Rodomi pranešimai su žymėmis Patarimai. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis Patarimai. Rodyti visus pranešimus

2017 m. kovo 18 d., šeštadienis

Brokolių keksiukai ir pasvaičiojimas gaminimo tema


Seniai netaipinau ilgų tekstų Gintarinei virtuvėlei. Ne todėl, kad tingiu (aišku, tingiu), bet todėl, kad šiandieniniame pasaulyje maža norinčių skaityti daugiau nei antraštę. Dar tada, kai pradėjau rašyti tinklaraštį daug "geranoriškųjų patarėjų" mane mokė krauti kalnus nuotraukų ir kuo mažiau rašyti, nes taip labiau patiks skaitytojams. Negaliu teisti, kiekvienas turi teisę pasirinkti savo būdą pasauliui pažinti. Bet vis dėlto, yra ir tokių kaip aš, kuriems net varant per 3 darbus ir penkioliką hobių visai nieko tokio yra suskaityt vieną kitą 800 psl literatūros kūrinį per mėnesį. Ko sakot? Laiko nėra? Tai niekam jo nėra, ir ką dabar...?  Iš tiesų, skaitymas duoda kur kas daugiau nei galima būtų paimti iš to laiko. Ilgų, gerų tekstų (soriux šitas į tokius tikrai nepretenduoja, šypt) skaitymas moko sklandžiai rašyti ir kalbėti, kartais man atrodo, kad jei visi tie neturintys laiko skaityti suskaičiuotų kiek jo sugaišta visiems eeee ir mmm bandydami rišliai kalbėti, tai tikrai pultų į knygynus :) Na, bet neįsijaučiant į pasaulio auklėjimą, šį įrašą skiriu tiems mano blogo skaitytojams, kurie tikrai nori paskaityti. (Kiti galit, drąsiai eiti tiesiai prie recepto, neįsižeisiu). 
Sutinku žmonių, kurie nuoširdžiai nesupranta, kam reikia gaminti. Ir jie teisūs, XXI amžiuje, tam, kad būtum sotus, gaminti tikrai nėra būtina. Pilna restoranų, kavinių, užkandinių, degalinėse kepa dešreles, o prekybos centruose iš pečių traukia vištas, tai kodėl mes vis dar gaminame, jei galime būti sotūs ir be to? Kodėl mūsų namuose spintelės prigrūstos lentelių, mentelių, trintuvų, maišytuvų ir kitokio velnio, kodėl brangiuosius nekilnojamojo turto kvadratinius metrus užima viryklės, plautuvės, šaldikliai ir visi kiti "verdu-kepu fabriko" dalykai? Tikriausiai kiekvienas rastų savą pasiteisinimą, bet aš manau, kad visi, kurie labai mėgsta gaminti, iš tiesų, labai mėgsta valdyti. (Kertu lažybų, kad pusė Jūsų perskaitėte "valgyti". Bandom iš naujo, VALDYTI.)
Valdyti dalykus už virtuvės ribų dažnai yra labai nelengva, daug streso ir nežinomybės: negalime būti užtikrinti ar grąžinsime paskolas, ar išvengsime karo, ar vaikai neprisivirs košės, ar partneriai neišduos, ar niekas nepaduos į teismą, ar planai, verslai ir reikalai nenueis velniop. Tiesiog darome  tai ką turime daryti ir tikimės geriausio, bandome įrodyti sau ir aplinkiniams, kad valdome situaciją, valdome savo gyvenimus, bet giliai viduje suprantame, kad viskas gali susiklostyti ir karts nuo karto susiklosto visai ne taip, kaip mes planavome. Nesėkmės ir nežinomybė kerta per pasitikėjimą savimi, o virtuvė yra labai gera reabilitacija. 
Virtuvėje valdyti paprasta, nes tiesiog žinai, kad suplakęs aliejų su kiaušinio tryniu gausi majonezą, žinai, kad bananus sutrynęs su kiaušiniais, įsijojęs debesį miltų ir įpylęs lydyto sviesto, iškepsi pyragą, žinai, kad įbėrus druskos bus sūru, o cukraus - saldu, kad aliejuje dalykai apskrunda, o vandenyje išverda. Ir tik tu sprendi ką virti, o ką skrudinti, ką sūdyti, o ką pasaldinti, jokių netikėtumų, jokio streso - darai ir dainuoji. Virtuvėje gali būti žvaigžde - gaminti įmantrius tolimų kraštų patiekalus, stebinti jais draugus ir kukliai šypsotis skambant ovacijomis, gali būti sukčiumi ir apgaudinėti vaikus ar žioplesnį vyrą į kotletus primaldamas kopūstų ar kitaip užmaskavęs jų nemėgstamus produktus, virutvėje, priešingai nei gyvenime, dažnai įmanoma atitaisyti net tai, kas jau atrodo sužlugo negrįžtamai. Pavyzdžiui, jeigu spintelėje į ožio ragą sudžiūvo prancūziškas batonas, reikia apsidairyti ar niekas nemato, tada greitai kišti jį po tekančiu vandeniu, suvynioti į foliją, šauti 15 min į orkaitę ir jis vėl kaip ką tik gimęs, minkštutėliu puriu vidumi ir traškia, viliojančia plutele. Virtuvių valdovai tokių triukų žino galybę, žino todėl, kad tie triukai labai paprasti ir visada suveikia, o jausmas, kad išsisukai iš sumautos situacijos, saldesnis už korį medaus. 
Taigi jeigu Jums šiandien kas nors nepasisekė, jeigu susipykote su kolegomis, arba užkniso bosas, arba patyrėte nuostolių, vaikai išvedė iš kantrybės, į smegenis įsirangė nežinomybės dėl ateities kirminas ar nutiko dar kas nors labai negero, patariu grįžus namo išsirtraukti bliūdus, puodus, šaukštus, paimti puskilį sviesto ir ilgai ilgai jį plakti, kol taps kremu, nes tiesiog žinot, kad plakamas sviestas anksčiau ar vėliau taps kremu, o kai po gerų poros valandų žiūrėsite į dailų braškėmis išpuoštą tortą, apims toks geras geras grįžimo į vėžes jausmas. Jausmas, kad viskas ir vėl tavo rankose, kad tu gali padaryti tai ką sumanei, kad tu VALDAI situaciją ir šypnesna, bei tikėjimas savo jėgomis sugrįš kaip čia buvę, o tada jau galima iškėlus galvą žengti iš apkuistos virtuvės tvarkyti kur kas svarbesnių reikalų. 
Nežinau, ar daug teisybės šitoj mano filosofijoj, bet tikiu, kad šiek tiek yra. Anyway, kaip dainavo vienas barzdotas dėdė: "Filosofijos šiandien išgydomos / Žada radijas saulėtą rytdieną". 
Einam kept keksiukų. O keksiukai šį kartą Šv. Patriko dienai skirti, žali :) Ir labai skanūs, puikiai suėję ne kaip užkandis, o kaip sotūs pietūs. Idėją susigavau žurnale Debesys, receptą organizavau pagal save. Pabandykit!

8 keksiukams reikės:
3 kiaušinių;
120 g sviesto;
200 g miltų;
100 ml pieno;
1,5 šaukštelio kepimo miltelių;
50 g kietojo sūrio;
1 brokolio;
1 skiltelės česnako;
šiek tiek cukraus;
druskos ir rytietiškų prieskonių (naudojau savo lauktuvių iš Alžyro resursus, bet galima suktis ir su tikka masala mišiniu ar dedant visko po truputį: ciberžolės, kalendros, kumino, maltų paprikų, muskato ir kt.).

Brokolį suskirstome žiedynais ir apverdame pasūdytame vandenyje apie 5 min (kai peilis lengvai sminga į kotuką, nukošiame). Keptuvėje ištirpiname 20 g sviesto, sumetame brokolius, gausiai pažeriam prieskonių, įspaudžiame skiltelę česnako ir pakepame apie minutę. Išjungiam ir atidedam į šalį.
Ištirpiname 100 g sviesto, dubenyje išplakame kiaušinius, supilame sviestą ir pieną, vėl viską išplakame, įmaišome miltus, žiupsnį cukraus, žiupsnį druskos, kepimo miltelius ir viską išmaišome.  Sūrį smulkiai sutarkuojame. Į keksiukų formą išdėliojame kepimo popierėlius, užpildome juos tešla (paliekame šiek tiek vietos pakilti), viršų apiberiame sūriu ir įspaudžiaume po vieną kitą brokolio žiedyną. Šauname į 190 laipsnių orkaitę geram pusvalandžiui. Karštus galima tiekti su salotomis, kaip pagrindinį patiekalą ar karališkus pusryčius, pravėsusius įsimesti į kelioninį krepšį ar pasiimti į iškylą. Taurė balto vyno arba stiklinė kvietinio alaus su citrina tikrai derės. Enjoy!

Kaip garbanius brokolis pavirsta į keksą. 

Fainuoliai keksiukai ką tik iš orkaitės.

Su rukolų ir ridikėlių salotomis.

Ar žmogus, ar keksas - svarbu vidinis grožis :D

Tai tiek apie apie gaminimo terapiją ir brokolinius keksiukus. Iki greito, draugai ir gero linkėtojai!
Bučkis.
G. 

2016 m. rugsėjo 13 d., antradienis

Kepu karką arba Vokietija lėkštėje


Vokietijoje aš esu buvusi keturis kartus. Karką esu kepusi 0 kartų. O kad jau šiuo metu svečiuojuosi Vokietijoje ir turiu orkaitę, pagalvojau, kad pats laikas būtų ją iškepti. Apie karkos kepimą sklando daug visokių nesąmoningų mitų, esą tai patiekalas, kurį būtina gaminti kelias dienas, reikia specialių indų (greitpuodžio) ir t. t. Bet man tokie variantai netinka. Aš nenoriu dėl vieno skanaus pavalgymo žaisti pusę savaitės. Todėl receptai, kurie siūlo karką įtrinti prieskoniais, kitą dieną virti, per naktį vėsinti tame nuovire ir tik dar kitą dieną kepti manęs nedomina. Iš tiesų ruošiau ją be jokių receptų, iš intuicijos ir viskas pavyko puikiai. 
Grįžtant į priešistorę reikėtų pasakyti, kad karkos apskritai neplanavau pirkti ir kepti. Tą rytą išėjau į parduotuvę galvodama, kad nusipirksiu kokią didesnę daržovę ir kalakuto krūtinėlę ir viską kartu sumesiu į orkaitę, bet atėjus į parduotuvę planas pasikeitė. Daržovę - kalafiorą - radau ir nusipirkau, o štai kalakuto krūtinėlės nebuvo. Nusprendžiau nueiti į didesnę parduotuvę, o ten iš karto akį patraukė kiauliena. Jos buvo labai labai daug ir labai nebrangios. Vokiečiai mėgsta kiaulieną. Pasiblaškiusi tarp kelių variantų, galiausiai nusprendžiau, kad karka būtų pats vokiškiausias pasirinkimas. Taip ji atsidūrė mano krepšelyje apie 11 val. dienos, o 17 val. jau ja mėgavomės. Tiesa, garnyras prie karkos buvo visai ne vokiškas, nenorėjau apsunkinti skrandžių nei bulvėmis, nei troškintais kopūstais, todėl švelniai marinuoti svogūnai ir kartu su karka pakepti kalafiorai buvo pats tas. 

Reikės:
kiaulienos karkos (mano buvo 1,3 kg, perkirsta į 2 dalis);
virimui: vandens, svogūno, 3 skiltelių česnako, pusės citrinos; pipirų, druskos, (gal šlakelio coca-colos). 

kepimui:
2 skiltelių česnako;
šaukšto amerikietiškų garstyčių;
šaukšto pomidorų padažo;
2 šaukštų BBQ padažo;
pusės citrinos sulčių;
prieskoninių žolelių;
žiupsnelio druskos;
pipirų;
pusės stiklinės Coca-colos;
trupučio aliejaus.

kalafiorams:
vandens ir druskos virimui;
nuo mėsos likusio marinato kepimui.

Pirmiausia karką nuploviau šaltu vandeniu, įdėjau į didelį puodą, užpyliau vandeniu, kad semtų ir pastačiau virti. Po užvirimo nupyliau, išploviau puodą, vėl nuploviau mėsą ir tada jau į puodą dėjau ne tik ją, bet ir galvą svogūno, 3 skilteles česnako, pusę citrinos, pipirų, druskos ir pastačiau virti. Virti karką reikia tol kol lengvai smigs šakutė - turėtų užtekti poros valandų. Jei kartais mėsa vis kieta arba labai spaudžia laikas virimui artėjant prie pabaigos, reikia įpilti į puodą truputį coca-colos, mėsa kaipmat baigs virti ir bus mikštutėlė (supersveikuoliai žinoma to nedarykite, bet esu mačius kaip tai daro žymiausi pasaulio virėjai). Mėsai išvirus pasiruošiam marinatą iš visų nurodytų ingridientų ir juo apipilam karką. Marinate mėsą palaikiau gal 15 min. ir dėjau į 200 laipsnių orkaitę kepti. Maždaug po 15 min kepimo, šalia sudėjau ir virtus kalafiorus. Tiek mėsą, tiek kalafiorus kelis kartus palaisčiau likusiu mėsos marinatu. Dar po 20 min. viskas buvo iškepę, apskrudę ir keliavo ant stalo.
Iš tiesų, ši karka pranoko mano lūkesčius. Ji buvo tokio minkštumo, kad tiesiog krito nuo kaulo ir leidosi į gabalėlius vos palietus šakute. O maža stiklinė alaus su citrina dar labiau paryškino puikius Vokiškus pietus! 


Procesas :)


Kiekis, iš tiesų didelis. Dviese suvalgėm daržoves ir 2/3 vieno mėsos šmoto :) 


Vokiškom nuotaikom su karka ant stalo, alum ir pajūriška servetėle...

Tai tiek apie karkos reikalus. Nekasdienis tai maistas, bet kartais labai smagu!

G.


2016 m. rugpjūčio 1 d., pirmadienis

Cukinijų blyneliai su sūriu


Visi žino, kas yra cukinijų tvanas. Tai toks metų laikas, kai cukinijos pradeda derėti kaip išprotėjusios, vos per pusę paros užauga iki katino dydžio ir nenusakomi jų kiekiai atsiranda visų namuose - ir tų, kurie turi daržus ir augina cukinijas ir tų, kurie gyvenime nėra sėklos į žemę įkišę. Pirmiausia cukinijų tvanas veržiasi per sodų bendrijas, kaimus, mažus miestelius, paskui ištrūksta į didesnius miestus, didmiesčius, užpildo butus, virtuves, balkonus, rūsius, garažus ir žinoma šaldytuvus. 
Internete plaukioja tikrai daug straipsnių siūlančių pačius įvairiausius būdus, kaip suvaldyti cukinijų tvaną ir kaip šias daržoves įprasminti. Daug tų būdų yra neblogų, tik deja iki šiol nebuvau radusi tokio, kur tikrai reikėtų sunaudoti arklišką kiekį cukinijų ne tokiai arkliškai patiekalo išeigai. Bet praeitą savaitę man už akių užkliuvo Liutauro Čepracko cukinijų vafliai/blynai kepami belgiškoje vaflinėje. Išbandžiau! Tiesa, receptą truputį keičiau ir kepiau orkaitėje (mano turimoje vaflinėje po 20 min. čirškėjimo blynai dar nebuvo apskrudę, tad nusprendžiau su ja nežaisti), bet ir orkaitėje iškepę blynai buvo fantastiški, o kas svarbiausia - vienai dviejų žmonių vakarienei sunaudojau 2 tikrai nemažas cukinijas! 

Reikės:
2-3 jaunų vidutinio dydžio cukinijų (kad išėmus sėklas svertų apie 1 kg);
100 g tarkuoto kietojo sūrio;
+/- 1 stiklinės miltų;
1 a. š. kepimo miltelių;
2 kiaušinių;
100 ml kefyro;
2,5 šaukštų druskos;
šviežiai grūstų juodų pipirų;
mėgstamų žolelių;
1 a. š. aliejaus.

Cukinijas nuplauname, išimame sėklas su membrana ir sutarkuojame burokine tarka. Užberiame dviem šaukštais druskos ir paliekame pusvalandžiui pastovėti. Cukinijas nusunkiame per surmaišį arba merlę, panašiai kaip cepelinų tarkius, kad būtų sausi. Į cukinijas supilame išplaktus kiaušinius, kefyrą, miltus ir kepimo miltelius, sūrį, aliejų ir prieskonius, manau, galima ir česnako įspausti, ar kokio vytinto kumpio įsmulkinti. Masę išmaišome, pažiūrime ar ne per skysta (turi būti riebios grietinės tirštumo, jei per skysta įdedame daugiau miltų). Kepimo skardą tiesiame kepimo popieriumi, dedame po šaukštą tešlos palikdami tarpus ir kišame kepti į 200 laipsnių orkaitę maždaug 20 min., kol gražiai apskrunda.
Aš tiekiau su padažu pagamintu iš tepamo varškės sūrelio ir natūralaus jogurto. Buvo skanu!


Jei cukinija jauna, lupti nereikia. Sutarkuotos sukinijos.


Blynų masė.


Gražuoliai cukinijų blynai!

Sėkmės tramdant cukinijų tvaną :)
Gintarė

2015 m. lapkričio 15 d., sekmadienis

Kaip paruošti aštuonkojį?


Kai prieš kurį laiką ankstyvą rytą mindžikavau Rimi žuvies skyriuje laukdama, kada man bus pasvertas aštuonkojis, greta stovėjusi senutė paklausė: "O kaip paruošti aštuonkojį?" Pora sakinių pasakiau esmę, o ji man ir sakys: "Reikia, viską reikia gyvenime pabandyt, pabandysiu..." Nežinau, ar ji pirko tą dieną savo oktopusiuką, bet jei pirko, tikiuosi, jai pavyko jį pasigaminti skaniai. O aštuonkojo paruošimas visai be reikalo yra apraizgytas visokiais mitais. Šiaip jau jį reikia gerai išvirti, o paskui jau gali daryt ką nori - bus skanu. Aš savąjį aštuonkojį užsišaldžiau (kai kas sako, kad tai kone vienintelė jūros gėrybė, kurios skoniui užšaldymas ne pakenkia, o padeda), o kai jau atėjo metas gaminti, atitirpinau, šiek tiek pamušiau čiuptuvus plaktuku skirtu mėsai mušti, tada užsikaičiau didelį puodą vandens, užvirus įdėjau dosniai druskos, gabalą citrinos, svogūną, lauro lapą, saliero kotą... Suėmiau aštuonkojį už makaulės ir 4 kartus panardinau į vandenį 3 sekundėms. Tai vadinama aštuonkojo gąsdinimu :) Šios procedūros metu matosi, kad po kiekvienų 3 sekundžių čiuptuvai vis gražiau susisuka. Atlikus šį veiksmą, visą aštuonkojį reikia nardinti į puodą, sumažinti ugnį ir virti jį 2 val. Po 2 valandų lėto virimo jau traukiant jį lauk, jausis, koks minkštas ir paslankus tapo. Po virimo reikia pašalinti atšokusią odą ir aštuonkojį galima naudoti patiekalams. Galima atvėsinti, pamarinuoti ir naudoti salotoms, galima grilinti, galima dėti į troškinius, ant sumuštinių ar pan. Aš savąjį kepiau. Kadangi mano oktopusiukas buvo vos pusės kilogramo, tai jo 3 žmonėms būtų nepakakę, tad dar prigriebiau 3 atšildytus kalmarus. Atvėsusį aštuonkojį ir kalmarus trumpai pamarinavau saldžiarūgščiame marinate ir iškepiau. Buvo labai skanu!

3 porcijos:
3 kalmarai;
1 virtas aštuonkojis (kaip išvirti aprašyta aukščiau);
1 šaukštas medaus;
3 šaukštai alyvuogių aliejaus;
4-5 šaukštai balzaminio acto;
1/2 citrinos;
6 šaukštai tamsaus sojų padažo;
žiupsnis druskos;
žiupsnis pipirų;
1 šaukštas pomidorų pastos;
3 skiltelės česnako;
1 čili pipiras;
truputis sviesto ir aliejaus kepimui.

Aštuonkojį supjausčiau dviejų kąsnių dydžio gabaliukais, kalmarų vieną pusę įpjoviau kas pusę centimetro. Dubenėlyje sumaišiau aliejų, citrinos sultis, actą, druską, pipirus, medų, soją, pomidorų pastą ir šiuo marinatu užpyliau jūros gėrybes. Palaikiau keletą valandų. Į įkaitintą keptuvę įpyliau lašą aliejaus ir įdėjau šaukštelį sviesto, pakepiau smulkintą česnaką ir čili kol pakvipo, tada sudėjau iš marinato ištrauktas jūros gėrybes ir pakepiau apie 3 minutes pavartydama, kad paskrustų iš abiejų pusių, tada supyliau pusę nusistovėjusio marinato ir kepiau dar 7 minutes kol padažas sutirštėjo ir gražiai apkibo jūros gėrybes, patariu kepimo eigoje paragauti ar netrūksta rūgštumo, saldumo ar druskos.
Iškepusius aštuonkojį ir kalmarus patiekiau su įvairių rūšių salotom ir česnakine duona. Buvo labai skanu!

Aštuonkojo virimo procedūra vizualiai :)

Kad būtų paprasčiau įpjauti tik vieną kalmaro pusę, į jo vidų galima ką nors įkišti - mentelę, peilį, etc.

Nuostabi vakarienė, prie kurios vynas privalomas!

Trims buvo pats tas!

Iki greito ;)

2015 m. lapkričio 8 d., sekmadienis

Džiuginti tuo ką mėgstu ar tuo ką mėgsta? Keptos duonos tortas


Prisipažinkim, dažnai juk būna taip, kad norėdami pradžiuginti savo artimą, darome tai tuo, ką patys mėgstame. Mylimiesiems perkame tuos kvepalus, kurie mums patinka, dovanojame draugams bilietus į mums patinkantį spektaklį, gaminame tą patiekalą, kurio norime patys. Taip jau yra.
Ir aš ne geresnė... Pavyzdžiui, mano brolis labai mėgsta tortus su sviestiniu kremu, spėkite, ar nors kartą esu tokį pagaminusi? Ne. Nes aš pati jų nemėgstu ir visai nesvarbu, kad esu gaminusi tortą specialiai broliui, sviestinio kremo ten vis tiek nebuvo. Tokie jau mes esame ir nieko čia nepadarysi. Na, beveik nieko. 
Kartais prisireikia dirbti net sekmadienį, tada imi žadėt kolegoms kokią nors "kompensaciją". Buvau prisižadėjusi savo komandos vyrijai atnešti ką nors skanaus. Ir, žinoma, pirmiausia mintys sukosi apie tai ko pati labiausiai norėčiau, gal kokį naują receptą pabandyti, gal kažką įdomaus ir įmantraus, kad tiktų tinklaraščiui..? Bet paskui pavyko sustoti, atmesti visokias tartas su lašiša, krevečių kokteilius ir kitas mandrybes ir pagalvoti, o ką mėgsta žmonės, kuriuos vaišinsiu? Aš puikiai žinau, kad jie labai labai mėgsta keptą duoną! Viskas. Taškas. Kepu duoną. O kad būtų gražiau, įdomiau ir linksmiau iš jos sudėjau tortą. Ši idėja sena kaip pasaulis, pilnas internetas nuotraukų, bet būtent tos nuotraukos ir liudija, kad ne taip ir lengva sudėti tikrai gražų duonos tortą. Man pavyko! Tad dalinuosi patirtimi ir su jumis. Džiaukitės ir džiuginkite;) 

Reikės:
1,5 kepalo baltos duonos (su mažiau neprasidėkit, bus sunku išgaut torto vaizdą);
rapsų arba saulėgražų aliejaus kepimui;
druskos;
200 g tarkuoto džiugo sūrio;
česnako (pagal skonį, dėjau 4 dideles skilteles);
maždaug 6-7 šaukštų majonezo;
varškės užtepėlės su žalumynais ir česnaku.
(kitų užkandžių tinkančių prie alaus, kuriais užpildysite torto viduriuką, gali būti vytintos dešrelės, traškučiai, pikantiškos salotos, rūkytos kiaulių ausys ar pan., aš dėjau kumpio, romaninės salotos ir marinuotų agurkėlių)
Nuo duonos nupjaustome plutas, supjaustome kuo vienodesnio dydžio juostelėmis ir iškepame aliejuje. Pabarstome druska. Sumaišome majonezą, varškės užtepėlę ir išspaustus česnakus. Imame po gabalėlį duoną, vieną galą merkiame į padažą, kitą į smulkintą sūrį ir dedame ratu, kol gauname torto formą. Kad būtų lengviau galima torto viduriui naudoti dubenėlį.
Aš paėmiau vieną popierinę servetėlę, ją sušlapinau, sulanksčiau, kad nesimatytų ir ant jos pastačiau apvalų indelį (servetėlė tam, kad indelis neslidinėtų).
Tikėjausi, kad šis reikalas atims labai daug laiko, bet taip nebuvo! Mano viryklė kaista kaip už tėvynę, tad aš iš karto į didelį dubenį susipjausčiau duoną, į nesvylančią keptuvę supyliau 1/4 butelio aliejaus, jį gerai įkaitinau ir jame kepiau porcijomis duoną. Viso išėjo gal 5 kepimai, iš kurių kiekvienas užėmė apie 2-3 minutes. Sūrį pirkau jau sutarkuotą, padažą sumaišiau labai greitai, o susidėliojo tortas per geras 20 min, tiesiog bakst į padažą, bakst į sūrį ir dedi duoną ratuku.
Dar nepaminėjau, kad iškeptą duoną dėjau ant popierinių rankšluosčių nusivarvėti, o druska barsčiau dar karštą.


Duona paruošiam kepimui, iškepam, susirandam tinkamus indus ir susimaišom padažą.


Gražiai išdeliojam ratu duonos lazdeles, man iš šio kiekio išėjo turbūt 4 ratai.


Dar šiek tiek sūrio (likutį) užbarsčiau tiesiog aplinkui ant torto krašto. Į indelį viduryje įdėjau juostelėmis supjaustyto kumpio, marinuotų agurkėlių...


Viskas. Done! Tokio torto užteks visam būriui žmonių pasmaguriaut.

 Keptos duonos tortas. 

Tai tiek apie kolegas, tortus ir keptą duoną. Geros artėjančios darbo savaitės!

G.



2015 m. spalio 20 d., antradienis

Griebiam jautį už ragų arba jautienos steikas namų sąlygom


Nori gero jautienos steiko? Tokio ryškiai rausvo, drėgno ir minkšto? Taip taip, tam reikia brangios jautienos, geriausia tokios marmurinės, sausai brandintos, tokios, kurios įsigyti gali ne bet kur, o dar būtų gerai tikras dūmas, karštos žarijos ir geros grotelės. Bet kai viso to nėra, nereiškia, kad ir kepsnio nebus. Prekybos centruose yra šlapiai brandintos jautienos - ji neverčia iš koto, bet yra nebloga, o dar kai papuola akcija ir kilogramo kaina nukrinta iki 8 eur, tai jau ir visai linksma pasidaro :)
Kepsniui tinka tik brandinta mėsa. O su ja daug žaisti ir nereikia. Todėl ir recepto nebus, tik šioks toks apibūdinimas, kaip išsikepti mėsą. Imam grill kepuvę, atpjaunam porą riekelių nugarinės (apie 2 cm storio), paglostom jas, paplojam delnu, apšlakstom alyvuogių aliejumi, druska ir šviežiai grūstais pipirais iš abiejų pusių. Keptuvę labai labai stipriai įkaitinam ir dedam mėsą kepti. Truputį paspaudom, kad visu plotu glaustųsi prie keptuvės. Verčiam kepsnį 1 kartą. Jei norim labai rausvo kepam po 2 min iš abiejų pusių, jei mažiau rausvo po 3-4 ar net 5 min kiekvienai pusei (kuo ilgiau keps mėsa, tuo kietesnė darysis). Tada išimam, dedam į nedidelį uždengiamą indelį, sandariai uždarom ir palaikom dar geras 7-8 min. Viskas. Traukiam. Pjaustom. Dedam prie salotų, ant sumuštinio ar kur tik norisi ir kremtam. Klasika ant tokio kepsnio uždėti gabalėlį česnakinio sviestuko, bet aš valgiau vakarienei tai papildomų kalorijų nenorėjau. Taip pat galima jau iškepusią mėsą pavolioti į alyvuogių aliejaus, druskos, žolelių ir česnako padažiuką - taip mėgsta daryti Jamie. 
Jei jau paminėjau Jamie, tai turiu pasakyti, kad man liko dar geras šmotas šios jautienos ir galvoje varpais skambina Jamie Oliver su savo įspūdinga beef Stroganoff variacija. Jei  ją išbandysiu, būtinai pasidalinsiu čia ;)
Mėsa rudenį yra gerai!


Virtuvės apšvietimas saulei nusileidus kalba pats už save :( 


Paprieskoniuojam, iškepam, palaikom, pjaunam.


Šiek tiek salotų ir granatas - labai tiko. Granatą lukštenau virš lėkštės, todėl mėsa ir salotos gavo šiek tiek rūgštokų jo sulčių - buvo labai gerai.

Tokie tat jaučio reikalai.
Ačiū, kad skaitėt ir iki greito! ;)


2015 m. birželio 18 d., ketvirtadienis

Tiesa ir šviesa apie lazaniją


Kas gi nežino puikiosios, itališkosios, katino Garfildo išgirtosios lazanijos? Tradicinė lazanija, iškepta stačiakampėje keramikinėje formoje, su, iš jautienos, pomidorų ir daržovių ištroškintu, bolonijos padažu, plonais bešamelio sluoksniais ir trupučiu sūrio ant viršaus, yra daugybės šeimininkių firminis patiekalas visame pasaulyje. Ne išimtis ir Lietuva. Žinoma, kiekvienas turi savo receptą, savo mėgstamus lazanijos lakštus, savo mėgstamą prieskonių kiekį ir t. t., esu tolerantiška variacijoms, bet iš kai kurių pažįstamų esu girdėjusi tokių "tradicinės" lazanijos receptų, kad ausys užsiratė ir skrandis sustojo dar net neparagavus. Dažniausiai žmonės tingi gaminti bešamelio padažą (nors nėra ten ką gamint, viens du ir viskas) ir jį keičia kuo nors kitu. Viskas gerai,  jei sugalvoja pakeisti trupučiu grietinėlės sumaišytos su philadelphia sūriu, graikišku jogurtu su prieskoniais ar pan., bet esu girdėjusi, kad vietoje bešamelio padažo žmonės naudoja išlydytą Rama margariną arba majonezą. Ką aš galiu pasakyti? Jei niekada negaminote lazanijos ir radote tokį receptą, geriau paieškokite kito.
Tradicinė lazanija - Lasagna alla Bolognese, žinoma, yra dažniausiai sutinkama tiek restoranuose, tiek namų virtuvėse, bet kartais tikrai nesinori nieko mėsiško, arba tiesiog tingisi keletą valandų virti Bolognese padažą, tada labai verta pagalvoti apie kitokią lazaniją. Aš labai seniai pamėgau lazaniją su varške ir žalumynais. Anksčiau tokią valgydavau restoranuose, paskui atradau ir savo naminį receptą, kuris man limpa savo paprastumu, greitumu ir tuo, kad įdaro nereikia nei kepti, nei virti.
Prieš receptą dar noriu pamėtėti kelis patarimus, kurie daugumai gal atrodys savaime suprantami, bet patikėkit, tikrai ne visiems:
1. pirmas sluoksnis kepimo formoje yra įdaro, o ne lakštų - griežtai;
2. lakštų nereikia apvirti, svarbu, kad būtų pakankamai drėgno įdaro;
3. viršutinis sluoksnis irgi yra įdaro ir jau tada beriama sūrio, neužberkit sūrio ant sauso makarono;
4. sluoksniuodami gerai apžiūrėkite, kad niekur nestyrotų kampas sauso lakšto.

O štai čia mano super greita vegetariška lazanija:

1 pakelio lazanijos lakštų (džiovintų arba atšaldytų);
400 g. luptų, smulkintų konservuotų pomidorų;
400 g. liesos varškės;
180 g. natūralaus jogurto;
poros saujų mėgstamo tarkuoto kietesnio sūrio;
pluoštelio žalumynų (šį kartą turėjau tik krapų ir pipirnės);
1 kiaušinio;
2 skiltelių česnako;
prieskonių, aliejaus, šilto vandens.

Imame stačiakampio formos kepimo indą ir patepame dugną bei kraštus aliejumi. Pasiruošiame 2 dubenis. Viename sumaišome pomidorus su trupučiu (+/-100 ml) šilto vandens, įberiame druskos, cukraus, pipirų, jei turime baziliko. Kitame dubenyje sumaišome varškę, jogurtą, kiaušinį, pusę sūrio, smulkintą česnaką gerą žiupsnį druskos ir baltųjų pipirų, žoleles. Kepimo indo dugną padengiame puse pomidorų masės, sudedame lazanijos lakštų, ant jų dedame varškės įdarą, vėl lakštus, vėl varškės įdarą ir taip sluoksniuojame kol neliks varškės įdaro. Tada vėl dedame lakštus, ant jų supilame likusią pomidorų masę, šiek tiek paspaudome, kad skystis pereitų visą lazaniją, užberiame sūrio, jei turime juodgrūdės sėklų ir šauname į karštą orkaitę geram pusvalandžiui :) 



Paskystinti ir paprieskoniuoti pomidorai.


Varškės įdaro ingridientai


Sluoksniavimo procesas


Iškepė! Jeigu norisi bėgančio sūrio uždėkite jį pabaigoje kepimo, jeigu apskrudusio - pradžioje,


Jokio papildomo padažo čia nereikia. Nebent saujos šviežios rukolos :)

Aš rinkausi lazanijai didesnę formą, kad ji gautųsi plonesnė ir greičiau iškeptų, tačiau galima rinktis siauresnę ir aukštą formą ir turėti storą kaip koks kugelis lazaniją :D

Tai tiek šiam kartui! Linkėjimai vegetarams ;)
Mua:*



2014 m. gegužės 19 d., pirmadienis

Greitai, greičiau, greičiausiai - troškinys orkaitėje


Aš pritariu Jamie Oliver, kad nėra žmonių neturinčių laiko gaminti, nes tikrai nuostabiausių dalykų galima prisigaminti per 15 minučių (tik pažiūrėkite jo laidas!), o restorane ne ką trumpiau lauksite savo patiekalo. Tiesa, galima tingėti gaminti, bet čia jau kita tema...
Manęs labai dažnai klausia dviejų dalykų: ką pasigaminti greitai ir ką pasigaminti daug nesiterliojant. Pirmu atveju dažniausiai siūlau gaminti ką nors, ką per ilgai ruošiant netgi galima sugadinti: šviežią žuvį, jūros gėrybes, aukštos kokybės jautieną, salotas ir pan. Tiesa, itin greiti patiekalai neretai reikalauja neblogų virėjo įgūdžių ir pakankamai greitai suktis prie viryklės. Maisto ruošimas puoduose ir keptuvėse reikalauja mokėti mikliai orientuotis ir nešaudyti varnų. O štai orkaitė - kitas reikalas. Jei tik manęs paklausia, ką pasigaminti skaniai, bet daug nesiterliojant, atsakymą pradedu nuo: kišk į orkaitę.... Ir dažniausiai sulaukiu priekaišto: ne ne ne jokių orkaičių, nenoriu terliotis, paprastai man.
Tai va, mielieji, orkaitė ir yra paprastai. Protingai sudėjus ir į ją pašovus kelis gerus produktus, ji pati paruoš skanius pietus, kol jūs dengsit stalą, valysit dulkes ar darysitės šukuoseną :) 
Pastaruoju metu aš pati nedaug gaminu, nes gyvenimo tempas toks, kad jau vos beišgaliu laikytis savo priesaikos duotos po magistrinio gynimo - eiti miegoti KIEKVIENĄ naktį. (Taip taip, buvo gyvenime periodų, kai tai darydavau kas trečią, kas ketvirtą...) 
Bet ilgai tempti valgydama jogurtus, bananus ir marinuotus agurkus negaliu, todėl paprašiau orkaitės, kad ji man keletui dienų pagamintų ko nors maistingo ir guodžiančio. O ji ir pagamino - vištienos, krevečių ir daržovių troškinį pomidoruose. 

Reikės (4-5) porcijos:
1 vištienos file (apie 250 g.);
1 pakelio šaldytų daržovių mišinio (+/- 400 g.);
1 skardinės smulkintų konservuotų pomidorų savo sultyse;
saujos didelių krevečių uodegėlių (nebūtina);
šlakelio balto sauso vyno;
druskos, pipirų, džiovintos paprikos; medaus; aliejaus; balzaminio acto ir kt. prieskonių, pagal skonį.

Orkaitę įjungiame, kad šiltų. Imame kepimo indą, patepame aliejumi, tiesiai iš pakelio su visais ledo kristalais verčiame daržoves, pabarstome druska, pipirais. Imame vištienos file be odos, supjaustome mažais gabalėliais, pašlakstome aliejumi, citrinos sultimis, druska, paprika, grūstais pipirais ir įtriname. Paprieskoniuotą vištieną dedame ant daržovių. Ant virštaus pilame pomidorus ir vyną; pabarstome prieskoniais ir kišame į orkaitę.
Po +/- 20 min., išsitraukiame, permaišome, mediniu šaukštu pažiūrime, ar suminkštėjo daržovės ir ar vištienos gabalėliai iškepę (spustelėjus lengvai skyla). Tada dedame balzaminio acto, medaus, prieskonių, jei jų dar reikia ir krevetes. Viską pakepame dar apie 5 min. ir galima tiekti. Tinka su duona, su šilta bandele, su įv. kruopom ar kt.  
Kol gaminosi troškinys, spėjau prišokti prie kitų darbų. Indų po šio patiekalo plauti lieka taip pat labai minimaliai, taigi, kai gyvenimo nespėji pavyti, virtuvės reikalus gelbėja orkaitė - patikrinta tiesa. 

Apšerkšnijusios daržovės, ką tik paprieskoniuota vištiena - viskas į kartu į kepimo indą.

Pomidorai ant viršaus.

Vienas ištraukimas iš orkaitės po 20 min. skonio pareguliavimui ir paturbinimui krevetėmis, medumi ar kitais gėriais ir patiekalas baigtas. 

Šį kartą užsipyliau šiek tiek kuskuso, nes norėjau jį damušt ir išmest pakelį, bet šiaip man skaniau su grūdėta duona arba čebata.

O dabar vėl grįžtu prie užsiėmimų, kurių mano gyvenime su kiekviena diena vis daugėja. Ir vis įdomesnių! Ačiū nuostabiems, entuziastingiems, įkvepiantiems žmonėms, kurie nežinia iš kur atsiranda mano kelyje :)
Viskas. Bėgu. Ikisusi.
P. S. Su gaminimu, valgymu, fotografavimu ir aprašymu sugaišau lygiai 1 val. :) Ne taip jau baisu, ar ne?

2014 m. kovo 23 d., sekmadienis

Sveikiau = skaniau. Arba dryžuoti pietūs ir pirkinių krepšelis


Įrašo pavadinimas byloja, kad šį kartą kalbėsiu gana daug. Apie pirkinius, apie pietus, apie skonį ir sveikatą... Skubu nuraminti, kad tikrai žodis sveikiau nereiškia, kad man kažkas praplovė smegenis ir dabar mano blogas pavirs kokia veganų, žaliavalgių, jogų ir kitokių kraštutinių personų meka (drįstu daryti prielaidą, kad smegenys kaip daržovės - kuo lygesnės, su mažiau vingių, tuo lengviau plaunamos). Čia kada nors atsiras ir cepelinai, ir kugelis, ir kiaulienos šašlykai... Bet jie nesusimuš su salotomis, krevetėmis ar vaisias. Nesusimuša juk virtuvėje ir senovinė bulvių grūstuvė su blenderiu ar kitokiais modernumais. Šiandien vienu tokiu noriu pasidžiaugti - tai grilinė keptuvė.
Seniai seniai tokios norėjau ir vis neprisiruošiau nusipirkti. Tai pinigų gaila, tai kažko labiau reikia, tai ne dabar... Galų gale gavau tokią dovanų. Ir patariu įsigyti visiems. Nes joje tas pats patiekalas (kepsnys, skrebutis, karštos daržovės) bus ne tik kad paruoštos sveikiau (su minimumu riebalų arba be jų), bet ir kur kas skaniau. Aš žinau, kad dabar man virtuviniai radikalai pradės baksnoti pirštu į juodus dryželius ant maisto ir grūmos kumščiu, kad tai taip pat nesveika, bet aš gi sakiau Skanu=Sveika ir dar sakau Asketiška=Neskanu. Taip, galima to pačio baklažano iš viso nekepti, pagraužei žalio ir keliauk sau sveikas... pyktis su pasauliu :) O man sveika, kai jaučiasi produktų skonis, kai gražu, kai šviežia ir kai SKANU. O žalias baklažanas man neskanu. Atsiprašau, nešaudykit. 
Kitas dalykas, kurį labai knieti aptarti, tai produktų kainos. Kartais sulaukiu iš aplinkinių pastabų, kad mano bloge per mandri (really???) receptai paprastai (hm.. gal prastai?) šeimininkei ir produktai tokie, kuriuos galima sau leisti tik švenčių proga įsigyti. Suprask, per mažai marinuotų agurkų, raugintų kopūstų ir kiaulienos, per daug įvairių daržovių, jūros gėrybių ir žuvies. Neturiu nieko prieš agurkus ar kopūstus, bet kad nėra ką labai daug apie juos rašyti. Prisitraukei iš bačkos ir kirsk į sveikatą. Mane labiau šitame morale visgi kabina kainos aspektas. Ar tikrai aš taip brangiai maitinuos? 
Šiandien užėjau į prekybos centrą prie namų ir jaučiausi kaip vaikas žaislų parduotuvėje - PIGU. Viskas ką mėgstu - PIGU. Teko stabdyti save ne dėl finansų, o dėl šaldytuvo užimtumo :) Norite žvilgtelėt į mano pirkinių krepšį? Žinau, kad norite, mėgstat tai daryti sutikę mane parduotuvėje, tad prašom: 1 cukinija - 1,59 Lt; 1 baklažanas - 1,99 Lt.; dorados - 7,99 Lt/kg (ėmiau dvi, sumokėjau apie 8,5 Lt); didelės krevetės - 29.99 Lt/kg (ėmiau 300 g. - 9 Lt); stintos (gana padoraus dydžio) - 1 kg - 9,99 Lt/kg (ėmiau 0,5 kg - 4,8 Lt); skrostos menkės - 4.99 Lt/kg  (ėmiau kilograminę); karšiai - apie 3 Lt/kg (susilaikiau, nepirkau); lašišos - 18 Lt/kg arba file 29 Lt/kg (susilaikiau, nepirkau), dar buvo akcijos plačiakakčiams, karpiams ir dar kažkam, bet jau bėgau tolyn nuo prekystalio nesigilindama, nes suvokiau, kad ir su šių valymu jau gerokai pažaisti reikės, o ir šaldytuvas ne guminis, be to akcijos žuvies skyriuje būna tikrai ne taip jau ir retai. O kadangi krepšys jau buvo beveik pilnas, tai prie mėsos nekėliau kojos, nes manau ten irgi buvo ko nors labai gero ir tikrai ne už milijoną. Pasigriebiau dar porą indelių jogurto (savo ir kolegės pusryčiams), pakelį duonos su sėklomis ir viskas, kuprinė pilna, apsipirkimas baigtas.
Žinoma, tokios kainos (kalbu apie žuvį) būna ne visada, bet juk nesunku pasidairyti ir nusipirkti daugiau tada kai būna? Taip, aš pirkau mažus kiekius, bet gaminu visada 1 valgytojui ir visada kalbėdama apie produktų kainą galvoju apie tai kiek kainuos patiekalas vienam valgytojui :) Paskaičiuokit: skrebučiai su cukinijom ar baklažanais ir džiugu; druskoje kepta dorada; troškinta menkė su ryžiais, etc. :) Vienam žmogui kaina neperšoka 5 lt. Brangu? Ar tik nebūsit iš skūpumo šiandien pavalgę brangiau? Taigi, kai kitą kartą sakysite, kad pagaminti pietus iš žuvies jūsų šeimai kainuoja kosmosą palyginus su pietumis iš mėsos, paskaičiuokite dar kartą. Arba valgykite ką norite, už kiek norite, bet susilaikykite nuo auklėjamųjų paskaitų apie tai, kad su mano receptais vidutinė šeima tuoj pat į bankrotą nusiristų, taip sakant, pravalgytų ir trobelę, ir žirgelį :) Ramybė.

O dabar puikūs, lengvi sekmadienio pietūs iš mano naujos grilinės petelnės:
1 porcijai reikės:

2 riekelių baltos, grūdėtos duonos;
4 riekelių baklažano (aha, čia to už 2 Lt man dar dviems kartams liko);
1 skiltelės česnako;
druskos;
1 šaukštelio parmezano trupinių;
šlakelio aliejaus.

Silikoniniu teptuku patepame keptuvę aliejumi. Pirmiausia keptuvėje iš abiejų pusių paskrudiname duoną, kol atsiranda ruoželiai nuo grotelių. Tada į keptuvę dedame baklažanus. (Jei telpa viskas kartu, dedame kartu - duoną ištraukti reikės anksčiau). Apskrudusią iš abiejų pusių duoną ištraukiame ir švelniai patriname česnako skiltele. Apverčiame baklažanus ir pabarstome (gana gausiai) druska. Iškepusius baklažanus guldome ant duonos riekelių, pabarstome parmezanu ir sukertame kol dar neataušo. 

Kepa.

Skrudinimui labai tiktų ir čebata.

 Viskas kepa vos kelias minutes, nežiopsokit :)

 Pabaigai šiek tiek kieto sūrio. Tikro parmigiano, Džiugo ar kokio kitokio - pagal poreikį. Jei norisi aštriau galima dar užspausti ant viršaus česnako. 

Štai tokie greiti ir dryžuoti sekmadienio pietūs. O vakarienei... Vakarienei - stinta. Nepavydėkit :)

Mylėkit, džiaukitės pavasariu, būkit atsipalaidavę, linksmi, dainuojantys, gražūs ir sotūs.
 Aš irgi stengsiuos tokia būti.
Ikisusi, mua :)*
Gintarė


2013 m. gruodžio 1 d., sekmadienis

KALĖDOS. Anties kojytė ir paukščių filosofija


Taip jau sutapo, kad kai tik pradėjau rašyti blogą, mano šaldytuve atsidūrė didelė, graži antis. Jau tada juokiausi, kad valgysiu ją iki Velykų. (Čia teisinuosi, kodėl taip dažnai apie antieną rašau...) Vis dar turiu nedidelį kampuką suvytintos jos krūtinėlės (receptas čia ir čia),  sparnelius kepiau pamarinavusi su viskiu ir mėlynėmis (receptas čia) ir dar liko į kelias dalis padalyta nugara ir graži šlaunelė. Nepagalvokite, kad mano antis buvo vienakojė, tiesiog vieną koją ir kaklą palikau mamai :) Pirminis planas buvo, kad aš išsipjausiu tik krūtinėlę vytinimui, o visą likusį paukštuką suvartosime su šeima, bet vyrija pažiūrėjo skeptiškai, tad pasidalinom su mama. Ir kažkodėl nujaučiu, kad ir tai ką jai palikau, vis tiek turėsiu pagaminti aš :) Čia taip, kaip sakoma  dainuojama "tokia politiiikaa ooo-oo-o".
Taigi pirmosios žiemos dienos pietums nusprendžiau praretinti anties likučius šaldymo kameroje ir pasigaminau keptą anties kojytę. Ir žinoma išbandžiau kitą marinatą, labiau kalėdišką su apelsinų sultimis, imbierais, džiovintomis citrusų žievelėmis, česnakais ir kitokiais gėriais. Marinatas absuoliučiai kalėdinis, tiesiog valgai mėsą ir mintyse matai žavų imbierinį namelį ir karšto vyno taurę :) Taip marinuoti drąsiai būtų galima visą antį. Tik tada, manau, reikėtų keliolika valandų palaikyti apelsinų sultyse gardintose Kalėdiniais prieskoniais, o paskui išėmus įtrinti druska, pipirais, česnakais ir palaikius dar valandžiukę kepti. Jei planuojate šioms šventėms kepti antį ir nenorite jai nuobodžios obuolių ar džiovintų vaisių draugystės, drąsiai naudokite šį marinatą. Tiesa, jei niekada nesate valgę anties, gal prieš tai paragaukite restorane :) Nes esu girdėjusi ir tokių atsiliepimų "nu vis tiek kažkokia neskani, nebalta, nu ne tokia kaip višta". Uuuups, o tai kas Jums sakė, kad antis yra višta? Čia jau kažkoks asmenybės susidvejinimas būtų, o žinant paukščių smegenų dydį, abejoju, ar šizofrenija juos kamuoja. Taigi, nusprendžiau, kad prieššventinis laikotarpis labai tinka pafilosofuoti apie paukščių kepimą, pasidalyti esminėmis taisyklėmis. Žodžiu, nušviesti tuos, kurie vis dar tamsoje :) Bet pirma receptas, nes žinau, kad vientiso ilgo teksto bloguose niekas (išskyrus filologus) neskaito.

Taigi vienai porcijai reikės:

1 anties kojytės;

marinatui (į tą patį kiekį pamerkiau ir kelis vištos sparniukus):
stiklinės apelsinų sulčių;
poros šaukštų Kalėdinių prieskonių (nesmulkintų: gvazdikėliai, imbierai, anyžiai, džiovintos žievelės, cinamonas, muskatas ir pan.).

įtrynimui:
kelių žiupsnių druskos,
šviežiai grūstų pipirų mišinio;
vienos-dviejų skiltelių česnako;
kelių žiupsnių cukraus "farino" (paprastas netinka, galima bandyt keisti medumi);
šaukšto alyvuogių aliejaus.

Atitirpiname, nuplauname ir nusausiname anties kojytę. Pašaliname dalį riebalų. Įtrynimo ingredientus sumaišome (česnaką naudojau išspaustą). Įtriname gerai iš visų pusių mėsytę ir paliekame pailsėti, kol paruošime marinatą. Pusę sulčių su Kalėdiniais prieskoniais pakaitiname prikaistuvyje (neužviriname). Čia tik tam kad atsiskleistų prieskonių kvapai. Tada praskiedžiame šaltomis sultimis, jei dar karštoka, palaukiame kol pravės ir užpilame ant mėsos (turėtų apsemti). Iš esmės marinato kiekis priklauso nuo indo patogumo. Mano indas gudrus - kiaušinio formos, apačia siauroka, tad šis kiekis apsėmė anties koją ir kelis vištų sparnelius sulenktus į trikampius. Paslėpiau mėsytę nakčiai marinuotis šaldytuve.

Kepiau orkaitėje, pirmiausia kepimo maiše, o paskui apskrudinau. Antį labai gerai kepti su apvirtomis pupelėmis, nuo ištekančio skysčio jos būna nuostabios. Klasika prie anties tiekti bulvių košę, mėsos padažą arba rūgščią (pvz., juodųjų serbentų) uogienę. Jei gaminčiau šventinius pietus, ką nors vaišinčiau, tada taip - visa tai būtina. Kadangi pietavau viena, tai nusprendžiau apsiriboti gaiviomis salotomis garnyrui, nes jau pati antytė - rimta, kaloringa mėsa :)

 Mėsytė marinuojasi.


 Pirmiausia viską sudėjau į kepimo maišą, kokioms dvidešimčiai minučių, kol viskas gražiai pakepė ir apsinuogino anties kaulas.

 Baigti kepti reikia prapjovus maišą.

 Labai tiko rukolos, pomidorų ir pomelo greipfrutų salotos.

Niekada nepjaukite mėsos kai ji tik tik ištraukta iš orkaitės, nes visos sultys išbėgs.

Sparneliai iškepę šalia anties kojos gavosi nerealūs. Kvepiantys Kalėdomis, labai lipnūs ir besineriantys nuo kaulų, planuoju juos ryt-poryt sudorot vakarienėms paprastai - šaltus su daržovėmis.

Visi kam rūpėjo tik receptas arba tik nuotraukos jau galite eiti ilsėtis :)

O aš pereinu prie filosofavimo apie paukščius: vištas, kalakutus, antis, žąsis ir kitokius (ne)skraidančius padarus. Žodžiu, paruošiau už Jus šventinius namų darbus :) Aš jau anksčiau kalbėjau apie tai, kad tikrai nesu iš tų, kurie tradiciškai per šventes kaitina orkaitę 8 val. ir kepa didžiausius paukščius, kuriais pamaitina armiją. Tiesiog švenčių koncepcija kol kas kiek kitokia, alkanųjų ne tiek jau daug susirenka, tad laiką galima skirti kitokiems dalykams. Vis dėlto sulaukiau prieš šventes kelių emailų su klausimais ar neįdėsiu kokio kepto kalakuto ar žąsies recepto. Taigi nusprendžiau vis tiek apie tai parašyti.
Žinoma, visur galioja improvizacijos taisyklė, bet jeigu pastebėjote, muzikantai irgi improvizuoja tik tada, kai jau puikiai moka groti, o ne tada kai dar tik su natomis pažindinasi. Tai galioja ir virtuvei.
Taigi paukščių filosofiją pradedame nuo paprasčiausio dalyvio - vištos.
Jeigu Jūsų nėra daug, arba patirtis virtuvėje labai labai kukli, kepkite vištą. Nesmukintą vištą iškepti nėra sunku. Galima iš vakaro arba prieš kelias valandas pamarinuoti kaip tik norisi. Galite daryti aštresnę, galite švelnesnę, labai skanu ir klasikinė lietuviška įtrinta tik druska, pipirais, česnakais ir kmynais. Iškepti vištą galima gilesnėje skardelėje, pakėlus ant grotelių, užmovus ant alaus skardinės (pusę alaus prieš tai nugerkite), sulčių stiklainėlio, tešlos luobe ir pan. Visi variantai plačiai aprašyti interneto platybėse ir tikrai yra verti išbandymo. Pagrindinė taisyklė - neįsijausti su kaitra, nenusistatyti laiko mintyse, kad per valandą iškeps višta, o tada darysiu tą ir aną. Višta iškeps tada, kada jai reikės, jei visą laiką kepsite ant karščiausios kaitros, tai susvils viršus ir liks žalios storiausios vietos. Jeigu norite, kad iškeptų greičiau ir neturite didelio poreikio matyti sveiką paukštį, perpjaukite jį tabaka principu, iškeps šiek tiek greičiau.
Paukščių kimšimas man neatrodo labai reikalingas dalykas, nes svarbu kad mėsa būtų sutinga ir gardi, o jei dar reika sukti galvą kaip ten tas įdaras, tai jau visko kiek per daug. Bet jei labai norisi kimšti, kimškit, tik turėkit omenyje, kad negalima prigrūsti sausakimšai, karštis viduje turi cirkuliuoti. Be to kimštas paukštis keps šiek tiek ilgiau. Apie vištas gal neįsismaginsiu, nes manau visi kepa, moka, žino, o jeigu ką, tai rašykit komentaruose konkrečius klausimus.
Žygiuojame prie anties. Antis - riebi mergaitė. Jos mėsa tamsesnė, raudona, ji reikalauja daugiau žinių ir pasiruošimo. Kepant visą antį (taip pat žąsį, kalakutą), nori nenori, teks taupyklės turinį paaukoti porai kokybiškų virtuvės rakandų - termometrui ir skardai su grotelėmis.
Pagooglinau porą nuotraukų iš internetinių kromelių, kad įsivaizduotumėte apie kokią aš čia skardą kalbu :)


Pirkti būna tik tokios įstatomos grotelės, kurias galima pritaikyti turimam indui arba galima įsigyti iš karto su viskuo. Atkreipkite dėmesį, kad paprastai etiketėje rašoma kokį svorį jos laiko ir jei parašyta 10 kg, nekiškite 15 kg kalakuto, nes geresniu atveju turėsite sulankstytus brangius indus, blogesniu - kalakutą ant grindų :) Taip pat, bet kokiam dideliam paukščiui ar mėsos šmotui kepti reikės gero termometro. Vienus galima kepti kartu su mėsa ir jie visą laiką rodo temperatūrą, o kitais pamatuojama temperatūra ištraukus mėsą. Ir vienas ir kitas variantas nėra blogas, svarbu įsigyti patikimo gamintojo, geros kokybės prietaisą.

Jei visus prietaisus ir indus turime ir turime antį, galime ją išsikepti. Jeigu paukštis užšalęs, pamažu šaldytuve ar balkone atitirpiname (1 para maždaug), tada nuplauname, nusausiname, pašaliname kuo daugiau riebalų, atsargiai subadome dantų krapštuku odelę ir pamarinuojame. Kai kas siūlo nemarinuoti ilgai tik patrinti prieskoniais, bet ypač tuo atveju, jei paukštis šaldytas, siūlyčiau marinuoti (vienas variantų šio įrašo viršuje). Kai ateina laikas gražuolę kepti, guldome krūtine aukštyn, kepame apie 190 laipsnių orkaitėje, maždaug po keturiasdešimt minučių vienam kilogramui. (Jei kimšote, tada keps ilgiau.) Iškepusi antis po oda beveik nebeturi riebalų. Artėjant kepimo laikui į pabaigą, reikia pasitelkti termometrą. Paukštis bus iškepęs, kai krūtinėlės temperatūra bus 75 °C arba 165 °F.
Apie garnyrus, padažus ir kitus dalykus kol kas nerašysiu, nes įrašas nusitęs iki mėnulio... Geriau žygiuojame prie žąsies.

Žąsis - didelis, riebus ir prabangus paukštelis. Indai, prietaisai reikalingi tie patys, kuriuos aprašiau prie anties. Vienas kilogramas žąsies iškepa maždaug per 45 min. Atšildyti, nušluostyti, pašalinti dalį riebalų, subadyti odą - viskas taip pat kaip su antimi. Marinatą galite rinktis iš milijono siūlomų internete pagal savo skonį. Žąsis myli kvapnias daržoves, todėl visai neprošal kepant į vidų įkišti perpjautą česnako galvą, citrinos gabalą, morką ir čiobrelių, rozmarinų kuokštą. Iškepimo temperatūra ta pati kaip ir anties, tikrinti, žinoma, mėsos termometru. Kepti reikėtų pradžioje krūtinėle į apačią orkaitėje įkaitintoje iki dviejų šimtų laipsnių (apie valandą). Tada apversti ir tame pačiame karštyje kepti dar valandą, o po to (turi būti paskrudusi), sumažinti kaitrą iki 180 ir kepti dar pustrečios valandos. Nemaža (plius minus šešių kilogramų žąsis) orkaitėje praleis netoli penkių valandų - planuokitės laiką protingai :)

O dabar didysis Amerikietiškasis padėkos dienos džiaugsmas - kalakutas. Jei nepyksite, įvelsiu lyrinį nukrypimą apie Thanksgiving day. Aš manau, kad ši šventė yra tikrai nereali. Kur kas fainesnė už mūsų jau pasiskolintą halloween'ą ar Valentino dieną. Mano akimis, tai tokia absuoliučiai teigiama diena, kai reikia pagalvoti apie tai už ką ir kam turėtum būti dėkingas, dėl ko esi laimingas... Diena, kuri pažymi Kalėdinio laikotarpio pradžią, turi nuostabią Thansgiving dinner tradiciją, kai ruošiamas didelis kalakutas, pudingas (vadinamas įdaru), įvairios daržovės ir tradiciniai pyragai. Nu gi visiškai teigiama ir nuostabi šventė. Reikėtų gal pradėti ją švęsti? Tik gaila, kad ji yra ketvirtadieniais, tad sunku būtų vienu metu ir dirbti ir kalakutą kepti.:)
Grįžtu prie mėsos. Kalakutas, manau, labiausiai tinkamas paukštis tiems, kuriems, pavyzdžiui, antis neskanu, nes ne tokia kaip višta :) Kalakuto mėsa man artimiausia vištienos skoniui. Bet šie paukščiai būna dideli, todėl juos iškepti nėra labai lengva. Kalakutą būtinai reikia parą arba dvi pamirkyti marinate (gali būti paprastas sūrus vanduo), o tada paaukoti visai dienai orkaitę ir jį kepti kepti... Tobulai šį procesą yra aprašiusi Aušra iš Vaikų ir vanilės (paskaitykite čia ir viskas bus aišku ir šviesu, tikrai geriau neparašysiu, tad net nemėginsiu). Atkreipiu dėmesį tik į pagrindinius akcentus, kad kepti būtina tokiose grotelėse, kaip parodžiau viršuje, būtina turėti termometrą, būtina žaisti su orkaitės temperatūromis, būtina ištraukus iš orkaitės leisti pailsėti prieš tiekiant.

Tai tiek paukščių filosofijos šiandien. Tai turbūt ilgiausias blogo įrašas kol kas. O aš šį rytą prabudusi, pagalvojau, kad labai labai noriu kepti sausainius - tai jau tikras Kalėdų artėjimo ženklas, tuoj visi maisto blogai užsikrės meduolių ir sausainių manija :) Jei prisiruošiu iškepti kokių nors sausainių, receptu pasidalysiu rytoj.

Iki.
Myliu, bučiuoju.
Gintarė