Duoklė Užgavėnėms ir šaldikliui: blyneliai su vištiena; blyneliai su varške

Mano akcija atrakcija išsituštinti šaldymo kamerą praktiškai įveikta - nebeliko ten jūros gėrybių, praėjusio derliaus daržovių, uogų, jokių pusgaminių ir beveik neliko mėsos. Taigi galima bus pildyti iš naujo. Aišku, pagrindinis pildymas prasideda pavasarį, kai atsiranda šviežios uogos, daržovės ir t. t. Bet kartais, kai pagauna įkvėpimas ilgiau pasiterlioti virtuvėje, pasigaminu kokių nors naminių pusfabrikačių: blynelių, virtinukų ar pan. Prieš kurį laiką, gal Užgavėnių įkvėpta, o gal šiaip, labai norėjau leitinių su mėsa, bet išsikepti vienam kartui jų praktiškai neįmanoma, todėl išėjo ne tik skanūs pietūs, bet ir šaldiklio papildymas. Pagal receptą man išėjo 8 blynai. 4 padariau su varškės įdaru, 4 su mėsos. Jeigu ketinate gaminti daugiau, atitinkamai dauginkite ir ingridientus.

Lietiniai blynai:
2 kiaušiniai;
žiupsnis cukraus;
žiupsnis druskos;
4-5 šaukštai pieno;
200 g miltų;
400 ml šalto vandens;
šlakelis aliejaus.

Vištienos įdaras:
300 g vištienos file;
svogūnas;
pora skiltelių česnako;
gabalėlis citrinos;
druska;
pipirai;
truputis sviesto;
šaukštas grietinės.

Varškės įdaras;
180 g varškės;
2 šaukštai graikiško jogurto;
saujelė nuplautų razinų;
šaukštas cukraus pudros;
šaukštas chija sėklų.

Pasiruošiame blynų tešlą. Išplakame kiaušinius su pienu, aliejumi, druska ir cukrumi, įsijojame miltus ir sumaišome į vientisą tešlą, per 5 kartus supilame vandenį vis maišydami. Keptuvę labai plonai tepame aliejumi arba lašiniais ir kepame blynus per visą keptuvę.
Vištieną įdarui dedame virti į vandenį kartu su trupučiu druskos, pipirais, gabalėliu svogūno, skiltele česnako ir citrinos. Išvirusią paliekame tame pačiame vandenyje pravėsti. Likusią dalį svogūno smulkiai supjaustome ir pakepiname keptuvėje su sviestu iki auksinės spalvos, pasūdome. Į maisto smulkintuvą dedame suplėšytą vištieną, pakepintus svogūnus ir truputį grietinės (darant didesnį kiekį, galima dėti kiaušinį), viską susmulkiname ir paragaujame ar pakanka prieskonių. Įdarą dedame į blynus ir susukame į ritinėlį arba sulankstome vokelius.
Varškės įdarui, į dubenį dedame varškę ir jogurtą, pertriname su šakute, beriame cukrų, razinas ir chija sėklas, viską sumaišome ir dedame į blynus.
Prieš tiekiant blynelius apkepame keptuvėje iš visų pusių. Žinau, kad neretai nutinka taip, kad blynai labai greitai apskrunda, o įdaras lieka vos šiltas, tam yra pora sprendimo variantų: galima prieš apskrudinant blynus juos normaliai sušildyti mikrobanginėje krosnelėje, o tada tik apskrudinti keptuvėje, arba apskrudinus keptuvėje, dar pašauti 15 min. į įkaitintą orkaitę.
Skanaus :)

Tešla / blynai / varškės įdaras / vištienos įdaras

Apskrudinti blyneliai

Blyneliai su vištiena

Blyneliai su varške

Tai tokie blynų reikalai. Matyt, visai neblogi, jei žiema sėkmingai išvaryta :)

Iki greito!
G.

Pasta (ar makaronai?) su kiaulienos kukuliais

Kaip teisingai vadinti - pasta ar makaronais? Tai tikriausiai toks pats amžinai ginčytinas klausimas, kaip ir kas pirmiau - višta ar kiaušinis. Iš vienos pusės pavadinimas makaronai yra labai jau netikslus, nes makaronai yra tik viena šio produkto rūšis, kaip ir kokie spagečiai ar pan. Kvaila juk būtų bet kokios formos makaronus spagečiais vadinti, bet va makaronais vadiname. Iš kitos pusės, galima suprasti, kodėl pas mus neprigyja žodis pasta. Pasta lietuvių kalboje turi kitą reikšmę ir iki kraujo esame įpratę prie dantų pastos. Taip pat turime visokias pomidorų pastas ir pan., todėl dar vieną maisto produktą vadinti tuo pačiu vardu paprasčiausiai nepatogu - per daug painiavos. O sugalvoti tinkamesnį žodį irgi sudėtingas variantas, ypač žinant kalbininkų teikiamų pasiūlymų originalumą, tai greičiausiai sulauktumėm kokio "džiovintų tešlainių" pavadinimo, iš kurio tiesiog visi pasijuoktumėm ir tiek. Taip ir lieka ta pavadinimo situacija nei šiokia, nei tokia... Kam labai rūpi tikslumas ir autentiškumas, tas vadina pasta, kam lietuviškumas - tas makaronais. Aš vadinu visaip, kaip kada man ant liežuvio susivelia ir nesuku sau galvos, nesiginčiju su mane taisančiais ar replikuojančiais. Koks skirtumas kaip vadinasi, svarbiausia, kad skanu!

Pastaruoju metu įsigudrinau ruošti pastą vienoje keptuvėje. Tai toks labai studentiškas ir greitas variantas, kai į keptuvę dedama kokių nors daržovių, mėsos ar jūros gėrybių, pilama sultinio arba vandens, grietinėlės, beriami makaronai ir viskas uždengus paverda apie 10 min. Ir padažas ir makaronai vienoje keptuvėje ir jokio vargo.
Bet šį kartą norėjau kažko kito, todėl padažą pasiruošiau atskirai. Jam panaudojau šaldymo kameroje gulėjusį maždaug kumščio dydžio gumulą kapoto kiaulienos kumpio. Iš jo paruošiau mažus, stiprius kukulius. Šie kukuliai nėra tokie lengvučiai ir purūs, kaip vaikiški. Ne, jie stipraus skonio, tvirtos formos, su traškia luobele ir minkšti viduje. Labai dera su aštroku padažu ir trupučiu sūrio.

2 porcijoms reikės:

geros saujos kapoto kiaulienos kumpio (tiktų ir faršas, arba šviežių kiaulienos dešrelių mėsa);
šaukšto džiūvėsių;
3 skiltelių česnako;
grūstų pipirų mišinio;
druskos;
alyvuogių aliejaus;
maltos saldžiosios ir aitriosios paprikos;
2-3 pomidorų;
1 šaukšto pomidorų pastos;
1 šaukšto adžikos;
1 šaukštelio spanguolių uogienės (aš vietoj adžikos ir uogienės dėjau tobulo čili padažo su spanguolėm, kurio galima rasti assorti parduotuvėje);
1 šaukšto grietinės;
trupučio tarkuoto kietojo sūrio.

Pasūdytame vandenyje išvirtų makaronų.

Mėsą pasidedame ant lentelės ar lėkštės, viduryje padarome įdubimą, į jį dedame prieskonius,  sutrintą česnaką (1 skiltelę), džiūvėsius ir įpilame šlakelį aliejaus. Viską gerai suminkome. Drėgnomis rankomis suformuojame mažus, vienodo dydžio kukulius ir juos apkepame keptuvėje iš visų pusių kol gerai apskrus. Padarius gražiai apvalią formą, kukulių praktiškai nereikia vartyt, nes stipriai apskrudus vienai pusei jie patys ritasi ant kitos, bet vis dėlto akį į keptuvę užmest verta.
Kol iškepa kukuliai galima susipjaustyti pomidorus padažui (aš nelupau, bet siekiant tobulo padažo reikėtų tai padaryti). Išėmus iš keptuvės kukulius juos atidedam į šalį, jei keptuvėje daugoka riebalų, juos išpilame ir į keptuvę beriame pomidorus, bei 2 skilteles smulkinto česnako, įpilame porą šaukštų vandens nuo verdančių makaronų ir leidžiame truputį pasitroškinti. Tada dedame pomidorų pastos, adžikos ir spanguolių uogienės, druskos, cukraus ir pipirų, jei labai tiršta įpilame dar truputį vandens, reikia kad padažas virtų, o ne keptų. Pabaigoje įdedame šaukštą grietinės aštrumo prigesinimui, sumetame kukulius, paverdame viską porą minučių ir išjungiame.
Į lėkštes įdedame po šaukštą padažo, ant viršaus makaronų (vandenį jiems užkaičiau, kai pradėjau kepti kukulius ir viskas buvo paruošta tuo pačiu metu ir padažas ir al dente makaronai), tada užpilame dar kelis šaukštus padažo su kukuliais ir užberiame truputį sūrio.
Saikingai aštru, labai kvapnu, sotu ir skanu! Komfortiškas maistas šaltai dienai. 

Mėsos paruošimas, suformuoti kukuliai, padažas ir galutinis rezultatas - viskam prireiks max 25 minučių.

Truputėlis kietojo sūrio išsilydė vos tik užbėrus ant karštų kukulių.

Tadam!

Tiek šiam kartui iš Gintarinės virtuvėlės. Iki greito!

Nenuobodžiai apvoliota žuvis

Sveiki įžengę į 2016! Praėjo Kalėdos, praėjo Naujieji, Trys karaliai ir tie sau smagiai pražygiavo. Žmonės kalba apie kažkokias pošventines depresijas, o dar ir šaltis kaip reikiant čiupinėja nosis, bet iš tiesų viskas tik į gerą! Dienos ilgyn, kiek to sausio beliko, vasaris suvis trumpas, o kovą - kovą jau uždainuoja širdis. Pavasaris!

Dievinu pavasarį ir visada sausio pradžioje, praėjus didžiosioms žiemos šventėms imu su džiaugsmu jo laukti, ilgėjančios dienos kasdien vis aukščiau kelia lūpų kampučius. 

Neseniai juokavom su draugais, kad reikėtų keisti tradicijas ir pasninką perkelti po švenčių, nes tada jo reikia labai labai! Nors orai šalti, o mano namuose irgi toli gražu ne Afrika, vis dėlto stengiuosi valgyti daugiau šviežių vaisių ir daržovių ir mažiau viliotis visokiais žiemiškais sunkiais patiekalais. 

Po švenčių ėmiausi ir labai svarbios misijos - išsituštinti spinteles ir šaldymo kamerą, kurioje dar tūno viena kita vasaros derliaus gėrybė, draugų sugautos žuvys ir kitokie stebuklai. Juk tuoj vėl pavasaris ir bus apsčiai šviežienos!

Viena iš mano šaldiklio gyventojų buvo gražuolė iš Norvegijos atkeliavusi skumbrė. 

Skumbrė gera, riebi, maistinga ir stipri žuvis. Labai smagu ją su kokiais rozmarinais ant grotelių pačirškint. Bet šį kartą ėmiausi kitokio varianto. Norėjau žuvį kepti gabaliukais, greitai ir be vargo, todėl nusprendžiau apvolioti. Jei žuvį volioju, tai dažniausiai tik labai nedideliam kiekyje miltų (kartais kvietinių, kartais ryžių ar kukurūzų), bet reikia pripažinti - tai nuobodu. Esu mačiusi youtube kaip indų virėjai daro įmantriausius marmalus su saujomis prieskonių, kuriuose volioja žuvį. Aš tiek nepažengiau, bet šiek tiek kitokį variantą vis tiek susigalvojau. Susiradau citrinos, šviesaus alaus (kvietinio, nealkoholinio, bet laisvai tiktų ir kitoks), kvietinių miltų, bei džiovintos saldžiosios paprikos miltelių. Žuvies gabaliukai buvo traškūs, o plutelė turtiga skoniu kaip ir pati skumbrė!

Reikės:
1 skumbrės;
druskos;
pipirų;
citrinos;
miltų;
kvietinio alaus;
paprikos miltelių;
aliejaus kepimui.

Sąmoningai nesurašiau produktų kiekių, nes viskas priklauso nuo žuvies dydžio. Manoji buvo vidutinė. Tingėjau daryti file, tai tiesiog perpjoviau išilgai per kaulą ir paskui kiekvieną pusę į 3 dalis. Taigi pirmiausia žuvį supjaustome gabalėliais ir pamarinuojame trupučiu druskos, pipirų ir citrinos sulčių. Tada į vieną indelį įberiame maždaug 2:1 santykiu sumaišome miltus ir paprikų miltelius. Man užteko kokio pusantro šaukšto paprikos ir 3 šaukšų miltų. Į kitą indelį įpilame alaus ir įspaudžiame šaukštelį citrinos sulčių. Kiekvieną žuvies gabalėlį apvoliojam principu: miltai-alus-miltai ir dedame kepti į keptuvę su įkaitusiu aliejumi. Kepame po kelias minutes iš abiejų pusių, priklausomai nuo gabalėlių storio ir traukiame kai žuvis gražiai apskrunda iš visų pusių.
Skani tiek šilta, tiek šalta.

Žuvis, alus, miltai + paprikos milteliai.

Šilta labai puikiai sugrojo su paprastom daržovių salotom ir skrudinta čebata, o šalta sumuštiniams.

Labai gera žuvis!

Ačiū, kad skaitot ir 2016!
Iki greito!

Linksmų Šv. Kalėdų!

Aguoninis tortas su varškės kremu

Ne visada man viskas pavyksta iš pirmo karto, bet aš mėgstu iššūkius. Neisterikuoju ir jeigu gaminant kažkas einasi ne pagal planą, visada bandau gelbėti situaciją, o jei jau jos išgelbėti neįmanoma (būna ir taip), tada analizuoju, kas buvo negerai ir kitą sykį bandau vėl. 

Paskutinis mano (ne)pavykęs gaminys buvo aguoninis tortas. Receptą radau Aguonėlės tinklaraštyje (nuoroda) ir tai turėjo būti puikus tortas su aguonomis gausiu biskvitu ir baltojo šokolado kremu.
Su biskvitu viskas ėjosi puikiai. Iškepė lygus, gražus, kvapnus, supjausčiau gana lengvai ir jau maniau, kad su šiuo tortu triumfuosiu, bet... Vakare ėmusis gaminti kremą patyriau visišką fiasko -  grietinėlė nesiplakė. Kankinau ją atkakaliai kokią valandą, bandžiau triukus su standikliu, su citrina ir t. t. Laikinai tai padėjo, bet kai atėjo laikas įmaišyti šokoladą mano grietinėlė ir vėl buvo skysta. Taip žaidžiau dar pusvalandį: išplaki - standi, 5 min. ir vėl skysta. Pasiskaičiusi internete patarimų bandžiau gelbėti situaciją pakaitindama viską kartu su šokoladu, tada ataušinus vėl ėmiau plakti, rezultatas tas pats, 5 minutės po išplakimo ir grietinėlė vėl bėga kaip pienas... Pasidaviau. Išmečiau tą gliurgę lauk ir nuėjau miegoti. Rytojaus dieną, vakare jau turėjau tiekti tortą, todėl nerizikavau vėl įsigyti netikusios grietinėlės - nusipirkau varškės, sviesto ir kondensuoto pieno, pasigaminau seną, gerą, užtikrintą varškės kremą, tortas iki vakaro susistovėjo ir viskas buvo puiku. Manau, kad šį tortą dar gaminsiu. Jid visiems labai patiko. Ir manau, kad tikrai vėl gaminsiu su varškės kremu, ne todėl, kad įsitaisiau grietinėlės fobiją, o todėl, kad jis čia labai labai tiko. 

Biskvitas 18 cm formai (didesnei formai dvigubinkite):

3 kiaušiniai;
75 g cukraus pudros;
125 g aguonų;
60 g miltų;
1 valg. š. krakmolo (originale kukurūzų, bet turėjau tik bulvių ir nieko blogo nenutiko);
1/2 arbat. š. kepimo miltelių.

Kremas:
2 pakeliai (po 180 g varškės);
1 pakelis (180 g sviesto);
1 indelis saldinto sutirštinto pieno.

2 apelsinai;
uogos/vaisiai papuošimui.

Kiaušinių baltymus atskirti nuo trynių. Baltymus plakti iki standumo, palaipsniui suberiant cukraus pudrą. Toliau plakti vis įdedant po vieną trynį, plakti kol jų žymės nebesimato.
Miltus sumaišyti su kepimo milteliais ir krakmolu, įsijoti į baltymus, suberti aguonas (galima įdėti maltų riešutų) ir viską atsargiai išmaišyti, stengiantis, kad kuo mažiau oro pabėgtų iš tešlos, bet viskas tolygiai pasiskirstytų. Tešlą sukrėsti į išardomą kepimo formą (dugne tiesiau kepimo popieriaus) ir šauti į 180 laipsnių orkaitę maždaug 40 min. (Tikrinau dantų krapštuku.) Išėmus, dar karštą numesti iš 50 cm aukščio ant stalviršio (kad lygiai sukristų), atvėsinti ir supjaustyti į 4 dalis. 

Kremui kambario temperatūros sviestą išplakti iki purios baltos masės, įmaišyti kondensuotą pieną ir pertrintą varškę, įtarkuoti šiek tiek apelsino žievelės ir išspausti pusės apelsino sultis, viską gerai permaišyti (aš nemėgstu labai saldžiai tai dar ir truputį citrinos įspaudžiau). 

Iš likusių apelsinų išspausti sultis ir jomis sulaistyti biskvitą. Susluoskniuoti tortą biskvitas-kremas. Viršų ir šonus patepti kremu. Tortą puošiau kiviais ir braškėmis, nes norėjau, kad būtų rūgštelės - puikiai tiko. 

Biskvito reikalai.

Suteptas gražuolis.

Prieš pat nešant į stalą, dar pabarsčiau viršų cukraus pudra.

Tai toks aguoniškas reikalas. Puikiai tiks ir Kalėdoms. 

Gražių artėjančių švenčių!

G.

Aštri kiauliena

"Duok man sklidiną taurę liepsnos, aš išgersiu - nežūsiu" - visada labai mėgau šią dainą. Ugnis man apskritai patinka, žinoma, ne tada kai kaimyno tvartas dega, bet laužai, ugningi šokiai ir karštas jaunas kraujas venose yra gerai. Patinka man ir aštrus maistas. Nepiknaudžiauju juo, nes dažnai pripuolu pavalgyt pralaikiusi skrandį tuščią ne kelias, o keliolika valandų, tad užvalgius aštriai gali baigtis nekaip... (šis receptas geras tuo, kad galima pagaminti ir neaštrų, bet ne mažiau skanų variantą) Bet kartais, palankiomis aplinkybėmis, aštrumynų neatsisakau. O ypač geras laikas jiems žiema. Juk šalta, kimba ligos ir visai gerai užkaitinti organizmą prie pietų stalo. Labai paprastas, bet užtikrintas, aštrios kiaulienos receptas, kuris autoriaus tikriausiai ir neturi, nes prisiimti sau autorystę būtų labai jau nekuklu, esu tikra, kad taip ar panašiai kiaulieną gamina labai labai daug žmonių...

2 porcijoms reikės:
gabalo (apie 400 g) kiaulienos išpjovos;
druskos, pipirų, mėgstamų prieskonių, alyvuogių aliejaus - mėsai pamarinuoti;
kelių šaukštų miltų apvoliojimui;
aliejaus kepimui;

Padažui:
1 apelsino sulčių;
pusės citrinos sulčių;
4 skiltelių česnako;
2 čili pipirų (jei norit neaštriai užteks pusės);
4-5 šaukštų čili padažo (jei norit neaštriai užteks 1);
2 šaukštų sojos padažo;
1 šaukšto balzaminio acto;
kaupino šaukšto medaus;
druskos.

Nuo mėsos pašaliname plėveles, supjaustome pusės cm riekelėmis, tada jas pamušame peiliu, ranka arba plaktuku, kad būtų visai plonos ir perpjaunam pusiau. Mėsą pamarinuojame mėgstamais prieskoniais, druska, pipirais, alyvuogių aliejumi. Aš marinavau iš vakaro, bet nebūtina, galima ir prieš kepimą.
Keptuvėje gerai įkaitiname aliejų ir staigiai apkepame mėsos gabalėlius, svarbu nepridėti daug, mėsa turi labai greitai ir užtikrintai iškepti, o ne troškintis. Į maisto smulkintuvą sudedam visus padažo ingidientus sutriname į vieną masę, paragaujame ar nieko netrūksta ir krečiame įkeptuvę ant mėsos, pakepame dar minutę ir viskas. Šalia labai tinka ryžiai, gruzdintos bulvytės ir aišku įvairiausios daržovės. Labai greita, labai skanu. Gerai tai, kad tereikia sumažinti čili padažo ir čili pipirų ir gausis visai neaštrus net ir vaikams tinkamas patiekalas, nes tada labiau jausis rūgštelė, bet taip pat bus labai labai skanu.

Pamarinuojame mėsą, greitai ir karštai iškepame, apliejame padažu, pakepame dar minutę-dvi kol viskas sutrirštėja ir susigeria į mėsą. 

 Daržovių lazdelės labai tinka!

Labai greitas ir labai skanus reikalas. 

Ačiū, kad skaitėt ;) 

Ryžiai su krevetėm ir špinatais kaip Bella Italijoj

Turbūt visi kauniečiai nuo senų senovės žino smagaus italo įkurtus restoranus "Milano", "Pas Paolo" ir "Bella Italia". Šie restoranai yra žiauriai mylimi studentijos ir ofisinio planktono dėl skanių, purių picų, mažų kainų, kavos už 1 centą ir malonaus aptarnavimo. 

Kažkada Bella Italijos picos į trasą eidavo labai dažnai, kai studijavau ir dirbau, laiko buvo mažai, noro sukiotis virtuvėje irgi, tad tikrai buvom su kambarioke įnikusios į picos į namus paslaugą. Vėliau tų picų taip atsivalgėm, kad ilgai nebesinorėjo. Kai prieš keletą metų pradėjau dirbti KTU centriniuose rūmuose iš naujo atradau Bella Italia. Visai šalia darbo, maistas skanus, virškimo sutrikimų jokių, kainos nesikandžioja, o dar pavaišina kava ar kokiu šerbetu ar čerkute citrininio likerio. Puiku! Dažnai su kolege ten pietaudavome. Bella Italia turi labai platų meniu. Šiaip jis tikrai per platus, tačiau kai reikia valgyti kasdien, tai virsta netgi privalumu, nes eidamas į tą pačią vietą gali valgyti vis kažką naujo. Iš esmės, aš laikausi principo, kad restorane geriausia valgyti tai, kas yra to restorano "arkliukas": picerijoje - picą, sriubinėje - sriubą, burgerinėje - burgerį ir t. t. Nesvarbu, kad jie turi ir kitų patiekalų, greičiausiai tuos su kuo tapatina savo veidą gamins geriausiai. Vis dėlto picų kasdien nekaposi, todėl Bella Italijoj turėjau ir kitų mėgstamų patiekalų: vištienos iešmelius, virtų bulvių koldūnus, šonkauliukus, lašišos kepsnį, ryžius su krevetėm ir špinatais. Būtent šie ryžiai man buvo tikras atradimas. Ne per daug sunkus, bet tikrai sotus, šildantis, malonios tekstūros patiekalas... Dažnai jį valgydavau. Dabar jau kurį laiką Bella Italijoj nebuvau. Išėjusi iš darbo KTU, miesto centre pietauju žymiai rečiau... Todėl pasitaikius progai namuose pasigaminau ryžių su špinatais ir krevetėmis! Labai skanu ir visai nebūtina kišti nosies iš namų, kad jais pasimėgautum :)

4 porcijoms reikės:
200 g ryžių (nevirtų svoris);
150 g mažų, gliaudytų virtų krevečių (atšildytų);
didelės saujos jaunų špinatų;
200 ml grietinėlės;
skiltelės česnako;
trupučio sviesto;
druskos;
smulkinto kietojo sūrio (dėjau Džiugo).

Ryžius išverdame (al dente), keptuvėje ištirpiname truputį sviesto, pakepiname smulkintą česnaką kol paskleis kvapą ir beriame krevetes, joms pakepus, sudedame pasmulkintus špinatus, šiek tiek pasūdome. Špinatams sukritus dedame grietinėlę, paragaujame ar nereikia daugiau druskos, suberiame į padažą ryžius ir šiek tiek patroškiname, įmaišome porą žiupsnių parmezano ir išjungiame viryklę. Po poros minučių galima dėti į lėkštes, ant viršaus dar pabarstome arba šalia patiekiame parmezano. Skanaus!

Viskas labai paprasta ir greita, gamybos procesas trunka iki 15 min (įskaičiuojant vandens užvirinimą ryžiams)

Visai kaip Bella Italijoj!

P. S. Brigita, linkėjimai!!! Einam kada į Bella papietaut?