jį, palaukiame truputį, vanduo pasidaro murzinas, jį pakeičiame, tada pažiūrime ar visi moliuskai nuskendo. Jei yra plūduriuojančių viršuje - jie įtartini. Gerai apžiūrėkite, jei jie atsivėrę, pabelskite peilio kotu ir kiškit į vandenį, jei užsidarė - viskas gerai, jeigu ne - metam lauk (iš 1,2 kg išmečiau 4 geldeles). Tada imame mažą peiliuką ir kiekvieną midiją paėmę į ranką gražiai apvalome apnašas ir staigiu judesiu nurauname "ūsiukus", kurie kyšo kriauklės susijungimo vietoje. Kai midijos išvalytos paimame puodą ar didelę keptuvę su dangčiu, dedame ant ugnies. Metame sviesto ir susmulkintą česnaką, pakepiname kol vos pakvimpa, tada supilame vyną ir sudedame midijas. Uždengiame dangtį ir patroškiname kokias 3-4 minutes. Kai geldelės jau atsivėrė, o iš vyno išgaravo alkoholis, supilame grietinėlę, įberiame druskos, žolelių ir paverdame dar 1-2 minutes. Viskas. Dedame midijas į dubenėlius, pilame padažo. (Jeigu rasite midijų, kurios neatsivėrė, jas iš karto meskit lauk, nedėkit į lėkštes.) Midija valgoma paėmus geldelę ir šakute užkabinus ir ištaukus raumenį. Padažą galima gerti iš geldelės arba į  jį mirkyti bandelę. Įprastai midijos tiekiamos arba su kokia traškia, minkšta bandele, čiabata, bagete arba su gruzdintomis bulvytėmis. Ir žinoma labai sveikintinas vynas šalia :)

Prausiam midijas šaltame vandenyje.

Midijos keptuvėje.

Ir po kelių minučių jau lėkštėse.

Valgėme su tamsia čiabata

O čia mano Kalėdinis kampelis. Labai tikiuosi, kad to maximoje pirkto snieguoto puskiparisio nereikia laistyti, nors jis kaip ir gyvas ar bent jau šaknys į gyvas panašios :)

P. S. Geriausios dovanos šiemet teko mano mylimai draugei. Sveikinu gerą, mielą, šiltą ir belenkaip nurautą žmogų ką tik tapus mama ;) Love you!

Jūrų šukutės (scallops) - šventė per porą minučių

Aš net nežinau ar noriu ką nors rašyti. Žinau, kad reikia, bet aš labai tingiu ieškoti nenuvalkiotų žodžių jūros gėrybėms liaupsinti. Jūros gėrybės yra labai skanu, nerealiai greitai pagaminama ir dar sveika - ar bereikia dar ką nors sakyti..?

Gal geriau papasakosiu apie pačias šukutes. Jūrų šukutės - labai įdomus dalykas, pasirodo, šios gražios, didelės kriauklės (tokiose kriauklėse multikuose undinėlės gyvena) yra labai judrios. Jos atsidarydamos ir užsidarydamos keliauja sau po žingsnelį visą savo gyvenimą. Ir šiuo būdu užsipompuoja vieną raumenį. Būtent tas raumuo ir yra skanioji, geroji šukutės dalis. Šukučių skonis nepakartojamas, primena krevetės mėsą, bet žymiai švelnesnis ir ne toks saldus, galima palyginti su šviežiu, švelniu baravyku ir balta jūrine žuvimi. Toks švelnus, bet pilnas ir nepaliekantis abejingų skonis.

Yra įvairių receptų su šukutėmis, bet dažniausiai jie neįmantrūs, nes jokio įmantrumo tokiam gėriui nereikia, nesinori užgožti to tobulo kąsnelio. 

Nuostabiai sekmadienio vakarienei gaminau svieste su žolelėmis keptas šukutes ir žaliųjų žirnelių piure.

Reikės (2 porcijos):
200 g. šukučių;
1 šaukšto minkšto sviesto;
1 skiltelės česnako;
kuokštelio šviežių arba šaldytų krapų;
žiupsnio druskos;
šiek tiek šviežiai grūstų pipirų;
skiltelės citrinos.

(Žirnelių piure receptą rasite čia.)

Taigi, jei šukutės šaldytos (Lietuvoj kitokių vargu ar gausite), jas reikia atitirpinti kambario temperatūroje. Pirmiausia pasiruoškite garnyrą, nesvarbu, ar tai bus skrebučiai, ar žirnelių piure, ar kokios salotos - viską padarykite prieš ruošdami šukutes. 

O jau tada keptuvėje išlydome sviestą, dedame šukutes, dedame žalumynus, įspaudžiame česnaką, pabarstome druska ir pipirais ir kepame apie 2 minutes. Pabaigoje minimaliai pašlakstome citrina. Į lėkštę dedame garnyrą, šukutes ir truputį keptuvėje likusio skysčio (beje, jį labai skanu paskui surinkti su šiltu čebatos skrebučiu).
Viskas, patiekalas, kuris idealiai tiks tobulam sekmadieniui, romantiškam vakarui, gimtadieniui, naujiems metams ar tiesiog atšvęsti gyvenimą yra paruošiamas per porą minučių. Bam ir laimė :) 

Įkaitintas sviestas, šukutės, šaldyti krapai, druska, pipirai, česnakai.

Pora minučių ir lėkštėje. 

Jei perkepsite šukutes, jos bus neįkandamos, o jei iškepsite tinkamai - minkštos ir švelnios.

Ačiū Neringai už šukutes ir ačiū Jums, kad skaitėte :)

Geros savaitės ir tobulų vakarienių!

Gintarė