Šios vasaros hitas - salotos su džiovintais pomidorais

Esu tikra, kad tokių ar panašių salotų esate matę ir ragavę ne kartą. Bet vis tiek pasidalinsiu receptu, nes gal yra dar tokių kaip aš, kurie ima ir nustemba nuo paprastų dalykų. 

Kiekvieną vasarą atrandu vis naują salotų hitą, bet paprastai tie hitai nebūna tokie elementarūs, kaip šis. Kažkada ėjau iš proto dėl pomidorų, špinatų, keptos cukinijos ir fetos salotų, paskui buvo momentas, kai pirmu smuiku griežė salsos tipo salotėlės, nesvarbu ar iš mangų, ar iš vynuogių, o šios vasaros hitas - saulėje džiovintų pomidorų salotos. 

Jas sumaišiau vėlyvą vakarą laukdama draugės, pirmą kartą dar dėjau kumpio, bet paskui supratau, kad jis visai pranyksta salotose ir nei jas pagerina, nei pablogina, tad yra paprasčiausiai nereikalingas. Salotos  gaivios, bet sočios, puikiai susigroja su taure vyno ar darbo dienos pietums iš dėžutės. Šios salotos labai gerai eina be nieko, bet taip pat gerai susigroja ir su česnakine duonele ar duonos traškučiais. Taigi, kai labai kamuoja alkis ir labai norisi greitai, bet fantastiškai skaniai prisikirst, gaminkit šias salotas. 

1 porcijai reikės:
Kelių garbanotų arba romaninių salotų lapų ir saujelės rukolos (galima keisti salotų mišiniu, tik nerekomenduoju naudoti iceberg salotos ir pekino kopūsto - čia jie netiks);

2 mažų arba 1 didesnio agurko;
trupučio citrinos sulčių;
trupučio druskos ir citrinpipirių (tiks ir kitokie pipirai, arba keli griežinėliai šviežio aitraus pipiriuko);
3-4 aliejuje konservuotų džiovintų pomidorų;
šaukšto parmezano trupinių;
poros svogūno laiškų ir/ar kelių lapelių baziliko (nebūtina).

Salotas nuplauname ir suplėšome į lėkštę, ten pat sudedame rukolas. Agurką supjaustome griežinėliais arba juostelėmis. Pašlakstome citrina, negausiai pabarstome druska ir citrinpipiriais. Iš aliejaus traukiame pomidorius ir tiesiai virš lėkštės (kad aliejaus likučiai nuvarvėtų ant salotų) perplėšiame kiekvieną į 2-4 dalis. Jeigu norisi užbarstome susmulkintų svogūno laiškų ir baziliko lapelių. Viską pagardinam šaukštu parmezano ir viskas, turim tobulų salotų, kuriomis ir svečią pavaišint negėda.

Žalėsiai ir citrina.

+ pomidorai ir sūris

Ačiū, kad skaitėt :) Nesušlapkit!
G.

Kepta antis

Kepta antis tikriausiai visiems asocijuojasi su tamsiu žiemos vakaru, židiniu ir už lango švilpiančiais vėjais. Bet tai negi dabar lauksiu žiemos, jei jau turiu antį? Nesąmonė! Palaukiau kiek vėsesnio gegužės savaitgalio ir šaldiklyje turėtą antytę iškomandiravau į orkaitę. 

Iškepti antį nėra sunku. Tai palyginti nedidelis paukštis, turintis daug riebalų, kurie lydydamiesi neleidžia raumenims išsausėti ir padeda gražiai apskrusti odelei. Kas svarbiausia kepant antį? Turėti kantrybės, neperkepti ir nepamiršti subadyti odą. Kepti antį galima įvairiai, galima ją kimšti įdarais, kepti V formos grotelėse arba kepimo maiše, naudoti įvairias daržoves ir vaisius garnyrams, ruošti padažą ir t. t. 

Aš antį kepiau labai paprastai. Tiesiog ją atšildžiau, nuploviau, nusausinau, dantų krapštuku tankiai subadžiau odą, kur pavyko pašalinau poodinius riebalus, įtryniau prieskoniais, palaikiau per naktį ir kepiau orkaitėje, pabaigoje paukštį praturtinau apelsinine glazūra. Jokių mandrų įdarų, sudėtingų mirkymo - džiovinimo procesų ir t. t., tiesiog paprasta, skani, kepta antis. 

Reikės:

+/- 2 kg anties;
nubraukto šaukšto druskos;
2 skiltelių česnako;
grūstų pipirų;
pusės citrinos sulčių;
šlakelio alyvuogių aliejaus;
po mažą žiupsnelį: džiovintos maltos saldžiosios paprikos, čili miltelių, trintų pankolio sėklų, kalendros, geltonųjų garstyčių miltelių, kumino, džiovintų žolelių mišinio arba kitų Jūsų mėgstamų prieskonių.

Glazūrai:
1 apelsino sultys ir žievelė;
2 šaukštai medaus;
pusės citrinos sultys;
žiupsnelis druskos.

Atšildytą antį švariai nuplauti, nusausinti ir dantų krapštuku tankiai subadyti odą, pakraščiuose, kur išeina, pašalinti poodinius riebalus. Susimaišyti marinatą iš prieskonių, česnako, aliejaus ir citrinos sulčių, kruopščiai ištrinti antį iš išorės ir iš vidaus. Palaikyti bent kelias valandas arba per naktį šaldytuve.
Šį kartą antį kepiau kepimo maiše 180 laipsnių orkaitėje apie 1 val., tada dar 30 min. praplėšus maišą su skrudinimo funkcija 220 temperatūroje, pačioje pabaigoje dar padidinau temperatūrą ir kas 5 min laisčiau glazūra (viso kokius 5 kartus) (glazūrai reikia sumaišyti visus ingridientus, pakaitinti kol sutirštės ir palikti ataušti), aš dar labai minimaliai pašlaksčiau ir sojų padažo.

Tiekti galima su įvairiais garnyrais. Mes rinkomės kuskusą, trintas spanguoles ir pomidorų salotas su saulėgrąžomis.

Įtrinta prieskoniais.

Paruošta kepti.

Apelsinų glazūra kaitinimo procese.

Pomidorų salotos: supjautome avietinius ir vyšninius pomidorus, svogūną, suberiame saulėgrąžas, pašlakstome alyvuogių aliejumi, pagardiname druska, pipirais, cukrumi ir pabrandiname apie 20 min.

Antis ką tik iš orkaitės.

Pailsiname paukštį kelias minutes ir tada galima dalyti į porcijas.

Be paukštienai skirtų žirklių antį supjaustyti būtų nelengva.

Lietingo šeštadienio pietūs!

Štai tokie apelsininės anties reikalai :) Jei ir Jūs turite šaldiklyje antį, nelaukite žiemos!

Iki greito!
G.

Karštos salotos per akimirką

2015 metų pavasaris nebuvo nei labai šiltas, nei labai lengvas, bet turbūt buvo toks koks turėjo būti. Paskutinė pavasario savaitė buvo turtinga kaip kokia arabijos princesė: daugybė reikalų, nenuveikti darbai, naktiniai ginčai, 5 dienos ne namuose, geriausios draugės vestuvės, šypsenos, juokai, iššūkiai, burbuliukai taurėse, vakarojimai kieme ir prie ežero, nuo nakties žvarbos pagaugais bėgantys pečiai ir daugybė kitų, kaip pagreitintoje juostoje prabėgusių, dalykų. Kai sekmadienio naktį, su geru draugu atsisveikinusi iki gruodžio, važiavau namo, pagalvojau, kad ne taip ir toli tas gruodis. Juk viskas ir toliau taip bėgs, kaip ligi šiol... Man net pagailo dar neprasidėjusios vasaros - ji praeis žaibiškai, kaip praėjo pavasaris. Todėl labai linkiu sau rasti laiko tiesiog pabūti. Pasėdėti ir pažiūrėti į dangų, pabraidyti, pamatyti, prisiminti, susitikti. Jei ne paskutinė gegužės savaitė, kažin ar po metų kitų turėčiau bent vieną šio pavasario prisiminimą, viskas jau dabar liejasi į vientisą, tirštą, ėjimo, planavimo, darymo lavą. Todėl, vasara, būk gera, atnešk tokių dienų ir tokių žmonių, kurių ne tik kad nesinorės, bet ir nepavyks pamiršti.

Labai džiaugiuosi, kad birželis atnešė šiltą orą. Pirmą vasaros dieną leidžiu mieste, daugiausiai prie kompiuterio, bet užtenka vien išeiti išgerti kavos ar suvalgyti pietus prie staliuko balkone ir visa esybe jauti - VASARA! Kažkodėl man šią vasarą labai norisi į kaimą, tokį tikrą kaimą, be trinkelėmis grįstų takelių, keturračių motociklų ir maximoj pirktų šašlykų. Norisi karštos vasaros dienos sename, vėsiame name, kuris turi savitą džiovintų žolelių, dulkių ir medinių grindų kvapą, kur nuo ryto į mažučio langelio stiklą plakasi įkyri musė, kur diena prasideda maudymusi atvirame vandens telkinyje, pusryčių kava ir žemuogėm su pienu, o paskui visą dieną galima snūduriuoti su knyga po sena obelimi pasitiesus dekį. Šią vasarą labai noriu išgirsti alyvinių obuolių bumsėjimą į žolę, noriu į suknelės skreitą prisiskinti jaunų žirnių ir aižyti atsisėdus ant suoliuko atokaitoj, noriu užmigti besidegindama ant lieptelio, noriu žvarbią naktį maudytis šiltame ežere, noriu prisirinkti pilną krepšį vežių, virti juos naktį virš laužo su gausybe krapų, o paskui dalytis su draugais ir vėžių žnyplėmis, ir istorijomis, noriu rugiagėlių puokštės, noriu sulaukti aušros nenuėjusi miegoti, noriu valgyti vyšnias tiesiai nuo medžio, noriu virti braškių uogienę, noriu atsikąsti dar šilto slyvų pyrago ir žiūrėti kaip po tvankios dienos dangų nušviečia žaibai.. Nežinau kodėl, bet dabar man atrodo, kad vasara bus labai ilga ir tikrai viską spėsiu, ne tik visa tai ką čia aprašiau, bet dar ir prie jūros nukakti, kojų pirštais smėlį pažarstyti, ir vasara mieste pasimėgauti, vasarinėmis suknelėmis pasipuošti, pasivaikščioti visomis tomis senamiesčio vietelėmis, kuriose karščiu alpstančiomis dienomis pilsto gaivų šerbetą, o naktimis liejasi vynas, ir dar būtinai vieną kitą dieną pasiausti prie vandens žaidžiant kamuoliais, skraidančiomis lėkštėmis ir kitais visai nesuaugėliškais žaislais. Žinau, kad vasara praeis ir greičiausiai nei pusės to nebūsiu patyrusi, bet bandyti juk reikia. Štai šiandien mačiau, kad jazminų žiedai jau pasiruošę veržtis iš pumpurų ir tai jau yra daugiau nei galima norėti pirmai vasaros dienai!

O po tokios ilgos įžangos noriu pasidalyti ir pirmosios vasaros dienos salotų receptu. Jos karštos, todėl tiks ir ne tokiai šiltai dienai kaip ši :)

1 porcijai reikės:

150 g. vištienos file (galima keisti brandinta jautiena, žuvimi, bekonu ar pan.);

kelių griežinėlių jaunos cukinijos;

1 šakelės vyšninių pomidorų;

4 pievagrybių;

alyvuogių aliejaus;

druskos;

pipirų;

medaus;

česnako;

mėgstamų prieskonių mėsai.

Vištieną supjaustome plonais gabalėliais ir dar šiek tiek pamušame. Paprieskoniuojame druska, pipirais, trupučiu alyvuogių aliejaus ir mėgstamais prieskoniais (aš dėjau tik maltos paprikos ir geltonųjų bei juodųjų garstyčių miltelių). Pomidorus nuplauname, pievagrybius nuvalome. Įkaitiname grill keptuvę, dedame vištieną, pomidorus, cukiniją ir pievagrybius. Kol viskas kepa, dubenėlyje sumaišome citrinos sultis, alyvuogių aliejų, druską, medų ir česnaką (galima įdėti mėgstamų žolelių). Padažo ingridientų kiekį reguliuojame pagal skonį. Daržoves ir mėsą reikia kepti po keletą minučių iš abiejų pusių (kol atsiranda ryškios grilio linijos). Viską dedame į lėkštę, apšlakstome padažu (daržoves galima pabarstyti stambiais druskos kristalais) ir tiekiame. Šalia labai tinka riekelė čebatos, prancūziško batono ar česnakinės duonelės. 

Neturint grilinės keptuvės, viską galima iškepti orkaitėje, bet grilinę keptuvę turėti tikrai verta, labai greitai ir skaniai gaminantis įrankis!


Peiliu paspaudus pomidorus iš jų išbėga šiltas skystis, kuris susimaišo su salotų užpilu ir yra pats skaniausias reikalas į kurį tiesiog privalu pamirkyti vištienos gabalėlius, daržoves, duoną.


Valgyti lauke, žinoma, skaniau :) 

Geros vasaros!
Gintarė

Keptos krevetės su pomidorų bokšteliu

Viskas. Kimštų vištų, sočių, aštrių troškinių, bulvinių blynų ir raugintų kopūstų sezonas uždarytas. Atėjo vasara. Vasara visada atneša į virtuvę lengvumo. Nebereikia ilgai maišyti puodų, valandomis kiurksoti prie keptuvių. Visi žino, kad tobuli vasaros patiekalai: šaltibarščiai, gaspačio, įvairios salotos, grilyje kepta žuvis, mėsa, jūros gėrybės, smagūs sumuštiniai su daug daržovių, uogos su pienu, šaldytas jogurtas, ledų ar kefyro kokteiliai, rabarbarų kompotai, mimozos pusryčiams ir arbūzai kandami iš didžiulės riekės išsimozojant abu skruostus. Žodžiu, viskas kas yra lengvai pagaminama, šviežia, gaivu ir spalvinga. 

Visus šiuos kriterijus atitinka keptų krevečių su pomidorų bokšteliu receptas. Krevetės iškepa labai greitai, daržovių bokštelis irgi pagaminamas akimirksniu, todėl prie šio patiekalo neįmanoma užgaišti daugiau nei 10 min. O išvaizda ir skoniu jis prilygsta mažytei šventei!

1 porcijai reikės:
8-10 nelukštentų didesnių krevečių (gali būti apvirtos, aš turėjau šviežias);
1 skiltelės česnako;
1 didelio standaus, bet gerai sunokusio pomidoro;
kelių salotos lapų;
šaukšto sūrio "Favita" ar kito fetos tipo sūrio;
šaukšto graikiško natūralaus jogurto;
druskos;
citrinos.

Krevetėms nukarpome ūsus, dedame į grill keptuvę ir kepame po 3 min iš abiejų pusių. Į dubenėlį išspaudžiame česnaką, truputį citrinos sulčių, dedame jogurtą, sūrį ir išmaišome, paragaujame ir jei reikia, preguliuojame skonį su druska ar citrina.
Pomidorą supjaustome griežinėliais, salotos lapus suplėšome nedideliais gabelėliais. Lėkštėje suformuojame bokštelį: pomidoras+padažas+salota, taip susluoksniuojame visą pomidorą. Šalia dedame keptas krevetes, jas apšlakstome citrinos sultimis. Jei norisi, galima ir skrebutį šalia įparkuoti. Šis patiekalas labai tiks su kokiu gaiviu vasarišku gėrimu: ledukais skietomis sultimis, šaltu baltu vynu ar kvietiniu alumi su griežinėliu citrinos. Enjoy!

Krevetes galima kepti įvairiai: su sviestu, česnaku, vynu.. Galima jas pamarinuoti arba kepti prieskoninėje druskoje, tačiau, jeigu krevetės kokybiškos, labai smagu jas kepti visiškai natūralias. 

Jeigu labai nesinori terliotis, galima naudoti išlukštentas krevetes, bet pasiterlioti vasarą labai tinka :)

Gardus maistas, ryškus gėrimas ir grynas oras - tobuli vasaros pietūs.

Štai tokia įžanga į 2015 metų vasarą. Pažadu, kad lengvų, greitų, sveikų ir spalvotų patiekalų bus dar ne vienas!

KOVAS! Salotos su karšta vištiena

Salotos su karšta vištiena yra turbūt labiausiai vidutinio ir žemo lygio viešojo maitinimo įstaigų užvalkiotas patiekalas. Salotas su karšta vištiena rasime kiekvienoje vietoje, kuri turi kėdžių, stalų, barą ir nučiupinėtą laminuotą meniu. Visur tos salotos gana liūdnos, pagamintos iš apvytusio pekino kopūsto, agurko, pomidoro, svogūno ir dar ko nors, ko turėjo virtuvėje, bet vis tiek jos labai populiarios. Aš ir pati esu jų ne kartą užsisakiusi. Kai dar priklausiau ofisiniam planktonui, kasdien plaukdavau į miesto šėryklas papietauti. Kaip žinia, ofisinis planktonas turtais nepasižymi, tad salotos su karšta vištiena būdavo toks kompromisas: dažniausiai tai šiek tiek geriau nei dienos pietūs, šiek tiek sočiau nei bemėsės salotos ir šiek tiek pigiau nei vištienos kepsnys :) 

Bet salotos su karšta vištiena neprivalo būti nuobodžios, jas galima praturtinti įvairiais ingridientais, ruošti su sėklomis, šviežiais daigais, avokadais ar įvairiais vaisiais. Būtent tokias šį kartą pasigaminau vakarienei - su mandarinais ir greipfrutais. Žiauriai geros salotos, labai gaivios, pavasariškos ir spalvingos. Jeigu norisi, šalia dar galima kokį grūdėtos baltos duonos ar čebatos skrebutį priderinti. Kai jas valgiau galvojau, kaip gaila, kad dar tik kovas ir neatėjo vakarieniavimo balkone metas. Toks maistas su taure balto vyno būtų pats tas šiltam vakarui gryname ore. Ech... pavasarėlis lingu li :)

1 porcijai reikės:
2 vištienos vidinės file gabaliukų (pamuštų ir pagardintų mėgstamais prieskoniais, aš naudojau druską, pipirus, maltą papriką, imbierą, juodas garstyčias, rozmariną, dašį ir alyvuogių aliejų);
2 salotos lapų (naudojau paprastas lapines salotas, bet galima rinktis ir kitokias);
1 slyvinio pomidoro;
1 didžiojo mandarino;
1/2 raudonojo greipfruto;
1/4 mėlyno svogūno;
1/4 citrinos;
alyvuogių aliejaus (ir aliejaus vištienos kepimui);
druskos, pipirų, medaus arba skysto saldiklio.

Vištieną dedame kepti (jeigu grill keptuvėje, tada aliejaus nereikia, jeigu paprastoje, šiek tiek jo įpilame, aš šį kartą kepiau paprastoje), kepame ant mažos ugnies, kad neskrustų greitai, nes ji turi būti iškepusi, bet sultinga ir be apdžiūvusios plutelės.
Kol kepa vištiena, nuplauname vaisius ir daržoves. Į lėkštę suplėšome salotų lapus, plonai supjaustome svogūną ir pomidorą. Peiliu nulupame mandariną taip, kad neliktų ne tik žievelės, bet ir baltos membranos. Jį supjaustome plonomis riekelėmis. Greipfrutą nuvalome nuo visų odelių, kiekvieną skiltelę padaliname į 2-3 dalis ir viską dedame į lėkštę ant salotų lapų. Susimaišome užpilą iš alyvuogių aliejaus, citrinos sulčių, medaus, druskos ir pipirų. Juo apšlakstome salotas. Vištiena iš kiekvienos pusės kepa iki 5 min. (priklausomai nuo gabalėlių storio ir viryklės). Iškepusiai vištienai leidžiame kelias minutes pailsėti ant pjaustymo lentelės, tada dedame ant salotų ir einame valgyti.
Kaip ir dauguma salotų, šios pagaminamos žiauriai greitai. Beje. vištienos visai nebūtina marinuoti iš anksto, galima iš karto paprieskoniuoti ir kepti. Taigi visas patiekalas nuo įžengimo į virtuvę iki sėdimo prie stalo užtrunka iki 15 min!

Vakarienei užteko apie 100 g. vištienos file. Jei alkis rimtesnis, galima naudoti daugiau.

Vaisiai ir daržovės.

Kol iškepa vištiena, pakanka laiko viską supjaustyti ir pagardinti padažu su prieskoniais.

Karštą vištieną krauname ant virštaus ir iš karto tiekiame. 

Karališka vakarienė. 

Štai taip spalvingai atėjo kovas į mano tinklaraštį, tikiuosi, kad man pavyks čia užsukti dažniau nei vasarį :)
Ik greito!

Kaip mes Skype restoranus statom ir mano neatsivalgomosios salotos

Vakar prisėdus prie skype pasilabint su drauge, kalbos kažkaip pasisuko apie viešąjį maitinimą. Ir kalbos buvo maždaug tokios: "tie suprastėjo", "pas anuos baisu valgyt ir patalpos smirda mazgote", "o ten daugiau neisim, nes neskanu" ir pan. Tada mano draugė nusprendė, kad velniop visus juos ir mes atidarysim geresnį restoraną ir jame skaniai, švariai ir su meile maitinsim tautą :) Aišku, nieko mes nesiruošiame atidarinėti, bet kas gi uždraus Skype restoranus statyti?

Tai va, kokią akimirką susimąsčiau, koks būtų tas mūsų restoranas. Kokio aš pati labiausai ilgiuosi savo krašte? 

Pirmiausia tai būtų paprasta, negudri, neprašmatni vieta, į kurią žmonės eina dėl maisto. Ten nebūtų ilgo laminuoto meniu ir 101 patiekalo. Bet ten tikrai būtų didelis grilis, ant kurio mes keptumėm pačią geriausią mėsą - glazūruotus šonkaulius, steikus, vištų širdeles, o retais kartais kokią charakteringą žuvį. Ten būtų poros rūšių užkandžiai ir salotos iš pačių užaugintų daržovių. Kartą per dieną išvirtumėm sriubos ir iškeptumėm pyragą. O šeštadieniais gal net kokį jautienos burgerį su šermukšnių uogiene paduotumėm. Ten galėtų būti dėvimos džinsinės prijuostės ir valgoma, kad ir iš kartotinių dėžučių, bet ten būtų labai labai skanu. Ir visada žinotum, kad atėjęs saldžių šonkaulių gausi juos nei kiek ne prastesnius, nei gavai vakar. Ten būtų pilstomas nepigus alus ir akį viliotų lentyna su įvairiu viskiu. Ten grotų smagi muzika neužgožianti žmonių balsų, o vaikai tampytų už skvernų tėčius, kad jiems nupirktų skaniausių gruzdintų bulvyčių. Tokia kaimiškos amerikietiško stiliaus šėryklos vizija :)

Iš tiesų sėkmingam restoranui reikia tik išmanumo, patirties ir aiškios idėjos. Nieko nėra blogiau už restoranus be idėjos. Už tuos, kurie bando įtikti visiems ir siūlo viską pradedant lietuviškais bulvių patiekalais, baigiant picomis. Gali kepti vieną vienintelę picą ir būti sėkmingas, jei tik ta pica bus geriausia pasaulyje. Taigi vakar skype pastatytame restorane, buvo tik grilis su gera mėsa, nepavargusios, gausios ir mylimos daržovės, koks smagus užkandis, bei litriniai alaus bokalai :) Visas meniu turėtų tilpti ant vieno lapo, arba mokyklinės lentos kabančios virš baro. Į ką tame meniu besi pirštu, tas bus atidirbta iki tobulumo, šviežia ir skanu. 

O dabar iš sufantazuotų restoranų grįžtam į realybę, kurioje jau antrą dieną sukasi tobulos salotos su fetos tipo sūriu, grilinta cukinija, špinatais ir pomidorais. Kol kas man nepavyksta jų atsivalgyti, tad dalinuosi receptu, gal jums tai pavyks.

1 porcijai reikia:

1 pomidoro;

saujos špinatų;

1/3 jaunos cukinijos;

1/4 mėlynojo svogūno;

+/- 70 g. fetos tipo sūrio (naudojau fetaki ar kažkokį panašų);

griežinėlio citrinos;

šlakelio alyvuogių aliejaus;

trupučio druskos;

šviežiai grūstų pipirų ir juodgrūdės sėklų.

Cukiniją supjaustome išilgai arba griežinėliais ir dedame į grilinę keptuvę apkepti iš abiejų pusių. Pomidorą supjaustome riekelėmis ir dedame ant lėkštės, ten pat dedame nuplautus špinatų lapus ir nestambiai supjaustytą svogūną. Kai viena pusė cukinijos apkepa, ją apverčiame ir truputį pasūdome. Iškepusią cukiniją dedame į lėkštę su kitomis daržovėmis, ant viršaus užtrupiname sūrio, pašlakstome citrinos sultimis, aliejumi, pabarstome pipirais ir juodgrūde. (Druskos jau turėtų nebereikėti, nes sūris sūrus, o cukinija jos gavo keptuvėje.) Viskas. Jei yra noro galima šalia kokį skrebutį ir taurę vyno prigriebti, bet nebūtina.

Netiesa, kad žiemą nėra skanių pomidorų :) Tik paeksperimentuokite su įvairiomis veislėmis ir nesirinkite pigiausių. 

Cukinija grilinasi

Cukinija iškepusi būna minkšta, tad ją galima susukti - taip gražiau.

 Manau, kad būtų skanu ir be sūrio, bet su juo tiesiog nerealu.

Omnomnom 

Ačiū, kad skaitėt. Iki greito:)

Gintarė

Pavėluota odė cukinijoms

Cukinija yra labai gera daržovė tik turi vieną blogą įprotį - užderėti gausiai, vienu metu ir staigiai viršyti poreikį :) Tad dažniausiai džiaugsmas cukinijomis trunka kokią savaitę, kol dar tik pirmosios paauga, o paskui jau visi jas dalina vieni kitiems ir visaip kaip bando atsikratyti, nes jos dera gausiai ir nežmonišku tempu pasiekia nebe daržovės, o paršiuko dydį. Mes savo darže jau nebesodiname cukinijų, nes kol jos pas mus užauga, jau būname atsivalgę tų, kurias davė geresni augintojai :) Aš cukinijas visada valgydavau labai paprastai: 1. karštas pakeptas su kitomis daržovėmis (svogūnais, pomidorais, porais ir kt.), pagardintas šaukštu pomidorų padažo ir parmezano; 2. pavoliotas (arba ne) miltuose, apkeptas ir patiektas ant juodos duonos, su trintu česnaku ant viršaus. Tai du pagrindiniai iki šiol buvę cukinijų panaudojimo būdai. Žinau, kad jų yra gerokai daugiau, esu ir trintą sriubą virusi, blynus kepusi ir užtepėlę dariusi, ir čipsams naudojusi, bet nei vienas šių receptų ilgam mano virtuvėje neužsiliko. Jei atvirai, tai net nežinau kodėl. 

Bet šią vasarą, o tiksliau, vasaros pabaigoje, kai cukinijų sezonas artėjo į pabaigą, pabandžiau pasidaryti pomidorų salotų su karštomis cukinijomis ir jos man nurovė stogą. Po pirmojo pabandymo, per savaitę suvartojau gal tris nemažas cukinijas vien tokiu būdu. Vėliau papasakojau draugei ir ji pabandžiusi man parašė: "Kur tu buvai su tom salotom anksčiau, kai cukinijų nebuvo kur dėt?" :) Vadinasi susižavėjau ne vien aš ir salotos tikrai vertos patekti į tinklaraštį. Pačią idėją susidėti keptas cukinijas su šviežiais pomidorais nužiūrėjau pas Agnę Jagelavičiūtę FB profilyje. Kadangi salotų receptas labai jau kuklus, tai dar kartu įdedu ir puikių karštų sumuštinių su figomis receptą. Šie sumuštiniai vieną kartą man atsitiko prie cukinijų-pomidorų salotų, nors šiaip man jos skanesnės visiškai be nieko. Tiesiog prisidarai bliūdą ir kabliuoji.

Cukinijų-pomidorų salotos (1 porcija):

1 didelis pomidoras;
pusė mažos cukinijos;
pusė galvutės svogūno (švelnesnio);
aliejaus;
šviežiai grūstų pipirų;
druskos.

Karšti sumušiniai su figomis (3 vnt)
3 riekelės grūdėtos bandelės;
1/2 figos;
6  maži gabalėliai vytintos mėsos (kumpio, dešros ar pan.);
9 maži gabalėliai mėgiamo sūrio (tinka ir minkštieji ir kietieji);
šaukšto pesto padažo.

Jeigu galvojame gaminti ir sumuštinius ir salotas, tai pirmiausiai pasidarome sumuštinius: nupjaustome bandelės plutą, ant kiekvienos riekelės dedame armonikos principu mėsos, sūrio, figos, kol užsipildo riekelė. (Aš dėjau po porą gabalėlių mėsos, po 3 gabalėlius sūrio ir po vieną griežinėlį figos ant kiekvienos riekelės.) Sumuštinius šauname į orkaitę ir gaminame salotas.
Salotoms pirmiausia susipjaustome labai gerą, sunokusį pomidorą. Man čia labiau tinka saldesni, pvz.: avietiniai, juodieji ar jaučio širdys. Tada supjaustome svogūną ir sudedame ant pomidorų. Cukiniją galima supjaustyti plonais griežinėliais, galima sudrožti skustuku ar supjaustyti nedideliais šiaudeliais. Ją greitai apskrudiname keptuvėje. Aš dažniausiai tam naudoju grilinę keptuvę ir skrudinu be riebalų, bet galima pakepti ir paprastoje su šiek tiek aliejaus. Baigiant kepti truputį pasūdome cukiniją (nebūtinai). Apskrudusią cukiniją dedame ten pat, kur jau laukia pomidorai su svogūnais. Pašlakstome aliejaus, užberiame druskos ir šviežiai grūstų pipirų ir gerai išmaišome. Viskas.
Traukiame iš orkaitės sumuštinius, kiekvieną patepame pesto padažu ir einame skanauti nerealių salotų ir puikių sumuštinių. 

Skrunda cukinija

Pomidorus ir svogūnus pjaustome kaip tik patinka.

Salotos ir sumuštiniai pasiruošę patekti į skrandį.

Valgant salotas vienas, porcijos iš vieno pomidoro gali ir nepakakti. Pernelyg skanu :)

Tai tiek apie cukinijas. Ir nors jų kalnai jau pasibaigė, bet dar apstu puikių, nunokusių, saldžių pomidorų, todėl nusipirkite cukiniją ten kur sezonų nebūna (prekybos centre) ir pasimėgaukite tobulais pietumis. O kitą pavasarį, tai jau cukinijų pasodinkit daugiau, nes aš jas iš jūsų reketuosiu :)

Iki greito :)
Gintarė iš Gintarinės virtuvėlės

Savaitgalis su mama: šopingas, mini remontas, teatras ir dorada

Dar viena žiemiška savaitė įveikta, šaltukas kimba kaip reikiant, brrr, bet tai nesutrukdė turėti puikų savaitgalį. Paprastai savaitgaliais aš važiuoju į Vievį, kur gyvena mano tėvai, brolis, kur aš pati užaugau. Bet kartais ima Vievis ir atvažiuoja pas mane. Tiksliau ne visas Vievis, o mano mama. Šis savaitgalis toks ir buvo, nuo penktadienio vakaro iki sekmadienio ryto su mama Kaune. 

Penktadienį buvau neišsimiegojusi, darbe lakiau redbulius, kavą ir vis tiek lūžinėjau, o vakare dar laukė nemenkas iššūkis - pimp my wall. Mano butuke labai baisios sienos tarybinius laikus menančiais tapetais. Kadangi būstas man nepriklauso, imtis rimtų remontų neketinu, bet gyventi nespalvotai truputį liūdna, todėl minimaliom investicijom - 4 dideliais plakatais ir rulonu tapetų šiek tiek atnaujinau dalį kambario. Aišku viskas kreiva, šleiva, nelygu, bet man gražu. O dar jeigu visi atvežtumėte man iš kelionių atvirukų su tų šalių vaizdais ir aš jais galėčiau nukabinėti apatinį plakatų "rėmų" kraštą, tai iš viso būtų pasaka. Taigi rodau penktadienio vakaro rezultatą. Laukiu aplodismentų. Šypt.

Pakabinti keturis plakatus ir padaryti štai tokį aprėminimą prireikė maždaug 4,5 val. O kadangi tai vyko po darbo dienos, tai jau nelabai gyva buvau. Pieštuką ir metrą pamečiau kokius 30 kartų. 

Taigi po mini remonto, greitai paruošiau aštrių krevečių vakarienei (receptas čia), įsipylėme po taurę vyno, susirangėme į lovas ir aplaistėme savo kūrybinį darbą. Tiesa, vakarienę sukirtau, o vyno užteko poros gurkšnių ir atsijungiau.
Šeštadienio ašis buvo spektaklis "Vyšnių sodas" Kauno dramtetryje. Bet prieš jį nusprendėm pasivaikščioti po miestą, kur nors papietauti. O žinote ką reiškia, kai moterys išeina pasivaikščioti? O gi pirkinius :) Noras parodyti mamai kelias mano mėgstamas parduotuves baigėsi tuo, kad ji nusipirko sijoną ir palaidinę, o aš švarką, batus ir (laikykitės) suknelę, kurios apatinė dalis odinė! Skudurinės onutės, ne kitaip.

O spektaklis buvo puikus. Vienas geresnių mano matytų šiame teatre. Nors buvau girdėjusi aibę blogų atsiliepimų, kad scenoje tris valandas trankysis, rėks, rodys nuogus užpakalius, rūkys ir daugiau nieko. Įtariau, kad žmonės gal kažko nepamatė tame spektaklyje, na bet maža ką, gal tikrai nieko gero... Ir visgi buvau teisi, - nepamatė. Spektaklis labai Čechoviškas. Parodo visą brudą, klampumą, tuščio gyvenimo beprasmybę, socialinius skirtumus, dvarų (anti)kultūrą ir t. t. Mano akimis jis toks pats kibus kaip ir Čechovo kūryba. Ir šiaip jau aš tikėjausi, kad bus sunkiau išbūti 3 val., bet buvo daug epizodų, kurie kėlė susimąstymą, kurie, iš tiesų, "žadino" žiūrovą garsu ir tokių, kurie nuoširdžiai kėlė juoką. O ką jau kalbėti apie pusnuogį gražuolį aktorių, kuris rimtu veidu prausėsi su plyta :) Vien dėl to verta nueiti. Ir nei vienas veiksmas neprailgo, nepajutau kaip praleidau teatre 4 valandas. Žodžiu, super.
Dabar jau būtų laikas pereiti prie maisto, nes vis dėlto ne teatro kritikės šis tinklaraštis. Grįždamos namo nužygiavome pas mamą Maximą, paieškoti ko nors vakarienei. Ko nors labai greitai paruošiamo, bet jokiu būdu ne jau paruošto. Įkabinom dvi šviežias doradas, kurias jauna besišypsanti mergaitė mums per 5 minutes išskrodė, nuskuto, nukarpė pelekus, pašalino galvas, paglostė ir supakavo. Namuose beliko paprieskoniuoti ir pašauti į orkaitę keliolikai minučių. Dieviškai skani vakarienė buvo! Ir vyno šį kartą įveikiau daugiau :) Dalijuosi receptu, net jei mama pas jus greitai neatvažiuos, vis tiek pasigaminkite, nes tai yra tas gerasis greitasis maistas :)

Keptos dorados su citrusų salotomis.
2 porcijoms reikės:
2 nuvalytų, išskrostų doradų (galvą galima palikti arba pašalinti);
2 citrinų;
6 skiltelių česnako;
alyvuogių aliejaus;
druskos;
pipirų;
saujos vyšninių pomidorų;
1 apelsino;
1/4 pamelo greipfruto.

Nuvalytas žuvis įpjauname iš abiejų pusių įstižai 2-3 kartus. Pabarstome druska ir šviežiai grūstų pipirų mišiniu. Nulupame ir riekelėmis supjaustome česnaką, pusžiedžiais supjaustome citriną. Pašlakstome žuvį alyvuogių aliejumi, dedame į kepimo indą kepimo popieriaus, ant jo klojame šiek tiek citrinų ir česnako gabaliukų, guldome žuvį, į žuvies vidų įdedame griežinėlį citrinos ir gabaliuką česnako. Šauname kepti į įkaitintą orkaitę. Maždaug po 10-12 min. ištraukiame, sumetame pomidoriukus, palaukiame kol jie įkais iki įtrūkimų ir viską traukiame lauk. Užtrukau apie 20 min. Žuvis iškepa labai greitai, bet tiksliai pasakyti sunku, nes visų orkaitės skirtingos.
Kol žuvis kepė, paskrudinau porą riekelių grūdėtos duonos ir paruošiau citrusinių vaisių salotų. Nulupau ir supjausčiau apelsiną bei grepfrutą, ketvirtį citrinos. Pašlaksčiau puse šaukštelio medaus, trupučių aliejaus, druska, pipirais ir išspaudžiau likusią citriną. Gaivios salotos, labai tikusios prie žuvies. Žinau, kad atrodo jog visur labai jau daug citrinų, bet tikrai nebuvo rūgštu, buvo tobula :)

Paprieskoniuota žuvė laukia kelionės į orkaitę.

Salotos.

Žuvis, pomidorai, skrebutis, salotos, vynas, meilė, gėris, grožis... :)

Taigi tiek iš Gintarinės virtuvėlės šį žvarbų savaitgalį. Nesušalkit, nepaslyskit, nenugriūkit (aš jau vieną zuikį pagavau) ir šiaip laimingi būkit. Iki greito, draugai ir gero linkėtojai!

Mua:*
Gintarė

Vėl salotos, vėl krevetės.

Aš turbūt turėčiau pagyventi gerus 10 metų kokios šiltos jūros pakrantėj, kad atsiėsčiau (žodis atsivalgyčiau čia būtų per švelnus) žuvų ir jūros gėrybių. Vaikystėje žuvis man buvo toks joks patiekalas. Nei skanu, nei neskanu. Valgydavau, bet tik tiek. Ir maniau, kad be žuvies galėčiau gyventi. Bet spėju, kad taip buvo tik todėl, kad žuvį mano vaikystėje visi ruošdavo labai jau proziškai - pavoliojo miltuose, pakepė ant keptuvės, geriausiu atveju dar kokio padažo su svogūnais užpylė ir viskas (o kur dar tas anų laikų mitas, kad žuvį tai jau reikia labai labai gerai iškepti, ta prasme perkepti...) O jūros gėrybių iš viso nebuvo, tai nebuvo ko mėgti ar nemėgti. Tiesa, paauglystėje pirmą kartą prisigaudžius su draugais vėžių ir pajutus kaip smagiai juos į skrandį nuplauna alus, supratau, kad su vandens gyviais esu labai labai mažai pažįstama, o artimesnė pažintis mane vilioja.

Kai pradėjau daugiau domėtis maistu, daugiau gaminti, žuvis ir jūros gėrybės mano virtuvėje iškopė į topą. Visų pirma dėl to, kad jas ruošti paprasta. Nusipirkai kokybišką žuvelioką ar saują krevečių, pasisukinėjai penkias minutes prie keptuvės ir turi nuostabius pietus. Kas gali būti geriau, kai dienos jaunos ir laikas velniškai greitas? Taigi dabar, jei svajoju apie nuostabią vakarienę, tai dažniausiai galvoju apie kokią švelnią doradą, lašišos kepsnį, skumbrę paskrudintą ant laužo, svieste keptas šukutes, vyne troškintas midijas ar krevetes... Krevetės - turbūt dažniausiai mano virtuvėje dalyvaujančios jūrų gėrybės. Jas ruošti paprasta, kainos įkandamos, o skonis mėgstamas. Dažniausiai ruošiu jas dvejopai: su grietinėlės-vyno padažu arba tempuroje. Bet kartais norisi kažko kito. Taigi dar vienas labai geras ir gražus variantas - krevečių vėrinukai. Šį kartą paprasti, tik aštriau pamarinuotos krevetės, česnakai ir citrina. Tiekti rekomenduoju su salotomis ir taure vyno :)
2 porcijos.
Krevečių vėrinukai:
12 didelių apvirtų krevečių;
4 skiltelių česnako;
2 storesnių griežinėlių citrinos;
aliejaus kepimui ir alyvuogių aliejaus marinuoti;
čili pipiro;
2 šaukštų sauso vyno.

Salotos:
1 minkštas avokadas;
3 slyviniai pomidorai;
pusė nedidelės galvutės smulkinto, marinuoto svogūno (marinuoju vandens, acto, cukraus ir druskos marinate);
dvi saujos salotų mišinio (naudojau rukolą ir paprastas lapines salotas);
druskos, pipirų.

Salotų užpilui:
1 šaukštelio medaus;
pusės citrinos sulčių;
alyvuogių aliejaus, druskos.

Prieš kurį laiką į stiklinę su vandeniu pamerkiame 12 dantų krapštukų. Įsipilame į dubenėlį truputį alyvuogių aliejaus ir pamerkiame ten perpjautą čili pipirą (galima naudoti pirktinį aštrų aliejų, kuriame murkdosi pipiriukai - aš tokį ir naudojau). Šio aliejaus reikės krevetėms marinuoti. Taip pat pamarinuojame salotoms svogūnus - marinuokite taip kaip visada, kaip jums patinka.
 Po kokios valandžiukės einame gaminti: nulupame krevetes (uodegos galiuką galima palikti dėl grožio), pipirinį aliejų sumaišome su vynu, įberiame miniatiūrinį žiupsnelį druskos ir pamarinuojame mišiniu krevetes. Kol jos ilsisi, nusilupame česnaką,  kiekvieną skiltelę perpjauname į 3-4 dalis, atpjauname 12 nedideliu gabalėlių citrinos (vieną griežinėlį supjaustome į 6 dalis). Ant išmirkusių pagaliukų veriame citriną, krevetę ir česnaką.
Pasiruošiame salotas: smulkiais kubeliais supjaustome pomidorus ir avokadą, smulkiai suplėšome salotas ir įdedame svogūno. Man patinka kai šiose salotose viskas smulku kaip kokioje salsoje. Susimaišome salotų užpilą ir juo apšlakstome salotas. Tada kaičiame keptuvę, kelias minutes pakepame vėrinukus (kol krevetė šiek tiek pasiriečia, o citrina pakeičia spalvą) ir dedame prie salotų. Dar galima šalia patiekti paskrudinto prancūziško batono ir viskas. Skanaus.
Šis patiekalas puikiai tiko vakarienei, kuri buvo skirta išbandyti mano naujas taures vynui :)

 Marinuojasi krevetės.

Marinatui naudojau aštrų alyvuogių aliejų, kuriame plaukioja tokie va gražūs pipiriukai. P.S. krevetės yra intensyvaus skonio, bet tikrai neaštrios. 

Salotos, žinoma, tinka ne tik prie krevečių.

Jei vakarienė iškilminga, serviruokite tiesiai į lėkštes - gražiai ir išmoningai, bet mums šį kartą to nereikėjo.

 Vėrinukas ką tik iš keptuvės.

Ir naujųjų taurių išbandymas.

Selfis su nauju daiktu beveik privalomas ;) 

P. S. Ačiū mano broliui, kuris įrodė, kad per Kalėdas būtina nusipirkti dovaną sau - kažką, kam šiaip gal ir būtų gaila pinigų. Patikėjau juo ir turiu svajonių taures vynui.

P. P. S. Kaip jau sakiau Facebooke, dabar visi mieli, nešini buteliu vyno, laukiami dar labiau.

Ramaus sekmadienio. Lengvos darbo savaitės. Grįžkit į vėžias.

Myliu, bučiuoju :)
Gintarė iš Gintarinės virtuvėlės.