Pavėluota odė cukinijoms

Cukinija yra labai gera daržovė tik turi vieną blogą įprotį - užderėti gausiai, vienu metu ir staigiai viršyti poreikį :) Tad dažniausiai džiaugsmas cukinijomis trunka kokią savaitę, kol dar tik pirmosios paauga, o paskui jau visi jas dalina vieni kitiems ir visaip kaip bando atsikratyti, nes jos dera gausiai ir nežmonišku tempu pasiekia nebe daržovės, o paršiuko dydį. Mes savo darže jau nebesodiname cukinijų, nes kol jos pas mus užauga, jau būname atsivalgę tų, kurias davė geresni augintojai :) Aš cukinijas visada valgydavau labai paprastai: 1. karštas pakeptas su kitomis daržovėmis (svogūnais, pomidorais, porais ir kt.), pagardintas šaukštu pomidorų padažo ir parmezano; 2. pavoliotas (arba ne) miltuose, apkeptas ir patiektas ant juodos duonos, su trintu česnaku ant viršaus. Tai du pagrindiniai iki šiol buvę cukinijų panaudojimo būdai. Žinau, kad jų yra gerokai daugiau, esu ir trintą sriubą virusi, blynus kepusi ir užtepėlę dariusi, ir čipsams naudojusi, bet nei vienas šių receptų ilgam mano virtuvėje neužsiliko. Jei atvirai, tai net nežinau kodėl. 

Bet šią vasarą, o tiksliau, vasaros pabaigoje, kai cukinijų sezonas artėjo į pabaigą, pabandžiau pasidaryti pomidorų salotų su karštomis cukinijomis ir jos man nurovė stogą. Po pirmojo pabandymo, per savaitę suvartojau gal tris nemažas cukinijas vien tokiu būdu. Vėliau papasakojau draugei ir ji pabandžiusi man parašė: "Kur tu buvai su tom salotom anksčiau, kai cukinijų nebuvo kur dėt?" :) Vadinasi susižavėjau ne vien aš ir salotos tikrai vertos patekti į tinklaraštį. Pačią idėją susidėti keptas cukinijas su šviežiais pomidorais nužiūrėjau pas Agnę Jagelavičiūtę FB profilyje. Kadangi salotų receptas labai jau kuklus, tai dar kartu įdedu ir puikių karštų sumuštinių su figomis receptą. Šie sumuštiniai vieną kartą man atsitiko prie cukinijų-pomidorų salotų, nors šiaip man jos skanesnės visiškai be nieko. Tiesiog prisidarai bliūdą ir kabliuoji.

Cukinijų-pomidorų salotos (1 porcija):

1 didelis pomidoras;
pusė mažos cukinijos;
pusė galvutės svogūno (švelnesnio);
aliejaus;
šviežiai grūstų pipirų;
druskos.

Karšti sumušiniai su figomis (3 vnt)
3 riekelės grūdėtos bandelės;
1/2 figos;
6  maži gabalėliai vytintos mėsos (kumpio, dešros ar pan.);
9 maži gabalėliai mėgiamo sūrio (tinka ir minkštieji ir kietieji);
šaukšto pesto padažo.

Jeigu galvojame gaminti ir sumuštinius ir salotas, tai pirmiausiai pasidarome sumuštinius: nupjaustome bandelės plutą, ant kiekvienos riekelės dedame armonikos principu mėsos, sūrio, figos, kol užsipildo riekelė. (Aš dėjau po porą gabalėlių mėsos, po 3 gabalėlius sūrio ir po vieną griežinėlį figos ant kiekvienos riekelės.) Sumuštinius šauname į orkaitę ir gaminame salotas.
Salotoms pirmiausia susipjaustome labai gerą, sunokusį pomidorą. Man čia labiau tinka saldesni, pvz.: avietiniai, juodieji ar jaučio širdys. Tada supjaustome svogūną ir sudedame ant pomidorų. Cukiniją galima supjaustyti plonais griežinėliais, galima sudrožti skustuku ar supjaustyti nedideliais šiaudeliais. Ją greitai apskrudiname keptuvėje. Aš dažniausiai tam naudoju grilinę keptuvę ir skrudinu be riebalų, bet galima pakepti ir paprastoje su šiek tiek aliejaus. Baigiant kepti truputį pasūdome cukiniją (nebūtinai). Apskrudusią cukiniją dedame ten pat, kur jau laukia pomidorai su svogūnais. Pašlakstome aliejaus, užberiame druskos ir šviežiai grūstų pipirų ir gerai išmaišome. Viskas.
Traukiame iš orkaitės sumuštinius, kiekvieną patepame pesto padažu ir einame skanauti nerealių salotų ir puikių sumuštinių. 

Skrunda cukinija

Pomidorus ir svogūnus pjaustome kaip tik patinka.

Salotos ir sumuštiniai pasiruošę patekti į skrandį.

Valgant salotas vienas, porcijos iš vieno pomidoro gali ir nepakakti. Pernelyg skanu :)

Tai tiek apie cukinijas. Ir nors jų kalnai jau pasibaigė, bet dar apstu puikių, nunokusių, saldžių pomidorų, todėl nusipirkite cukiniją ten kur sezonų nebūna (prekybos centre) ir pasimėgaukite tobulais pietumis. O kitą pavasarį, tai jau cukinijų pasodinkit daugiau, nes aš jas iš jūsų reketuosiu :)

Iki greito :)
Gintarė iš Gintarinės virtuvėlės

Daržo dienos

Ruduo - derliaus metas net tiems, kurie niekada nėra nei vienos sėklos į žemę įspaudę. Aš gal nesu tokia visai beviltiška, kokį krapą ar baziliką mielai paauginu balkone (kol neišlekiu prie jūrų ar ežerų ir augalų neištinka sausra). Bet ir stengtis didelio reikalo nei noro nėra, kai aplinkui tiek daug tikrų daržininkystės asų, kurie mielai dalijasi gėrybėmis. Vasaros pabaigoje visą kalną kvapniausių žalumynų gavau iš kaimynų. Toje puokštėje puikavosi ir daržiniai builiai. Pati augintoja užsiminė, kad nelabai žino ką su jais daryti, o aš vos prisiminusi jų aromatą jau žinojau - jiems reikia varškės.

Negalėjau išmesti iš galvos prisiminimo apie nuostabius močiutės cepelinus, į kurių vidų ji deda įvairiomis žolelėmis pagardintą varškės sūrį. Daržinis builis kvepėjo man tais cepelinais :) Aišku, žinojau, kad cepelinų virimu tikrai neužsiimisiu, tad sugalvojau kitą patiekalą - varškės sūriu ir daržiniais builiais įdarytų Cannelloni apkepą. 

Gėriui reikės:
Cannelloni 10-15 vnt (galima kimšti ir dideles kriaukles)
Įdarui:
maždaug plaštakos dydžio trapaus varškės sūrio su kmynais;
dosnios saujos daržinių builių;
kiaušinio;

skiltelės česnako;
druskos;
pipirų;
Apkepimui:
400 g. luptų, smulkintų pomidorų savo sultyse;
grietinėlės;
tarkuoto džiugo.

Sūrį nedideliais gabalėliais sumetame į smulkintuvą, dedame žalumynus, kiaušinį, česnaką, druskos, pipirų ir šlakelį grietinėlės - viską sutriname į vientisą masę. Masės prikemšame vamzdelius (jų virti prieš tai nereikia). Dedame makaronus su įdaru į kepimo indą, ant viršaus užpilame apie 100 ml grietinėlės ir suverčiame pomidorus (vamzdeliai turi būti šiek tiek apsemti). Kepame orkaitėje apie 25 min. (patikriname ar suminkštėjo vamzeliai ir susitraukė padažas), tada užberiame džiugo ir pakepame dar kelias minutes. Viskas. Traukiame ir ragaujame. Jeigu norisi iš kepimo indo išimti tobulais gabalėliais, reikės palaukti kol bent truputį pravės. 

Nuotraukos reto baisumo. Žinau. Perdegė viena kita lemputė bute...

Įdaras jau vamzdeliuose

Apkepas su daržiniu builiu kvepiančiu įdaru.

Tobulas kąsnis.

Jei dar turite daržuose žalumynų, eikite skinti, o jeigu ne, pats metas sėti juos į vazoną ir krauti ant palangės :) Gero rudens, mielieji :)*

Gintarė

Sviesto meilę patyrusi Dorada

Tikriausiai nebūsiu išimtis, pasakydama, kad pats nuostabiausias filmas apie maistą yra Julie and Julia. Žiūriu jį periodiškai kas pusę metų :) Jis moko mylėti tikrą maistą, saiką, kvapą, vaizdą... Primena, kad nereikia kraštutinumų ir tobulas gali būti tiek omaras, tiek sumuštinis. O tobuliausias mūsų (mano, beje, irgi... gėda gėda) taip dažnai peikiamas Sviestas. 

Vienas įspūdingiausių epizodų tame filme, kai amerikietė pirmą kartą atvykusi į Prancūziją restorane valgo žuvį. Jai atneša svieste dar skrundančią žuvikę ir šaukštu atskiria nuo kaulų tobulos konsistencijos jos gabalėlius. Kai matau tą epizodą, visada galvoju, kad žuvis turi būti būtent tokia - neperkepta, neprivoliota miltuose, nesugadinta!

Visai neseniai, vėl žiūrėjau tą filmą ir rytojaus dieną sugalvojau išsikepti doradą. Filmo įkvėpta pripiršau jai sviestą ir žuvis buvo tobula. Be galo kvapni, suskrudusi, rimta ir šventiška. O reikia tam visai nedaug.

1 didelė porcija (man liko ir vakarienei):

1 vidutinė dorada (nuskusta, išvalyta, be galvos, uodegos, pelekų);

1 šaukštas gero grietinėlės sviesto;
keli šaukštai geros kokybės aliejaus;
1 didelė skiltelė česnako;
2 griežinėlių citrinos;
žalumynų;
druskos;
šviežiai grūstų pipirų;
6-8 mažų pomidorų;
2 lapų romaninės salotos.

Sviestą palaikome kambario temperatūroje, paskystiname šaukštu aliejaus, dedame kapotas žoleles, smulkiai pjausytą citriną (su žievele), įspaudžiame česnaką, dedame druskos, pipirų ir viską sutriname į vientisą košelę. Šia košele gausiai aptepame žuvį iš išorės ir įdedame kiek liko į vidų. Patepame kepimo skardą aliejumi, dedame žuvį ir kepame apie 20 min.
Po 10 min kepimo išimame žuvį apversti (čia tik tuo atveju, jei orkaitė kepa  ne iš abiejų pusių) ir tada šalia įdedame vyšninius pomidorus. Iškepusią žuvį ir pomidorius tiekiame su romaninėmis salotomis, pamirkusiomis vandenyje skanintame cukrumi, druska ir citrina, ir pagardintas pipirais ir aliejumi. 

Myliu tokį maistą ;) Grožėkitės.

Išvalyta žuvė.

Prieskoninis sviestas.

Prieš kelionę į orkaitę.

Po 20 min. orkaitėje (kepimo laikas priklauso nuo orkaitės - NEPERKEPKIT)

Nuostabiai baltas, sultingas, standžios konsistencijos, kvapnus ir skanus kąsnis. 

Tik tiek apie filmus, meilę, sviestą ir žuvį šiandien. Ir nors ši žuvis tikrai nepadarytų gėdos šventiniam stalui ir labai prašosi vyno šalia, aš visai ramia širdim ją sukapojau eiliniams darbo dienos pietums :) Patariu ir jums nelaukti ypatingų progų, o gyventi čia ir dabar.
Skanaus.

Iki greito, mielieji :)
Gintarė

Rudenėjimas, pokyčiai, pesto

-Kur tu buvai, bobut, mano? 

- Kosmose. 

Visą mėnesį nei vieno įrašo neparašiau ne todėl, kad tingėjau, nenorėjau ar jūsų visai nepasiilgau. Tiesiog, kartais taip nutinka, kad imi ir padalini gyvenimą sulig kažkokiu įvykiu: iki egzaminų ir po egzaminų, iki atostogų ir po atostogų ir pan. Taip nutiko ir man. Apsisprendusi keisti profesinę veiklą padalijau viską į prieš ir po. Ir visi tokie neprivalomi darbai kaip tinklaraštis sukrito į "po" krepšelį. Kas tai per pokyčiai? Pabūsiu baisi tinginė ir vietoje to, kad viską paaiškinčiau specialiai jums, įklijuosiu laiško, kurį išsiunčiau kolegoms paskutinę dieną darbe, ištrauką:

"<...> Lyg ir priimta teisingu laikyti požiūrį, kad pokyčiams sunku pasiryžti, pokyčius sunku priimti ir reikia ilgo adaptacinio laikotarpio, kol pradedi įžvelgti jų naudą. Bet aš manau, kad kartais per daug tuo užsižaidžiama ir tai nėra vienintelė tiesi tiesa apie pokyčius. 

Dažnai pokyčiai ateina taip organiškai, kad atrodo daugiau nei savaime suprantami. Net imi galvoti, kad vyksmas iki jų buvo tik laikinas išsukimas iš kelio, o kažkur giliai pasąmonėje visada žinojai ir laukei, kada ateis TA diena ir TIE pokyčiai. Jiems nereikia nusiteikti, nereikia pasiruošti, nereikia dvejoti ar nerimauti, tereikia sulaukti, ir nors negali to argumentuoti, žinai - viskas bus gerai.

Prieš kurį laiką socialiniame tinkle paprašiau visų pažįstamų pasidalyti mano įrašu apie tai, kad ieškau daugiau kūrybinių darbų, vis labiau noriu (žinau, kad galiu) rašyti, kurti, veikti ne organizacijoje, o individualiai. Jau tada jaučiau, kad atėjo tam laikas ir kad kelio atgal nebėra. Prisipažįstu, tuo metu aplinkui dar skraidė vienas kitas perkaitęs kopūstinis drugelis, kuris vis suplazdendavo: o kaip bus, jei nepavyks? ar-pavyks-ar-pavyks-ar-pavyks? o ką pasakysiu kitiems? ar ne per drąsu tiesiog apsisukti ant kulno iš patogios, šiltos vietos ir eiti gyventi sau, kur galbūt ne visada bus patogu ir ne visada šilta? (Nors manau, kad bus ir šilta, ir patogu. Šypt)

Bet tiek tie drugeliai ir teplasnojo. Kol sukaliau įrašą ir paspaudžiau "Dalintis", kol iš spausdintuvo išlindo prašymas atleisti iš darbo. Paskui viskas stojo į savo vietas: pabiro pasiūlymai, sukrito idėjos, susiplanavo planai, susiskaičiavo laikas ir monetos. O klausimai: kaip tai pasakyti kitiems? ką kiti apie tai pasakys?, - pasirodė lyg svetimakalbiai, nesuprantami, nereikalingi.

Rugpjūtis - pats draugiškiausias slenkstis pokyčiams. Tai ramybės, meilės, ilgesio, harmonijos mėnuo. Jo švelnume, bet koks aštrus posūkis tampa lengva apylanka. Džiaugiuosi pokyčius įsileisdama būtent dabar.

<...> Apie viską galvoju sumerkusi kojas į vis dar šiltą ežerą ir suprantu, kad niekas, absoliučiai niekas, nepasikeis: štai čia esu aš su savo kojomis sumerktomis į vandenį, čia mano gyvenimas, mano darbai, idėjos, klaidos, mano žmonės ir mano vietos. Jokių pokyčių ir nėra, yra tik gyvenimas (arba kelias, jeigu norisi metaforų). Ir tereikia juo eiti, eiti su šypsena, neskubant, bet tvirtais žingsniais. 

Be abejo, dabar esu labai dėkinga tiems, kurie mane lydi, kurie tiki mano gebėjimu ganyti raides ir diriguoti procesams, kurie tiki manimi.<...>"
Laiško pabaiga, žinoma, pabiro padėkomis, kontaktų pasidalijimais ir kitais jums neaktualiais dalykais. Taigi... Taip, dabar aš esu freelance writer. Bent jau kol kas, o kur paskui pasisuks gyvenimas, bus matyti :)
Vienas, du, trys,- laikas keliauti prie maisto. Namų tvarkymas, gaminimas ir kiti panašūs dalykai taip pat buvo išėję į krepšelį vardu "po". Todėl dabar apsidairiau, kas čia sezoniška, ko daugiausia turgaus lentynose ir nusprendžiau, kad pats laikas skinti saujom bazilikus ir komandiruoti juos į lėkštę ir į tinklaraštį. Dėmesio! Tradicinis pesto, kurio gerumui aprašyti neužtektų ir šimto įrašų. 

Reikės:

poros didelių saujų šviežių bazilikų (niekas nedraudžia paįvairinti įdedant citrininio baziliko, kalendros ar pan.);
saujelė (iki 100 g.) anakardžių riešutų (jei jau visai originaliai, tai turėtų būti kedrinės pinijos);
kelių gabaliukų (+/- 50 g.) parmezano sūrio;
žiupsnio druskos;
3-4 skiltelių česnako
apie 1/4 stiklinės aukštos kokybės alyvuogių aliejaus.

Bazilikus nuplauname ir dedame į smulkintuvą, ten pat keliauja sūris, luptas česnakas, riešutai - viską sutriname. Tada įdedame druskos ir įpilame alyvuogių aliejaus, išmaišome ir paragaujame ar tinka mums skonis ir konsistencija. Skystiname aliejumi, druską reguliuojame pagal skonį. Pagamintą pesto laikome šaldytuve ir suvalgome per kelias dienas, jeigu norisi išlaikyti ilgiau yra du variantai: a) pilti daugiau aliejaus, uždaryti steriliuose stiklainiukuose ir laikyti šaldytuve; b) užšaldyti. 
Man pesto yra nerealiausias draugas pomidorų ir mozarelos salotoms, ilgiems makaronams, picoms ar skrebučiams ir švelniems kepsniams. 
Raukit bazilikus, kol jie dar žali, lapingi, sultingi :) Dar neužmigo rugpjūtis, dar ne ruduo!

"Pažvelk žalyn į žalumas"

Be smulkintuvo su pesto būtų komplikuotas reikalas.

Gardiname.

Ragaujame su makaronais, vištiena, salotom etc.

Pavyzdžiui, taip :)

(Atsiprašau už nuotraukų nekokybę.)

Tiek su žolynais ir virtuve šiandien.

Myliu, bučiuoju ir ikisusi :)

G.

Mėsa ir taškas. Jautienos kulninės troškinys

Kartais (visada) gyvenimas yra paprastas kaip du x du. Kol nepradedame giliai kapstyti ir visaip išvedžioti, aiškiai matome kur gėris, kur blogis, kur norai, kur prievolės, kur smagu, kur nelabai... Atsidariusi Gintarinę virtuvėlę galvojau apie ką turėtų būti tekstas: apie nepateisinamą toleranciją šaudantiems į lėktuvus? apie vasarą? apie žmones? apie jautieną? apie lietuvių (kiauliaėdžių) ir lotynų amerikiečių (jaučiaėdžių) skirtumus?... 

O gal apie nieką? Pastaruoju metu rašau labai daug, tie laikai kai sakiau, kad daug rašau, dabar man atrodo kaip laikai iš viso be rašymo :) Todėl ilgo teksto nebarbensiu. Jūs gi ir taip viską žinote. Ir jums nereikia sakyti, kad jautieną valgyti sveika ir labai skanu ir kad pats metas atsikratyti kvailų mitų apie neįkandamą mėsą. Kažkadaise juk ir vištos buvo "balerinos", kurios be kelių valandų greitpuodyje buvo nevalgomos ir ką? Laikai pasikeitė, pilnos parduotuvės kokybiškos mėsos, tereikia pasižiūrėti, pasidomėti ir neieškoti pačio pigiausio varianto. 

Jautieną dažniausiai perku brandintą. Nusiperku nedidelį gabalėlį išpjovos ir man jos karpačams užtenka gana ilgam. Tačiau šį kartą akį patraukė labai graži iš Airijos atkeliavusi kulninė. Nusipirkau vieną gabalą, greitai apskrudinau ant grilinės keptuvės ir palikau ilgam troškintis su daržovėmis. Jautiena subyrėjo į gražius gabaliukus ir išėjo puikus  troškinys. Gal ir ne visai vasariškas maistas, bet labai geras tuo, kad nereikia vargti gamybos procese. Toks iš tiesų paprastas, bet geras ir gražus - kaip gyvenimas - patiekalas.

Jam reikės:
1 gabalo atvėsintos jautienos kulninės su kaulu;
4-5 skiltelių česnako;
maltos džiovintos paprikos;
šviežiai grūstų įv. pipirų;
alyvuogių aliejaus;
200 ml sauso vyno (geriau raudono, bet tiks ir baltas, ir net sultys rūgštesnės tiks);
250 g. konservuotų luptų pomidorų savo sultyse;
poros saujų daržovių (naudojau baby carrots, jaunus svogūnus, šiek tiek briuselių, bet tinka ir kitokios);
balzaminio acto, prieskonių, citrinos...

Sutriname grūstuvėje pipirų, česnako (2 skiltelės), druskos, paprikos ir alyvuogių aliejaus košelę, ja patriname mėsą. Įkaitiname sausą grilinę keptuvę ir apkepame mėsą iš abiejų pusių po kelias minutes. Imame puodą, dedame daržoves: česnakus, morkas, svogūnus, briuselius (ar ką tik norite), pilame vyną, pomidorus iš skardinės, dedame mėsą ir dapilame vandens tiek, kad skysčio būtų per kelis pirštus virš produktų. Iš karto dedu ir prieskonių, kad produktai jų geriau įsigertų: druskos, balzaminio acto, cukraus ir pan. Viską ant mažos ugnies troškiname mažiausiai 1,5 val. Kai mėsa subyra į atskirus gabaliukus, o skystis nugaruoja ir sutirštėja, tada galima ragauti, įdėti dar prieskonių, jei trūksta (turėkite po ranka druskos, pipirų, cukraus ir citrinos). Viskas, tiekiame troškinį su čebata, bulvių koše, polenta, makaronais ar kuo tik norisi. 

 Paprieskoniuota mėsa.

 Apskrudinimas.

 Kelionė į puodą pas draugus.

Lėkštėje.

O pabaigai trumpa pastraipa apie pasaulį, tokį koks kartais mums atsitinka, ir tokį, iš kurio geriau kuo greičiau pareiti namo:

"Aš buvau (siur)realiam pasauly, kur laikrodžiai varvėjo nuo sienų. Ten gyveno vienaakiai ir vienarankiai - ne viską matantys, ne viską galintys... Kai kurie jų atrodė liūdni, kiti gerai nusiteikę, bet kodėl nežinau - nesupratau jų kalbos. Manding, jie ir vieni kitų nesuprato, nors kalbėjo labai panašiai. Ten buvo būtybių keistesnių už visas kitas, jos neturėjo kojų, jos neturėjo rankų, jos neturėjo veidų ir lyties, nežinia ar turėjo sielas, gali būti, kad laikė jas lentynose po varvančiais laikrodžiais. Tos būtybės savo beformius kūnus vilko stačiais laiptais ten, kur sudėtos nematomos karūnos ir pasiekusios jas matavosi. Ten nebuvo veidrodžių, o jos ir neturėjo akių, todėl nežinojo ar tinka karūnos. Jos gali tai įsivaizduoti, - pamaniau, bet kažin, o kur jų vaizduotė? Ar pasaulyje, kuriame sienomis varva laikrodžiai, dėl nematomų karūnų žūva kiklopai, o vienos rankos netgi per daug, dar gali egzistuoti vaizduotė? Jei ji kada ten ir buvo užklydusi, tai arba per 3 žmonių sekundes spėjo pabėgti, arba liko įstrigusi. Jos jaunos kojos įklimpo koridorių smaloje, o akys daugiau niekada nepamatė žydinčių pievų tik amžinybėn nusidriekusią maltos kavos dykumą. Be pievų vaizduotė negyvena. Ar ji ištrūko per 3 žmonių sekundes??? Nei gyvos, nei mirusios aš jos ten nemačiau. O buvau ten ilgai... Buvau (siur)realiam pasauly, kur nuo sienų varvėjo laikrodžiai. Aš šiandien labai pavargau."

Tai tiek šiai dienai :)
Ikisusi.
G.

Kalmarų ir žalumynų maltinukai

Lyja... Vėl lyja, jau lyja, vis dar lyja. Neseniai skaičiau vienos tinklaraštininkės optimistines mintis apie tai, kad lietinga vasara yra gerai, nes tada gali ramia širdimi kuistis namuose, virti uogienes ir valyti kampus. Na taip, gal ir geras daiktas tas optimizmas, bet matyt mano dienos dar per jaunos, kad uogienės virimas ir pležinimasis teiktų vienodo svorio malonumą :) Aš noriu vasaros. Matėt, ateinantį savaitgalį žada be lietaus ir dar vieną kitą saulės spindulį! Nepraleiskit. Neprisiplanuokit ravėt šieną ar valyt langus, nes paskui zysit, kad taip vasaros ir nebuvo. Aš planuoju nuvažiuoti pažiūrėti kaip laikosi draugė Baltija. Manau, bus labai smagu ir jau būsiu šiek tiek pajutusi vasarą. Whoop whoop :)

Žinoma, lietus nėra vien blogas dalykas. Jis labai lepina augalus, ypač lapinius. Darže salotos ir špinatai kraustosi iš proto. Jei ir jūsų darže tas pats, siūlau žalių "kokletų". Lengvi, smagūs, tamprios, bet glotnios konsistencijos, kvepiantys jūra ir žaliais žolynais - kalmarų ir žalumynų maltinukai.

Į juos keliauja:

4 kalmarų file;
sauja špinatų;

1 kiaušinis;
2-3 skiltelės česnako;
5 svogūno laiškai;
3 šaukštai miltų;
pora saujų maltų džiūvėsių;
griežinėlis citrinos;
druska, pipirai, aliejus kepimui

Kalmarų file supjaustome ir virtuviniame kombaine sumalame kartu su špinatais, svogūnais, česnakais, kiaušiniu, cittrina. Gautą masę pagardiname prieskoniais ir įdedame kelis šaukštus miltų ir džiūvėsių, kad šiek tiek sutirštėtų (turi būti įmanoma šlapiom rankom suvolioti kotletuką), bet miltų nepadauginame, geriau daugiau vargo formuojant, bet minkštesni maltinukai po kepimo. Įkaitiname keptuvėje aliejaus. Šlapiomis rankomis imame truputį masės, paformuojame pailgą kotletą ir pavoliojame jį džiūvėsiuose, dedame į keptuvę ir kepame po 4-5 min. (priklauso nuo maltinukų dydžio) iš abiejų pusių.

 Tiekiame su salotomis pašlakstytomis citrina ir druska. Taip pat galima pasigaminti šilto ar šalto padažo, tokio kokį mėgstate prie paprastų arba žuvies kotletų. Pietūs +/- 4 žmonėms pasigamina per 25 min.

Tinka ir švieži ir šaldyti kalmarai.

Masei tirštumo pakanka, juk nesinori sausų ir sprangių "kokletų".

 Jei viskas iki šiol vyko teisingai, tai keps ir vartysis maltinukai lengvai ir sklandžiai.

Žali pietūs. 

Tiesą pasakius, tikėjausi, kad kol parašysiu įrašą į Gintarinę virtuvėlę nustos lyti, bet viltys sužlugo :( Eisiu dar nagus nusilakuosiu ir jau tada nustos lyti :) Linkiu gražios dienos ir kantrybės laukiant vasaros.

Iki :)
Gintarė

A T O S T O G O S ir varškingi, purūs, meilūs blynai

Atostogos visada yra tikras gėris ir palaima. Nesvarbu koks oras, kokie planai, koks metų laikas ir t. t. Svarbu, kad ATOSTOGOS. Į mano kiemą ši šventė atėjo tuojau po Joninių ir tęsis apskritas tris savaites. Šias atostogas juokais vadinų kūrybinėmis atostogomis, nes planuose ne palmės ir pajūriai, ne ekskursijos ir žygiai, o daugybė kūrybinių darbų - rašymo, rašymo, rašymo... Bet jau vien tai, kad gali rašyti kol prašvis, tada iki pietų miegoti, o vakare saulę palydėti į ežerą yra tikras atostogų džiaugsmas. 

Be to per atostogas aš daugiau gaminu. Juk daugiau laisvo laiko, daugiau žmonių aplinkui, kurie mielai suvartoja virtuvinius eksperimentus.
Vasara, be abejo, yra kepsnių, šašlykų, salotų, šaltų sriubų metas, bet kartais mėsa pabosta, o dar ir uogos pilasi kaip iš gausybės rago ir uogienės karts nuo karto kunkuliuoja, tad po eilinio savaitgalio fiestų labai gerai pasilepinti paprasčiausiais blynais. 

Šį kartą kepiau Beatos varškės blynus. Receptą koregavau pagal turimų produktų kiekį ir valgytojų apetitą. Pavyko puikiai. Lengvi, purūs, smagūs blynai (tokie kaip debesys nuotraukoje viršuje)
Neliko nei VIENO :)

+/- trims valgytojams reikės:

330 g. varškės (9 proc.);
3 didelių kiaušinių;
3 šaukštų grietinės (galima keisti jogurtu arba kefyru);

1,5 šaukšto cukraus;
žiupsnio druskos;

1 arbatinio šaukštelio kepimo miltelių;
5-7 šaukštų miltų;

aliejaus kepimui.

Ištriname kiaušinius su cukrumi, sudedame varškę, permaišome, kad ji subyrėtų smulkiom kruopelėm, dedame grietinę, vėl permaišome. Sumaišome 5 šaukštus miltų su žiupsniu  druskos ir kepimo milteliais, beriame į masę ir išmaišome, jei masė per skysta įdedame dar porą šaukštų miltų. Masė turi būti tirštesnė nei įprastų blynų, bet jei pridėsime per daug miltų, blynai bus ne purūs kaip debesėlis, o susmigę ir kieti kaip kaliošo padas :) Geras tirštumas - kai tešla laiko formą, neskysta į šonus. Blynai iškepa greitai, yra minkšti, tad versti reikia, kai gerai apkepa viena pusė. Valgyti labai skanu su uogiene arba trintom uogom ir šaltu pienu. 

Tokio tirštumo turi būti masė.

Iš normos išėjo dvi keptuvės + keturi blynai.

Braškės čia LABAI!

Tiek apie blynus :) Einu toliau atostogauti!

Iki greito.

G.