Mėsa ir taškas. Jautienos kulninės troškinys

Kartais (visada) gyvenimas yra paprastas kaip du x du. Kol nepradedame giliai kapstyti ir visaip išvedžioti, aiškiai matome kur gėris, kur blogis, kur norai, kur prievolės, kur smagu, kur nelabai... Atsidariusi Gintarinę virtuvėlę galvojau apie ką turėtų būti tekstas: apie nepateisinamą toleranciją šaudantiems į lėktuvus? apie vasarą? apie žmones? apie jautieną? apie lietuvių (kiauliaėdžių) ir lotynų amerikiečių (jaučiaėdžių) skirtumus?... 

O gal apie nieką? Pastaruoju metu rašau labai daug, tie laikai kai sakiau, kad daug rašau, dabar man atrodo kaip laikai iš viso be rašymo :) Todėl ilgo teksto nebarbensiu. Jūs gi ir taip viską žinote. Ir jums nereikia sakyti, kad jautieną valgyti sveika ir labai skanu ir kad pats metas atsikratyti kvailų mitų apie neįkandamą mėsą. Kažkadaise juk ir vištos buvo "balerinos", kurios be kelių valandų greitpuodyje buvo nevalgomos ir ką? Laikai pasikeitė, pilnos parduotuvės kokybiškos mėsos, tereikia pasižiūrėti, pasidomėti ir neieškoti pačio pigiausio varianto. 

Jautieną dažniausiai perku brandintą. Nusiperku nedidelį gabalėlį išpjovos ir man jos karpačams užtenka gana ilgam. Tačiau šį kartą akį patraukė labai graži iš Airijos atkeliavusi kulninė. Nusipirkau vieną gabalą, greitai apskrudinau ant grilinės keptuvės ir palikau ilgam troškintis su daržovėmis. Jautiena subyrėjo į gražius gabaliukus ir išėjo puikus  troškinys. Gal ir ne visai vasariškas maistas, bet labai geras tuo, kad nereikia vargti gamybos procese. Toks iš tiesų paprastas, bet geras ir gražus - kaip gyvenimas - patiekalas.

Jam reikės:
1 gabalo atvėsintos jautienos kulninės su kaulu;
4-5 skiltelių česnako;
maltos džiovintos paprikos;
šviežiai grūstų įv. pipirų;
alyvuogių aliejaus;
200 ml sauso vyno (geriau raudono, bet tiks ir baltas, ir net sultys rūgštesnės tiks);
250 g. konservuotų luptų pomidorų savo sultyse;
poros saujų daržovių (naudojau baby carrots, jaunus svogūnus, šiek tiek briuselių, bet tinka ir kitokios);
balzaminio acto, prieskonių, citrinos...

Sutriname grūstuvėje pipirų, česnako (2 skiltelės), druskos, paprikos ir alyvuogių aliejaus košelę, ja patriname mėsą. Įkaitiname sausą grilinę keptuvę ir apkepame mėsą iš abiejų pusių po kelias minutes. Imame puodą, dedame daržoves: česnakus, morkas, svogūnus, briuselius (ar ką tik norite), pilame vyną, pomidorus iš skardinės, dedame mėsą ir dapilame vandens tiek, kad skysčio būtų per kelis pirštus virš produktų. Iš karto dedu ir prieskonių, kad produktai jų geriau įsigertų: druskos, balzaminio acto, cukraus ir pan. Viską ant mažos ugnies troškiname mažiausiai 1,5 val. Kai mėsa subyra į atskirus gabaliukus, o skystis nugaruoja ir sutirštėja, tada galima ragauti, įdėti dar prieskonių, jei trūksta (turėkite po ranka druskos, pipirų, cukraus ir citrinos). Viskas, tiekiame troškinį su čebata, bulvių koše, polenta, makaronais ar kuo tik norisi. 

 Paprieskoniuota mėsa.

 Apskrudinimas.

 Kelionė į puodą pas draugus.

Lėkštėje.

O pabaigai trumpa pastraipa apie pasaulį, tokį koks kartais mums atsitinka, ir tokį, iš kurio geriau kuo greičiau pareiti namo:

"Aš buvau (siur)realiam pasauly, kur laikrodžiai varvėjo nuo sienų. Ten gyveno vienaakiai ir vienarankiai - ne viską matantys, ne viską galintys... Kai kurie jų atrodė liūdni, kiti gerai nusiteikę, bet kodėl nežinau - nesupratau jų kalbos. Manding, jie ir vieni kitų nesuprato, nors kalbėjo labai panašiai. Ten buvo būtybių keistesnių už visas kitas, jos neturėjo kojų, jos neturėjo rankų, jos neturėjo veidų ir lyties, nežinia ar turėjo sielas, gali būti, kad laikė jas lentynose po varvančiais laikrodžiais. Tos būtybės savo beformius kūnus vilko stačiais laiptais ten, kur sudėtos nematomos karūnos ir pasiekusios jas matavosi. Ten nebuvo veidrodžių, o jos ir neturėjo akių, todėl nežinojo ar tinka karūnos. Jos gali tai įsivaizduoti, - pamaniau, bet kažin, o kur jų vaizduotė? Ar pasaulyje, kuriame sienomis varva laikrodžiai, dėl nematomų karūnų žūva kiklopai, o vienos rankos netgi per daug, dar gali egzistuoti vaizduotė? Jei ji kada ten ir buvo užklydusi, tai arba per 3 žmonių sekundes spėjo pabėgti, arba liko įstrigusi. Jos jaunos kojos įklimpo koridorių smaloje, o akys daugiau niekada nepamatė žydinčių pievų tik amžinybėn nusidriekusią maltos kavos dykumą. Be pievų vaizduotė negyvena. Ar ji ištrūko per 3 žmonių sekundes??? Nei gyvos, nei mirusios aš jos ten nemačiau. O buvau ten ilgai... Buvau (siur)realiam pasauly, kur nuo sienų varvėjo laikrodžiai. Aš šiandien labai pavargau."

Tai tiek šiai dienai :)
Ikisusi.
G.

Kalmarų ir žalumynų maltinukai

Lyja... Vėl lyja, jau lyja, vis dar lyja. Neseniai skaičiau vienos tinklaraštininkės optimistines mintis apie tai, kad lietinga vasara yra gerai, nes tada gali ramia širdimi kuistis namuose, virti uogienes ir valyti kampus. Na taip, gal ir geras daiktas tas optimizmas, bet matyt mano dienos dar per jaunos, kad uogienės virimas ir pležinimasis teiktų vienodo svorio malonumą :) Aš noriu vasaros. Matėt, ateinantį savaitgalį žada be lietaus ir dar vieną kitą saulės spindulį! Nepraleiskit. Neprisiplanuokit ravėt šieną ar valyt langus, nes paskui zysit, kad taip vasaros ir nebuvo. Aš planuoju nuvažiuoti pažiūrėti kaip laikosi draugė Baltija. Manau, bus labai smagu ir jau būsiu šiek tiek pajutusi vasarą. Whoop whoop :)

Žinoma, lietus nėra vien blogas dalykas. Jis labai lepina augalus, ypač lapinius. Darže salotos ir špinatai kraustosi iš proto. Jei ir jūsų darže tas pats, siūlau žalių "kokletų". Lengvi, smagūs, tamprios, bet glotnios konsistencijos, kvepiantys jūra ir žaliais žolynais - kalmarų ir žalumynų maltinukai.

Į juos keliauja:

4 kalmarų file;
sauja špinatų;

1 kiaušinis;
2-3 skiltelės česnako;
5 svogūno laiškai;
3 šaukštai miltų;
pora saujų maltų džiūvėsių;
griežinėlis citrinos;
druska, pipirai, aliejus kepimui

Kalmarų file supjaustome ir virtuviniame kombaine sumalame kartu su špinatais, svogūnais, česnakais, kiaušiniu, cittrina. Gautą masę pagardiname prieskoniais ir įdedame kelis šaukštus miltų ir džiūvėsių, kad šiek tiek sutirštėtų (turi būti įmanoma šlapiom rankom suvolioti kotletuką), bet miltų nepadauginame, geriau daugiau vargo formuojant, bet minkštesni maltinukai po kepimo. Įkaitiname keptuvėje aliejaus. Šlapiomis rankomis imame truputį masės, paformuojame pailgą kotletą ir pavoliojame jį džiūvėsiuose, dedame į keptuvę ir kepame po 4-5 min. (priklauso nuo maltinukų dydžio) iš abiejų pusių.

 Tiekiame su salotomis pašlakstytomis citrina ir druska. Taip pat galima pasigaminti šilto ar šalto padažo, tokio kokį mėgstate prie paprastų arba žuvies kotletų. Pietūs +/- 4 žmonėms pasigamina per 25 min.

Tinka ir švieži ir šaldyti kalmarai.

Masei tirštumo pakanka, juk nesinori sausų ir sprangių "kokletų".

 Jei viskas iki šiol vyko teisingai, tai keps ir vartysis maltinukai lengvai ir sklandžiai.

Žali pietūs. 

Tiesą pasakius, tikėjausi, kad kol parašysiu įrašą į Gintarinę virtuvėlę nustos lyti, bet viltys sužlugo :( Eisiu dar nagus nusilakuosiu ir jau tada nustos lyti :) Linkiu gražios dienos ir kantrybės laukiant vasaros.

Iki :)
Gintarė

A T O S T O G O S ir varškingi, purūs, meilūs blynai

Atostogos visada yra tikras gėris ir palaima. Nesvarbu koks oras, kokie planai, koks metų laikas ir t. t. Svarbu, kad ATOSTOGOS. Į mano kiemą ši šventė atėjo tuojau po Joninių ir tęsis apskritas tris savaites. Šias atostogas juokais vadinų kūrybinėmis atostogomis, nes planuose ne palmės ir pajūriai, ne ekskursijos ir žygiai, o daugybė kūrybinių darbų - rašymo, rašymo, rašymo... Bet jau vien tai, kad gali rašyti kol prašvis, tada iki pietų miegoti, o vakare saulę palydėti į ežerą yra tikras atostogų džiaugsmas. 

Be to per atostogas aš daugiau gaminu. Juk daugiau laisvo laiko, daugiau žmonių aplinkui, kurie mielai suvartoja virtuvinius eksperimentus.
Vasara, be abejo, yra kepsnių, šašlykų, salotų, šaltų sriubų metas, bet kartais mėsa pabosta, o dar ir uogos pilasi kaip iš gausybės rago ir uogienės karts nuo karto kunkuliuoja, tad po eilinio savaitgalio fiestų labai gerai pasilepinti paprasčiausiais blynais. 

Šį kartą kepiau Beatos varškės blynus. Receptą koregavau pagal turimų produktų kiekį ir valgytojų apetitą. Pavyko puikiai. Lengvi, purūs, smagūs blynai (tokie kaip debesys nuotraukoje viršuje)
Neliko nei VIENO :)

+/- trims valgytojams reikės:

330 g. varškės (9 proc.);
3 didelių kiaušinių;
3 šaukštų grietinės (galima keisti jogurtu arba kefyru);

1,5 šaukšto cukraus;
žiupsnio druskos;

1 arbatinio šaukštelio kepimo miltelių;
5-7 šaukštų miltų;

aliejaus kepimui.

Ištriname kiaušinius su cukrumi, sudedame varškę, permaišome, kad ji subyrėtų smulkiom kruopelėm, dedame grietinę, vėl permaišome. Sumaišome 5 šaukštus miltų su žiupsniu  druskos ir kepimo milteliais, beriame į masę ir išmaišome, jei masė per skysta įdedame dar porą šaukštų miltų. Masė turi būti tirštesnė nei įprastų blynų, bet jei pridėsime per daug miltų, blynai bus ne purūs kaip debesėlis, o susmigę ir kieti kaip kaliošo padas :) Geras tirštumas - kai tešla laiko formą, neskysta į šonus. Blynai iškepa greitai, yra minkšti, tad versti reikia, kai gerai apkepa viena pusė. Valgyti labai skanu su uogiene arba trintom uogom ir šaltu pienu. 

Tokio tirštumo turi būti masė.

Iš normos išėjo dvi keptuvės + keturi blynai.

Braškės čia LABAI!

Tiek apie blynus :) Einu toliau atostogauti!

Iki greito.

G.

5 minučių grill vakarienė

Vasara tikrai nėra tas metas, kai norisi vakarus leisti virtuvėje kepant, verdant, maišant. Vasara - greito, šviežio ir linksmo maisto metas. Aš vis dar stengiuosi gaminti, netgi jei vienintelis žmogus prie stalo esu aš pati. Dažniausiai mintis sau vienai nieko negaminti aplanko tada, kai gaminimas susitapatina su rimtais, ilgai ruošiamais patiekalais: lėtais troškiniais, balandėliais, apkepais ir pan. O kai tereikia 5 min. sumesti viską ant grilio (grill keptuvės), tai anoks čia ir gaminimas, bet malonumo, gėrio ir meilės tai labai dauuug.

Pabandykite grill krevetes per 5 minutes ir pavakarieniavus dar liks visas vakaras eiti pasivaikščioti, paplaukioti, paskaityti knygą... 

1 porcijai reikės:

1 vidutinio dydžio pomidoro;

2 skiltelių česnako;

1 riekelės grūdėtos bandelės;

2 griežinėlių citrinos;

6-10 didelių krevečių (priklausomai nuo alkio laipsnio, aš kepiau 7);

kelių gramų sviesto;

stambios jūros druskos;

Ant įkaitintos grill keptuvės dedame per pusę perpjautą pomidorą, bandelę, česnaką, 2 griežinėlius citrinos ir krevetes. Viską pakepame iš abiejų pusių porą minučių:

bandelę papuošė juodi dryželiai - done;

pomidoras ir česnakas suminkštėjo ir paanglėjo - done;

citrina paleido sulčių ir suminkštėjo - done;

krevetės paraudo ir pasirietė - done.

Viską traukiame lauk iš keptuvės (ar imame nuo grotelių, jeigu veiksmas vyksta lauke). Serviruojame: 

prabraukiame sviestiniu peiliu vieną kartą per sviestą ir dedame jo garbanėlę ant šiltos bandelės, česnakus paspaudžiame šakute ir irgi dedame ant jos, greta dedame pomidorus, citriną ir krevetes. (Jei norisi jas dar galima pašlakstyti šviežia citrina ir / ar alyvuogių aliejumi su žolelėmis) viską pabarstome stambia druska ir einame vakarieniauti. 

Beje, taip ruošti galima ir apvirtas krevetes, jas bus lengviau gliaudyti.

Op į keptuvę.

Op ir puota!

Niekaip nesugalvoju, kuo užbaigti šį įrašą :) Bet kadangi savaitgalis turėjęs būti skirtas darbui, netikėtai pasiskyrė kelionei į gimtą miestą (kur visada visus darbus į šoną nuneša pasivyninimai ir plepalai), tai pataupysiu laiką ir tebūnie šis įrašas be paskutinių akordų, o gal Jūs norite ką nors pasakyti, paklausti, padiskutuoti...? Lauksiu :)

G.

Žiemos vargai, vasaros pavojai ir šaldyto jogurto fiesta

Žinot tą juoką, kai žiemą kur nors užsisakinėji kokį kavalką lazanijos ir galvoji, kad jei ir prisidės koks kilas nuo tokio maisto, tai ateis vasara, nesinorės nieko karšto ir sunkaus ir tas kilogramas išnyks? Aišku žinot, kur jau Jūs nežinosit :) O žinot, kaip paskui viskas būna, kai ateina vasara? Aišku žinot... žiemiškas pagundas pakeičia vasariškos pagundos. 

Žiemą atrodė, kad vasarą tik minsi dviratį, plaukiosi ežere, gersi mineralinį vandenį, valgysi arbūzus, agurkus ir žalias žoles, bet iš kažkur išlenda visokie ledai su klevų sirupu, vakarai su skardine alaus nusvarinus nuo lieptelio kojas, šašlykų čirškinimai, puslitriniai kokteiliukai ir kitokie velnio išmislai, kuriems nei norisi, nei reikia priešintis :) Kažkada man vienas draugas sakė, kad vasara tuo klausimu kur kas pavojingesnė, nes jei dieną labai karšta ir valgyti nesinori, tai kai vakare stoja gaiva ir išjudi į miestą, linksmybių pabaigoje sutikti kokį naktinį burgerį yra daugiau nei tikėtina. Nesiginčysiu. Su protingais žmonėmis neverta ginčytis :)

Bet gi tas pagundas vis tiek norisi kažkaip sumažinti, sumenkinti. Vienas toks teisingas sprendimas - šaldytas jogurtas vietoje ledų. Kokius 5 metus ledų nevalgiau visai, nebent sušaldytas sultis ar geriamą šerbetą, bet paskui vėl paragavau tų tikrų grietininių ir vėl kartais jų prisireikia. Ir tais kartais šiek tiek pykstu, nes tai saldu, sunku, riebu ir jokios naudos. Todėl pastaruoju metu ėmiau dažniau dairytis šaldyto jogurto parduotuvėse ir jo receptų internete.
Nuotraukoje viršuje šaldytas jogurtas, kurį vietoje ledų perku RIMI parduotuvėje. Geras jogurtas, skanus, smagus ir įsikrovus porciją nereikia pergyventi, kad susikimšai visos dienos kalorijų normą :) Bet šis jogurtas labai ramiai ilsisi kameroje, toms akimirkoms kai nebesinori nieko daryti arba kai ateina svečių. Toje pačioje nuotraukoje visiems gerai pažįstamas, paprastas, liesas jogurtas su braškėmis. Iš jo taip pat sėkmingai galima pasigaminti ledų.
1 porcijai reikės:
saujos sušaldytų braškių;
pusės indelio (+/- 160 g.) jogurto;
saldaus sirupo (naudoju pirktinį saldiklį su fruktoze).

Sušalusias braškes, jogurtą ir saldiklį dedame į smulkintuvą ir viską sutriname į vientisą masę. Jeigu netenkina ledų konsistencija, dešimčiai minučių įdedame į šaldiklį, kad sukietėtų.
Jogurtą galima naudoti bet kokį, labai tinka ir graikiškas be priedų. Tik tada saldumo reikėtų daugiau. Šiam receptui aš įlašinau kokį ketvirtį šaukštelio saldiklio. Jei naudosite naminį ar pirktinį sirupą, pirma paragaukite koks jo saldumas, kad nepersaldintumėte ledų per dideliu jo kiekiu. Mano ledai buvo su gaivia rūgštele.
Tai va tokia paprasta grietininių ledų alternatyva. Beje, praskiedus ledus kambario temperatūros pienu, išeitų visai geras braškinis ledų kokteilis.

Einam džiaugtis vasara, džiaugtis ledais, jūra, upėm, ežerais, draugais!

Naminiai ledai per 2 minutes iš šaldytų uogų ir jogurto.

O čia mano vasara, akivaizdu, kodėl tinklaraštyje rašau ne taip jau dažnai :)

Čia deginuosi ir maudausi. Ir dar truputį pasideginu. Ir dar daug pasimaudau.

O kai maudosi gulbės, tai aš stoviu ant kranto, nes aš jų bijau, o jos manęs ne :)

Gegužė ir birželis yra patys pačiausi mėnesiai. Pats vasaros grožis ir vaiskumas. Viskas žalia, šviežia, gryna ir taip įspūdinga! Pvz., šioje nuotraukoje tiesiog iš laistymo žarnos į kubilą bėga vanduo, o atrodo kaip koks stebuklas :)

O čia daržas, kuriame gėlių ir daržovių santykis būtų koks 70 prie 30 :) Ir ne daržovių naudai.

Pernai žurnale radau žemuogių sėklų, sudygo krūmelis, kuris šiemet sunokino ŽEMUOGĘ, woooohooo!

Ir aišku birželį žydi moterys ir pinavijos :)

Tiek šiam pasimatymui. Iki greito! Mua;*
G.

Šerbetomanija. Įrašas dedikuojamas Žilinskaitei

Ar pastebėjote, kaip velniškai sunku gauti šerbeto? Jau kurį laiką su kolege sergam šerbetomanija. Kasdien dūsaujam, kad norim šerbeto, einam pietauti ten, kur po pietų atneša jo truputėlį skonio receptoriams nuraminti, kolektyvo vyriją vis traukiam per dantį: nieko nedarysim, kol neatnešit šerbeto... Bet kad to šerbeto nėra. Net ten kur po pietų juo vaišina, meniu jo nėra, draugai ir kolegos paprastai apsukę ratą siūlo grįžti prie grietininių ledų, bet mes gi noooorime šerbeeeto. Anksčiau šiokio tokio jo vis tiek būdavo parduotuvių vitrinose, o dabar reikia ieškoti su žiburiu :(

Aš labiausiai mėgstu ne itin ryškaus skonio, ne per saldų, vidutinio tirštumo (traukiamą per storą šiaudelį) šerbetą. O kai artėja tokie karščiai, tai lengvo, gaivaus, šalto šerbeto taurė yra tikras išganymas. Teikiu tobulą receptą, bėkit laisvinti šaldiklius, nes artimiausiomis dienomis šerbeto reikės daaaaug. 

1 porcija:

+/-2 didelės, saldaus, prinokusio arbūzo riekės;

+/- pusė stiklinės (100 ml.) šalto vandens;
keli lašai citrinos sulčių.

Viens. Priskobiam arba pripjaustom arbūzo į maišelį ir kišam į šaldymo kamerą bent valandai, galima prisišaldyt ir ateičiai.

Du. Traukiam sušalusį arbūzą ir dedam į smulkintuvą (kokteilių plaktuvas, blenderis, virtuvinis kombainas - nesvarbu), užpilame vandeniu, įlašiname citrinos.

Trys. Darome wrum wrum, kol viskas virsta vientisa, tiršta mase.

Susipilame į taurę, jei yra noro, galime papuošti mėtomis, merkiame storą šiaudelį, tiesiame kojas ant saulės ir siurbčiojame.
Mano arbūzas buvo žiauriai saldus ir prinokęs, bet jei kartais koks nelabai vykęs pasitaikys, gali prireikti trupučio cukraus sirupo ar kitokio saldumo.

Neapsigaukit, ši taurė yra 760 ml talpos, tad šerbeto porcija tikrai nekukli.

Tikra šerbetomanija.

Tai va, toks pats paprasčiausias ever šerbeto receptas. Tobulinimui ribų nėra, bet kartais genialu tai kas paprasta. O dabar man to ir reikia: pačiai vasaros pradžiai nusilpo organizmas ir pradėjo pulti keistos ligos. Tikiuosi, kad kelios dienos ramybės, šilto oro, ežero, braškių ir arbūzų man padės ir visi tyrimai bus geri, o poliklinikos koridorius vėl galėsiu aplankyt po 10 metų :)

Einam šerbetintis. Ikisusi.

Greitai, greičiau, greičiausiai - troškinys orkaitėje

Aš pritariu Jamie Oliver, kad nėra žmonių neturinčių laiko gaminti, nes tikrai nuostabiausių dalykų galima prisigaminti per 15 minučių (tik pažiūrėkite jo laidas!), o restorane ne ką trumpiau lauksite savo patiekalo. Tiesa, galima tingėti gaminti, bet čia jau kita tema...

Manęs labai dažnai klausia dviejų dalykų: ką pasigaminti greitai ir ką pasigaminti daug nesiterliojant. Pirmu atveju dažniausiai siūlau gaminti ką nors, ką per ilgai ruošiant netgi galima sugadinti: šviežią žuvį, jūros gėrybes, aukštos kokybės jautieną, salotas ir pan. Tiesa, itin greiti patiekalai neretai reikalauja neblogų virėjo įgūdžių ir pakankamai greitai suktis prie viryklės. Maisto ruošimas puoduose ir keptuvėse reikalauja mokėti mikliai orientuotis ir nešaudyti varnų. O štai orkaitė - kitas reikalas. Jei tik manęs paklausia, ką pasigaminti skaniai, bet daug nesiterliojant, atsakymą pradedu nuo: kišk į orkaitę.... Ir dažniausiai sulaukiu priekaišto: ne ne ne jokių orkaičių, nenoriu terliotis, paprastai man.

Tai va, mielieji, orkaitė ir yra paprastai. Protingai sudėjus ir į ją pašovus kelis gerus produktus, ji pati paruoš skanius pietus, kol jūs dengsit stalą, valysit dulkes ar darysitės šukuoseną :) 

Pastaruoju metu aš pati nedaug gaminu, nes gyvenimo tempas toks, kad jau vos beišgaliu laikytis savo priesaikos duotos po magistrinio gynimo - eiti miegoti KIEKVIENĄ naktį. (Taip taip, buvo gyvenime periodų, kai tai darydavau kas trečią, kas ketvirtą...) 

Bet ilgai tempti valgydama jogurtus, bananus ir marinuotus agurkus negaliu, todėl paprašiau orkaitės, kad ji man keletui dienų pagamintų ko nors maistingo ir guodžiančio. O ji ir pagamino - vištienos, krevečių ir daržovių troškinį pomidoruose. 

Reikės (4-5) porcijos:

1 vištienos file (apie 250 g.);

1 pakelio šaldytų daržovių mišinio (+/- 400 g.);

1 skardinės smulkintų konservuotų pomidorų savo sultyse;

saujos didelių krevečių uodegėlių (nebūtina);
šlakelio balto sauso vyno;
druskos, pipirų, džiovintos paprikos; medaus; aliejaus; balzaminio acto ir kt. prieskonių, pagal skonį.

Orkaitę įjungiame, kad šiltų. Imame kepimo indą, patepame aliejumi, tiesiai iš pakelio su visais ledo kristalais verčiame daržoves, pabarstome druska, pipirais. Imame vištienos file be odos, supjaustome mažais gabalėliais, pašlakstome aliejumi, citrinos sultimis, druska, paprika, grūstais pipirais ir įtriname. Paprieskoniuotą vištieną dedame ant daržovių. Ant virštaus pilame pomidorus ir vyną; pabarstome prieskoniais ir kišame į orkaitę.
Po +/- 20 min., išsitraukiame, permaišome, mediniu šaukštu pažiūrime, ar suminkštėjo daržovės ir ar vištienos gabalėliai iškepę (spustelėjus lengvai skyla). Tada dedame balzaminio acto, medaus, prieskonių, jei jų dar reikia ir krevetes. Viską pakepame dar apie 5 min. ir galima tiekti. Tinka su duona, su šilta bandele, su įv. kruopom ar kt.  

Kol gaminosi troškinys, spėjau prišokti prie kitų darbų. Indų po šio patiekalo plauti lieka taip pat labai minimaliai, taigi, kai gyvenimo nespėji pavyti, virtuvės reikalus gelbėja orkaitė - patikrinta tiesa. 

Apšerkšnijusios daržovės, ką tik paprieskoniuota vištiena - viskas į kartu į kepimo indą.

Pomidorai ant viršaus.

Vienas ištraukimas iš orkaitės po 20 min. skonio pareguliavimui ir paturbinimui krevetėmis, medumi ar kitais gėriais ir patiekalas baigtas. 

Šį kartą užsipyliau šiek tiek kuskuso, nes norėjau jį damušt ir išmest pakelį, bet šiaip man skaniau su grūdėta duona arba čebata.

O dabar vėl grįžtu prie užsiėmimų, kurių mano gyvenime su kiekviena diena vis daugėja. Ir vis įdomesnių! Ačiū nuostabiems, entuziastingiems, įkvepiantiems žmonėms, kurie nežinia iš kur atsiranda mano kelyje :)
Viskas. Bėgu. Ikisusi.

P. S. Su gaminimu, valgymu, fotografavimu ir aprašymu sugaišau lygiai 1 val. :) Ne taip jau baisu, ar ne?