2013 m. lapkričio 7 d., ketvirtadienis

Tai ne maistas - tai meilė. Pomidorų ir pelėsinio sūrio tarta.


Liaudies išmintis sako: "nobody needs cakes". Ir, kad ją velniai, ji teisi. Bet taip pat sako: "everybody needs love"! Todėl, jeigu pyragas, keksas, tortas, tarta, kišas ar kitas miltų ir kiaušinių stebuklas yra gabalėlis meilės, tada jos reikia visiems. Man taip pat!
Jei be saldžių tortų, pyragų ir pyragaičių, mano pasaulis tikrai nesugriūtų, tai be įvairių sūrių tartų, pyragų ir keksiukų, viena kita siena tikrai gerokai pabyrėtų. Man patinka gaminti ir valgyti sūrius pyragus. Jie greiti, paprasti, atviri fantazijai. Jie tinka pusryčiams, pietums, vakarienėms, piknikams, baliukams, pietums darbe, kelionėje ar belekur kitur.
Mano namuose - spintelių tuštėjimo metas. Likus savaitei iki algos, taip būna visada. Peržvelgusi šaldytuvo turinį, nusprendžiau, kad penktadienio pietums darbe reikia iškepti pyragą (tartą) su sūriu, bazilikais ir pomidorais. Viskas prasidėjo paprastai ir be didesnių užmojų, o gavosi tikras stebuklas. Ragaudama net prisimerkiau :) Prisiekiu, jei kam nors iškepsiu šį pyragą, žinokit, tai MEILĖ! 
Jau dabar skaudu dėl to, kad rytoj pietaudama negalėsiu užgerti jo taure balto atvėsinto vyno... ach...

Receptas:

Tešla.
150 g. šalto sviesto;
6 šaukštai miltų;

kiaušinis;
3 šaukštai vandens;
žiupsnis druskos, žiupsnis cukraus, pusė šaukštelio kepimo miltelių.

Sviestą supjaustytą gabaliukais metame į elektrinį smulkintuvą, supilame miltus su druska, cukrumi ir kepimo milteliais ir padarome wrum wrum, kad viskas virstų trupiniais (galima tai daryti ir rankomis - sėkmės). Tada išplakame kiaušinį su vandeniu ir užpilame ant trupinių. Viską greitai suminkome (nereikia ilgai terliotis, nes sviestas tirps ir kils pagunda be saiko privaryti miltų). Kišame tešlą į šaldymo kamerą. Palaikome šiek tiek ir išėmę iškočiojame pagal formą, kurioje kepsime.

Įdaras.
apie 20 vyšninių pomidorų;
4-5 puselės džiovintų pomidorų aliejuje;
80 g. sūrio su mėlynuoju pelėsiu;
50 g. kietojo sūrio;
saujos šviežių bazilikų lapelių;
2 kiaušinių;
pusės stiklinės pieno;
poros šaukštų jogurto arba liesos grietinės;
pipirų, druskos.


Pomidorus ir bazilikus nuplauname ir nusausiname. Nedideliais gabalėliais supjaustome saulėje džiovintus pomidorus ir pelėsinį sūrį. Kietąjį sūrį smulkiai sutarkuojame. Kiaušinius stipriai suplakame su pienu, jogurtu, šviežiai grūstais pipirais ir žiupsneliu druskos.
Ant tartos dugno išdėliojame vienus ir kitus pomidorus, pelėsinį sūrį, apiberiame tarkuotu sūriu. Užpilame kiaušinio plakiniu, pamėtome baziliko lapelių (pusę pasiliekame, nes valgant norėsis ir šviežių užsidėti). Kišame į įkaitintą orkaitę ir kepame apie pusvalandį. Pyragas gražiai pasipūs, paskrus ir pakvips.
Viskas, traukiame lauk ir ragaujame. Pjauti reikėtų praėjus bent kelioms minutėms po ištraukimo, o geriau lukterėti kol bus tik drungnas, nes šiaip ar taip perkandę sveiką karštą pomidoriuką rizikuojate savo gomuriu. 

 Sudėjusi įdarą, dar šiek tiek pabarsčiau šviežiai grūstų įvairių rūšių pipirų.

 Pomidorai ir sūriai - kvepia Italija.

Jeigu kiaušiniai labai maži, reikės trijų :)

Nereikia, kad plakinys viską apsemtų, kai kyšo pomidorų pakaušiai gražiau.

Prieš kišdama į orkaitę, nupjausčiau nuo kraštų tešlos perteklių. Įmečiau į kamerą - laukit kito recepto :)

Iškepė.

Deja, su nuotraukų kokybe vis dar pykstuosi, nes gaminu vakarais, kai apšvietimas ne draugas.

Juk sakiau, tai meilė!

Nors pyragiuką ištraukiau iš orkaitės gal pusę devynių vakaro, nesusilaikiau ir šitą gabalėlį iš nuotaukos sukapojau. Ups... Šiltas jis tikrai tobulo skonio.  Puikiai groja trapi tešla, pomidorų rūgštelė, sūrio sodrumas, pieno švelnumas ir bazilikų aromatas. Nebūtų gėda net pačiam garbingiausiam svečiui duoti. Ant viršaus dar būtų galima kokio vytinto kumpio roželę susukti, kad jau galutinai pritrenktų ir neleistų atitokti.
Rytoj žinosiu ar skanus ir šaltas, bet jau dabar beveik neabejoju tuo. 
Juk tai ne maistas - tai meilė. :)

Myliu. Bučiuoju. Labanakt.
Gintarė

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą