Rodomi pranešimai su žymėmis Vaisiai. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis Vaisiai. Rodyti visus pranešimus

2017 m. vasario 7 d., antradienis

Itin greitas obuolių pyragas


Lauke ir vėl šaltukas. Nors saulė jau šiltesnė pavasariškesnė ir dienos akivaizdžiai ilgesnės, išėjus į lauką abejonių nekyla - vis dar žiema. Aš jau labai noriu pavasario, vis dažniau perverčiu žydinčių alyvų ar pavasariškų BBQ pasisėdėjimų nuotraukas ir giliai padūsauju... Greitai, jau greitai. Bet kol dar žiema, tai ir malonumai žiemiški - židinys, puodelis arbatos, naminis obuolių pyragas. Kaimynų dėka turiu keletą kilogramų labai skanių, sultingų ir dar nei truputį neapvytusių lietuviškų obuolių. Ketinau kepti jų skilteles tešloje ir apšlakstyti medumi, bet tokiem desetam kaip žinia reikia laiko, o laiko ne visada yra. Todėl išbandžia nerealiai greitai pagaminamą, bet labai neprastą obuolių pyrago receptą iš aj-receptai tinklaraščio. Recepto originalą rasite čia. Aš neturėjau cinamono, nedėjau ir perlinio cukraus, bet pyragas vis tiek pavyko ir buvo greitai sunaikintas. 

Reikės:
4 obuolių;
2 L dydžio kiaušinių;
150 g cukraus;
130 ml aliejaus (geriausia neutralaus skonio, naudojau rapsų);
180 g miltų;
1 a. š. kepimo miltelių;
žiupsnio druskos;
šaukšto cukraus ir šaukšto cinamono viršui apibarstyti.

1. Mikseriu išplakti kiaušinius su cukrumi iki purios baltos masės.
2. Supilti aliejų, išmaišyti.
3. Sumaišyti miltus, kepimo miltelius, druską ir įsijoti į tešlą. Viską išplakti.
4. Obuolius nulupti, išimti sėklas, supjaustyti riekelėmis ir apibarstyti cukrumi ir cinamonu.
5. Į kepimo popieriumi ištiestą indą pilti tešlą, ant viršaus išdėlioti obuolius.
6. Kepti apie 40 min. 190-200 laipsnių orkaitėje. 


Paprasta cukraus pudra, perlinis cukrus, karamelės lakšteliai - papuošimui tinka beveik viskas. 


Pyragas nėra anei labai didelis, nei labai storas, bet 5-6 žmonėm pasivaišinti užteks, jei norisi daugiau, reikėtų dvigubinti produktų kiekį. 


Originaliame recepte obuoliai buvo išdėlioti ketvirčiais, bet riekelėmis man gražiau :)


Gabalėlis. 

Kol dar neatėjo pavasaris, neprasidėjo braškių, ridikėlių ir kitokių gėrių sezonas, obuolių pyragas - pats tas! Skanaus :)

G. 


2016 m. lapkričio 15 d., antradienis

Traški vištiena su ananasais


Anksčiau aš tiesiog negalėjau pakęsti vištienos ir ananasų derinio ir žinau kodėl... Todėl, kad praktiškai visi prie vištienos derina konservuotus ananasus, kurie yra be saiko privaryti cukraus, be proto saldūs ir užgožiantys bet kokios mėsos skonį, o ką jau kalbėti apie itin švelnią ir subtilią vištieną. Aš šiam patiekalui naudojau šviežią ananasą ir tokį ne itin sunokusį - buvo pats tas. Jei nusipirkote ananaso ir jis pasirodė esąs nelabai sunokęs, todėl nelabai valgosi, pjaustykit jį smulkiai ir gaminkite šį patiekalą - bus labai skanu! 

4 porcijoms reikės:
1 vištos krūtinėlės be odos ir kaulo;
prieskonių vištienai marinuoti (druska, pipirai, malta saldžioji paprika ar kt.);
kelių šaukštų miltų;
aliejaus;
1/4 ananaso;
1 nedidelės raudonos paprikos;
3 šaukštų pomidorų padažo;
1/4 stiklinės tamsaus sojų padažo;
1/2 čili pipiro;
2 skiltelių česnako;
1 citrinos;
1 kaupino šaukšto medaus;
1 apelsino sulčių. 

Vištieną supjaustome plonomis juostelėmis, pabarstome prieskoniais, pašlakstome trupučiu alyvuogių aliejaus ir citrinos sulčių, apvoliojame miltuose. Sudėliojame ant kepimo popieriaus, lengvai papurškiame arba pašlakstome aliejumi ir kepame orkaitėje kol gražiai apskrus iš visų pusių (200 C, + ventiliatorius kepa apie 7-10 min.).
Ananasą nulupame, išimame šerdį, supjaustome plonais gabalėliais, kubeliais supjaustome papriką, sukapojame česnaką. Keptuvėje įkaitiname truputį aliejaus ir apkepame paprikas bei ananasus, suberiame smulkintą aitriąją papriką, česnaką ir jam pakvipus, sumažiname ugnį ir dedame pomidorų padažą, soją, druskos, pipirų, įspaudžiame citrinos ir apelsino sulčių, dedame medaus ir leidžiame viskam šiek tiek pasitroškinti. Paragaujame ir jei reikia pareguliuojame skonį naudodami druską / citriną / medų (nei sūrumas, nei saldumas, nei rūgštumas neturi permušti kitų skonių). Kai padažo skonis tenkina, sudedame į keptuvę apskrudusias vištienos juosteles ir maišydami patroškiname apie 5 min. Tiekiame su ryžiais. 


Procesas.


Rezultatas.

Tiek šiam kartui, ačiū, kad skaitot ir iki greito!



2015 m. gruodžio 22 d., antradienis

Aguoninis tortas su varškės kremu


Ne visada man viskas pavyksta iš pirmo karto, bet aš mėgstu iššūkius. Neisterikuoju ir jeigu gaminant kažkas einasi ne pagal planą, visada bandau gelbėti situaciją, o jei jau jos išgelbėti neįmanoma (būna ir taip), tada analizuoju, kas buvo negerai ir kitą sykį bandau vėl. 
Paskutinis mano (ne)pavykęs gaminys buvo aguoninis tortas. Receptą radau Aguonėlės tinklaraštyje (nuoroda) ir tai turėjo būti puikus tortas su aguonomis gausiu biskvitu ir baltojo šokolado kremu.
Su biskvitu viskas ėjosi puikiai. Iškepė lygus, gražus, kvapnus, supjausčiau gana lengvai ir jau maniau, kad su šiuo tortu triumfuosiu, bet... Vakare ėmusis gaminti kremą patyriau visišką fiasko -  grietinėlė nesiplakė. Kankinau ją atkakaliai kokią valandą, bandžiau triukus su standikliu, su citrina ir t. t. Laikinai tai padėjo, bet kai atėjo laikas įmaišyti šokoladą mano grietinėlė ir vėl buvo skysta. Taip žaidžiau dar pusvalandį: išplaki - standi, 5 min. ir vėl skysta. Pasiskaičiusi internete patarimų bandžiau gelbėti situaciją pakaitindama viską kartu su šokoladu, tada ataušinus vėl ėmiau plakti, rezultatas tas pats, 5 minutės po išplakimo ir grietinėlė vėl bėga kaip pienas... Pasidaviau. Išmečiau tą gliurgę lauk ir nuėjau miegoti. Rytojaus dieną, vakare jau turėjau tiekti tortą, todėl nerizikavau vėl įsigyti netikusios grietinėlės - nusipirkau varškės, sviesto ir kondensuoto pieno, pasigaminau seną, gerą, užtikrintą varškės kremą, tortas iki vakaro susistovėjo ir viskas buvo puiku. Manau, kad šį tortą dar gaminsiu. Jid visiems labai patiko. Ir manau, kad tikrai vėl gaminsiu su varškės kremu, ne todėl, kad įsitaisiau grietinėlės fobiją, o todėl, kad jis čia labai labai tiko. 

Biskvitas 18 cm formai (didesnei formai dvigubinkite):
3 kiaušiniai;
75 g cukraus pudros;
125 g aguonų;
60 g miltų;
1 valg. š. krakmolo (originale kukurūzų, bet turėjau tik bulvių ir nieko blogo nenutiko);
1/2 arbat. š. kepimo miltelių.

Kremas:
2 pakeliai (po 180 g varškės);
1 pakelis (180 g sviesto);
1 indelis saldinto sutirštinto pieno.

2 apelsinai;
uogos/vaisiai papuošimui.
Kiaušinių baltymus atskirti nuo trynių. Baltymus plakti iki standumo, palaipsniui suberiant cukraus pudrą. Toliau plakti vis įdedant po vieną trynį, plakti kol jų žymės nebesimato.
Miltus sumaišyti su kepimo milteliais ir krakmolu, įsijoti į baltymus, suberti aguonas (galima įdėti maltų riešutų) ir viską atsargiai išmaišyti, stengiantis, kad kuo mažiau oro pabėgtų iš tešlos, bet viskas tolygiai pasiskirstytų. Tešlą sukrėsti į išardomą kepimo formą (dugne tiesiau kepimo popieriaus) ir šauti į 180 laipsnių orkaitę maždaug 40 min. (Tikrinau dantų krapštuku.) Išėmus, dar karštą numesti iš 50 cm aukščio ant stalviršio (kad lygiai sukristų), atvėsinti ir supjaustyti į 4 dalis. 

Kremui kambario temperatūros sviestą išplakti iki purios baltos masės, įmaišyti kondensuotą pieną ir pertrintą varškę, įtarkuoti šiek tiek apelsino žievelės ir išspausti pusės apelsino sultis, viską gerai permaišyti (aš nemėgstu labai saldžiai tai dar ir truputį citrinos įspaudžiau). 

Iš likusių apelsinų išspausti sultis ir jomis sulaistyti biskvitą. Susluoskniuoti tortą biskvitas-kremas. Viršų ir šonus patepti kremu. Tortą puošiau kiviais ir braškėmis, nes norėjau, kad būtų rūgštelės - puikiai tiko. 


Biskvito reikalai.


Suteptas gražuolis.


Prieš pat nešant į stalą, dar pabarsčiau viršų cukraus pudra.

Tai toks aguoniškas reikalas. Puikiai tiks ir Kalėdoms. 
Gražių artėjančių švenčių!

G.







2015 m. liepos 19 d., sekmadienis

Vištienos kumpeliai su figomis


Mėgstu vištieną. Kai žinau, kad nebus svečių, kad niekas neateis, nieko nereikia nustebinti ar pradžiuginti, kai žinau, kad man tiesiog reikia namuose turėti normalaus maisto, kuriuo greitai, sveikai ir užtikrintai numalšinsiu alkį, dažnai renkuosi vištieną. 
Vištienos net ir mažiausiame prekybos centre būna nešaldytos, be to jos nereikia ilgai marinuoti. Todėl kai sugalvoju, kad man reikės pietų, per 1 valandą (kartais ir mažiau) galiu apsisukti nuo ėjimo į parduotuvę iki lėkštės. O tai yra tobula, nes kol kas man geriausias valgiaraščio planavimas yra jokio planavimo - taip pavyksta kovoti su maisto išmetimu. Be to vištienos kainos nesikandžioja. Tiesiog idealu.
Dažiausiai perku vištienos file. Su ja mažiausiai vargo - supjaustei gabalėliais, paprieskoniavai, pavoliojai krakmole, iškeptą užliejai sojos-medaus-citrinos padažu ir vuola puiki rytietiška vištiena; supjaustei kepsneliais, užmetei ant grill keptuvės ir po 10 min. turi nuostabų kepsnį prie salotų, sumetei su daržovėm į puodą ir jau garuoja troškinys ir t. t. Žodžiu, man file turbūt tobuliausia vištos dalis, nes ji tinka visur.
Bet žinoma nuodėmingai skanu kartais ir kokį sparnelį išsikepti ar patiekti visą vištą, iš viso, vištoje man skaniai sugroja visos dalys išskyrus kepenėles, bet čia jau kita istorija. O dabar apie kumpelius su figomis. 
Neseniai į mano virtuvę netikėtai papuolė pakelis vištienos kumpelių. Gražūs, geri gabalėliai, bet teko pasukti galvą kaip juos paruošti, nes viskas kažkaip nusibodę. O tada interneto platybėse užmačiau idėją gaminti padažą prie mėsos iš trintų figų. Idėja gal ir nebloga, bet aš ją gerokai pakeičiau ir nenusivyliau. Uždėjus ant kepančios paukštienos figos riekeles ji sutyžta švelniai ir saldžiai apgaubdama mėsą - labai skanu. 
Receptas iš akies, nes gamindama improvizavau :)

Reikės:
4 vištienos kumpelių;
1 šviežios figos;
mėgstamų prieskonių vištienai pamarinuoti (naudojau druską, pipirus ir maltas juodasias garstyčias, česnaką);
aliejaus;
sojos padažo;
citrinos.

Vištienos kumpelius patriname prieskoniais, į kepimo indą įpilame truputį aliejaus, sudedame vištieną ir šauname į karštą orkaitę. Kai vištiena jau beveik iškepus, ant kiekvieno gabalėlio pašlakstome sojos ir citrinos bei uždedame figos riekelę (aš dar užtrupinau česnako, bet nebūtina), šauname kepti dar 5-10 min., kol figa suminkštės ir viskas paskrus. Paskui traukiame ir mėgaujamės su norimu garnyru. Aš karštą valgiau su įvairių daržovių salotomis, o šaltą naudojau lavašo suktinukui. 


Višta jau beveik iškepusi, tada keliauja figa, manoji nebuvo labai sunokusi, bet kepimui tiko.


Šviežios daržovės, šviežiai grūsti pipirai ir truputis citrinos sulčių.


Tobuli pietūs.
Ačiū, kad užeinat, kad skaitot, kad gaminat!

Ikisusi :)



2015 m. kovo 9 d., pirmadienis

Antrasis keksiuko gimtadienis


Jau esu minėjusi, kad mano namuose dažnai liūdnas likimas ištinka saldumynus. Dažniausiai aš jų neturiu, bet kartais būna taip, kad kas nors atsineša ateidamas į svečius ir jų lieka. O juk neįrodysi žmogui, kad geriau būtų tai kas liko išsinešti, nes aš tikrai nevalgysiu :D Kitas, dar blogesnis, variantas - tai tokie saulės užtemimai, kai ką nors saldaus nusiperku pati. Retkarčiais būnant parduotuvėje man atrodo, kad aš noriu kokio sausainio, pyragaičio ar sūrelio, bet dažniausiai parsinešusi namo ir pasidėjusi, atrandu tą daiktą tada, kai jau būna seniai pasibaigęs galiojimo laikas. Baisus švaistymas ir neatsakingumas :) Dabar dažniausiai užėjus tokiam užtemimui, įkalbu save pirkti ledų: jie bent jau stovėti gali gana ilgai. 
Bet yra galimybių išgelbėti ir kitokius saldumynus. Štai kažkada nusipirkau rainą ir labai gražų, ir parduotuvėje labai kvepėjusį, didelį keksiuką. Atsipjoviau jo gabalėlį, skonis nebuvo ypatingas, bet valgomas - drėgnas ir minkštas. Likusi keksiuko dalis laukė savo eilės porą dienų ir kai jis užkliuvo man už akių, supratau, kad greičiausiai yra pasmerktas tapti gulbių lesalu - aš jo nenoriu. Bet tada sugalvojau, kad jei nenoriu saldumynų, o noriu valgyti, tai reikia saldumynus paversti maistu. Iš poros riekių keksiuko pasidariau labai skanių, šiltų, saldžių sumuštinių pusryčiams. Paskrudintas keksas man buvo tikras atradimas. Tikrai labai labai skanu. Manau tiktų ir su šviežiomis uogomis ar vaisiais, su ledais, grietinėle, varške, rikota ir panašiais priedais. O mano sumuštiniai buvo su džemu, apelsinu ir grūdėta varške. 

2 sumuštiniams reikės:
2 nedidelių riekelių kekso;
1 šaukšto džemo ar uogienės (jei keksas nelabai saldus);
2 griežinėlių apelsino;
2 šaukštų grūdėtos varškės.

Jeigu gaminate daugiau sumuštinių, kekso riekeles galima skrudinti orkaitėje padėjus ant skardos išklotos kepimo popieriumi, aš skrudinau grilinėje keptuvėje. Taigi atpjauname porą vidutinio storio kekso riekelių, atpjauname 2 griežinėlius apelsino (nulupame ir išimame sėklas). Įkaitiname sausą keptuvę, dedame keksą ir apelsinus, iš abiejų pusių pakepame po minutę.
Traukiame kekso riekes, patepame mėgstamu džemu (naudojau braškių). Kaip jau minėjau, jeigu keksas saldus arba jeigu naudosite saldesnę varškę, tada uogienės nereikia. Ant viršaus dedame apelsinus, o ant jų po šaukštą nuvarvintos grūdėtos varškės.
Sumuštinius patogiau valgyti peiliu ir šakute. 

 Keksas ir apelsinas keptuvėje.

 Keksas + džemas + apelsinas
Keksas + džemas + apelsinas + varškė.

Štai taip mano keksiukas atgimė iš naujo ir buvo suvartotas. Dabar jau tikiuosi, kad jį pirksiu tik tada, kai norėsiu tokių skanių pusryčių. Beje, manau, kad vietoje kekso čia tiktų ir paprastos mielinės pynės arba geros tosterinės duonos riekelės, bet kekso skrebučius tikrai verta pabandyti!

Tiek šiam kartui. Mėgaukitės pavasariu!

Gintarė

2015 m. kovo 3 d., antradienis

KOVAS! Salotos su karšta vištiena


Salotos su karšta vištiena yra turbūt labiausiai vidutinio ir žemo lygio viešojo maitinimo įstaigų užvalkiotas patiekalas. Salotas su karšta vištiena rasime kiekvienoje vietoje, kuri turi kėdžių, stalų, barą ir nučiupinėtą laminuotą meniu. Visur tos salotos gana liūdnos, pagamintos iš apvytusio pekino kopūsto, agurko, pomidoro, svogūno ir dar ko nors, ko turėjo virtuvėje, bet vis tiek jos labai populiarios. Aš ir pati esu jų ne kartą užsisakiusi. Kai dar priklausiau ofisiniam planktonui, kasdien plaukdavau į miesto šėryklas papietauti. Kaip žinia, ofisinis planktonas turtais nepasižymi, tad salotos su karšta vištiena būdavo toks kompromisas: dažniausiai tai šiek tiek geriau nei dienos pietūs, šiek tiek sočiau nei bemėsės salotos ir šiek tiek pigiau nei vištienos kepsnys :) 
Bet salotos su karšta vištiena neprivalo būti nuobodžios, jas galima praturtinti įvairiais ingridientais, ruošti su sėklomis, šviežiais daigais, avokadais ar įvairiais vaisiais. Būtent tokias šį kartą pasigaminau vakarienei - su mandarinais ir greipfrutais. Žiauriai geros salotos, labai gaivios, pavasariškos ir spalvingos. Jeigu norisi, šalia dar galima kokį grūdėtos baltos duonos ar čebatos skrebutį priderinti. Kai jas valgiau galvojau, kaip gaila, kad dar tik kovas ir neatėjo vakarieniavimo balkone metas. Toks maistas su taure balto vyno būtų pats tas šiltam vakarui gryname ore. Ech... pavasarėlis lingu li :)
1 porcijai reikės:
2 vištienos vidinės file gabaliukų (pamuštų ir pagardintų mėgstamais prieskoniais, aš naudojau druską, pipirus, maltą papriką, imbierą, juodas garstyčias, rozmariną, dašį ir alyvuogių aliejų);
2 salotos lapų (naudojau paprastas lapines salotas, bet galima rinktis ir kitokias);
1 slyvinio pomidoro;
1 didžiojo mandarino;
1/2 raudonojo greipfruto;
1/4 mėlyno svogūno;
1/4 citrinos;
alyvuogių aliejaus (ir aliejaus vištienos kepimui);
druskos, pipirų, medaus arba skysto saldiklio.

Vištieną dedame kepti (jeigu grill keptuvėje, tada aliejaus nereikia, jeigu paprastoje, šiek tiek jo įpilame, aš šį kartą kepiau paprastoje), kepame ant mažos ugnies, kad neskrustų greitai, nes ji turi būti iškepusi, bet sultinga ir be apdžiūvusios plutelės.
Kol kepa vištiena, nuplauname vaisius ir daržoves. Į lėkštę suplėšome salotų lapus, plonai supjaustome svogūną ir pomidorą. Peiliu nulupame mandariną taip, kad neliktų ne tik žievelės, bet ir baltos membranos. Jį supjaustome plonomis riekelėmis. Greipfrutą nuvalome nuo visų odelių, kiekvieną skiltelę padaliname į 2-3 dalis ir viską dedame į lėkštę ant salotų lapų. Susimaišome užpilą iš alyvuogių aliejaus, citrinos sulčių, medaus, druskos ir pipirų. Juo apšlakstome salotas. Vištiena iš kiekvienos pusės kepa iki 5 min. (priklausomai nuo gabalėlių storio ir viryklės). Iškepusiai vištienai leidžiame kelias minutes pailsėti ant pjaustymo lentelės, tada dedame ant salotų ir einame valgyti.
Kaip ir dauguma salotų, šios pagaminamos žiauriai greitai. Beje. vištienos visai nebūtina marinuoti iš anksto, galima iš karto paprieskoniuoti ir kepti. Taigi visas patiekalas nuo įžengimo į virtuvę iki sėdimo prie stalo užtrunka iki 15 min!


Vakarienei užteko apie 100 g. vištienos file. Jei alkis rimtesnis, galima naudoti daugiau.


Vaisiai ir daržovės.


Kol iškepa vištiena, pakanka laiko viską supjaustyti ir pagardinti padažu su prieskoniais.


Karštą vištieną krauname ant virštaus ir iš karto tiekiame. 

Karališka vakarienė. 

Štai taip spalvingai atėjo kovas į mano tinklaraštį, tikiuosi, kad man pavyks čia užsukti dažniau nei vasarį :)
Ik greito!


2015 m. vasario 17 d., antradienis

Meilė, blynai, Lietuva


Šiemet trys šventės subyrėjo į vieną krūvą. Ilgąjį savaitgalį tikrai kiekvienas galėjo rasti ką švęsti: vieniems aktualesnė buvo meilė, kitiems - žiemos vaikymas po Rumšiškes, o dar kitiems - Lietuvos gimtadienis. Valentino dienos aš nesureikšminu, bet jokiu būdu nemosuoju kryželiu, kad tai bloga, banali ir neskoninga šventė. Blogi, banalūs ir neskoningi būna žmonės, o šventė yra šventė, kaip ją švęsti ar nešvęsti kiekvieno reikalas. Valentino diena man yra daugiau darbingas reikalas, vienas kitas renginys, prie kurio scenarijaus reikia pridėti ranką, vienos kitos įsimintinos piršlybos, kurias mielai padedu organizuoti ir žiūrėk jau laikrodis muša vidurnaktį. 
Užgavėnių nemėgstu iš esmės. Labai maža dalykų iš lietuviško folkloro, kurie man patinka. Nemėgstu perdėto triukšmingumo, nepamatuoto familiarumo, buko humoro, kuris paprastai yra neatsiejama užgavėnių persirengėlių dalis. Aš jų bijau. Jie nejaukūs, neįdomūs, nesubtilūs. Net šiurpas perėjo per kūną, kai žiniose rodė reportažą iš prezidentūros, kurią aplankė persirengėliai. Brrr... Bet šiaip man patinka, kad artėja pavasaris, kad žiema jau traukiasi ir dienos ilgyn. 
Šventiškiausia šventė, iš visų užklupusių pastaruoju metu, man yra Vasario 16 d. - Lietuvos gimtadienis. Man patinka, kad į Lietuvą ateina mada valstybės šventes ne minėti, o švęsti. Pamenu, dar būdama paauglė klausdavau savęs, ar mes kada nors taip švęsime Vasario 16, Kovo 11 ar Liepos 6, kaip amerikiečiai švenčia Liepos 4? Pamažu prie to artėjame ir man smagu buvo kelti taurę vyno už Lietuvą. Darysiu tai kasmet :)
Kadangi daugiausiai pylos kliuvo užgavėnėms ir aš bijau, kad dabar jos supykusios sugrąžins atgal žiemą, dedu nerealių obuolinių blynų receptą. Nors žiemos varyti jau nebereikia, bet pasigaminti labai obuolinių blynų savaitgalio pusryčiams galima visada.

1 keptuvei (5-6 blynams) reikės:
1 didesnio ar 2 nedidelių obuolių;
1 kiaušinio;
6 šaukštų pieno;
2,5 šaukšto miltų;
mažo žiupsnelio kepimo miltelių;
cinamono, citrinos sulčių, cukraus (nebūtina);
aliejaus kepimui;
mėgstamos uogienės / jogurto / trintų uogų / pieno patiekimui.

Pirmiausia nuvalome obuolius. Juos nulupame, išimame sėklas ir kuo smulkiau supjaustome. Jeigu norisi, juos galima truputį pašlakstyti citrinos sultimis ir pagardinti cukrumi bei cinamonu.
Dubenyje išplakame kiaušinį, įmaišome pieną, miltus sumaišytus su kepimo milteliais ir sudedame obuolius. Tešla turi būti tiršta, 80-90 proc. jos turi sudaryti obuoliai.
Kaičiame keptuvę, pilame aliejaus, dedame po šaukštą tešlos kiekvienam blynui ir apkepame iš abiejų pusių. Aš valgiau su draugės gaminta braškių uogiene ir natūraliu graikišku jogurtu. Jėginiai blynai, jeigu šitą obuolyną dar galima vadinti blynais :)

 Susmulkintus obuolius galima parūgštinti, pasaldinti, paprieskoniuoti.

Tešla turi atrodyti maždaug taip.

 Tik įkėlusi nuotrauką pastebėjau, kad blynai užgavėniški, o lėkštė valentiniška.


Daug daug obuolių suklijuotų puria tešla.

Tai tokie pasiblyninimai šį kartą.
Skanaus ;)

2015 m. sausio 19 d., pirmadienis

Karštos obuolių sultys


Visiems kartais norisi, kad būtų jauku. Kai kuriems to norisi nuolatos - tai žmonės (dažniausiai moterys), kurių namai primena mielų niekučių parduotuvę, kurie dėvi tik labai gražias, labai minkštas ir būtinai kokiu nors piešiniu ar kutais dekoruotas kojines, kurių chalatai turi ausytes ant kapišono, kurių telefonų dėklai yra švelnios medžiagos arba vaizduojantys kokį nors gyvūną, kurių Kalėdinės eglės būna didžiausios, lemputės ryškiausios ir kurie pyksta, jei šeima visai nenori leisti vakaro prie išjungto televizoriaus, besifotografuodami židinio fone tobulai šventinei nuotraukai :) 
Aš visai ne tokia. Nejaučiu sentimentų mieliems niekučiams, nepirkinėju ir nekraunu ant lentynų statulėlių, neturiu drabužių su kutais, ausytėmis ir kitokiais pribambasais. Man nereikia rožinio Mapeto kailio automobilyje, megzto "drabužio" arbatos puodeliui ir privalomų fotografijų prie šimto kilometrų Kalėdinių lempučių. 
Gal aš klystu, bet man atrodo, kad dažniausiai šiais dalykais yra užsikrėtę rudeniniai ir žieminiai žmonės. Tai tie žmonės, kurie dievina šaltąjį metų laiką, romantizuoja miegančią gamtą ir yra šiek tiek linkę į melancholiją. Aš esu pavasarinis žmogus. Geriausiai jaučiuosi, kai pamatau, kad gamta jau bunda, kad jau ilgiau šviesu, saulė labiau šildo ir žibutės pro sniego plyšius kiša galvas. Tokiu metu jokio, mezginiais ir romantinėmis komedijomis patiuninguoto, jaukumo nereikia, tokiu metu reikia eiti, lėkti, gyventi, mylėti, atsidaryti automobilio langus, garsiai klausytis muzikos, anksti rytą bastytis po senamiestį ir pageidautina niekada neiti miegoti. 
Kaip bebūtų žiema neišvengiama, retkarčiais užklystantis jaukumo poreikis taip pat. Gal namuose šalta, gal norisi taikoje pabūti su pasauliu ar su tuo, su kuo neseniai žaibavai. Kai labai reikia sušilti ir "susijaukinti" save ir aplinką, verta pasiruošti tokias savybes turinčio gėrimo - karštų obuolių sulčių.

1 porcija:
+/- 200 ml natūralių obuolių sulčių;
+/- 40 ml viskio, brendžio ar žolelių trauktinės (galima ir be alkoholio);
pusės arba viso šaukštelio medaus (priklausomai nuo sulčių rūgštumo);
pusės nedidelio obuolio;
trupučio džiovintų prieskonių: cinamono, gvazdikėlių, kardamono, kvapiųjų ir juodųjų pipirų, imbiero, vanilės, apelsino žievelės;
1 cm nulupto šviežio imbiero;
1 giežinėlio citrinos.

Į prikaistuvį supilame sultis, dedame medų, su žievele ir sėklomis supjaustytą obuolį, citriną, imbierą, džiovintus prieskonius ir viską kaitiname ant nedidelės ugnies kol šiek tiek sušils. Tada įpilame viskio ir dar pakaitiname, bet neužverdame. Gėrimą su visais priedais supilame į karščiui atsparų puodelį ar taurę ir tiekiame iš karto.
Jeigu planuojate sultis pilti į termosą, jas nukoškite.

Prieskoniai, medus, vaisiai.

Taurė tobulų karštų obuolių sulčių.

Jaukumo Jums žiemoje ir ankstyvo pavasario!
Mua:*




2015 m. sausio 11 d., sekmadienis

Žmogus ir avokadas


Vakar vienas žmogus facebooke užvedė kalbą apie avokadus (dabar populiaru sakyti avokada, bet tikrai to nedarysiu, man šis vaisius yra JIS). Tai va, tas žmogus, ne šiaip kažkoks žmogus, su tuo žmogum aš gerus 4 metus kartu gyvenau ir labai gerai žinau jo virtuvės reikalus. Žmogus vegetaras. Žmogus valgo žuvį ir jūros gėrybes. Žmogus nėra iš tų nuvėsusių vegetarų, kurie visiems aiškina kažką apie lavonienas, užsidariusias čakras ir kitus vėjus. Žmogus nėra ir sveikuolis. Žmogus mielai geria vyną, alų, kartais ir ką nors stipresnio, žmogus mėgsta sūrį, karštus sumuštinius, kiaušinienę duonoje ir dar daugybę dalykų. Be to, kabinuosi sau laurus, kad išmokiau tą žmogų mėgti šaltibarščius!
Kai gyvenome kartu, žmogus beveik nesisukdavo prie viryklės, nebent išvirdavo kiaušinių šaltibarščiams, kokį pakelį grikių ar pan. Bet kai žmogus išsikraustė, prarado gaminančią kambariokę (o aš praradau nuolat indus išplaunančią kambariokę) ir apsigyveno su savo antra puse, tai pradėjo dažniau ir prie viryklės diriguoti. Valio! Vakar temoje apie avokadus mano buvusi kambariokė išpešė mano pažadą parašyti specialiai jai ir avokadui skirtą įrašą.
Tad šiandien vakarienei ir prapjoviau ant palangės nokusį avokadą. Valgiau jį keptą su krevetėmis ir skrebučiu. Šis patiekalas puikiai tinka ir pusryčiams.
Grill avokadas su krevetėmis:
1 normali arba 2 užkandžio dydžio porcijos:

1 sunokęs (nepernokęs) avokadas;
8 didelės virtos krevetės;
1 riekelė baltos, grūdėtos duonos (renkuosi su daigintais grūdais, be cukraus ir mielių);
2 skiltelės citrinos;
stambi jūros druska. šviežiai grūsti pipirai.

Krevetes galima kepti su kiautu arba nulupti paliekant tik uodegos galiuką. Jei nutariame lupti, tai pirmiausia tai ir padarome. Tada perpjauname avokadą aplink kaulą ir atidaliname dvi puses, smeigiame į kaulo šoną peilį ir jį ištraukiame iš avokado. Avokadą visada patogiausia pjaustyti, kol jis dar žievelėje, tad imame aštrų ploną peilį, dedame avokado pusę į delną ir gražiai išilgomis ir skersomis linijomis suraižome avokadą iki pat odelės (bet jos nepraduriant, nes susipjaustysit delną). Į įkaitintą grilinę keptuvę dedame per pusę perpjautą duonos riekelę, žievele į viršų guldome avokado puseles ir sudedame visas krevetes. Krevetes ir duoną manždaug po minutės apverčiame, o avokadas bus iškepęs, kai palietus jo žievelę aukščiausioje vietoje jausis šiluma. Traukiame viską iš keptuvės, dedame į lėkštė, pabarstome stambia jūros druska ir šviežiai grūstais pipirais, pašlakstome citrinos sultimis (arba įdedame citrinos gabaliuką šalia). Ir viskas, galima lapnoti.
Serviruojant būtinas ir šaukštelis, nes juo labai gražiai vienu judesiu išsiims visi avokado kubeliai iš žievelės (tereikia užkišti šaukštelį prie krašto ir apvažiuoti aplinkui visą žievelę.) Jeigu norisi, prieš valgant per skrebutį galima kelis kartus perbraukti česnako skiltele.
Taip pat turiu perspėti, kad šis patiekalas šaukte šaukiasi lengvo vyno šalia, tad jei gaminsite pusryčiams, kyla reali grėsmė pradėti gerti nuo ryto :) 

Šitaip va ir va kaip pjaustomas avokadas.

Kepa.

Dramatiškai raudona lėkštė labai tinka prie tokio smagaus maisto.

Tai tiek apie grill avokadus.
Martina, tikiuosi pažadą įvykdžiau!
Skanaus ir iki :)



2014 m. gruodžio 23 d., antradienis

Kalėdoms: mielinės bandelės keptos orkaitėje


Kalėdų medį aš kirtau*Tau vėl paskambint vėlavau*Ta žiema paslydęs pargriūnu*Išsisuku koją*All I want for Christmas - visokia tokia šventinių dainų mišrainė vis sukasi galvoje, netrukus mišrainės suksis ir bliūduose ir burnose :) Sportinis valgymas rytoj vakare neišvengiamas. O kad rytojus būtų ramesnis, šiandien kepiau mielines bandeles. Paprastai bandelių nekepu, o tuo labiau mielinių... Ir valgau jas labai retai. Bet gi šventės! Reikia sumerkti rankas į miltus ir užkvepinti namus kepiniais. Dalijuosi mielinių bandelių tešlos receptu, kurį radau lietuviškame tinklaraštyje pavadinimu "Taip norėjau".
Nebuvau visai rami, nes pamenu iš vaikystės močiutės ir mamos amžiną panikavimą per Kūčias, kad tešla nekyla, kad nesiminko, kad, kad, kad... Bet šis receptas puikus, paprastas, tešlos išeina daug, ji kyla taip sparčiai, kad nespėji mirksėti. Žodžiu, jeigu dar nekepėte bandelių, eikite kepti ir darykite kokius tik norite įdarus. Aš į vienas dėjau obuolienę ir viršų pabarsčiau ruduoju cukrumi, o į kitas pievagrybius pakepintus su svogūnu ir prieskoniais.

Daaaug tešlos (iškepiau apie 45 bandeles ir dar liko) išeis iš:
2 kiaušinių;
400 ml pieno;
55 g. šviežių mielių;
6 šaukštų augalinio aliejaus;
4 šaukštų cukraus;
1 arbatinio šaukštelio druskos;
800-900 g. miltų;
1 šaukštelio kepimo miltelių

Kiaušinius mušam į dubenį, beriam cukrų ir druską - išplakame. Pieną šiek tiek pašildome. Supilame pieną, sutrupiname mieles į kiaušinius ir plakame mikseriu į vientisą masę, įpilame šlakelį aliejaus. Imame maždaug 750 g. miltų, sumaišome su kepimo milteliais, palaipsniui beriame į tešlą ir maišome kol jau prireiks minkyti... Minkant gali tekti pridėti dar šiek tiek miltų, bet reikia nepersistengti, nes per daug miltų sukietintų tešlą. Prisiminkite, kad kuo ilgiau minkysite, tuo mažiau tešla lips prie rankų. Ji turi būti tąsi ir minkšta. Suminkius į vieną kamuolį, reikia paimti kitą dubenį, patepti jį aliejumi, dėti tešlą ir uždengti plėvele su keletu skylučių orui. Recepto originale siūloma tešlą kildinti šaldtuve, bet aš palikau kambario temperatūroje, po kelių valandų ji buvo išaugusi gal 3 kartus.
O tada pasiruošiame kokių tik norime įdarų, kočiojame tešlą, pjaustome dedame įdaro, užlipdome. Suformuotas bandeles dar reikėtų bent 30 min. palaikyti kambario temperatūroje, tada patepti kiaušiniu viršų ir kišti kepti į 200 laipsnių orkaitę. Kai bandelės gražiai parunda - traukiam lauk ir džiaugiamės.

45 bandelėms aš sunaudojau maždaug 300 ml indelį obuolienės ir grybų įdaro iš 400 g. pievagrybių ir vienos didelės svogūno galvos.

P. S. Bandeles geriausia dėti ant kepimo popieriaus, o ne tiesiai ant skardos, nes vienu kartu vis tiek visko neiškepsite ir tokiu būdu išvengsite kepimo indo valymo :) 

Bandelės ilsisi ir laukia kelionės į orkaitę.

Bandeles su obuoliene papuošiau ruduoju cukrumi

Bandelės su obuoliene pjūvis

Bandeles su grybais apibarsčiau sezamais

Bandelės su grybais pjūvis

Mano net eglutė šiemet su virtuve susijusi, puošybai panaudojau mamos jaunystės laikų kavos servizą :)

Tai jau tikrai paskutinis įrašas prieš šventes. Ramių Kūčių, linksmų Kalėdų ir puikių Naujųjų! Būkite laimingi :)

Myliu, bučiuoju
Gintarė






2014 m. gruodžio 17 d., trečiadienis

Gruodis, dovanos, darbai, džiaugsmai ir gera draugė, kuri man padaro valgyti


Aš esu kaip tas kelininkas, kurį kasmet žiema užklumpa netikėtai - mane visada netikėtai užklumpa šventės. Atrodo jau gruodžio pradžioje pradedu apie jas galvoti, pradedu dairytis papuošimų, dovanų ir kokio naujo drabužio sau, bet visada kalendoriui peršokus į gruodį laikas pasileidžia nežmonišku greičiu ir išaušus šventėms, kažkas būna neįgyvendinta. Kai kuriais metais esu visai nepasipuošusi savo namų, tiesa šventes praleidžiu pas tėvus ir ten viskas papuošta, bet vis tiek nei šis nei tas, kartais gruodžio 24 d. dar ieškau dovanų, o kartais, pavyzdžiui šiemet, taip ir lieku nežinodama, ką reikės apsirengti per šventes, nes laiko ką nors nusipirkti kol kas neatsirado.
Bet beveik visomis dovanomis jau pasirūpinau, tiesa, nei vienos nenupirkau parduotuvėje :) Daugumą užsakiau internetu, kitomis padės pasirūpinti draugai, dar šį tą atradau laiko pagaminti pati. Nors laiko ir labai trūksta, bet dovanas pagaminti visada labai smagu. Pažadu, kad kai visos jos jau bus išdalintos, parodysiu ir čia :) Dabar dar tik viena pasiekė adresatą, tad labai plačiai viešinti nesinori.
Pati jau irgi spėjau gauti Kalėdinių dovanų. Vieną, tiesa pasakius, pati sau pasidovanojau nuo buvusios kambariokės :) Vis dar gyvenu bute, kuriame kažkada gyvenome dviese ir netyčia radau iš už lentynos kyšantį kampą neaiškios medžiagėlės, patraukus pasirodė, kad tai labai graži ir labai miela mano kambariokės skarelė, atsiklaususi jos leidimo, pasidovanojau tą skarelę sau Kalėdų proga :) Štai koks bantuotas katinas esu dabar. Ačiū Martina:*


Taip pat vienas nuostabus Kalėdų Senelis ir jo žavi Snieguolė mane palepino galimybe pasižiūrėti naująjį filmą apie Arvydą Sabonį. Tai tikrai nereali dovana :) Visos kultūrinančios, turtinančios dvasiškai, suteikiančios žinių ir panašios dovanos yra nuostabios, todėl jeigu dar blaškotės ieškodami dovanų artimiesiems - tai drąsiai pirkite bilietus į filmą apie Sabonį. Savo trumpą nuomonę apie šį filmą rašiau Facebooke, tad čia nesiplėsiu. (Kas norite, paskaitykite čia)
Taigi šis gruodis kaip ir visi gruodžiai yra bėgimo, nespėjimo, galvojimo, pergalvojimo, darbų ir nenuveiktadienių mėnuo. Kaip bebūtų tai vis tiek labai geras mėnuo - laukia gražios šventės, seniai matyti draugai, naujieji metai, o tada jau truputis atokvėpio ir persijungimas į pavasario laukimą :) Nesu tikra, ar iki švenčių dar prisėsiu ką nors parašyti tinklaraštyje... Nepykite, jei taip įvyks. Net ir dabar nelabai turiu ką publikuoti, nes maistą dažniausiai man ruošia labai gera mano draugė - orkaitė. Be jos tikriausiai misčiau tik granatais. Bet kartais dar atrandu kelias minutes ir ką nors  iškomandiruoju į orkaitę. Ką gaminu dažniausiai? Turiu kelis 3 min. ruošimo ir keliolikos min. kepimo orkaitėje patiekalus, pvz.: sumetu į kepimo indą nevirtus makaronus, suverčiu smulkintų konservuotų pomidorų skardinę, užpilu grietinėlės įdedu prieskonių ir šiek tiek sūrio (guodos, džiugo, fetos - bet kokio), tada kišu į orkaitę ir po kokių 20 min. visa tai tampa tokiais visai neblogais apkeptais makaronais, arba suverčiu šaldytų daržovių pakelį, pabarstau prieskoniais ir užpilu kiaušinių-pieno plakiniu, po keliolikos minučių orkaitėje, atsitinka apkepas. Trečias toks budintis orkaitės receptas yra vištiena su daržovėmis, palyginus su kitais dviem, jis toks visai rimtas ir net negėda būtų juo svečius vaišinti, todėl rašau apie jį plačiau, gal pasinaudosite...

Vištiena su granatų sėklomis ir daržovėmis (3 porcijos).
Reikės:
3 vištienos file;
4 vidutinių bulvių;
2 morkų;
1/4 sunokusio granato vaisiaus;
3-4 skiltelių česnako;
aliejaus;
druskos;
pipirų;
čiobrelių;
raudonėlių;
citrinos;
maltos paprikos;
medaus.

Kiekvieną vištienos file padaliname į 2-3 juosteles. Apibarstome druska, pipirais, paprika, žolelėmis, pašlakstome citrina, alyvuogių aliejumi, medumi ir gerai įtriname. Bulves ir morkas nuskutame. Bulves pjauname į keturias dalis ir supjaustome storais kubeliais, morkas - viduriniais griežinėliais. Kepimo indą patemape aliejumi, sudedame vištieną ir šalia daržoves, daržoves iš viršaus dar pašlakstome aliejumi ir pabarstme druska, pipirais ir malta paprika, įmetame kelias neluptas česnako skilteles. Ant vištienos užberiame granato sėklas ir viską šauname į karštą orkaitę. Jeigu orkaitė kaista netolygiai gali reikėti kepimo eigoje viską pavartyti, pamaišyti... Po maždaug 20 min. viskas iškepę ir galima ragauti. Tai va taip mane maitina draugė orkaitė :)
Paprieskoniuojam vištieną.

Viskas kartu keliauja į orkaitę.

O iš orkaitės - į lėkštę.

O su lėkšte toliau prie kompiuterio, kur darbai darbai darbai :)

Tai toks eklektiškas pasipasakojimas apie gruodį, ačiū, kad užėjote.
Iki greito!
G.