Rodomi pranešimai su žymėmis Jautiena. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis Jautiena. Rodyti visus pranešimus

2017 m. sausio 18 d., trečiadienis

Klasikinė lazanija


Kartais aš visai nenoriu virtuvėje džiazuoti ir gaminu neimprovizuodama. Juk yra daugybė patiekalų, kurių receptai tokie seni ir tokie geri, kad jiems nieko daugiau ir nereikia, tik imti ir pagaminti. 
Lazaniją mėgstu įvairią, nors ir gaminu nedažnai... Mėgstu vegetarišką, mėgstu praturtintą česnakine varške ar keturiais sūriais, bet vis dėlto lazanijų lazanija yra ta tikroji ir vienintelė - klasikinė, su ilgai troškinta malta mėsa, bešamelio padažu ir sluoksniu sūrio. Tokia, kokią labiausiai mėgsta katinas Garfildas ir viso pasaulio italų virtuvės fanai :)
Nors atrodytų nėra čia apie ką rašyti, visi ir taip moka pagaminti tradicinę lazaniją, vis dėlto parašysiu, nes šis patiekalas turi tiek daug variacijų, kad klasikinis receptas neretai pasimeta jų jūroje. Taigi, Jūsų dėmesiui, klasikinė lazanija!

Reikės:
200 g džiovintų lazanijos lakštų;
Tarkuoto puskiečio sūrio (maždaug saują)

Mėsos padažui:
400 g maltos jautienos;
3 skiltelių česnako;
1 morkos;
1 svogūno;
šlakelio raudono vyno (nebūtinai);
400 g konservuotų smulkintų pomidorų be odelių;
cukraus, druskos, pipirų, žolelių pagal skonį;
aliejaus kepimui.
Bešamelio padažui:
šaukšto sviesto;
3 šaukštų miltų;
pieno (apie stiklinę);
muskato riešuto;
druskos.

Pirmiausia reikia pasiruošti mėsos padažą (galima net ir iš vakaro). Dalimis karštoje keptuvėje su trupučiu aliejaus apskrudiname maltą mėsą (aš iš anksto ją pagardinu druska ir pipirais, bet nebūtina) ir atidedame į šalį. Tada keptuvėje pakepiname morkas ir svogūnus, česnaką, šiems apkepus, sumažiname ugnį, atgal sudedame mėsą, supilame pomidorus, dedame prieskonių, gerai išmaišome ir paliekame troškintis ant silpnos ugnies apie 1 val.

Bešamelio padažui užkaičiame prikaistuvį ir jame ištirpiname sviestą, suberiame miltus ir pamaišome, kol masė taps vientisa, nuolat plakant šluotele pilame pieną ir palaukiame kol padažas sutirštės, pagardiname trupučiu druskos ir muskato riešuto.

Sūrį sutarkuojame.

Imame kepimo indą, ant dugno dedame šiek tiek mėsos padažo, tada lazanijos lakštus, tada vėl mėsos padažo, tada baltojo padažo ir vėl lakštus. Taip susluoksniuojame kelis sluoksnius, paskutinysis turi būti padažo. Tuomet apibarstome sūriu ir šauname į orkaitę maždaug 30 min.

(Priminimas: lazanijos lakštų apvirti nereikia, jie suminkštės nuo padažų, tad pastarųjų negailėkit; pirmas ir paskutinis sluoksnis turi būti PADAŽAS, jei uždėsite lakštą, skardos dugne arba ant viršaus, jis suskrus ir bus sunkiai įkandamas.) 

Padažų gamyba.

Lazanijos sluoksniavimas.

Iškepė! Viršų mėgstu apibarstyti šviežiais žalumynais, šį kartą, turėjau tik krapų..

Jos didenybė Lazanija!

Tiek apie klasikinę lazaniją šiam kartui :)
Ikisusi!





2015 m. spalio 27 d., antradienis

Beef Stroganoff pagal Jamie Oliver


Stroganovo jautiena arba befstrogenas, arba Beef Stroganoff yra vienas iš tų komfortiškų patiekalų, kuriais norisi mėgautis lietingą dieną jaukiuose namuose. Šio patiekalo variacijų yra daugybė ir labai juokinga būna, kai kokios dvi tetutės kone kimba viena kitai į plaukus, nes kiekviena žino "tą tikrąjį" receptą. O man, tiesa pasakius, tikrojo ir nereikia, mane labai sužavėjo Jamie variacija šia tema. Kaip ir visi Jamie patiekalai šis yra iš "no nonsense" serijos - galima gaminti užsimerkus. Be to jis pagaminamas per 15 min. ir turi cinkelį - marinuotus agurkėlius ir svogūnus.
Taip gaminti jautieną bandžiau pirmą kartą, bet tikrai gaminsiu vėl ir vėl, kai tik norėsis tokio tikro, šilto, naminio, komfortiško maisto. Prie šio patiekalo puikiai tinka bulvių košė, gruzdintos bulvytės, makaronai, ryžiai arba polenta.
Kaip gamina Jamie, galite pažiūrėti čia.

2 porcijoms reikės:
+/- 200 g brandintos jautienos nugarinės;
4 mažų marinuotų agurkėlių;
nedidelio svogūno;
poros saujų pjaustytų pievagrybių;
aliejaus;
druskos, pipirų, maltos paprikos miltelių;
poros šaukštų 10 proc. riebumo grietinės arba natūralaus jogurto;
skiltelės česnako;
žalumynų.
(Jamie naudojo dar truputį pieno ir brendžio, aš ne)

Jautieną supjaustom nedidelėmis juostelėmis, agurkus griežinėliais, svogūnus plunksnelėmis. Agurkus sumaišome su svogūnais, užpilame agurkų marinatu, pamaigome ir paliekame. Jautieną pabarstome druska, pipirais, paprika ir patriname visus gabalėlius. Įkaitiname keptuvėje truputį aliejaus, metame grybus ir juos paskrudiname, įberiame druskos, pipirų, įspaudžiame česnako, tada nusunkiame 3/4 svogūnų agurkų mišinio ir dedame prie grybų, viską kartu pakepame dar kelias minutes. Atidedame šį mišinį į šalį, o į keptuvę vėl įpilame truputį aliejaus ir ant didelės ugnies pakepiname jautienos juosteles (jei turit noro ir drąsos pabaigoje įpilkit brendžio ir jį padekit). Tada į keptuvę su jautiena sugrąžiname jau pakeptą grybų, agurkų, svogūnų mišinį ir viską permaišome, dedame grietinės, patroškiname šiek tiek ant sumažintos ugnies, jei reikia, įberiame daugiau prieskonių ir viskas. Išjungiame, užberiame likusius nekeptus svogūnus ir agurkus, paskaninam šviežiom žolelėm ir tuojau pat tiekiame. Žiauriai skanu!


Per 15 min. spėjau ne tik pagaminti patiekalą, bet ir užfiksuoti eigą. Myliu tave, Jamie!


Tobuliausias garnyras man čia būtų glotni bulvių košė arba polenta. Bet dėl vienos porcijos tingėjau žaist, tai suėjo ir fri. 

Šis patiekalas tikras stebuklas: minkštutė, švelni mėsa, skoniu turtingi agurkėliai ir svogūnai, kremiškas padažas - pasaka ne kitaip. Ir tikrai rekomenduoju pabandyti gaminti būtent taip kaip rašoma recepte, net jei labai baisu atrodys kept agurkus, arba į baigtą befstrogeną įdėt žalių svogūnų, arba labai knietės įmest pomidorų padažo... Vis tiek darykit taip kaip siūlo Jamie, nes tas šmikis žino ką daro!

Skanaus ;)
Ikisusi...





2015 m. spalio 20 d., antradienis

Griebiam jautį už ragų arba jautienos steikas namų sąlygom


Nori gero jautienos steiko? Tokio ryškiai rausvo, drėgno ir minkšto? Taip taip, tam reikia brangios jautienos, geriausia tokios marmurinės, sausai brandintos, tokios, kurios įsigyti gali ne bet kur, o dar būtų gerai tikras dūmas, karštos žarijos ir geros grotelės. Bet kai viso to nėra, nereiškia, kad ir kepsnio nebus. Prekybos centruose yra šlapiai brandintos jautienos - ji neverčia iš koto, bet yra nebloga, o dar kai papuola akcija ir kilogramo kaina nukrinta iki 8 eur, tai jau ir visai linksma pasidaro :)
Kepsniui tinka tik brandinta mėsa. O su ja daug žaisti ir nereikia. Todėl ir recepto nebus, tik šioks toks apibūdinimas, kaip išsikepti mėsą. Imam grill kepuvę, atpjaunam porą riekelių nugarinės (apie 2 cm storio), paglostom jas, paplojam delnu, apšlakstom alyvuogių aliejumi, druska ir šviežiai grūstais pipirais iš abiejų pusių. Keptuvę labai labai stipriai įkaitinam ir dedam mėsą kepti. Truputį paspaudom, kad visu plotu glaustųsi prie keptuvės. Verčiam kepsnį 1 kartą. Jei norim labai rausvo kepam po 2 min iš abiejų pusių, jei mažiau rausvo po 3-4 ar net 5 min kiekvienai pusei (kuo ilgiau keps mėsa, tuo kietesnė darysis). Tada išimam, dedam į nedidelį uždengiamą indelį, sandariai uždarom ir palaikom dar geras 7-8 min. Viskas. Traukiam. Pjaustom. Dedam prie salotų, ant sumuštinio ar kur tik norisi ir kremtam. Klasika ant tokio kepsnio uždėti gabalėlį česnakinio sviestuko, bet aš valgiau vakarienei tai papildomų kalorijų nenorėjau. Taip pat galima jau iškepusią mėsą pavolioti į alyvuogių aliejaus, druskos, žolelių ir česnako padažiuką - taip mėgsta daryti Jamie. 
Jei jau paminėjau Jamie, tai turiu pasakyti, kad man liko dar geras šmotas šios jautienos ir galvoje varpais skambina Jamie Oliver su savo įspūdinga beef Stroganoff variacija. Jei  ją išbandysiu, būtinai pasidalinsiu čia ;)
Mėsa rudenį yra gerai!


Virtuvės apšvietimas saulei nusileidus kalba pats už save :( 


Paprieskoniuojam, iškepam, palaikom, pjaunam.


Šiek tiek salotų ir granatas - labai tiko. Granatą lukštenau virš lėkštės, todėl mėsa ir salotos gavo šiek tiek rūgštokų jo sulčių - buvo labai gerai.

Tokie tat jaučio reikalai.
Ačiū, kad skaitėt ir iki greito! ;)


2014 m. liepos 19 d., šeštadienis

Mėsa ir taškas. Jautienos kulninės troškinys


Kartais (visada) gyvenimas yra paprastas kaip du x du. Kol nepradedame giliai kapstyti ir visaip išvedžioti, aiškiai matome kur gėris, kur blogis, kur norai, kur prievolės, kur smagu, kur nelabai... Atsidariusi Gintarinę virtuvėlę galvojau apie ką turėtų būti tekstas: apie nepateisinamą toleranciją šaudantiems į lėktuvus? apie vasarą? apie žmones? apie jautieną? apie lietuvių (kiauliaėdžių) ir lotynų amerikiečių (jaučiaėdžių) skirtumus?... 
O gal apie nieką? Pastaruoju metu rašau labai daug, tie laikai kai sakiau, kad daug rašau, dabar man atrodo kaip laikai iš viso be rašymo :) Todėl ilgo teksto nebarbensiu. Jūs gi ir taip viską žinote. Ir jums nereikia sakyti, kad jautieną valgyti sveika ir labai skanu ir kad pats metas atsikratyti kvailų mitų apie neįkandamą mėsą. Kažkadaise juk ir vištos buvo "balerinos", kurios be kelių valandų greitpuodyje buvo nevalgomos ir ką? Laikai pasikeitė, pilnos parduotuvės kokybiškos mėsos, tereikia pasižiūrėti, pasidomėti ir neieškoti pačio pigiausio varianto. 
Jautieną dažniausiai perku brandintą. Nusiperku nedidelį gabalėlį išpjovos ir man jos karpačams užtenka gana ilgam. Tačiau šį kartą akį patraukė labai graži iš Airijos atkeliavusi kulninė. Nusipirkau vieną gabalą, greitai apskrudinau ant grilinės keptuvės ir palikau ilgam troškintis su daržovėmis. Jautiena subyrėjo į gražius gabaliukus ir išėjo puikus  troškinys. Gal ir ne visai vasariškas maistas, bet labai geras tuo, kad nereikia vargti gamybos procese. Toks iš tiesų paprastas, bet geras ir gražus - kaip gyvenimas - patiekalas.

Jam reikės:
1 gabalo atvėsintos jautienos kulninės su kaulu;
4-5 skiltelių česnako;
maltos džiovintos paprikos;
šviežiai grūstų įv. pipirų;
alyvuogių aliejaus;
200 ml sauso vyno (geriau raudono, bet tiks ir baltas, ir net sultys rūgštesnės tiks);
250 g. konservuotų luptų pomidorų savo sultyse;
poros saujų daržovių (naudojau baby carrots, jaunus svogūnus, šiek tiek briuselių, bet tinka ir kitokios);
balzaminio acto, prieskonių, citrinos...

Sutriname grūstuvėje pipirų, česnako (2 skiltelės), druskos, paprikos ir alyvuogių aliejaus košelę, ja patriname mėsą. Įkaitiname sausą grilinę keptuvę ir apkepame mėsą iš abiejų pusių po kelias minutes. Imame puodą, dedame daržoves: česnakus, morkas, svogūnus, briuselius (ar ką tik norite), pilame vyną, pomidorus iš skardinės, dedame mėsą ir dapilame vandens tiek, kad skysčio būtų per kelis pirštus virš produktų. Iš karto dedu ir prieskonių, kad produktai jų geriau įsigertų: druskos, balzaminio acto, cukraus ir pan. Viską ant mažos ugnies troškiname mažiausiai 1,5 val. Kai mėsa subyra į atskirus gabaliukus, o skystis nugaruoja ir sutirštėja, tada galima ragauti, įdėti dar prieskonių, jei trūksta (turėkite po ranka druskos, pipirų, cukraus ir citrinos). Viskas, tiekiame troškinį su čebata, bulvių koše, polenta, makaronais ar kuo tik norisi. 

 Paprieskoniuota mėsa.

 Apskrudinimas.

 Kelionė į puodą pas draugus.

Lėkštėje.
O pabaigai trumpa pastraipa apie pasaulį, tokį koks kartais mums atsitinka, ir tokį, iš kurio geriau kuo greičiau pareiti namo:
"Aš buvau (siur)realiam pasauly, kur laikrodžiai varvėjo nuo sienų. Ten gyveno vienaakiai ir vienarankiai - ne viską matantys, ne viską galintys... Kai kurie jų atrodė liūdni, kiti gerai nusiteikę, bet kodėl nežinau - nesupratau jų kalbos. Manding, jie ir vieni kitų nesuprato, nors kalbėjo labai panašiai. Ten buvo būtybių keistesnių už visas kitas, jos neturėjo kojų, jos neturėjo rankų, jos neturėjo veidų ir lyties, nežinia ar turėjo sielas, gali būti, kad laikė jas lentynose po varvančiais laikrodžiais. Tos būtybės savo beformius kūnus vilko stačiais laiptais ten, kur sudėtos nematomos karūnos ir pasiekusios jas matavosi. Ten nebuvo veidrodžių, o jos ir neturėjo akių, todėl nežinojo ar tinka karūnos. Jos gali tai įsivaizduoti, - pamaniau, bet kažin, o kur jų vaizduotė? Ar pasaulyje, kuriame sienomis varva laikrodžiai, dėl nematomų karūnų žūva kiklopai, o vienos rankos netgi per daug, dar gali egzistuoti vaizduotė? Jei ji kada ten ir buvo užklydusi, tai arba per 3 žmonių sekundes spėjo pabėgti, arba liko įstrigusi. Jos jaunos kojos įklimpo koridorių smaloje, o akys daugiau niekada nepamatė žydinčių pievų tik amžinybėn nusidriekusią maltos kavos dykumą. Be pievų vaizduotė negyvena. Ar ji ištrūko per 3 žmonių sekundes??? Nei gyvos, nei mirusios aš jos ten nemačiau. O buvau ten ilgai... Buvau (siur)realiam pasauly, kur nuo sienų varvėjo laikrodžiai. Aš šiandien labai pavargau."


Tai tiek šiai dienai :)
Ikisusi.
G.