Visa višta ant grotelių? Lengvai!

Grilio sezonas jau šuoliais įsibėgėjo, birželis įpusėjęs ir šašlykų, dešrelių, kepsnių iškeptų ant žarijų jau pavalgyta ne kartą ir ne du. Kita vertus prieš akis dar daugiau nei du mėnesiai vasaros ir savaime aišku mėsos kepimas lauke kartosis dar ne sykį. 

Yra žmonių, kurie valgo tik šašlykus, tik iš kiaulienos ir ruoštus tik pagal vieną receptą - tokiems turbūt paprasčiau, jie visada žino ką uždės ant įkaitusių žarijų. Bet aš toli gražu ne tokia. Man nuolat reikia bandyti, atrasti, kurti. Kai paskutinį kartą ant grotelių dėjau vištų sparnelius, į galvą sugrįžo prieš kelis metus atrasta, o paskui užmiršta idėja - visos vištos kepimas ant grotelių. Žinau, kad šiuolaikiniai griliai labai mandri, turi dangčius, kaminus, rūkymo ir kitokias funkcijas ir tokiuose iškepti visą paukštį yra vieni niekai, tačiau aš tokio grilio neturiu, o ir nelabai noriu turėti. Aš visą vištą pasiryžau iškepti ant paprasčiausios šašlykinės, naudodama standartines suspaudžiamas kepimo groteles. Ir žinote - tai visai lengva! Gal net lengviau nei kokybiškai iškepti tuos pačius sparnelius ar kokias blauzdeles. O be to visa višta iškepta ant grotelių ir atrodo įspūdingiau, todėl labai tinka vasaros šventėms. 

Mano patirtis byloja, kad kepimui ant grotelių vištieną geriau marinuoti šlapiai, t. y. trinti ne sausai sumaišytais prieskoniais, o skystesniu marinatu. Tokio marinato pagrindu galima imti kefyrą. jogurtą ar net majonezą, jei nieko kito nerandate šaldytuve. Šlapiai marinuota vištiena iškepta ant žarijų būna kur kas sultingesnė, nei marinuota sausai. Todėl receptai, kurie tinka vištienai kepti orkaitėje ar keptuvėje, ne visada tiks griliui. Bet jei esate kitos nuomonės, drąsiai bandykite ir marinuokite mėsą taip kaip jums patinka, manau, bus taip pat gerai :)

Reikės:
1 viščiuko broilerio (ėmiau apie 2 kg svorio);

Marinatui:
2 šaukštų jogurto arba kefyro;
1 šaukšto majonezo;
1 arbatinio šaukštelio garstyčių;
2 skiltelių česnako;
trupučio citrinos sulčių;
mėgstamų prieskoninių žolelių ar prieskonių mišinio, druskos, pipirų;
Glazūrai:
2 šaukštų trintų spanguolių su cukrum (spanguolių uogienės);
Pusės šaukšto pomidorų padažo;
Šlakelio sojos padažo.

Pirmiausia reikia nuplauti ir nusausinti vištą, nuvalyti odą, užsilikusias padaigas ir pan. Tada pasiėmus ploną, labai aštrų peilį vištą iškaulinti paliekant tik sparnelių kauliukus. Vištą iškaulinti nėra labai sunku, pasidėjus ją priešais save, krūtine į viršų reikia padaryti išilginį pjūvį, per visą paukštį nuo krūtinėlės viršaus, tada išilginiais judesiais pjauti palei kaulą, atskiriant krūtinėlę nuo kaulų, priartėjus prie petukų, perlaužti sąnarius ir pjauti toliau, taip pat atskirti šlaunų kaulus per sąnarį, tai padarius, karkasas lieka tik prie nugarėlės, atsargiai jį keliant ir pjaunant peiliu palei stuburą atskiriama nugara ir išimamas karkasas. Pašalinus vištos karkasą, peiliu nustumdoma mėsa nuo petukų ir šlaunelių kaulų ir išlaužus sąnarius šie kaulai išimami, blauzdelių kaulai pašalinami apipjovus peiliu aplink apatinį sąnarį ir kaulą ištraukus. Jeigu vis dėlto labai baisu imtis kaulinti paukštį arba iš aprašymo neaišku kaip tai padaryti, verta pažiūrėti vieną kitą video youtube (How to debone a whole chicken).
Iškaulinus ir ištiesus paukštį, matosi, kad jo storis labai nevienodas, nugaroje tik plona oda, o šonuose stora krūtinėlė, todėl krūtinėlę reikia įpjauti iki pusės iš šono ir jos dalį atversti ant nugaros (žr. nuotrauką). Iškaulinus vištą ir paskirsčiųs jos storį, belieka pamarinuoti. Marinatas gaminamas sumaišius visus nurodytus ingridientus. Juo įtrinama višta iš abiejų pusių ir paliekama bent kelioms valandoms šaldytuve.
Vėliau vištą ištiesiame ant grotelių, suspaudžiame ir kepame ant lapuočių malkų žarijų apie 30 min. Kepimo pabaigoje aptepame glazūra pagaminta ir sumaišytos spanguolių uogienės, pomidorų padažo ir sojos. Tiekiame su mėgstamomis daržovėmis.

Štai taip turi atrodyti iškaulinta ir suvienodinto storio (atverčiant dalį krūtinėlės nuo šonų į centrą) višta.

Marinatas.

Šašlykinė ir geros, sausos, lapuočių malkos.

Garnyrui rinkomės šviežiai paraugtus agurkėlius, ridikėlius, salotas, pomidorus ir duoną su kanapių sėklomis.

Ištiesus vištą ant grotelių ir ją suspaudus, visas didkepsnis tampa vos kelių centimetrų storio, todėl bijoti, kad mėsa gali neiškepti nėra pagrindo.

Kita pusė.

Višta iškepė! 

Kai kaulų nebėra supjaustyti paukštį gražiomis porcijomis labai lengva.

Taigi galiu drąsiai teigti, kad iškepti visą vištą ant grotelių yra labai lengva. Tik pirmyn!
Skanaus :)

G.

Gražuolė vasara + tobulų šašlykų receptas

Viskas, vasara prasideda! Dabar jau bus tik kvepiantys žiedai, žalios pievos, mėlyni ežerai, smėlėtos kojos, braškių pintinėlės, vakarai prie laužo, lietūs su perkūnija, žvaigždėtos naktys ir gausybė kitų vasarinių džiaugsmų, kurie per kelis mėnesius prasisuks tokiu greičiu, kad atėjus rugsėjui, reikės  prustiškai vartyti kalendorių, prarasto laiko beieškant. 

Vasara mitybos prasme yra tikras fejerverkas, nes staigiai ir gausiai pasipila daugybė pasiilgtų dalykų. Žinoma, visi labai ilgisi šviežių, ką tik pievoje surinktų uogų ir kvapnių vietinių daržovių, bet prisipažinkim, ne mažiau norisi pajusti ir tą viliojantį ant laužo kepamos mėsos kvapą. Pastebėjote, pirmaisiais šiltais gegužės savaitgaliais ištisi miestai ir miesteliai pakvimpa kepamais šašlykais. Aš kiekvieną vasarą paruošiu ne vieną kilogramą šašlykų, bet niekada nepublikavau savojo recepto... Kodėl? Galbūt todėl, kad kiekvienas turi tą SAVO, patį geriausią ir teisingiausią receptą ir dažnas netgi puola ginčytis ir brukti savas teorijas: "be svogūnų - ne šašlykas", "reikia marinuoti 4 dienas", "būtinai dedu majonezo", "mėsą reik supjaustyt smulkiau" ir bla bla bla....

Man šašlykas visų pirma yra gera mėsa. Kokybiška kiaulienos sprandinė ir taškas. O paskui viskas paprasta - jokių marmaliūzių, tik geri prieskoniai, aukštos kokybės aliejus, citrina ir jokios druskos iki pat kepimo! Dar, žinoma, labai svarbu kokybiškos žarijos, litrai degaus skysčio tikrai netinka, kaip ir viltis sudeginus 3 šapaliukus iškepti 5 iešmus mėsos :) Žarijų turi būti daug, jos turi būti kaitrios ir geriausia iš sudegusių beržo malkų, o ne iš prekybcentrinių anglių... 

Viskas paprasta. Dviračio išradinėti nereikia. Tik gaminti, kepti ir mėgautis gražuole vasara!

Reikės:

1 kg kiaulienos sprandinės;
3 skiltelių česnako;
1/2 citrinos;
4 šaukštų aukštos kokybės alyvuogių aliejaus;
šaukštelio šviežiai grūstų pipirų;
šaukštelio maltos saldžiosios paprikos;
po žiupsnį kumino, raudonėlio, svogūnų ir aitriųjų paprikų dribsnių (kartais atskirus prieskonius pakeičiu šaukštu Santa Maria aštrių mėsos prieskonių mišinio);

kelių žiupsnelių druskos.

Mėsą nuplauname šaltu vandeniu ir nusausiname, supjaustome nemažais gabalais, užspaudžiame citrinos sultis, česnaką, pašlakstome aliejumi ir sudedame likusius prieskonius (išskyrus druską), viską labai gerai išmaigome rankomis ir paliekame marinuotis per naktį. Prieš veriant šašlykus ant iešmų, negausiai pabarstome druska ir kepame ant karštų žarijų kol mėsa vizualiai šiek tiek sumažės ir gražiai paskrus. Valgyti skaniausia su paprastai supjaustytom daržovėm: agurkais, pomidorais, svogūnais ir kokybiška duona.
Šašlykų sezonas atidarytas!

Kepimo procese.

Garnyras paprastas:  šviežios daržovės ir grūdėta duona.

Minkšta, sultinga mėsa.

Pirmieji 2016 vasaros šašlykai!

Saulės Jums ir gero buvimo lauke!

G.

P. S. Šių šašlykų recepto autorytė priklauso mano tėčiui, kuris tokiu būdu mėsą ruošia jau daug metų. 

Apsimetėlis kebabas

Aš labai retai valgau kebabus. Visų pirma, toli gražu ne visur jie skanūs, o keliauti į kitą miesto pusę dėl blyno su salotom ir mėsa nelabai mano stilius. Kebabas man atsitinka kokį sykį ar du per metus ir visai užtenka. Kol kas pats skaniausias mano ragautas kebabas yra gaminamas Kauno rajone, Garliavoje, kebabinėje priešais Maximą. Šiems kebabams ir ponas Užkalnis davė visas žąsis kiek turėjo - tikrai labai geri kebabai. Bet labai neblogų kebabų galima pasigaminti ir namuose, tik reikia nusipirkti gero lavašo, iškepti gabale mėsos ir t. t., o jei ir tai daryti tingisi, tai galima susimeistrauti kokį kebabą apsimetėlį. Tokį ir aš šią savaitę dariau - su žuvim, daug salotų ir tortilija. Buvo labai skanu. Aš naudojau plekšnės file be odos (aha, sugebėjau išsifiliuoti plekšnę - šlovė man), marinuotus agurkus, pomidorus, svogūnus, salotų mišinį ir jogurto padažą. Visai sveikas maistekas kai pagalvoji, nors ir apsimeta visišku junk'u. 

1 porcijai reikės:

1 tortilijos blyno;

1 nedidelės plekšnės file be odos (apie 150-200 g), gali būti ir kita žuvis;

druskos, pipirų, citrinos, paprikos miltelių, žolelių, alyvuogių aliejaus;

kelių mažų pomidoriukų arba vieno įprasto;

poros marinuotų agurkėlių;

saujos salotų;

pusės mažo svogūno;

kelių šaukštų graikiško jogurto;

česnako. 

Žuvį supjaustome nedideliais gabalėliais, pabarstome druska, pipirais, pašlakstome aliejumi ir citrina ir gausiai užberiame paprikos miltelių, apvoliojame ir metame į keptuvę (į ją aliejaus nepyliau). Pakepame žuvį kol gražiai apskrunda iš visų pusių ir nukeliame nuo ugnies. Ant tortilijos lapo dedame supjaustytų agurkų, pomidorų, svogūnų, keptą plekšnę, salotų lapų. Į jogurtą įspaudžiame česnako, įspaudžiame citrinos, įberiame mėgstamų žolelių, druskos ir išmaišome, skonį pasireguliuojame pagal poreikius (aš dar įmečiau šaukštą varškės užtepėlės, nors visai nebūtina). Dedame porą šaukštų šio padažo į tortiliją, gražiai ją užlankstome ir dedame į įkaitintą grill keptuvę, paskrudinam po 30 s iš abiejų pusių ir viskas. Pietūs paruošti. Apsimetėlis kebabas jau lėkštėje. Enjoy

Imam tortiliją, pakeptos plekšnės, daržovių ir viską kraunam per vidurį.

 Dar truputį lengvo padažo (aišku, galit ir majonezo užsivaryt, čia pagal poreikius:)

 Trumpas pagrilinimas

Vuola!

Prakandau.

Tai tiek apie apsimetėlius.

Nesušalkit!

Iki greito ;) 

Žodis apie Meksiką, Quesadilla su ančiuviais ir pomidorų-vynuogių salsa

Meksikiečių virtuvė mylima visame pasaulyje. Niekas nebūna mylimas šiaip sau - ji tos meilės nusipelnė. Sunku rasti abejingų tokiems Meksikos virtuvės hitams kaip čili troškinys (Chili Con Carne), tako (tacos), gvakamolė (qacamole), načios (Nachos), kesadilija (Quesadilla) ir t. t. Visi šie patiekalai pagaminami itin lengvai, yra iš gerų produktų ir labai skanūs. Meksikiečių maistas ypač tinkamas vakarėliams, nes daug ką galima valgyti rankomis. Žinoma šie populiarieji patiekalai yra tik labai maža dalis to ką gamina šeimininkės Meksikoje, bet šaltam lietuviškam rudeniui užtenka ir to. Šiandien dedu vieno greičiausiai pagaminamų meksikietiškų patiekalų, kesadilijos, receptą. Ji labai lengvai pasiduoda improvizacijoms, sugadinti beveik neįmanoma, atima labai mažai laiko ir yra tikrai skanus reikalas tiek pietums, tiek vakarienei, tiek draugų baliukui. Prie kesadilijos paprastai patiekiama pagardų, aš dariau salsos, bet galima ir trintų avokadų padažo ar pan. 

Kesadilijos principas labai paprastas: imama tortilija, į ją dedama sūrio + pasirinktų pagardų (dažniausiai daržovės ir / arba mėsa), tortilija perlenkiama arba ant viršaus dedamas kitas paplotėlis, pakepama ant grotelių ar sausoj keptuvėj iš abiejų pusių, supjaustoma trikampiais ir bam patiekalas jau baigtas. Šį kartą į kesadiliją įdėjau šaldytuve užsigulėjusius ančiuvius, truputį marinuotų agurkėlių ir čili pipiriuko. Buvo skanu!

Qesadilla

2 porcijos:
2 tortilijos papločiai;
4-5 ančiuviai;
2 marinuoti karnišonai;
1 mažas čili pipiras;
100 g tarkuoto kietesnio sūrio (Guoda ar pan.)

Imam tortilijos paplotėlius, ant jų pasklaidome sūrį, griežinėliais pjaustytus agurkėlius, čili pipirus ir pasmulkintus ančiuvius. Įkaitiname sausą grilinę keptuvę, dedame perlenktas tortilijas su įdaru ir pakepame po porą minučių iš abiejų pusių (kol atsiras gražūs ruoželiai nuo keptuvės ir viduje išsilydys sūris), supjaustome trikampiais ir tiekiame su pagardais.

Pomidorų-vynuogių salsa (receptas nutolęs nuo Meksikos - mano variacija)
2 porcijos:
2 pomidorai;
10 vynuogių;
pusė nedidelio svogūno;
pusė nedidelio čili pipiro;
šlakelis balzaminio acto;
šlakelis citrinos;
truputis druskos;
šviežiai grūstų juodų pipirų.

Pomidorus nulupam ir smulkiai supjaustom, vynuoges ir svogūną taip pat smulkiai sukapojame, pagal skonį dedame prieskonių ir griežinėliais pjaustyto čili, pašlakstome actu, citrina, paliekame viską kokioms 5 min. pasimarinuoti, pabaigoje, jeigu yra noro, įdedame žalumynų ypač tinka kalendra.

Krauname į lėkštę kesadiliją, šalia indelį su salsa, imam pirštais paplotėlį, užsidedame salsos ir kandame! Viskas, truputis Meksikos jau burnoje :)

Kesadilijų gaminimo eiga.

Peilis-ratukas palengvina pjaustymo procesą, bet jis visai nėra būtinas. Paprastas aštrus peilis irgi tinka.

Su pagardais galima improvizuoti ne ką prasčiau nei su pačia kesadilija

Kąsnis. 

Tiek saulėtos Meksikos darganotame europietiškame rudenyje :)

Iki greito!

G.

Griebiam jautį už ragų arba jautienos steikas namų sąlygom

Nori gero jautienos steiko? Tokio ryškiai rausvo, drėgno ir minkšto? Taip taip, tam reikia brangios jautienos, geriausia tokios marmurinės, sausai brandintos, tokios, kurios įsigyti gali ne bet kur, o dar būtų gerai tikras dūmas, karštos žarijos ir geros grotelės. Bet kai viso to nėra, nereiškia, kad ir kepsnio nebus. Prekybos centruose yra šlapiai brandintos jautienos - ji neverčia iš koto, bet yra nebloga, o dar kai papuola akcija ir kilogramo kaina nukrinta iki 8 eur, tai jau ir visai linksma pasidaro :)
Kepsniui tinka tik brandinta mėsa. O su ja daug žaisti ir nereikia. Todėl ir recepto nebus, tik šioks toks apibūdinimas, kaip išsikepti mėsą. Imam grill kepuvę, atpjaunam porą riekelių nugarinės (apie 2 cm storio), paglostom jas, paplojam delnu, apšlakstom alyvuogių aliejumi, druska ir šviežiai grūstais pipirais iš abiejų pusių. Keptuvę labai labai stipriai įkaitinam ir dedam mėsą kepti. Truputį paspaudom, kad visu plotu glaustųsi prie keptuvės. Verčiam kepsnį 1 kartą. Jei norim labai rausvo kepam po 2 min iš abiejų pusių, jei mažiau rausvo po 3-4 ar net 5 min kiekvienai pusei (kuo ilgiau keps mėsa, tuo kietesnė darysis). Tada išimam, dedam į nedidelį uždengiamą indelį, sandariai uždarom ir palaikom dar geras 7-8 min. Viskas. Traukiam. Pjaustom. Dedam prie salotų, ant sumuštinio ar kur tik norisi ir kremtam. Klasika ant tokio kepsnio uždėti gabalėlį česnakinio sviestuko, bet aš valgiau vakarienei tai papildomų kalorijų nenorėjau. Taip pat galima jau iškepusią mėsą pavolioti į alyvuogių aliejaus, druskos, žolelių ir česnako padažiuką - taip mėgsta daryti Jamie. 

Jei jau paminėjau Jamie, tai turiu pasakyti, kad man liko dar geras šmotas šios jautienos ir galvoje varpais skambina Jamie Oliver su savo įspūdinga beef Stroganoff variacija. Jei  ją išbandysiu, būtinai pasidalinsiu čia ;)
Mėsa rudenį yra gerai!

Virtuvės apšvietimas saulei nusileidus kalba pats už save :( 

Paprieskoniuojam, iškepam, palaikom, pjaunam.

Šiek tiek salotų ir granatas - labai tiko. Granatą lukštenau virš lėkštės, todėl mėsa ir salotos gavo šiek tiek rūgštokų jo sulčių - buvo labai gerai.

Tokie tat jaučio reikalai.
Ačiū, kad skaitėt ir iki greito! ;)

Keptos krevetės su pomidorų bokšteliu

Viskas. Kimštų vištų, sočių, aštrių troškinių, bulvinių blynų ir raugintų kopūstų sezonas uždarytas. Atėjo vasara. Vasara visada atneša į virtuvę lengvumo. Nebereikia ilgai maišyti puodų, valandomis kiurksoti prie keptuvių. Visi žino, kad tobuli vasaros patiekalai: šaltibarščiai, gaspačio, įvairios salotos, grilyje kepta žuvis, mėsa, jūros gėrybės, smagūs sumuštiniai su daug daržovių, uogos su pienu, šaldytas jogurtas, ledų ar kefyro kokteiliai, rabarbarų kompotai, mimozos pusryčiams ir arbūzai kandami iš didžiulės riekės išsimozojant abu skruostus. Žodžiu, viskas kas yra lengvai pagaminama, šviežia, gaivu ir spalvinga. 

Visus šiuos kriterijus atitinka keptų krevečių su pomidorų bokšteliu receptas. Krevetės iškepa labai greitai, daržovių bokštelis irgi pagaminamas akimirksniu, todėl prie šio patiekalo neįmanoma užgaišti daugiau nei 10 min. O išvaizda ir skoniu jis prilygsta mažytei šventei!

1 porcijai reikės:
8-10 nelukštentų didesnių krevečių (gali būti apvirtos, aš turėjau šviežias);
1 skiltelės česnako;
1 didelio standaus, bet gerai sunokusio pomidoro;
kelių salotos lapų;
šaukšto sūrio "Favita" ar kito fetos tipo sūrio;
šaukšto graikiško natūralaus jogurto;
druskos;
citrinos.

Krevetėms nukarpome ūsus, dedame į grill keptuvę ir kepame po 3 min iš abiejų pusių. Į dubenėlį išspaudžiame česnaką, truputį citrinos sulčių, dedame jogurtą, sūrį ir išmaišome, paragaujame ir jei reikia, preguliuojame skonį su druska ar citrina.
Pomidorą supjaustome griežinėliais, salotos lapus suplėšome nedideliais gabelėliais. Lėkštėje suformuojame bokštelį: pomidoras+padažas+salota, taip susluoksniuojame visą pomidorą. Šalia dedame keptas krevetes, jas apšlakstome citrinos sultimis. Jei norisi, galima ir skrebutį šalia įparkuoti. Šis patiekalas labai tiks su kokiu gaiviu vasarišku gėrimu: ledukais skietomis sultimis, šaltu baltu vynu ar kvietiniu alumi su griežinėliu citrinos. Enjoy!

Krevetes galima kepti įvairiai: su sviestu, česnaku, vynu.. Galima jas pamarinuoti arba kepti prieskoninėje druskoje, tačiau, jeigu krevetės kokybiškos, labai smagu jas kepti visiškai natūralias. 

Jeigu labai nesinori terliotis, galima naudoti išlukštentas krevetes, bet pasiterlioti vasarą labai tinka :)

Gardus maistas, ryškus gėrimas ir grynas oras - tobuli vasaros pietūs.

Štai tokia įžanga į 2015 metų vasarą. Pažadu, kad lengvų, greitų, sveikų ir spalvotų patiekalų bus dar ne vienas!

Antrasis keksiuko gimtadienis

Jau esu minėjusi, kad mano namuose dažnai liūdnas likimas ištinka saldumynus. Dažniausiai aš jų neturiu, bet kartais būna taip, kad kas nors atsineša ateidamas į svečius ir jų lieka. O juk neįrodysi žmogui, kad geriau būtų tai kas liko išsinešti, nes aš tikrai nevalgysiu :D Kitas, dar blogesnis, variantas - tai tokie saulės užtemimai, kai ką nors saldaus nusiperku pati. Retkarčiais būnant parduotuvėje man atrodo, kad aš noriu kokio sausainio, pyragaičio ar sūrelio, bet dažniausiai parsinešusi namo ir pasidėjusi, atrandu tą daiktą tada, kai jau būna seniai pasibaigęs galiojimo laikas. Baisus švaistymas ir neatsakingumas :) Dabar dažniausiai užėjus tokiam užtemimui, įkalbu save pirkti ledų: jie bent jau stovėti gali gana ilgai. 

Bet yra galimybių išgelbėti ir kitokius saldumynus. Štai kažkada nusipirkau rainą ir labai gražų, ir parduotuvėje labai kvepėjusį, didelį keksiuką. Atsipjoviau jo gabalėlį, skonis nebuvo ypatingas, bet valgomas - drėgnas ir minkštas. Likusi keksiuko dalis laukė savo eilės porą dienų ir kai jis užkliuvo man už akių, supratau, kad greičiausiai yra pasmerktas tapti gulbių lesalu - aš jo nenoriu. Bet tada sugalvojau, kad jei nenoriu saldumynų, o noriu valgyti, tai reikia saldumynus paversti maistu. Iš poros riekių keksiuko pasidariau labai skanių, šiltų, saldžių sumuštinių pusryčiams. Paskrudintas keksas man buvo tikras atradimas. Tikrai labai labai skanu. Manau tiktų ir su šviežiomis uogomis ar vaisiais, su ledais, grietinėle, varške, rikota ir panašiais priedais. O mano sumuštiniai buvo su džemu, apelsinu ir grūdėta varške. 

2 sumuštiniams reikės:
2 nedidelių riekelių kekso;
1 šaukšto džemo ar uogienės (jei keksas nelabai saldus);
2 griežinėlių apelsino;
2 šaukštų grūdėtos varškės.

Jeigu gaminate daugiau sumuštinių, kekso riekeles galima skrudinti orkaitėje padėjus ant skardos išklotos kepimo popieriumi, aš skrudinau grilinėje keptuvėje. Taigi atpjauname porą vidutinio storio kekso riekelių, atpjauname 2 griežinėlius apelsino (nulupame ir išimame sėklas). Įkaitiname sausą keptuvę, dedame keksą ir apelsinus, iš abiejų pusių pakepame po minutę.
Traukiame kekso riekes, patepame mėgstamu džemu (naudojau braškių). Kaip jau minėjau, jeigu keksas saldus arba jeigu naudosite saldesnę varškę, tada uogienės nereikia. Ant viršaus dedame apelsinus, o ant jų po šaukštą nuvarvintos grūdėtos varškės.
Sumuštinius patogiau valgyti peiliu ir šakute. 

 Keksas ir apelsinas keptuvėje.

 Keksas + džemas + apelsinas

Keksas + džemas + apelsinas + varškė.

Štai taip mano keksiukas atgimė iš naujo ir buvo suvartotas. Dabar jau tikiuosi, kad jį pirksiu tik tada, kai norėsiu tokių skanių pusryčių. Beje, manau, kad vietoje kekso čia tiktų ir paprastos mielinės pynės arba geros tosterinės duonos riekelės, bet kekso skrebučius tikrai verta pabandyti!

Tiek šiam kartui. Mėgaukitės pavasariu!

Gintarė

Kaip mes Skype restoranus statom ir mano neatsivalgomosios salotos

Vakar prisėdus prie skype pasilabint su drauge, kalbos kažkaip pasisuko apie viešąjį maitinimą. Ir kalbos buvo maždaug tokios: "tie suprastėjo", "pas anuos baisu valgyt ir patalpos smirda mazgote", "o ten daugiau neisim, nes neskanu" ir pan. Tada mano draugė nusprendė, kad velniop visus juos ir mes atidarysim geresnį restoraną ir jame skaniai, švariai ir su meile maitinsim tautą :) Aišku, nieko mes nesiruošiame atidarinėti, bet kas gi uždraus Skype restoranus statyti?

Tai va, kokią akimirką susimąsčiau, koks būtų tas mūsų restoranas. Kokio aš pati labiausai ilgiuosi savo krašte? 

Pirmiausia tai būtų paprasta, negudri, neprašmatni vieta, į kurią žmonės eina dėl maisto. Ten nebūtų ilgo laminuoto meniu ir 101 patiekalo. Bet ten tikrai būtų didelis grilis, ant kurio mes keptumėm pačią geriausią mėsą - glazūruotus šonkaulius, steikus, vištų širdeles, o retais kartais kokią charakteringą žuvį. Ten būtų poros rūšių užkandžiai ir salotos iš pačių užaugintų daržovių. Kartą per dieną išvirtumėm sriubos ir iškeptumėm pyragą. O šeštadieniais gal net kokį jautienos burgerį su šermukšnių uogiene paduotumėm. Ten galėtų būti dėvimos džinsinės prijuostės ir valgoma, kad ir iš kartotinių dėžučių, bet ten būtų labai labai skanu. Ir visada žinotum, kad atėjęs saldžių šonkaulių gausi juos nei kiek ne prastesnius, nei gavai vakar. Ten būtų pilstomas nepigus alus ir akį viliotų lentyna su įvairiu viskiu. Ten grotų smagi muzika neužgožianti žmonių balsų, o vaikai tampytų už skvernų tėčius, kad jiems nupirktų skaniausių gruzdintų bulvyčių. Tokia kaimiškos amerikietiško stiliaus šėryklos vizija :)

Iš tiesų sėkmingam restoranui reikia tik išmanumo, patirties ir aiškios idėjos. Nieko nėra blogiau už restoranus be idėjos. Už tuos, kurie bando įtikti visiems ir siūlo viską pradedant lietuviškais bulvių patiekalais, baigiant picomis. Gali kepti vieną vienintelę picą ir būti sėkmingas, jei tik ta pica bus geriausia pasaulyje. Taigi vakar skype pastatytame restorane, buvo tik grilis su gera mėsa, nepavargusios, gausios ir mylimos daržovės, koks smagus užkandis, bei litriniai alaus bokalai :) Visas meniu turėtų tilpti ant vieno lapo, arba mokyklinės lentos kabančios virš baro. Į ką tame meniu besi pirštu, tas bus atidirbta iki tobulumo, šviežia ir skanu. 

O dabar iš sufantazuotų restoranų grįžtam į realybę, kurioje jau antrą dieną sukasi tobulos salotos su fetos tipo sūriu, grilinta cukinija, špinatais ir pomidorais. Kol kas man nepavyksta jų atsivalgyti, tad dalinuosi receptu, gal jums tai pavyks.

1 porcijai reikia:

1 pomidoro;

saujos špinatų;

1/3 jaunos cukinijos;

1/4 mėlynojo svogūno;

+/- 70 g. fetos tipo sūrio (naudojau fetaki ar kažkokį panašų);

griežinėlio citrinos;

šlakelio alyvuogių aliejaus;

trupučio druskos;

šviežiai grūstų pipirų ir juodgrūdės sėklų.

Cukiniją supjaustome išilgai arba griežinėliais ir dedame į grilinę keptuvę apkepti iš abiejų pusių. Pomidorą supjaustome riekelėmis ir dedame ant lėkštės, ten pat dedame nuplautus špinatų lapus ir nestambiai supjaustytą svogūną. Kai viena pusė cukinijos apkepa, ją apverčiame ir truputį pasūdome. Iškepusią cukiniją dedame į lėkštę su kitomis daržovėmis, ant viršaus užtrupiname sūrio, pašlakstome citrinos sultimis, aliejumi, pabarstome pipirais ir juodgrūde. (Druskos jau turėtų nebereikėti, nes sūris sūrus, o cukinija jos gavo keptuvėje.) Viskas. Jei yra noro galima šalia kokį skrebutį ir taurę vyno prigriebti, bet nebūtina.

Netiesa, kad žiemą nėra skanių pomidorų :) Tik paeksperimentuokite su įvairiomis veislėmis ir nesirinkite pigiausių. 

Cukinija grilinasi

Cukinija iškepusi būna minkšta, tad ją galima susukti - taip gražiau.

 Manau, kad būtų skanu ir be sūrio, bet su juo tiesiog nerealu.

Omnomnom 

Ačiū, kad skaitėt. Iki greito:)

Gintarė

Žmogus ir avokadas

Vakar vienas žmogus facebooke užvedė kalbą apie avokadus (dabar populiaru sakyti avokada, bet tikrai to nedarysiu, man šis vaisius yra JIS). Tai va, tas žmogus, ne šiaip kažkoks žmogus, su tuo žmogum aš gerus 4 metus kartu gyvenau ir labai gerai žinau jo virtuvės reikalus. Žmogus vegetaras. Žmogus valgo žuvį ir jūros gėrybes. Žmogus nėra iš tų nuvėsusių vegetarų, kurie visiems aiškina kažką apie lavonienas, užsidariusias čakras ir kitus vėjus. Žmogus nėra ir sveikuolis. Žmogus mielai geria vyną, alų, kartais ir ką nors stipresnio, žmogus mėgsta sūrį, karštus sumuštinius, kiaušinienę duonoje ir dar daugybę dalykų. Be to, kabinuosi sau laurus, kad išmokiau tą žmogų mėgti šaltibarščius!
Kai gyvenome kartu, žmogus beveik nesisukdavo prie viryklės, nebent išvirdavo kiaušinių šaltibarščiams, kokį pakelį grikių ar pan. Bet kai žmogus išsikraustė, prarado gaminančią kambariokę (o aš praradau nuolat indus išplaunančią kambariokę) ir apsigyveno su savo antra puse, tai pradėjo dažniau ir prie viryklės diriguoti. Valio! Vakar temoje apie avokadus mano buvusi kambariokė išpešė mano pažadą parašyti specialiai jai ir avokadui skirtą įrašą.
Tad šiandien vakarienei ir prapjoviau ant palangės nokusį avokadą. Valgiau jį keptą su krevetėmis ir skrebučiu. Šis patiekalas puikiai tinka ir pusryčiams.

Grill avokadas su krevetėmis:
1 normali arba 2 užkandžio dydžio porcijos:

1 sunokęs (nepernokęs) avokadas;
8 didelės virtos krevetės;
1 riekelė baltos, grūdėtos duonos (renkuosi su daigintais grūdais, be cukraus ir mielių);
2 skiltelės citrinos;
stambi jūros druska. šviežiai grūsti pipirai.

Krevetes galima kepti su kiautu arba nulupti paliekant tik uodegos galiuką. Jei nutariame lupti, tai pirmiausia tai ir padarome. Tada perpjauname avokadą aplink kaulą ir atidaliname dvi puses, smeigiame į kaulo šoną peilį ir jį ištraukiame iš avokado. Avokadą visada patogiausia pjaustyti, kol jis dar žievelėje, tad imame aštrų ploną peilį, dedame avokado pusę į delną ir gražiai išilgomis ir skersomis linijomis suraižome avokadą iki pat odelės (bet jos nepraduriant, nes susipjaustysit delną). Į įkaitintą grilinę keptuvę dedame per pusę perpjautą duonos riekelę, žievele į viršų guldome avokado puseles ir sudedame visas krevetes. Krevetes ir duoną manždaug po minutės apverčiame, o avokadas bus iškepęs, kai palietus jo žievelę aukščiausioje vietoje jausis šiluma. Traukiame viską iš keptuvės, dedame į lėkštė, pabarstome stambia jūros druska ir šviežiai grūstais pipirais, pašlakstome citrinos sultimis (arba įdedame citrinos gabaliuką šalia). Ir viskas, galima lapnoti.
Serviruojant būtinas ir šaukštelis, nes juo labai gražiai vienu judesiu išsiims visi avokado kubeliai iš žievelės (tereikia užkišti šaukštelį prie krašto ir apvažiuoti aplinkui visą žievelę.) Jeigu norisi, prieš valgant per skrebutį galima kelis kartus perbraukti česnako skiltele.
Taip pat turiu perspėti, kad šis patiekalas šaukte šaukiasi lengvo vyno šalia, tad jei gaminsite pusryčiams, kyla reali grėsmė pradėti gerti nuo ryto :) 

Šitaip va ir va kaip pjaustomas avokadas.

Kepa.

Dramatiškai raudona lėkštė labai tinka prie tokio smagaus maisto.

Tai tiek apie grill avokadus.

Martina, tikiuosi pažadą įvykdžiau!

Skanaus ir iki :)

Sweet Ribs arba ką valgo Homeris Simpsonas

Saldūs, lipnūs kiaulienos šonkauliai yra tai, ką galima sutikti praktiškai viso pasaulio maitinimo įstaigose. Jie populiarūs Europoje, Azijoje (ypač Kinijoje) ir žinoma Amerikoje. Mūsų krašte labai ilgai kiauliena ir saldumas buvo visiškai skirtingose barikadų pusėse ir beveik niekas negamino saldžių kiaulienos gaminių. Aš pati irgi visada buvau gana priešiškai nusiteikusi visokiems obuoliams, džiovintoms slyvoms ar konservuotiems persikams mėsos patiekaluose. Neskanu ir taškas. 

Bet tai ir yra neskanu, nes dažnai tas saldumas yra įkyrus, užgožiantis mėsą ir visiškai netinkamas. Bet yra ir kitokia saldumo ir sūrumo dermė. Praktiškai nerasite žmogaus, kuris nemėgtų sūrios karamelės ar šokoladinių batonėlių su sūdytais riešutais. Tai skanu ir taškas. Nereikėtų ir labai raukytis žiūrint kaip valgomi amerikietiški blyneliai su klevų sirupu ir itin traškia šonine, arba kaip gausiai kiaulienos šonkauliai aptepami saldžia glazūra. Tai tikrai skanu, jei tik paruošta tinkamai, o smegenys atviros naujovėms (kurios iš tiesų ne tokios jau ir naujos). Man saldūs šonkauliai yra skanūs tada, kai glazūroje yra pakankamai aštrumo, kvapnių prieskonių, sūrumo, rūgštelės ir žinoma saldumo. Tokie šonkauliai paruošiami labai paprastai, yra lipnūs, kvapnūs ir tinkami kepti tiek lauke, tiek orkaitėje. Puikus patiekalas, net Homeris Simpsonas tokio neatsisakytų :) 

Tiesa, man kaip ir daugeliui, nelabai patinka, kad dažnai parduotuvėse šonkiauliai būna nudrožti iki pat kaulo ir dar padžiūvę. Na, tokie nykūs ir bemėsiai... Yra du variantai: arba ieškoti ir atrasti parduotuvę, kurioje būtų padorių šonkaulių (tikrai būna), arba pirkti pačią liesiausią, kokią tik rasite, šoninę su kaulu ir tokiu pačiu būdu ruošti ją. (Šį kartą rinkausi būtent šį variantą).

2 porcijoms reikės:
apie 600 g. kiaulienos šonkaulių arba šoninės su kaulu;
1 svogūno;
3 skiltelių česnako;
druskos;
vandens.

Glazūrai:
2 šaukštų medaus arba šaukšto medaus ir šaukšto farino sukraus;
2-3 šaukštų tamsaus sojų padažo;
2-3 šaukštų citrinos sulčių;
šaukšto balzaminio acto;
1 cm tarkuoto imbiero;
pusės čili pipiro (gali būti džiovintas);
džiovintos maltos paprikos;
džiovintų čiobrelių;
3 skiltelių česnako;
druskos;
aliejaus kepimui;

Jei naudojame šonkaulių juostą ją padaliname gabalėliais po 1 ar 2 kauliukus, jei šoninę, pašaliname odą ir supjaustome tokiais gabaliukais, kokiais leidžia kaulai. Nuplauname mėsą, dedame į puodą, ten pat dedame galvą svogūno, kelias skilteles česnako ir šiek tiek druskos. Užpilame viską šaltu vandeniu ir verdame. Užvirus nugraibome putas ir paliekame virti maždaug 30-60 min. Per tą laiką pasiruošiame glazūrą, sumaišoe visus jai skirtus ingridientus. Tirštumas turėtų būti vidutinis, kaip skystos grietinės (jei glazūra labai skysta, teks ją pakaitinti įdėjus šiek tiek krakmolo, o tada atvėsinti). Išvirusią mėsą, gausiai aptepame glazūra, dedame į kepimo indą pateptą aliejumi ir kepame orkaitėje apie 20-30 min., kol gražiai apskrunda, bet nepradeda degti. Ant iškepusių šonkaulių užbarsčiau smulkiai pjaustyto mėlynojo svogūno ir sunokusio granato sėklų. Prie taip paruoštos mėsos itin tinka marinuotos, ryškaus skonio daržovės, orkaitėje keptos bulvės ar gera, minkšta duona. O atšalusią mėsą, nedideliais gabalėliais nugramdžius nuo kaulo, sumaišius su BBQ padažu, svogūnu ir granato sėklomis išeina tobuli sumuštiniai ant grūdėtos duonelės. Susigundėt? Foto reportažas čia: 

Jeigu nėra šonkaulių, tinka ir maksimaliai liesa šoninė su kauliukais.

1 etapas. Išvirti mėsą.

 Sausi prieskoniai + imbieras, + česnakas

Glazūrą galite paragauti ir pasireguliuoti skonį. Ji turi būti saldžiai aštroka, su citrinos ir druskos užuominomis. 

Glazūruota mėsa keliauja į orkaitę arba ant grotelių.

Kepa.

Iškepė! Gražiai apskrudę, lipnūs, saldūs šonkauliai. Kur Homeris?

Man labai patiko neaštrūs svogūnai ir granato sėklos šalia.

Kadangi naudojau šoninę, tai mėsos buvo nemažai. Man vienai užteko 2 pietums ir keletui nedidelių sumuštinių.

Tai va tokie reikalai mėsėdžių pasaulyje :) Rudenį ir žiemą tokių patiekalų kartais norisi, bet piknaudžiauti jais nereikėtų.

Skanaus!
Iki greito :)
Gintarė