Šakninių daržovių paplotėliai su pagardais

Aš pati vartoju gana mažai šakninių daržovių. Daugiausiai gal morkų, bet ir tų pačių ne taip dažnai kaip galėčiau. O vis dėlto šių daržovių yra tikra gausybė ir tikrai puikių: pastarnokai, topinambai, batatai, bulvės, morkos ir kt. Tikra šventė! Be to jos turi labai didelį privalumą - dažniausiai kainuoja labai nebrangiai. Šiandien dalinuosi receptu, kuris labai tinka pavasarį, kai norisi sunaudoti pernykščių bulvių likučius ir laukti tų jaunųjų, šviežiųjų. 

Šie paplotėliai kažkuo primena švilpikus, kažkuo piemenų pyragą ar žemaičių blynus. Juos galima gaminti ir su sūrio, pievagrybių, mėsos, ar varškės ir špinatų įdarais, bet aš ruošiau be nieko. 

Reikės:

4 nemažų bulvių;
1 didelės saldžiosios bulvės (batato);

1 pastarnoko;

kelių saujų miltų;

kelių šaukštų krakmolo;

džiūvėsių pavolioti;

kiaušinio;

druskos, baltųjų pipirų.

Pagardams:

natūralaus jogurto;

svogūno laiškų, krapų, pipirnių, etc.;

ridikėlių;

agurko.

Šaltai rūkyto kiaulienos kumpio.

Nuskutame daržoves, perpjauname į kelias dalis ir išverdame pasūdytame vandenyje. Ataušiname. Sutriname daržoves, įdedame maždaug 1/4 masės miltų ir porą šaukštų krakmolo, įmušame kiaušinį, pagardiname pipirais ir druska. Kepimo indą išklojame popieriumi, drėgnomis rankomis formuojame blynelius (jeigu norisi pavoliojame džiūvėsiuose) ir dedame kepti. 

Kol kepa paplotėliai, smulkiai smulkiai supjaustome apie 100 g. kumpio ir suskrudiname sausoje keptuvėje. 

Ridikėlius, agurką ir žalumynus sukapojame kuo smulkiau, sumaišome su jogurtu, įberiame druskos, pipirų ir atšaldome šaldytuve. 

Paplotėliai kepa neilgai, kol gražiai paskrunda. Tada traukiame lauk, tiekiame su pagardais (žiemą, manau, labiau tiktų šiltas pievagrybių padažas) ir skanaujame. 

Nuvalytos šakninės daržovės.

Susmulkintos daržovės pagardui. Agurką naudojau be sėklų.

Paplotėliai pakeliui į orkaitę

Ir lėkštėje.

3 paplotėlių porcijai tikrai per akis, tad iš pagaminto kiekio man išėjo dveji pietūs ir kelios vakarienės :)

Tiek pasidaržovinimų šiandien. Iki greito! 

Kaip mes pjovėm gaidį arba įdaryta višta

Jau vėjas link namų, tiesus ir aklas,

parbėgęs pirmas ties durim alsuos.

Jau šaukias kirvio storas gaidžio kaklas.

Paruošim žiemai tylą ir mėsos.

Gal kas užeis – padėsim kąsnį riebų,

po galva plunksną, raibą kaip ruduo.

Jau varva minkštu ir glotniu nestiebu

ryškus ir švelniai šiltas nevanduo.

Ir glosto nesaulėlydis raudonas

raudoną žolę vakaro delnais.

Susėdę giesmę valgysim be duonos,

ir plaks širdis į šonkaulius sparnais.

"Ruduo, arba kaip mes pjovėm gaidį" 

Čepauskaitė, Daiva. Suvalgiau vieną spanguolę: Eilėraščiai. – Kaunas: Nemunas, 1998

. Štai kaip poetiškai šį kartą nusprendžiau prieiti prie recepto. Nepjoviau aš iš tiesų jokio gaidžio, tik parduotuvėje nusipirkau vištą. Bet vis tiek šį kartą man norėjosi poetizuoti jos patekimą ant stalo, nes jaučiausi kaip tikra skerdikė, mat prieš kepdama vištą nusprendžiau ją iškaulinti. Niekada nebuvau to dariusi, todėl pirmiausia mintyse pagalvojau, kad višta juk nelabai nuo manęs skiriasi, apsičiupinėjau kur kokie mano kaulai yra ir nusprendžiau, kad nieko čia sunkaus nebus. Tiesa, dar į youtube užmečiau akį, dėl viso pikto. Tai va, šiam receptui mano akimis labiausiai tinka iškaulinta višta arba antis, nes tada labai smagu tiesiog pjauti skersai gardų kepsnį ir mėgautis juo, nežaidžiant su kauliukais. Iškaulinimo procesas paprastas. Reikia tik aštraus, plono peilio, trupučio ryžto ir trupučio kantrybės. Pirmiausia pasidėjau vištą ant lentelės krūtine į viršų, nusausinau, apvaliau odą, nurinkau nereikalingus riebalus, tada padariau pjūvį iki kaulo ties viduriu vištos ir lėtai, ilgais pjūviais į vieną pusę atskyriau vieną dalį krūtinės nuo kaulo, paskui tą patį padariau kitoje pusėje, atidalinau karkasą ties sąnariais, atsargiai atskyriau nugaros dalį ir karkasą atidėjau į šoną. Tada peiliu atskyriau mėsą nuo šlaunų ir petukų kaulų ir išlaužusi sąnarius juos ištraukiau. Blauzdelių ir sparnelių kaulus palikau, nes norėjau, kad mano višta vis tiek būtų panaši į vištą :)
Iškaulintą vištieną pamarinavau ir palikau pernakt šaldytuve.

Marinatui reikės:
3 skiltelių česnako;
po žiupsnį:
druskos;
pipirų mišinio;
raudonos maltos paprikos;
ciberžolės;
imbiero;
žolelių;
trupučio alyvuogių aliejaus ir citrinos sulčių.

Visus ingridientus sumaišome ir įtriname vištą iš abiejų pusių, dedame į indą, uždengiame ir paliekame marinuotis kelioms valandoms arba pernakt.

Įdaras:
1 sauja džiovintų grybų;
1 stiklinė (200ml) kvietinių kruopų;
1 svogūnas;
truputis aliejaus;
šaukštas sviesto;
druska, pipirai.

Džiovintus grybus numirkome karštame vandenyje, paskui išgriebiame (vandenį paliekame), nuplauname kiaurasamtyje, dedame į puodą, užpilame švariu vandeniu, gerokai pasūdome ir verdame kol grybai bus minkšti. Man draugė atseikėjo labai dailiai supjaustytų džiovintų grybų, tad jie virė neilgai, gal 18 min., bet jei susidžiovinote cielas kepures, virti teks ilgiau. Išvirusius grybus praaušiname ir supjaustome nedideliai gabaliukais.
Kvietines kruopas nuplauname, užviriname vandens (maždaug 5-6 kartus daugiau nei yra kruopų), truputį pasūdome vandenį, beriame kruopas ir jas išverdame (ant pakelio rašė, kad virs 30 min., bet virė ilgiau, apie 40).
Smulkiai sukapojame svogūno galvutę, įkaitiname keptuvėje aliejaus ir pusę sviesto, beriame svogūnus, grybus ir gerai apkepame, pagardiname pipirais ir trupučiu druskos. Į tą pačią keptuvę sudedame ir išvirusias kruopas, įpilame kelis šaukštus vandens, kuriame mirko grybai (jį reikėtų perkošti per dvigubą merliuką arba palikti nusistovėti ir nusemti atsargiai nuo viršaus) viską dar kartą permaišome, įdedame likusį sviestą, paragaujame ar netrūksta druskos ar pipirų. Įdarą paliekame pravėsti, į stiklinę su vandeniu pasimerkiame keletą dantų krapštukų.

Gražuoliai grybai

Vištos konstravimas

Kai įdaras ataušo, pasidedame ant lentos pamarinuotą vištą nugara į apačią. Šaukštu sudedame ir tolygiai paskirstome įdarą, aš viso įdaro nesudėjau, liko pora šaukšų, bet mano ir višta nebuvo pati didžiausia (1,7kg). Sudėjus įdarą, susiaučiame vištą ir sukabiname dantų krapštukais pjūvį, kojas surišame virvele, kad nebyrėtų įdaras. (Galima visą vištą tampriai, kaip kokį kumpį, surišti virvele, toks variantas būtų tinkamesnis, jeigu norėsite vištą apversti, aš pakankamai įvaldžiusi savo orkaitę, kad galėčiau iškepti paukštį jo nevartydama, bet jeigu, žinote, kad reikės versti geriau tampriau suriškite, nes višta be kaulų, tad vis "gyva".)
Į kepimo indą įpilame truputį aliejaus, dedame vištą krūtine į viršų, uždengiame kepimo maišeliu arba folija ir šauname į įkaitintą orkaitę. Mano višta kepė apie 1,15 h. Likus 10 min iki kepimo pabaigos, išsitraukiau paukštį ir aptepiau medaus-sojos-citrinos sulčių ir čili pipirų mišiniu. Ištraukus kepsnį, reikia leisti jam kokias 10-15 min. pabūti ramiai, o tik tada išimti pagaliukus, nuimti raištukus, pjaustyti ir valgyti. Šalia tinka bet kokios gaivios salotos, aš patiekiau pomidorų salotas su mėlynuoju svogūnu ir saulėgrąžomis.

Višta pasiruošusi keliauti į orkaitę

Kepimo pabaigoje aptepiau saldžiarūgšte glazūra.

Višta keliauja ant stalo

Paskutinis gabalėlis :) 

P.S. Nors žaidimo lyg ir yra, bet vištą buvau išsikaulinus iš anksto ir jau be kaulų pasidėjusi į kamerą. Iš vakaro tik pasimarinavau. Paskui maždaug per 50 min. pasigaminau įdarą, sukonstravau vištą ir palikau kepti, tad kol atėjo valgytojai spėjau ir po dušu palįsti ir Facebooke pasėdėti. Taigi, patiekalas nėra labai sudėtingas, o rezultatas labai geras ir sakyčiau šventiškas.
P.P.S. Įdaro idėją nusižiūrėjau Skanaus gyvenimo bloge, bet manau, kad jį galima keisti, naudoti grikius, ryžius, kynvą, lęšius ar kt. 

Obuolių pyragas! Didelis!

Netyčia į namus pribiro obuolių. Pribiro tiek, kad vienu prisėdimu ir visai armijai nesuvalgyt. Aišku, išeitis tokiu atveju standartinė - kepti obuolių pyragą. Bet obuolių pyragų receptų yra tiek, kad dažniausiai nežinai, kurio griebtis. Suplanavusi, kad šiandien kepsiu pyragą, vakar vakare pasikuičiau internete. Gana greitai akį patraukė Mukatano tinklaraštyje (http://mukatanas.blogspot.com) esantis obuolių pyrago receptas. Pasak autorės, tai jos tėčio receptas. Būtent ši žinia ir patraukė mano dėmesį. Jei tai vyriškas pyragas, vadinasi gamyba bus labai paprasta, o rezultatas pranokstantis lūkesčius. Iš tiesų, receptas nesudėtingas, proporcijos didelės, tad tinka didelei kompanijai vaišinti ir dideliam kiekiui obuolių sunaudoti. Valio! To man ir reikėjo. Šiandien labai greitai sumakalavau šį pyragą ir jis tikrai puikus. Trapus, kvapnus, su minkštais obuoliais ir labai labai didelis. 

Pyragui reikės:

400 g sviesto (dėjau truputį mažiau, du pakelius po 180 g.);

1 stiklinės cukraus;

1,5 stiklinės bulvių krakmolo;

4 kiaušinių;

8 šaukštų miltų;

1 šaukštelio kepimo miltelių;

9 vidutinių obuolių;

cukraus ir cinamono mišinio;

kepimo popieriaus ir riebalų patepti kepimo indą.

Kambario temperatūros sviestą ištriname su cukrumi iki purios masės, po vieną mušame kiaušinius ir triname toliau į vientisą masę. Kitame inde sumaišome miltus, krakmolą ir kepimo miltelius. Maišydami sviesto mišinį, suberiame biriuosius produktus. Kepimo indą išklojame kepimo popieriumi, jį šiek tiek dar patepame riebalais. Krečiame tešlą ir paskirstome ant dugno. Obuolius nulupame, išimame sėklas ir supjaustome piršto storio skiltelėmis. Apibarstome cukrumi su cinamonu. Išdėliojame obuolius ant pyrago viršaus ir šauname į 200 laipsnių orkaitę maždaug 45 minutėms (aš dar papildomai 10 min kepiau su ventiliatoriumi). Išėmusi leidau šiek tiek praaušti ir tiekiau. Puikus pyragas! Verta įsiminti receptą, nes nespėsime sumirksėti kaip ateis obuolių sezonas ir visos virtuvės pakvips pyragais.

 Orkaitėje pyragas akimirksniu pradeda kilti.

 Ne tiek dėl skonio, kiek dėl grožio viršų apibarsčiau cukraus pudra.

Galima valgyti karštą su ledais, galima šiltą su arbata, kava ar karštomis sultimis, galima šaltą susidėti į iškylų krepšį ar į darbą priešpiečiams. 

Taigi, jeigu pyrago receptas yra firminis kieno nors tėčio receptas, jis vertas dėmesio!

Ikisusi :)

Žydiškas penicilinas

Aš esu labiau natūralizmo skeptikė, nei išpažinėja. Kai susergu, ramia sąžine prisilukštenu saują tablečių, praryju jas ir rytą pasitinku sveika. Nesibaiminu nei antibiotikų, nei aspirino, nei parecetamolio, nei ibuprofenų... Jau geriau pasveikti su vaistais, nei sirgti su arbatomis. Žinoma, nesuprantu tų, kurie į vaistinę eina lyg į maisto prekių parduotuvę ir perka, perka, perka, o paskui dar savo nuožiūra gydosi būtas ir nebūtas ligas. Paprastai tokie žmonės jaučiasi esą pusė daktaro, didžiuojasi, kad gauna receptinius vaistus be receptų ir t. t. Ne, aš tikrai ne tokia. Man tai tikrai neatrodo normalu. 

Bet taip pat man neatrodo normalu ir farmacijos demonizavimas. Oda šiurpsta bendraujant su žmonėmis, kurie kankinasi sirgdami be vaistų, prie 40 temperatūros mosikuoja rankomis, kad tik niekas antibiotikų nepasiūlytų, laižo medų, geria arbatas ar dar blogiau, kokius bobučių marmalus ir užpilus iš turgaus vartoja. Kartais visa ta natūralizmo mada įgauna fanatizmo atspalvį, ypač kai į ligoninių reanimacijas patenka žolelėmis, arbatėlėmis, bado dietomis ir kitais būdais nugydyti žmonės. Jeigu viskas būtų taip paprasta ir rimtai susirgus tikrai būtų galima išsigydyti arbata, veganizmu, geromis mintimis ar dar kažkuo tokiu, tai visi tuo ir gydytųsi ir tos arbatėlės kainuotų trigubai brangiau už visus įmanomus vaistus. 

Vis dėlto manau, kad kartais galima ir reikia sau padėti be vaistų ir tikrai yra gerų namudinių būdų jaustis geriau, greičiau atsigauti po ligos, pastiprinti organizmą šaltuoju metų laiku ir pan. Tie būdai jokiu būdu ne šarlatanų marmalai, bet tokie elementarūs dalykai, kaip geras miegas, grūdinimasis, sportas, visavertis maistas. 

Tikriausiai vienintelis patiekalas, kurio gydomosiomis savybėmis tikiu - vištienos sultinys. Ne veltui jis vadinamas žydišku atibiotiku, žydišku penicilinu. Tikrai, kai puola peršalimai, kamuoja nuovargis, išsekimas, gero vištienos sultinio dubenėlis labai padeda atgauti jėgas. Jokio stebuklo turbūt tame nėra, tai tiesiog geromis medžiagomis turtingas ir lengvai virškinamas maistas, Teko kažkada matyti laidą, kurioje etnologė pasakojo, jog senovėje, moteriai pradėjus gimdyti, jos vyras ar kiti šeimos nariai kišdavo į didelį puodą vištą, kelias prieskonines daržoves ir virdavo sultunį vis papildydami vandeniu tol kol gimdavo vaikas. Šį sultinį duodavo valgyti tik gimdyvei, kad ji greičiau atgautų jėgas. Nežinau ar tai tiesa, bet visai gali būti, nes kaip jau minėjau, geras vištienos sultinys tikrai padeda kai sveikata ne pati geriausia. Žinoma, rimtų ligų sriubos bliūdu neišsigydysi :)
Aš vištienos sultinį verdu retai. Gal tingiu, gal tai nėra toks jau mėgstamas mano patiekalas, bet kai prikimba kokia bacila arba kai būna labai prasti orai, kažkaip imu jo ir užsimanau. Ir tada jis turi būti tobulas, labai ilgai virtas, kvapnus, skaidrus, o tokį paruošti reikia laiko ir kantrybės.

Vištienos sultiniui reikės:
1 vištos kaulų arba kitų vištos dalių (nugarėlių, sparnelių, blauzdelių ar kt.);
2 morkų;
1 svogūno;
1 skiltelės česnako;
lauro lapų;
pipirų;
druskos;
petražolių, krapų, saliero stiebų (nebūtinai).

Į puodą pilame kelis litrus (4 ar daugiau) vandens, dedame vištos kaulus, kaičiame ir palaukiame kol užvirs. Puodą nupilame į kiaurasamtį, praplauname, nuskalaujame kaulus, vėl dedame į puodą, užpilame vandeniu, taip pat dedame nuskustas, į kelias dalis padalytas morkas, svogūno galvą, česnako skiltelę, druskos ir prieskonių (lauro lapų, ciberžolės, pipirų). Užkaičiame. Užvirus puodui, primažiname ugnį, kad vos vos judėtų sultinys ir paliekame virti bent 2 valandas. Paragaujame, jei trūksta, įberiame druskos. Išvirusį sultinį perkošiame. Jeigu norisi, galima nukaulinti vištieną ir sumesti gabalėlius į sultinį, galima įdėti pekepintų morkų ir svogūnų ar naminių koldūnų. Tokį sultinį geriausia ataušinti, tada nuimti susistovėjusius riebalus ir tada šildyti vartojimui arba pilstyti į indelius ir dėti į šaldymo kamerą ateities sriuboms.

Sultinys pradeda virti.

Ir štai "žaibo" greičiu, po kelių valandų turime pasaulį gelbstinčios sriubos :)

Tiek šiam kartui.
Atsiprašau už netrumpą pertrauką. Pasitaisysiu :)

G.

Ta pati višta

Man sudėtinga gaminti maistą vienam žmogui. Produktų pakuotės prekybos centruose visiškai diskriminuoja viengungius - nėra pirkti 1 kiaušinio, 200 g. miltų ir pan. Kartais atrodo, kad visai nedaug visko sudėjai į patiekalą: vieną pomidorą, vieną papriką, vieną morką, o žiūri, kad jau ir pilna keptuvė troškinio ir dabar teks visą savaitę valgyti, kol baigsis.
Kadangi nelabai mėgstu ilgai ir nuobodžiai valgyti tą patį, išmokau iš to paties dalyko pagaminti daug skirtingų patiekalų. Tai labai lengva daryti su mėsa. Pavyzdžiui sekmadienio vakarą lengvai alyvuogių aliejumi, žolelėmis, česnaku ir druska pamarinuoju vištienos krūtinėlę, tada pirmadienį nuo jos atsipjaunu kepsnį, antradienį susipjaustau mažų gabalėlių ir pasitroškinu su padažu, o trečiadienį dar galima išvirti sriubą iš likučio arba viską nusirinkti ir sumaišyti su ryžiais, daržovėmis ar makaronais.
Paskutinį kartą iš mano pamarinuotos vištienos file išėjo salotos (receptas jau publikuotas), kepsnys su brokolių garnyru (įdėsiu kada nors) ir suktinukai su kumpiu. Būtent apie juos šiandien ir parašysiu. Aš labai retai ką nors suku, vynioju, farširuoju. Net nežinau kodėl. Negaliu sakyti, kad tai neskanu, bet tikriausiai tai nėra mano gaminimo stilius. Vis dėlto šie suktinukai man patinka ir kartais jų pasigaminu, jie labai greiti, skanūs ir dar labai gražūs. O man nuostabu, kai labai paprastas dalykas, atrodo labai nepaprastai :)

1 porcija

suktinukams:
150 g. paprieskoniuotos vištienos file;
5 nedidelių juostelių šaltai rūkyto arba vytinto kiaulienos kumpio;
5 dantų krapštukų;

garnyrui:
žalių salotų lapų;
skiltelės citrinos;
alyvuogių aliejaus;
šviežiai grūstų pipirų, druskos, cukraus;
pusės raudonojo greipfruto.

Vištieną supjaustome nedideliais kąsneliais. Kiekvieną gabalėlį įsukame į kumpio juostelę ir persmeigiame dantų krapštuku. Dedame į įkaitintą keptuvę ir kepame po keletą minučių iš abiejų pusių (galima kepti grillinėje keptuvėje arba paprastoje, galima ir orkaitėje).
Salotų lapus nuplauname ir suplėšome, iš citrinos sulčių, aliejaus ir prieskonių sumaišome užpilą ir juo apšlakstome salotas. Greipfruto skilteles nuvalome nuo plėvelių. Į lėkštę dedame salotų, greifruto ir suktinukus. Jeigu vaisių prie mėsos nemėgstate, pasirinkite kuo sultingesnes daržoves, nes suktinukai nuo kumpio yra gana sūrūs, tad lėkštėje reikia atsvaros.

 Suktinukai pasiruošę keliauti į keptuvę. Vištiena gelsva, nes įbėriau šiek tiek ciberžolės dėl spalvos.

Viens du ir lėkštėje. Vištiena ta pati, patiekalas kitas. 

Tai toks paprastas, bet labai dailus ir skanus reikalas iš vištienos. Manau šis patiekalas labai tiktų sekmadienio pietums :)

P. S. O pavalgę pietus, nepamirškite nueiti balsuoti. Demokratija reikia džiaugtis ir savo balso teise reikia naudotis, nes už ją kovojo daugybė žmonių! Tai bent jau iš pagarbos jiems, eikite visi balsuoti!

Antrasis keksiuko gimtadienis

Jau esu minėjusi, kad mano namuose dažnai liūdnas likimas ištinka saldumynus. Dažniausiai aš jų neturiu, bet kartais būna taip, kad kas nors atsineša ateidamas į svečius ir jų lieka. O juk neįrodysi žmogui, kad geriau būtų tai kas liko išsinešti, nes aš tikrai nevalgysiu :D Kitas, dar blogesnis, variantas - tai tokie saulės užtemimai, kai ką nors saldaus nusiperku pati. Retkarčiais būnant parduotuvėje man atrodo, kad aš noriu kokio sausainio, pyragaičio ar sūrelio, bet dažniausiai parsinešusi namo ir pasidėjusi, atrandu tą daiktą tada, kai jau būna seniai pasibaigęs galiojimo laikas. Baisus švaistymas ir neatsakingumas :) Dabar dažniausiai užėjus tokiam užtemimui, įkalbu save pirkti ledų: jie bent jau stovėti gali gana ilgai. 

Bet yra galimybių išgelbėti ir kitokius saldumynus. Štai kažkada nusipirkau rainą ir labai gražų, ir parduotuvėje labai kvepėjusį, didelį keksiuką. Atsipjoviau jo gabalėlį, skonis nebuvo ypatingas, bet valgomas - drėgnas ir minkštas. Likusi keksiuko dalis laukė savo eilės porą dienų ir kai jis užkliuvo man už akių, supratau, kad greičiausiai yra pasmerktas tapti gulbių lesalu - aš jo nenoriu. Bet tada sugalvojau, kad jei nenoriu saldumynų, o noriu valgyti, tai reikia saldumynus paversti maistu. Iš poros riekių keksiuko pasidariau labai skanių, šiltų, saldžių sumuštinių pusryčiams. Paskrudintas keksas man buvo tikras atradimas. Tikrai labai labai skanu. Manau tiktų ir su šviežiomis uogomis ar vaisiais, su ledais, grietinėle, varške, rikota ir panašiais priedais. O mano sumuštiniai buvo su džemu, apelsinu ir grūdėta varške. 

2 sumuštiniams reikės:
2 nedidelių riekelių kekso;
1 šaukšto džemo ar uogienės (jei keksas nelabai saldus);
2 griežinėlių apelsino;
2 šaukštų grūdėtos varškės.

Jeigu gaminate daugiau sumuštinių, kekso riekeles galima skrudinti orkaitėje padėjus ant skardos išklotos kepimo popieriumi, aš skrudinau grilinėje keptuvėje. Taigi atpjauname porą vidutinio storio kekso riekelių, atpjauname 2 griežinėlius apelsino (nulupame ir išimame sėklas). Įkaitiname sausą keptuvę, dedame keksą ir apelsinus, iš abiejų pusių pakepame po minutę.
Traukiame kekso riekes, patepame mėgstamu džemu (naudojau braškių). Kaip jau minėjau, jeigu keksas saldus arba jeigu naudosite saldesnę varškę, tada uogienės nereikia. Ant viršaus dedame apelsinus, o ant jų po šaukštą nuvarvintos grūdėtos varškės.
Sumuštinius patogiau valgyti peiliu ir šakute. 

 Keksas ir apelsinas keptuvėje.

 Keksas + džemas + apelsinas

Keksas + džemas + apelsinas + varškė.

Štai taip mano keksiukas atgimė iš naujo ir buvo suvartotas. Dabar jau tikiuosi, kad jį pirksiu tik tada, kai norėsiu tokių skanių pusryčių. Beje, manau, kad vietoje kekso čia tiktų ir paprastos mielinės pynės arba geros tosterinės duonos riekelės, bet kekso skrebučius tikrai verta pabandyti!

Tiek šiam kartui. Mėgaukitės pavasariu!

Gintarė

KOVAS! Salotos su karšta vištiena

Salotos su karšta vištiena yra turbūt labiausiai vidutinio ir žemo lygio viešojo maitinimo įstaigų užvalkiotas patiekalas. Salotas su karšta vištiena rasime kiekvienoje vietoje, kuri turi kėdžių, stalų, barą ir nučiupinėtą laminuotą meniu. Visur tos salotos gana liūdnos, pagamintos iš apvytusio pekino kopūsto, agurko, pomidoro, svogūno ir dar ko nors, ko turėjo virtuvėje, bet vis tiek jos labai populiarios. Aš ir pati esu jų ne kartą užsisakiusi. Kai dar priklausiau ofisiniam planktonui, kasdien plaukdavau į miesto šėryklas papietauti. Kaip žinia, ofisinis planktonas turtais nepasižymi, tad salotos su karšta vištiena būdavo toks kompromisas: dažniausiai tai šiek tiek geriau nei dienos pietūs, šiek tiek sočiau nei bemėsės salotos ir šiek tiek pigiau nei vištienos kepsnys :) 

Bet salotos su karšta vištiena neprivalo būti nuobodžios, jas galima praturtinti įvairiais ingridientais, ruošti su sėklomis, šviežiais daigais, avokadais ar įvairiais vaisiais. Būtent tokias šį kartą pasigaminau vakarienei - su mandarinais ir greipfrutais. Žiauriai geros salotos, labai gaivios, pavasariškos ir spalvingos. Jeigu norisi, šalia dar galima kokį grūdėtos baltos duonos ar čebatos skrebutį priderinti. Kai jas valgiau galvojau, kaip gaila, kad dar tik kovas ir neatėjo vakarieniavimo balkone metas. Toks maistas su taure balto vyno būtų pats tas šiltam vakarui gryname ore. Ech... pavasarėlis lingu li :)

1 porcijai reikės:
2 vištienos vidinės file gabaliukų (pamuštų ir pagardintų mėgstamais prieskoniais, aš naudojau druską, pipirus, maltą papriką, imbierą, juodas garstyčias, rozmariną, dašį ir alyvuogių aliejų);
2 salotos lapų (naudojau paprastas lapines salotas, bet galima rinktis ir kitokias);
1 slyvinio pomidoro;
1 didžiojo mandarino;
1/2 raudonojo greipfruto;
1/4 mėlyno svogūno;
1/4 citrinos;
alyvuogių aliejaus (ir aliejaus vištienos kepimui);
druskos, pipirų, medaus arba skysto saldiklio.

Vištieną dedame kepti (jeigu grill keptuvėje, tada aliejaus nereikia, jeigu paprastoje, šiek tiek jo įpilame, aš šį kartą kepiau paprastoje), kepame ant mažos ugnies, kad neskrustų greitai, nes ji turi būti iškepusi, bet sultinga ir be apdžiūvusios plutelės.
Kol kepa vištiena, nuplauname vaisius ir daržoves. Į lėkštę suplėšome salotų lapus, plonai supjaustome svogūną ir pomidorą. Peiliu nulupame mandariną taip, kad neliktų ne tik žievelės, bet ir baltos membranos. Jį supjaustome plonomis riekelėmis. Greipfrutą nuvalome nuo visų odelių, kiekvieną skiltelę padaliname į 2-3 dalis ir viską dedame į lėkštę ant salotų lapų. Susimaišome užpilą iš alyvuogių aliejaus, citrinos sulčių, medaus, druskos ir pipirų. Juo apšlakstome salotas. Vištiena iš kiekvienos pusės kepa iki 5 min. (priklausomai nuo gabalėlių storio ir viryklės). Iškepusiai vištienai leidžiame kelias minutes pailsėti ant pjaustymo lentelės, tada dedame ant salotų ir einame valgyti.
Kaip ir dauguma salotų, šios pagaminamos žiauriai greitai. Beje. vištienos visai nebūtina marinuoti iš anksto, galima iš karto paprieskoniuoti ir kepti. Taigi visas patiekalas nuo įžengimo į virtuvę iki sėdimo prie stalo užtrunka iki 15 min!

Vakarienei užteko apie 100 g. vištienos file. Jei alkis rimtesnis, galima naudoti daugiau.

Vaisiai ir daržovės.

Kol iškepa vištiena, pakanka laiko viską supjaustyti ir pagardinti padažu su prieskoniais.

Karštą vištieną krauname ant virštaus ir iš karto tiekiame. 

Karališka vakarienė. 

Štai taip spalvingai atėjo kovas į mano tinklaraštį, tikiuosi, kad man pavyks čia užsukti dažniau nei vasarį :)
Ik greito!