Kiaušinienė, kuri norėjo būti pyragu

Visi kartais norime būti tuo, kuo nesame. Dažniausiai kirba mintys, kad galėtume būti gražesni, geresni, tvarkingesni, intelektualesni ar pan... Žodžiu, geresnė savo paties kopija. Bet vos tik pradedame kažką dirbtinai daryti kitaip nei visada, staiga imame ir nustembame, kaip netikėtai vėl viskas grįžo į savo vėžias ir naujieji įpročiai neprigijo :) Jums taip būna? Man pasitaiko...

Iš kitos pusės, man visada atrodė, kad aktoriaus profesija savo esme yra artimiausia žmogaus prigimčiai. Gal tai tik todėl, kad labai myliu teatrą ir kadais neišdrįsau su juo susieti gyvenimo... Bet turiu ir rimtesnį paaiškinimą: žmogui būdinga įeiti į vis naujus vaidmenis, keisti juos, matuotis, repetuoti ir žinoma už puikiai atliktą vaidmenį sulaukti šlovės. 

Pavyzdžiui užsirišusi prijuostę aš vaidinu šeimininkę. Tada viskas kepasi, verdasi, tvarkosi, valosi žymiai sėkmingiau, nei tai darant apsirėdžius kokia suknele su gilia iškirpte. Bet gi ir tos suknelės man patinka. Patinka raudonai lakuoti ilgi nagai, dailūs aukštakulniai, akis išryškinantis makiažas - tai labai reikalingas rekvizitas vaidinant nenaminės moters vaidmenį :) O kartais norisi pabūti pusiau berniuku ir tada labai gerai sportbačiai, dviratis, skardinė alaus prisėdus ant murzino lieptelio. Lyg ir visur ta pati aš, lyg ir visur jaučiuosi savame kailyje, bet visur lyg ir šiek tiek kita. Pastebėjote, kad jei žmogus užsiciklina ant vienos vienintelės  rolės, labai greitai kitiems jis tampa nuobodus ir atgrasus (argi ne todėl tiek daug neigiamų atsiliepimų apie supermamas, religinius fanatikus, mega-vegetarus ir pan.?) Panašiai yra ir su visa mūsų aplinka, daiktais, maistu. Ypač MAISTU! Jei, kad ir labai mėgstamą ir gerą produktą visada ruošime taip pat ir neleisime jam suvaidinti kokio įdomesnio vaidmens, jis labai greitai pasidarys nuobodus ir vengtinas. Todėl reikia leisti geriems produktams vaidinti įvairius, įsimintinus vaidmenis. Juk iš dalies nuo režisieriaus priklauso aktoriaus sėkmė.

Ilgoka įžanga įrašui apie kiaušinienę..? Suprantu, bet kad pliurpti man labai patinka, kentėkit. Trumpinuosi liežuvį ir skubiai pristatau labai gerą aktorių - kiaušinį. Aš mėgstu kiaušinius. Nedažnai juos valgau, ypač paprastai virtus ar keptus, bet tikrai mėgstu ir vertinu. Kiaušinis - geras, svarbus, pamatinis šaldytuvo gyventojas. Man ypač patinka jo gebėjimas būti tuo kuo reikia: standžiu kremu, skystu padažu, rišančia medžiaga ir pan. Todėl kai sugalvojau, kad atėjo laikas kepti kiaušinienę, peržvelgusi ką turiu ir ko norėčiau, sumakalavau visai rimtą pyragą (kiaušinienę). Tokį omleto brolį, kuris reikalauja nedaug darbo ir yra labai puošnus bei paklusnus improvizacijoms. Siūlyčiau jį gaminti sausio pirmosios vėlyviems pusryčiams arba savaigalio vakarienei su taure vyno.

Reikės:
Trapios tešlos (galima naudoti pirktinę šaldytą sluoksniuotą arba pasigaminti savo pagal šį receptą);
4 kiaušinių;

5 pievagrybių;

80 g. vytinto kumpio;

100 g. sūrio (guodos ar pan.);
4-5 šaukštų pieno;
žalumynų.

Nuvalytus ir plonai supjaustytus pievagrybius pakepiname sausoje keptuvėje kol nugaruoja skystis (kartais to nedarau, bet tada susitaikau su mintimi, kad kepinys bus skystesnės konsistencijos). Itin plonai pjaustytą kumpį suplėšome norimo dydžio juostelėmis, o sūrį sutarkuojame. Išklojame kepimo formą popieriumi, dedame tešlą ir į paruoštą pagrindą krauname grybus, sūrį ir kumpį. Kiaušinius išplakame su pienu ir supilame ten pat. Kišame į įkaitintą orkaitę (+/- 180 laipsnių) ir kepame apie pusvalandį, kol gražiai paskrus. Ištaukus galima ramiai pabarstyti žalumynais ir pasidengti stalą, nes pjauti geriau praašusį. Ir forma geriau laikosi ir skonis atsiskleidžia, kai pyragas yra drungnas.

Jeigu labai labai tingisi daryti tešlą arba nesinori pyrago, tai galima kiaušinių masę praturtinti keliais šaukštais miltų, į ją sudėti likusius produktus ir kepti orkaitėje arba keptuvėje puikų omletą, kuris jau neapsimetinės pyragu, bet ne ką prasčiau užpildys pilvą. 

Prie šio pyrago labai tinka šviežių daržovių salotos ir atšaldytas baltas vynas. Dabar žiūrėdama į nuotraukas, galvoju, kad gal gruboka buvo antraštėje tai pavadinti kiaušiniene... Bet vis tiek man visi sūrūs pyragai, kurių pagrindą sudaro kiaušinio plakinys yra šiek tiek kiaušinienės. Labai geros, karališkos, mandros, bet kiaušinienės :)
Tai tiek apie aktorius ir apie kiaušinius šiandien. Smagiai ir skaniai sutikite Naujuosius. Ir būkite kitais metais geriausia savo paties versija, atlikite savo gyvenimo rolę sėkmingai ir meistriškai - taip, kad nuolat lydėtų aplodismentai ir nestigtų gerbėjų. Susitiksime 2014 su naujais receptais ir pafilosofavimais!!!!
Mua į abu skruostus :)

Gintarė

Tai ne maistas - tai meilė. Pomidorų ir pelėsinio sūrio tarta.

Liaudies išmintis sako: "nobody needs cakes". Ir, kad ją velniai, ji teisi. Bet taip pat sako: "everybody needs love"! Todėl, jeigu pyragas, keksas, tortas, tarta, kišas ar kitas miltų ir kiaušinių stebuklas yra gabalėlis meilės, tada jos reikia visiems. Man taip pat!

Jei be saldžių tortų, pyragų ir pyragaičių, mano pasaulis tikrai nesugriūtų, tai be įvairių sūrių tartų, pyragų ir keksiukų, viena kita siena tikrai gerokai pabyrėtų. Man patinka gaminti ir valgyti sūrius pyragus. Jie greiti, paprasti, atviri fantazijai. Jie tinka pusryčiams, pietums, vakarienėms, piknikams, baliukams, pietums darbe, kelionėje ar belekur kitur.

Mano namuose - spintelių tuštėjimo metas. Likus savaitei iki algos, taip būna visada. Peržvelgusi šaldytuvo turinį, nusprendžiau, kad penktadienio pietums darbe reikia iškepti pyragą (tartą) su sūriu, bazilikais ir pomidorais. Viskas prasidėjo paprastai ir be didesnių užmojų, o gavosi tikras stebuklas. Ragaudama net prisimerkiau :) Prisiekiu, jei kam nors iškepsiu šį pyragą, žinokit, tai MEILĖ! 

Jau dabar skaudu dėl to, kad rytoj pietaudama negalėsiu užgerti jo taure balto atvėsinto vyno... ach...

Receptas:

Tešla.

150 g. šalto sviesto;

6 šaukštai miltų;

kiaušinis;

3 šaukštai vandens;

žiupsnis druskos, žiupsnis cukraus, pusė šaukštelio kepimo miltelių.

Sviestą supjaustytą gabaliukais metame į elektrinį smulkintuvą, supilame miltus su druska, cukrumi ir kepimo milteliais ir padarome wrum wrum, kad viskas virstų trupiniais (galima tai daryti ir rankomis - sėkmės). Tada išplakame kiaušinį su vandeniu ir užpilame ant trupinių. Viską greitai suminkome (nereikia ilgai terliotis, nes sviestas tirps ir kils pagunda be saiko privaryti miltų). Kišame tešlą į šaldymo kamerą. Palaikome šiek tiek ir išėmę iškočiojame pagal formą, kurioje kepsime.

Įdaras.

apie 20 vyšninių pomidorų;

4-5 puselės džiovintų pomidorų aliejuje;

80 g. sūrio su mėlynuoju pelėsiu;

50 g. kietojo sūrio;

saujos šviežių bazilikų lapelių;

2 kiaušinių;

pusės stiklinės pieno;

poros šaukštų jogurto arba liesos grietinės;

pipirų, druskos.

Pomidorus ir bazilikus nuplauname ir nusausiname. Nedideliais gabalėliais supjaustome saulėje džiovintus pomidorus ir pelėsinį sūrį. Kietąjį sūrį smulkiai sutarkuojame. Kiaušinius stipriai suplakame su pienu, jogurtu, šviežiai grūstais pipirais ir žiupsneliu druskos.

Ant tartos dugno išdėliojame vienus ir kitus pomidorus, pelėsinį sūrį, apiberiame tarkuotu sūriu. Užpilame kiaušinio plakiniu, pamėtome baziliko lapelių (pusę pasiliekame, nes valgant norėsis ir šviežių užsidėti). Kišame į įkaitintą orkaitę ir kepame apie pusvalandį. Pyragas gražiai pasipūs, paskrus ir pakvips.
Viskas, traukiame lauk ir ragaujame. Pjauti reikėtų praėjus bent kelioms minutėms po ištraukimo, o geriau lukterėti kol bus tik drungnas, nes šiaip ar taip perkandę sveiką karštą pomidoriuką rizikuojate savo gomuriu. 

 Sudėjusi įdarą, dar šiek tiek pabarsčiau šviežiai grūstų įvairių rūšių pipirų.

 Pomidorai ir sūriai - kvepia Italija.

Jeigu kiaušiniai labai maži, reikės trijų :)

Nereikia, kad plakinys viską apsemtų, kai kyšo pomidorų pakaušiai gražiau.

Prieš kišdama į orkaitę, nupjausčiau nuo kraštų tešlos perteklių. Įmečiau į kamerą - laukit kito recepto :)

Iškepė.

Deja, su nuotraukų kokybe vis dar pykstuosi, nes gaminu vakarais, kai apšvietimas ne draugas.

Juk sakiau, tai meilė!

Nors pyragiuką ištraukiau iš orkaitės gal pusę devynių vakaro, nesusilaikiau ir šitą gabalėlį iš nuotaukos sukapojau. Ups... Šiltas jis tikrai tobulo skonio.  Puikiai groja trapi tešla, pomidorų rūgštelė, sūrio sodrumas, pieno švelnumas ir bazilikų aromatas. Nebūtų gėda net pačiam garbingiausiam svečiui duoti. Ant viršaus dar būtų galima kokio vytinto kumpio roželę susukti, kad jau galutinai pritrenktų ir neleistų atitokti.
Rytoj žinosiu ar skanus ir šaltas, bet jau dabar beveik neabejoju tuo. 
Juk tai ne maistas - tai meilė. :)

Myliu. Bučiuoju. Labanakt.
Gintarė

Tuno ir varškės pyragas

Bent pirmąją tinklaraščio gyvenimo dieną reikia pažadus ištesėti, tad skubu ir pirmą receptą publikuoti. Jei nuoširdžiai, šįvakar švelniai išsigandau... "Gintarinėj virtuvėlėj" gyvuoja dar tik kelias valandas, o jau septyniasdešimt peržiūrų. Uuuups... Iš karto puola mintys - ir ką dabar aš protingo galiu pasakyti tokiam būriui???
Tikrai išrinkti pirmą receptą sunku, svarsčiau ar jis turėtų būti labai naujas, ar kaip tik laiko patikrintas, būtinai mano sukurtas ar koks nors nuskaitytas, nusiragautas iš kitų ir patobulintas...
Pažadėjau sau nepublikuoti neištobulintų, gerai nepatikrintų ir bent kelių žmonių neįvertintų patiekalų receptų.
Todėl debiutantu pasirinkau Tuno ir varškės pyragą. Nes daug kartų bandytas ir niekada nenuvylęs, nes derinį sugalvojau pati iš to kas buvo šaldytuve, nes keistas, bet nepaliekantis abejingų, taip pat labai paslankus įvairioms produktų variacijoms.
Tiesa, jis jau seniai guli mano Facebooke, bet naujų receptų dar bus daug daug ateityje, o pradžiai dalinuosi senu, geru, patikrintu ir gal kiek pamirštu :)

Dėmesio, receptas:

400 g šviežios arba šaldytos sluoksniuotos tešlos (ateityje bus naminės receptas)

10 g sviesto

3 kiaušiniai

400g varškės

indelis koncervuoto tuno aliejuje

2 saujos špinatų

3 skiltelės česnako

2 šaukštai pomidorų padažo

sauja tarkuoto fermentinio sūrio

5 griežinėliai pomidoro

prieskonių

Pirmiausia reikia išardomą kepimo formą patepti sviestu. Iškočioti tešlą ir įkloti į formą (kraštai turi likti nemaži, kad būtų galima vėliau užlenkti ant viršaus).

PIRMAS ĮDARO SLUOKSNIS:

Tuną nusausinti, patrinti šakute, sudėti pomidorų padažą (tobulai tinka padažas su figomis arba paprasta pomidorų pasta), suberti didesnę pusę tarkuoto sūrio. Tada viską sumaišyti ir paskirstyti ant tešlos.

ANTRAS ĮDARO SLUOKSNIS:

Išplakti 2 kiaušinius ir supilti į varškę. Česnaką sutrinti, špinatus nuplikyti, pasmulkinti ir viską sudėti į varškę, įberti druskos, pipirų, žolelių - viską sutrinti su blenderiu iki vientisos žalsvos masės.  Masę sukrėsti ant pirmojo sluoksnio, paskirstyti lygiai, įspausti pomidorų riekeles (tikrai nebūtinos, bet man patinka), užberti likusį sūrį ir  gražiai aplankstyti tešlos kraštus ant viršaus. Išplakti 1 kiaušinį, juo aptepti pyrago viršų ir kepti apie 30-45 min., kol bus gražiai rusvas.

Ištraukus palikti truputį pailsėti, ir pjaustyti praaušusį.

Puikiai tinka prie vyno :) O mano patirtis rodo, kad labai gerai pakeičia gimtadienio tortą nemėgstantiems saldžiai.

Valioooo pirmasis receptas Gintarinėj virtuvėlėj publikuotas :)

Labanakt Meino princai ir Naujosios Anglijos karaliai.

Gintarė iš Gintarinės virtuvėlės