Sugrąžinkit parai valandas (+šviežias pomidorų padažas)

Aš ne kartą čia esu pasakojusi apie savo keistą pomėgį imti ir įmesti save į nežmonišką ritmą, tiksliau į šimtą ritmų, kai kiekvienas būgnas kala savo, o tu visame tame chaose bandai surasti melodiją ir tvarką. Aš jau esu patyrusi, ką reiškia parašyti 70 psl. darbą per kelias dienas, esu patyrusi nuo nemiegojimo paromis susiraukšlėjusius rankų pirštus ir kitas ribines situacijas susijusias su siaubinga veiklos perkrova. Ir nežinau kas man yra, kad visa tai išgyvenusi, patyrusi ir daugybę kartų atsižegnojusi "daugiau niekada", aš ir vėl įbrendu į tą pačią upę. Ir vėl prisiėmiau sizifo darbų, įsivėliau į neaišku kam man reikalingus projektus, apsikroviau rašymais, darbais ir įsipareigojimais taip lyg paskutiniai proto lašai mane būtų palikę negrįžtamai :) Bet, iš tiesų, žinau, kad visa tai praeis. Ir kai visi tie darbai, reikalai ir projektai bus done, aš gulėsiu sau lovoj prisikrovus knygų arba bastysiuosi su Žmogum pajūriu ir tada atrodys, kad šis etapas tebuvo sapnas ir aš niekada taip negyvenau, niekada nedariau tiek darbų vienu metu ir viena ranka rakindama duris nevalgiau šaltų vakarykščių blynų pusryčiams, nes protui prablaivėjus, imi galvoti, kad taip gyventi neįmanoma. 

Iš tiesų, įsiliejusi į naują darbų virtinę, buvau pažadėjusi sau tinklaraščio neapleist (o, naivume šventas), bet deja, jei dar ką ir pagaminu, jei dar kokią nuotrauką ir padarau, tai neturiu kada parašyti, o jei kažką parašau, tai nerandu laiko publikuoti, o tiesa yra ta, kad ir tekstai, ir nuotraukos, ir idėjos turi savo galiojimo laiką.... Taip ir nuėjo užmarštin, keli blogui parengti pavasariški tekstai ir krūvelė nuotraukų. Bet aš sugrįžau. Trumpam. Net neskaitysiu šio teksto nuo pradžios prieš publikuodama, tad atleiskit už klaidas ar nerišlumus. Bet tinklaraštis visgi gyvas :) O aš dar sugrįšiu... Tik reikia apsimušti vieną kitą milijoną reikalų ir gerai išsimiegot.

Kad jau vasara, tai prašom, tobulas naminis padažas prie mėsos.

Reikės:

4-6 pomidorų, priklausomai nuo dydžio;
saujelės svogūnų laiškų;

poros skiltelių česnako;
čili pipiro;
šiek tiek citrinos sulčių;
kaupino šaukštelio skysto medaus;
druskos;
 kelių mėtų lapelių (galima ir kitais žalumynais praturtinti);
šlakelio gero alyvuogių aliejaus.

Pusę pomidorų, svogūnų ir visus likusius ingridientus metame į smulkintuvą, wrum wrum - iki vientisos masės. Tada smulkiai supjaustome likusius pomidorus ir svogūnų laiškus, sudedame ir išmaišome. Paragaujame ar skonis tenkina, jei reikia reguliuojame druska, medumi, citrina. Aš ruošiau vos juntamai aštrų, salstelėjusį ir pernelyg neprisūdytą padažą, bet kiekvienas pagal savo skonį, gali įdėti daugiau medaus, ar čili. Labai tiktų ir šviežia kalendra, petražolės ar geriausi pomidorų draugai bazilikai. 

 Viskas smulkintuve.

Supylus į dubenėlį ir padėjus ant stalo pakvipo visas kambarys.

Šį padažą valgėm su orkaitėj keptais mėsos vėrinukais, šviežiom bulvytėm ir pavasariškom salotom. Bet jis labai tiktų ir prie steiko, prie tradicinio šašlyko, šonkaulių...

Enjoy. Mėgaukitės vasara ir nepamirškit, kad anksčiau ar vėliau, reikia sugrąžinti savo paroms valandas. 

Ikisusi. G.

Spageti su tuno kukuliukais ir česnakų padažu

Makaronai visada žavi tuo, kad yra atviri virėjo fantazijai. Iš jų galima pagaminti galybę rūšių apkepų, šaltų ir šiltų salotų, garnyrų, o kur dar nesuskaičiuojama galybė padažų ir priedų, kurie puikiai tinka makaronų patiekalams. Dar vienas privalumas - makaronus mėgsta beveik visi. O kai kurie iš viso be jų gyventi negali. Aš šiai kategorijai nepriklausau, bet mano žmogui tik duok makaronų, todėl vis dažniau juos gaminu, o kuo dažniau, tuo įvairiau... Paskutinis mano eksperimentas buvo spaghetti su tuno kukuliais - labai geras makaronų receptas. Aš visiškai nemėgstu proziškų makaronų, patiektų su pomidorų padažu iš indelio, pakepinta dešra ar užbarstytų pigiu sūriu. Ne. Jei jau mano lėkštėje makaronai - tai jie turi būti turtingi skonių, kvapnūs, gražūs ir jokiu būdu nepervirę. 

Tunas - labai geras makaronų draugas. Variantų, kaip pasigaminti makaronų su tunu taip pat daugybė. Aš prisiminusi labai gardžius tuno burgerius nusprendžiau šią patirtį perkelti į makaronų patiekalą. Ir man pavyko! Buvo labai labai skanu. 

Reikės (3-4 porcijos):
pundelio (250 g) spaghetti makaronų ir sūdyto vandens jiems išvirti;

kukuliams:
1 skardinės geros kokybės konservuoto tuno;
2 riekelių batono;
1 šaukšto miltų;
1 kiaušinio;

1 skiltelės česnako;
aliejaus kepti;
prieskonių;

padažui

3 skiltelių česnako;
trupučio sviesto ir/ar aliejaus;
pieno arba grietinėlės;
prieskonių;
guodos sūrio.

Kol makaronai verda, pasigaminame tuno kukulius. Į nusunktą, šakute sumaigytą tuną, įdedame 2 sušlapintas riekeles batono, įmušame kiaušinį, įdedame pusę šaukšto miltų, vieną susmulkintą skiltelę česnako, prieskonių ir viską išmaišome į vientisą masę. Padedame trumpam į šaldytuvą. Kai masė atvėsta suformuojame mažus kukuliukus ir iškepame keptuvėje su trupučiu aliejaus. Tada keptuvėje pakepame likusį česnaką su šiek tiek sviesto, įberiame miltų, pilame pieno/grietinėlės, ir įberiame prieskonių (druska, pipirai, žolelės). Išvirusius makaronus sumaišome su padažu ir užberiame truputį tarkuoto sūrio. Į lėkštes serviruojame makaronus ir tuno kukulius. 

Procesas (ne Kafkos :)

Išeiga iš tiesų nemaža ir net sunku patikėti, kad iš vienos standartinės tuno skardinės išeina tiek kukulių, kad net į vieną keptuvę sunkiai telpa.

Jau užpuolė skėriai...

Gero visiems rudeniško savaitgalio ir iki greito!

G.

Tortilijos su kumpiu ir daržovėmis bei tzadziki

Kurdama šį tinklaraštį galvojau, kad jis tebus vienos paprastos problemos sprendimas - man nebereikės siuntinėti el. paštu receptų žmonėms, kurie nesinaudoja Facebook. Mat anksčiau aš įkeldavau vieną kitą receptą į Facebook, bet ne visi naudojasi šiuo socialiniu tinklu ir tuomet man dar tekdavo tą patį receptą kam nors siųsti kitais kanalais. Naiviai tikėjausi, kad sukūrusi tinklaraštį, aš ir toliau taip pat karts nuo karto įkelsiu receptą, o visi besidomintys galės jį susirasti. Oi kaip aš klydau...

Tiesa, receptų siuntinėti nebereikia (siuntinėju nuorodas į tinklaraštį :D ), bet rašant tinklaraštį kažkaip savaime imi jį planuoti, svarstyti koks receptas tiktų dabar, o koks po savaitės, kas aktualu, kuriuo metų laiku ir t. t., Facebooke viso to nebuvo, taigi bėgdama nuo vilko užsiroviau ant meškos, bet kol kas, atrodo, visai sėkmingai ju ja grumiuosi. 

Labai norėjau, kad pirmasis 2016 m. vasaros įrašas būtų labai vasariškas, gal koks rabarbarų gėrimas, arba ypatingo gaivumo salotos ar naminiai ledai... Bet vakar valgydama labai gardžias tortilijas su daržovėmis ir kumpiu, pagalvojau, kad jos tikrai ne mažiau vertos patekti į tinklaraštį, o atidėlioti recepto įkėlimą, tik todėl, kad jis "nepakankamai vasariškas" irgi kvaila. Juk vasarą taip pat reikia valgyti ne vien ledus. 

Taigi pirmasis šios vasaros įrašas sotus ir rimtas patiekalas (kurį beje galima iškepti ir ant žarijų) - tortilijos su kumpiu ir daržovėmis bei gaivusis tzadziki.

5 tortilijoms reikės;

5 tortilijos lapų;
100 g karštai rūkyto kumpio;
1/3 raudonosios paprikos;
2 didesnių pievagrybių;
vieno nedidelio pomidoro;
trupučio aliejaus;
kelių šaukštų sojos padažo;
pusės citrinos;
šaukšto medaus;
grūstų pipirų;
100 g fermentinio sūrio;
1 kiaušinio;
arbatinio šaukštelio majonezo

Daržoves, pievagrybius ir kumpį supjaustome smulkiais kubeliais. Į įkaitintą keptuvę pilame truputį aliejaus, pirmiausia suberiame paprikas ir pievagrybius, jiems suminkštėjus, beriame likusius produktus, pakepame keletą minučių, kol daržovės suminkštėja ir nugaruoja jų skystis, dedame sojų padažo, įspaudžiame citrinos sulčių, įdedame medaus, pagardiname pipirais ir išmaišius paragaujame ar netrūksta sūrumo, rūgštelės ar saldumo. Paliekame įdarą šiek tiek atvėsti.
Sūrį sutarkuojame, sumaišome su išplaktu kiaušiniu ir šaukšteliu majonezo. Imame tortilijos lapą, dedame paruošto įdaro, šiek tiek sūrio mišinio, suvyniojame ir guldome į kepimo popieriumi ištiestą skardą arba ant grill keptuvės, arba ant grotelių virš žarijų... Kepame kol tortilijos apskrus iš abiejų pusių - 10-15 min.

Tzadziki padažas

Reikės:
1 agurko;
1 skiltelės česnako;
saujelės krapų;
citrinos sulčių;
druskos;
200 g graikiško jogurto.

Iš agurko pašaliname sėklas ir likusią dalį smulkiai sutarkuojame, susmulkiname krapus, česnaką, įberiame druskos, įspaudžiame truputį citrinos sulčių ir sumaišome su graikišku jogurtu. Padedame bent pusvalandžiui į šaldytuvą. 

Aš pirmiausia ruošiau padažą, kad jis spėtų pabūti šaldytuve, kol gaminau tortilijas.

Padažas prieš kelionę į šaldytuvą.

Tortilijų gaminimo eiga.

Prie traškių, turtingo skonio tortilijų labai tinka gaivus tzadziki ir salotų lapai.

Tortilijas labai sėkmingai galima valgyti ir rankomis, ir naudojant įrankius.

Tiek šiam kartui ;)
Vasaraukit smagiai!
G.

Tuno burgeriai

Burgerius gaminti, valgyti ir apie juos kalbėti pasidarė taip madinga, kad jau net nemadinga :) Mano tinklaraštyje kol kas nėra nei vieno burgerių recepto, nes šiaip esu gana didelė konservatorė šioje srityje - gera bandelė, rausvai iškeptas kapotos jautienos paplotėlis, kas nors svogūniško, kas nors salotiško, truputis padažo ir tai yra viskas ko reikia burgeriui. Atrodytų čia net nėra apie ką rašyti, bet žinoma, burgerių variantų yra milijonas ir kartais juos galima labai sėkmingai susikonstruoti iš parankinių produktų, neturint nei specialių bandelių, nei mėsos, nei... 

Šį kartą gaminau burgerius su tuno paplotėliais. Tuno kotletukų receptų internete yra begalė, manau, visi jie daugiau mažiau panašūs ir realiai būtų tinkami burgeriui, todėl jei turite savo tuno paplotėlių receptą, naudokitės juo, jei ne, imkit manąjį :) Vietoje burgerio bandelių naudojau į pitą panašią duonelę, nes tik tokios turėjau. Improvizuokit, svarbu, kad bandelė būtų minkšta, puri, salstelėjusi ir nesukietėtų paskrudinus. Į tuno burgerį tinka įvairūs priedai: mėgstamas sūris, marinuoti agurkai, svogūnų džemas, kepti grybai, pomidorai ar pan. Aš dėjau lengvai pamarinuotų svogūnų, mažų pomidoriukų ir salotų. O padažą gaminau iš natūralaus jogurto. Viskas puikiai susigrojo ir buvo nuostabi, nuodėminga penktadienio vakarienė. 

2 didelėms porcijoms reikės:
1 skardinės (iki 200 g) tuno gabaliukais aliejuje arba savo sultyse;
1 kiaušinio;
2-3 šaukštų maltų džiūvėsių;
šaukšto miltų;
kelių skiltelių česnako;
trupučio citrinos žievelės ir citrinos sulčių;
druskos;
pipirų;
aliejaus kepimui;
pamarinuotų svogūnų;
salotų lapų;
pomidorų;


Padažui:
4 šaukštų natūralaus jogurto;
poros skiltelių česnako;
druskos;
žolelių mišinio;
citrinos sulčių;
šaukštelio pesto padažo arba kapoto baziliko.

Tuną kruopščiai nusunkiame ir šakute smulkiai suskaidome, įpilame išplaktą kiaušinį, dedame druskos, pipirų, citrinos žievelės, citrinos sulčių, įspaudžiame česnako, dedame džiūvėsiu ir miltų. Suformuojame plokščius paplotėlius ir padedame pusvalandžiui į šaldytuvą sutvirtėti.

Kepame paplotėlius su trupučiu aliejaus, gerai įkaitusioje keptuvėje apie 3 min iš abiejų pusių. Sausoje keptuvėje paskrudintas bandeles dedame į lėkštę. Sumaišome padažo ingridientus ir truputį patepame juo bandelę, dedame tuno paplotėlį, dar truputį padažo, svogūnų, salotų, pomidorų, užvožiame kita bandelės puse ir ragaujame. Aš tiekiau su bulvių skiltelėmis.

Tuno paplotėliai.

Burgerių surinkimas.

Tuno burgeriai su naminiu padažu ir bulvių skiltelėmis.

Stiklinė Coca-Colos  prie burgerio - žanro klasika.

Tiek šiam kartui. Enjoy!

Gintarė :)

Pasta (ar makaronai?) su kiaulienos kukuliais

Kaip teisingai vadinti - pasta ar makaronais? Tai tikriausiai toks pats amžinai ginčytinas klausimas, kaip ir kas pirmiau - višta ar kiaušinis. Iš vienos pusės pavadinimas makaronai yra labai jau netikslus, nes makaronai yra tik viena šio produkto rūšis, kaip ir kokie spagečiai ar pan. Kvaila juk būtų bet kokios formos makaronus spagečiais vadinti, bet va makaronais vadiname. Iš kitos pusės, galima suprasti, kodėl pas mus neprigyja žodis pasta. Pasta lietuvių kalboje turi kitą reikšmę ir iki kraujo esame įpratę prie dantų pastos. Taip pat turime visokias pomidorų pastas ir pan., todėl dar vieną maisto produktą vadinti tuo pačiu vardu paprasčiausiai nepatogu - per daug painiavos. O sugalvoti tinkamesnį žodį irgi sudėtingas variantas, ypač žinant kalbininkų teikiamų pasiūlymų originalumą, tai greičiausiai sulauktumėm kokio "džiovintų tešlainių" pavadinimo, iš kurio tiesiog visi pasijuoktumėm ir tiek. Taip ir lieka ta pavadinimo situacija nei šiokia, nei tokia... Kam labai rūpi tikslumas ir autentiškumas, tas vadina pasta, kam lietuviškumas - tas makaronais. Aš vadinu visaip, kaip kada man ant liežuvio susivelia ir nesuku sau galvos, nesiginčiju su mane taisančiais ar replikuojančiais. Koks skirtumas kaip vadinasi, svarbiausia, kad skanu!

Pastaruoju metu įsigudrinau ruošti pastą vienoje keptuvėje. Tai toks labai studentiškas ir greitas variantas, kai į keptuvę dedama kokių nors daržovių, mėsos ar jūros gėrybių, pilama sultinio arba vandens, grietinėlės, beriami makaronai ir viskas uždengus paverda apie 10 min. Ir padažas ir makaronai vienoje keptuvėje ir jokio vargo.
Bet šį kartą norėjau kažko kito, todėl padažą pasiruošiau atskirai. Jam panaudojau šaldymo kameroje gulėjusį maždaug kumščio dydžio gumulą kapoto kiaulienos kumpio. Iš jo paruošiau mažus, stiprius kukulius. Šie kukuliai nėra tokie lengvučiai ir purūs, kaip vaikiški. Ne, jie stipraus skonio, tvirtos formos, su traškia luobele ir minkšti viduje. Labai dera su aštroku padažu ir trupučiu sūrio.

2 porcijoms reikės:

geros saujos kapoto kiaulienos kumpio (tiktų ir faršas, arba šviežių kiaulienos dešrelių mėsa);
šaukšto džiūvėsių;
3 skiltelių česnako;
grūstų pipirų mišinio;
druskos;
alyvuogių aliejaus;
maltos saldžiosios ir aitriosios paprikos;
2-3 pomidorų;
1 šaukšto pomidorų pastos;
1 šaukšto adžikos;
1 šaukštelio spanguolių uogienės (aš vietoj adžikos ir uogienės dėjau tobulo čili padažo su spanguolėm, kurio galima rasti assorti parduotuvėje);
1 šaukšto grietinės;
trupučio tarkuoto kietojo sūrio.

Pasūdytame vandenyje išvirtų makaronų.

Mėsą pasidedame ant lentelės ar lėkštės, viduryje padarome įdubimą, į jį dedame prieskonius,  sutrintą česnaką (1 skiltelę), džiūvėsius ir įpilame šlakelį aliejaus. Viską gerai suminkome. Drėgnomis rankomis suformuojame mažus, vienodo dydžio kukulius ir juos apkepame keptuvėje iš visų pusių kol gerai apskrus. Padarius gražiai apvalią formą, kukulių praktiškai nereikia vartyt, nes stipriai apskrudus vienai pusei jie patys ritasi ant kitos, bet vis dėlto akį į keptuvę užmest verta.
Kol iškepa kukuliai galima susipjaustyti pomidorus padažui (aš nelupau, bet siekiant tobulo padažo reikėtų tai padaryti). Išėmus iš keptuvės kukulius juos atidedam į šalį, jei keptuvėje daugoka riebalų, juos išpilame ir į keptuvę beriame pomidorus, bei 2 skilteles smulkinto česnako, įpilame porą šaukštų vandens nuo verdančių makaronų ir leidžiame truputį pasitroškinti. Tada dedame pomidorų pastos, adžikos ir spanguolių uogienės, druskos, cukraus ir pipirų, jei labai tiršta įpilame dar truputį vandens, reikia kad padažas virtų, o ne keptų. Pabaigoje įdedame šaukštą grietinės aštrumo prigesinimui, sumetame kukulius, paverdame viską porą minučių ir išjungiame.
Į lėkštes įdedame po šaukštą padažo, ant viršaus makaronų (vandenį jiems užkaičiau, kai pradėjau kepti kukulius ir viskas buvo paruošta tuo pačiu metu ir padažas ir al dente makaronai), tada užpilame dar kelis šaukštus padažo su kukuliais ir užberiame truputį sūrio.
Saikingai aštru, labai kvapnu, sotu ir skanu! Komfortiškas maistas šaltai dienai. 

Mėsos paruošimas, suformuoti kukuliai, padažas ir galutinis rezultatas - viskam prireiks max 25 minučių.

Truputėlis kietojo sūrio išsilydė vos tik užbėrus ant karštų kukulių.

Tadam!

Tiek šiam kartui iš Gintarinės virtuvėlės. Iki greito!

Džiuginti tuo ką mėgstu ar tuo ką mėgsta? Keptos duonos tortas

Prisipažinkim, dažnai juk būna taip, kad norėdami pradžiuginti savo artimą, darome tai tuo, ką patys mėgstame. Mylimiesiems perkame tuos kvepalus, kurie mums patinka, dovanojame draugams bilietus į mums patinkantį spektaklį, gaminame tą patiekalą, kurio norime patys. Taip jau yra.
Ir aš ne geresnė... Pavyzdžiui, mano brolis labai mėgsta tortus su sviestiniu kremu, spėkite, ar nors kartą esu tokį pagaminusi? Ne. Nes aš pati jų nemėgstu ir visai nesvarbu, kad esu gaminusi tortą specialiai broliui, sviestinio kremo ten vis tiek nebuvo. Tokie jau mes esame ir nieko čia nepadarysi. Na, beveik nieko. 

Kartais prisireikia dirbti net sekmadienį, tada imi žadėt kolegoms kokią nors "kompensaciją". Buvau prisižadėjusi savo komandos vyrijai atnešti ką nors skanaus. Ir, žinoma, pirmiausia mintys sukosi apie tai ko pati labiausiai norėčiau, gal kokį naują receptą pabandyti, gal kažką įdomaus ir įmantraus, kad tiktų tinklaraščiui..? Bet paskui pavyko sustoti, atmesti visokias tartas su lašiša, krevečių kokteilius ir kitas mandrybes ir pagalvoti, o ką mėgsta žmonės, kuriuos vaišinsiu? Aš puikiai žinau, kad jie labai labai mėgsta keptą duoną! Viskas. Taškas. Kepu duoną. O kad būtų gražiau, įdomiau ir linksmiau iš jos sudėjau tortą. Ši idėja sena kaip pasaulis, pilnas internetas nuotraukų, bet būtent tos nuotraukos ir liudija, kad ne taip ir lengva sudėti tikrai gražų duonos tortą. Man pavyko! Tad dalinuosi patirtimi ir su jumis. Džiaukitės ir džiuginkite;) 

Reikės:

1,5 kepalo baltos duonos (su mažiau neprasidėkit, bus sunku išgaut torto vaizdą);

rapsų arba saulėgražų aliejaus kepimui;

druskos;

200 g tarkuoto džiugo sūrio;

česnako (pagal skonį, dėjau 4 dideles skilteles);
maždaug 6-7 šaukštų majonezo;

varškės užtepėlės su žalumynais ir česnaku.

(kitų užkandžių tinkančių prie alaus, kuriais užpildysite torto viduriuką, gali būti vytintos dešrelės, traškučiai, pikantiškos salotos, rūkytos kiaulių ausys ar pan., aš dėjau kumpio, romaninės salotos ir marinuotų agurkėlių)

Nuo duonos nupjaustome plutas, supjaustome kuo vienodesnio dydžio juostelėmis ir iškepame aliejuje. Pabarstome druska. Sumaišome majonezą, varškės užtepėlę ir išspaustus česnakus. Imame po gabalėlį duoną, vieną galą merkiame į padažą, kitą į smulkintą sūrį ir dedame ratu, kol gauname torto formą. Kad būtų lengviau galima torto viduriui naudoti dubenėlį.
Aš paėmiau vieną popierinę servetėlę, ją sušlapinau, sulanksčiau, kad nesimatytų ir ant jos pastačiau apvalų indelį (servetėlė tam, kad indelis neslidinėtų).
Tikėjausi, kad šis reikalas atims labai daug laiko, bet taip nebuvo! Mano viryklė kaista kaip už tėvynę, tad aš iš karto į didelį dubenį susipjausčiau duoną, į nesvylančią keptuvę supyliau 1/4 butelio aliejaus, jį gerai įkaitinau ir jame kepiau porcijomis duoną. Viso išėjo gal 5 kepimai, iš kurių kiekvienas užėmė apie 2-3 minutes. Sūrį pirkau jau sutarkuotą, padažą sumaišiau labai greitai, o susidėliojo tortas per geras 20 min, tiesiog bakst į padažą, bakst į sūrį ir dedi duoną ratuku.
Dar nepaminėjau, kad iškeptą duoną dėjau ant popierinių rankšluosčių nusivarvėti, o druska barsčiau dar karštą.

Duona paruošiam kepimui, iškepam, susirandam tinkamus indus ir susimaišom padažą.

Gražiai išdeliojam ratu duonos lazdeles, man iš šio kiekio išėjo turbūt 4 ratai.

Dar šiek tiek sūrio (likutį) užbarsčiau tiesiog aplinkui ant torto krašto. Į indelį viduryje įdėjau juostelėmis supjaustyto kumpio, marinuotų agurkėlių...

Viskas. Done! Tokio torto užteks visam būriui žmonių pasmaguriaut.

 Keptos duonos tortas. 

Tai tiek apie kolegas, tortus ir keptą duoną. Geros artėjančios darbo savaitės!

G.

Žodis apie Meksiką, Quesadilla su ančiuviais ir pomidorų-vynuogių salsa

Meksikiečių virtuvė mylima visame pasaulyje. Niekas nebūna mylimas šiaip sau - ji tos meilės nusipelnė. Sunku rasti abejingų tokiems Meksikos virtuvės hitams kaip čili troškinys (Chili Con Carne), tako (tacos), gvakamolė (qacamole), načios (Nachos), kesadilija (Quesadilla) ir t. t. Visi šie patiekalai pagaminami itin lengvai, yra iš gerų produktų ir labai skanūs. Meksikiečių maistas ypač tinkamas vakarėliams, nes daug ką galima valgyti rankomis. Žinoma šie populiarieji patiekalai yra tik labai maža dalis to ką gamina šeimininkės Meksikoje, bet šaltam lietuviškam rudeniui užtenka ir to. Šiandien dedu vieno greičiausiai pagaminamų meksikietiškų patiekalų, kesadilijos, receptą. Ji labai lengvai pasiduoda improvizacijoms, sugadinti beveik neįmanoma, atima labai mažai laiko ir yra tikrai skanus reikalas tiek pietums, tiek vakarienei, tiek draugų baliukui. Prie kesadilijos paprastai patiekiama pagardų, aš dariau salsos, bet galima ir trintų avokadų padažo ar pan. 

Kesadilijos principas labai paprastas: imama tortilija, į ją dedama sūrio + pasirinktų pagardų (dažniausiai daržovės ir / arba mėsa), tortilija perlenkiama arba ant viršaus dedamas kitas paplotėlis, pakepama ant grotelių ar sausoj keptuvėj iš abiejų pusių, supjaustoma trikampiais ir bam patiekalas jau baigtas. Šį kartą į kesadiliją įdėjau šaldytuve užsigulėjusius ančiuvius, truputį marinuotų agurkėlių ir čili pipiriuko. Buvo skanu!

Qesadilla

2 porcijos:
2 tortilijos papločiai;
4-5 ančiuviai;
2 marinuoti karnišonai;
1 mažas čili pipiras;
100 g tarkuoto kietesnio sūrio (Guoda ar pan.)

Imam tortilijos paplotėlius, ant jų pasklaidome sūrį, griežinėliais pjaustytus agurkėlius, čili pipirus ir pasmulkintus ančiuvius. Įkaitiname sausą grilinę keptuvę, dedame perlenktas tortilijas su įdaru ir pakepame po porą minučių iš abiejų pusių (kol atsiras gražūs ruoželiai nuo keptuvės ir viduje išsilydys sūris), supjaustome trikampiais ir tiekiame su pagardais.

Pomidorų-vynuogių salsa (receptas nutolęs nuo Meksikos - mano variacija)
2 porcijos:
2 pomidorai;
10 vynuogių;
pusė nedidelio svogūno;
pusė nedidelio čili pipiro;
šlakelis balzaminio acto;
šlakelis citrinos;
truputis druskos;
šviežiai grūstų juodų pipirų.

Pomidorus nulupam ir smulkiai supjaustom, vynuoges ir svogūną taip pat smulkiai sukapojame, pagal skonį dedame prieskonių ir griežinėliais pjaustyto čili, pašlakstome actu, citrina, paliekame viską kokioms 5 min. pasimarinuoti, pabaigoje, jeigu yra noro, įdedame žalumynų ypač tinka kalendra.

Krauname į lėkštę kesadiliją, šalia indelį su salsa, imam pirštais paplotėlį, užsidedame salsos ir kandame! Viskas, truputis Meksikos jau burnoje :)

Kesadilijų gaminimo eiga.

Peilis-ratukas palengvina pjaustymo procesą, bet jis visai nėra būtinas. Paprastas aštrus peilis irgi tinka.

Su pagardais galima improvizuoti ne ką prasčiau nei su pačia kesadilija

Kąsnis. 

Tiek saulėtos Meksikos darganotame europietiškame rudenyje :)

Iki greito!

G.

Šakninių daržovių paplotėliai su pagardais

Aš pati vartoju gana mažai šakninių daržovių. Daugiausiai gal morkų, bet ir tų pačių ne taip dažnai kaip galėčiau. O vis dėlto šių daržovių yra tikra gausybė ir tikrai puikių: pastarnokai, topinambai, batatai, bulvės, morkos ir kt. Tikra šventė! Be to jos turi labai didelį privalumą - dažniausiai kainuoja labai nebrangiai. Šiandien dalinuosi receptu, kuris labai tinka pavasarį, kai norisi sunaudoti pernykščių bulvių likučius ir laukti tų jaunųjų, šviežiųjų. 

Šie paplotėliai kažkuo primena švilpikus, kažkuo piemenų pyragą ar žemaičių blynus. Juos galima gaminti ir su sūrio, pievagrybių, mėsos, ar varškės ir špinatų įdarais, bet aš ruošiau be nieko. 

Reikės:

4 nemažų bulvių;
1 didelės saldžiosios bulvės (batato);

1 pastarnoko;

kelių saujų miltų;

kelių šaukštų krakmolo;

džiūvėsių pavolioti;

kiaušinio;

druskos, baltųjų pipirų.

Pagardams:

natūralaus jogurto;

svogūno laiškų, krapų, pipirnių, etc.;

ridikėlių;

agurko.

Šaltai rūkyto kiaulienos kumpio.

Nuskutame daržoves, perpjauname į kelias dalis ir išverdame pasūdytame vandenyje. Ataušiname. Sutriname daržoves, įdedame maždaug 1/4 masės miltų ir porą šaukštų krakmolo, įmušame kiaušinį, pagardiname pipirais ir druska. Kepimo indą išklojame popieriumi, drėgnomis rankomis formuojame blynelius (jeigu norisi pavoliojame džiūvėsiuose) ir dedame kepti. 

Kol kepa paplotėliai, smulkiai smulkiai supjaustome apie 100 g. kumpio ir suskrudiname sausoje keptuvėje. 

Ridikėlius, agurką ir žalumynus sukapojame kuo smulkiau, sumaišome su jogurtu, įberiame druskos, pipirų ir atšaldome šaldytuve. 

Paplotėliai kepa neilgai, kol gražiai paskrunda. Tada traukiame lauk, tiekiame su pagardais (žiemą, manau, labiau tiktų šiltas pievagrybių padažas) ir skanaujame. 

Nuvalytos šakninės daržovės.

Susmulkintos daržovės pagardui. Agurką naudojau be sėklų.

Paplotėliai pakeliui į orkaitę

Ir lėkštėje.

3 paplotėlių porcijai tikrai per akis, tad iš pagaminto kiekio man išėjo dveji pietūs ir kelios vakarienės :)

Tiek pasidaržovinimų šiandien. Iki greito! 

Apie performansus prie puodų ir karštas daržoves

Yra daugybė žmonių labai nuostabiai, bet labai skirtingai gaminančių maistą. Kai pavartau knygas, žurnalus, tinklaraščius apie maistą, labai ryškiai išsiskiria skirtingi virėjų tipažai. Kai kurių patiekalai yra iš daugybės sudedamųjų dalių, tobulai susverti, sumatuoti ir įgyvendinti. Kitų - labai buitiški, primenantys sekmadienį pas močiutę, kai ant stalo keliauja iš vakaro pagaminti šalti užkandžiai, mišrainės, marinuotos silkės, žuvys ir itin ilgai marinuota bei stipriai termiškai apdorota mėsa. Dar kiti renkasi žaismę, kūrybą, ieško netikėtų sprendimų, greitų patiekalų ir minimalių sąnaudų. Yra ir tokių, kuriems svarbiausia estetika. Prie kurių priskirčiau save?

Kažkada mąsčiau, kodėl man patinka gaminti. Maisto gaminimas man yra tam tikras kūrybos aktas. Galėčiau jį palyginti su performansu. Maisto ruošimas man suteikia didžiausią džiaugsmą, kai jame yra teatrališkumo, tokios iš paprastų dalykų sukurtos dramos. Tikrasis performansas yra tada kai kūrėjo veiksmus stebi žiūrovai. Aš niekada neprieštarauju, kad man gaminant būtų stebėtojų. Pagalbininkų nelabai mėgstu, bet stebėtojų, kurie aplinkui slampinėja su vyno taure, gali būti kiek tik nori. Ypač tada kai virtuvėje vyksta stebuklingi dalykai, pavyzdžiui, nuo karščio viena po kitos veriasi midijos, pakvimpa į keptuvę sumestas česnakas, iš ryšulėlio produktų gimsta spalvų, kvapų ir skonių dermė. 

Jei gaminu viena, bet ne vien sau, tai meninis aktas įvyksta maisto patiekimo metu. Tokį, tiesa sakant, mėgstu labiausiai, kai truputį pažongliravusi virtuvėje puodais ir produktais, turiu rezultatą, kurį atnešus ant stalo abejingų nelieka. To pasiekti galima keliais būdais: naudojant įdomius, nekasdieniškus produktus, įprastus produktus ruošiant netikėtu būdu ir skiriant šiek tiek dėmesio pateikimui. Maistas visada gali būti žavus ir teatrališkas, net lašinukai su duona ir svogūnu gamtoje yra vienoks patiekalas, kai valgomi iš plastikinės dėžutės ir visai kitoks, kai išdėliojama ant medinės trinkos. Valgymas būryje taip pat turi savo teatrališkumo, savo rituališkumo ir magijos. Man labiausiai patinka kai maistas sujungia žmones. Pavyzdžiui, visi ima užkandžius iš didelio indo ir mirko į bendrą padažinę, arba plėšo ir dalinasi ne iki galo įpjautą česnakinę duoną. Vienokia atmosfera tvyro, kai kiekvienas gauna lėkštę su salotomis ir naminiu burgeriu ir visai kitokia, kai ant stalo padedama didelė lenta, ar padėklas, kurio viduryje pūpso kalnas spalvingų ką tik sumaišytų salotų, o aplinkui išsirikiavę tie patys burgeriai. Geriausia, kad nebūtų jokių įrankių, kad visi imtų daržoves ir sumuštinius rankomis, paskui nusilaižytų pirštus ir daužtųsi taurėmis. Tai yra maisto performansas. Tai tikras meno aktas. Jam nereikia tikslios receptūros ir svarstyklių, jam reikia išmonės, kūrybiškumo ir aistros.
Atrodytų, kad visa ši mano beletristika tinka tik proginio maisto gamybai, bet tai netiesa. Net ir gaminant sau vienam visai nebūtina to daryti nuobodžiai ir visada taip pat. Aš labai dažnai valgau šiltas daržoves, bet beveik visada kitaip. Tiesiog nueinu į virtuvę, 5 minutėms atsijungiu nuo šio pasaulio ir suburiu ką nors kvapnaus ir šildančio. Vakar žiūrėjau daug laidų apie Indiją, nes jaučiausi nežmoniškai išsigręžusi ir norėjau pasisemti kūrybinių idėjų darbams, bet labiau įsikvėpiau minčių patiekalams. Kepti baklažanai su brokoliais ir šermukšnių-pipirų-apelsinų džemu tikrai nėra indiškas patiekalas, bet įkvėpė jam mane Indija. Taigi per 10 Bolivudo minučių mano virtuvėje atsitiko 2 porcijos patiekalo, kuriam reikės:

1/3 didelio arba pusės mažo baklažano;
2 skiltelių česnako;
pusės nedidelio brokolio;
šiek tiek aliejaus ir vandens;
šaukšto labai smagaus šermukšnių-pipirų-apelsinų džemo (galima pakeisti čili pipirais, laimo sultimis ir medumi, bet labai rekomenduočiau įsigyti ir išbandyti šį džemą, jis mano akimis labai tinka ir picos padą patepti ir jautienos burgerį, troškinį ar paukštieną pagardinti);
prieskonių gausybės: druskos ir po 1/3 šaukštelio saldžiosios paprikos miltelių, džiovinto imbiero, maltų kalendros sėklų, maltų pankolio sėklų, ožragės, juodgrūdės, ciberžolės, šviežiai grūstų pipirų, maltų kumino sėklų (jeigu norisi galite dėti ir kitokius prieskonius).

Supjaustome nedideliais gabalėliais baklažaną ir brokolį. Kaičiame keptuvę, įpilame lašelį aliejaus, sudedame visus prieskonius išskyrus druską, dedame česnaką ir maišydami truputį pakepame (kad tik sušiltų, bet nepradėtų degti), tada dedame daržoves, jei reikia įpilme dar šiek tiek aliejaus ir kepame vis pamaišydami (aliejų baklažanai gali gerti žaibiškai, tad jei svyla, galima įpilti šiek tiek vandens). Kai daržovės apminkštėja, įberiame druskos ir įdedame šaukštą džemo. Viską gerai pamaišome, kad daržovės apsiveltų auksiniu padažu ir viskas. Valgiau su juoda duona. Bet drąsiai galima ir su kitokia, ar netgi tiekti prie mėsos. 

4-5 baklažano riekelės, supjaustytos į 8 dalis

Brokoliai

Į keptuvę jau nukeliavo ir džemas

Viskas. Su pasiruošimu ir gaminimu užtrunka apie 10 min.

:)

O štai čia tas mano minėtas šermukšnių džemas, kurį kažkodėl vadina padažu, nors jis savo skoniu, konsistencija ir manau pagaminimo principu yra tikras džemas :)

Skonio apibūdinimas etiketėje labai keistas :) Jis visai netraukia burnos, kartumo nėra, tik jaučiasi pipirų aštrumas, vos rūgštelės (galėtų ir daugiau būti) ir ryškus saldumas. 

Ačiū Kalėdų Seneliui Tomui ir snieguolei Akvilei už šį skanumyną!

Gintarė

Iki pavasario liko... grill kepsneliai su šiltu braškių padažu

Ar žinote, kad iki pavasario liko mažiau nei 100 dienų? Taip taip, žinau, kad dar net Kalėdos nepraėjo,.. Bet iki jų liko tik pora savačių, kurios pralėks žaibiškai, kaip ir pačios šventės. Todėl jau laukiu pavasario. Laukiu ir švenčių, pasiilgau draugų, pasiilgau eglutės puošimo, sniego, karšto vyno ir kitų gerų dalykų. Bet aš niekada niekada nenustoju laukti pavasario. Kad ir kaip džiaugčiausi žiemos šventėmis ar rudeniniais lapais, ar vasara pajūryje, tokio jausmo, koks užplūsta atėjus pavasariui aš niekada daugiau nepajaučiu. Kažkas tarp ilgo bučinio, apsvaigimo nuo vyno ir meteoritų lietaus vienu metu :) 

Man ir pavasarinė virtuvė labai patinka. Pirmieji išlindimai į lauką pasigrilinti mėsos, pirmos uogos, pirmos daržovės. Nerealu! Šiandien valgiau labai pavasarišką reikalą - grilintus kiaulienos išpjovos kepsniukus su braškių padažu. Nu labai skanu buvo, nepaisant to, kad lauke visai ne pavasario saulutė, o cepelinų spalvos dangus. Braškės lėkštėje visada pakelia nuotaiką ir tikrai tikrai braškių padažas tinka ne tik prie anties krūtinėlės, jis puikiai groja ir su kiauliena.

1 porcija

Mėsai:
apie 100 g. kiaulienos išpjovos;
druskos, pipirų, saldžios maltos paprikos, citrinos, alyvuogių aliejaus.

Padažui (padažo vienu kartu vienai porcijai padaryti neišeis, bet jį galima užšaldyti ateičiai)
150 g. trintų braškių;
1 šaukštelio medaus;
šlakelio balzaminio acto;
1/4 citrinos sulčių;
druskos;
pipirų.

Salotoms:
Mėgstamų daržovių (turėjau tik slyvinį pomidorą ir agurko);
Poros lapų romaninės salotos;
Aliejaus-citrinos-medaus-druskos-pipirų padažo.

Pirmiausia atsipjauname kelias riekeles kiaulienos išpjovos, vienai moteriškai porcijai užtenka 4, maždaug 1,5 cm storio juostelių. Nuo jų pašaliname plėveles ir perbraukiame peilio plokštuma, kad šiek tiek pasiplotų (esu mačiusi, kad Jamie Oliver vožteli kumščiu, bet aš pagailėjau savo rankų). Pabarstome kepsnelius iš abiejų pusių druska, pipirais, paprika ir pašlakstome citrina bei alyvuogių aliejumi, patriname ir paliekame, kol pasidarysime salotas ir padažą.
Pirmiausia susipjaustome daržoves salotoms, salotos čia iš esmės tinka bet kokios, tai šia tema nesiplėsiu. Kai salotos paruoštos, imamės padažo: į keptuvę supilame trintas braškes, dedame medaus ir kaitiname, paskaniname citrina, balzaminiu actu, druska, pipirais, galima įdėti šiek tiek sojos padažo. Paverdame padažą, kol sutirštėja, ragaudami reguliuojame skonį. Išjungus padažą, kaičiame grilinę keptuvę. Dedame kepsnelius ir kepame juos iš abiejų pusių apie 2-3 minutes. Kepant juos galima šiek tiek paspausti mentele, kad greičiau iškeptų.
Viskas, dedame į lėkštę salotų, padažo ir kepsnelius. Einam valgyt ir laukt pavasario, Kalėdų, meilės - bet ko, nes gi gerai, kai yra ko laukt ;)

Vienai porcijai sunaudojau maždaug 1/3 šitos išpjovos.

 Kepsnelius truputį peiliu priplojam.

Mėsa paprieskoniuota. 

 Braškės su medumi keptuvėje.

Kepsneliai čirška. Labai gerai matosi iš šono iki kurios vietos "nuėjęs" karštis ir kada jau reikėtų versti.

Pietūs.

Garnyro galima ir išradingesnio susimeistrauti, bet skanu ir taip.

Iki greito! Mua:*