Yra toks specifinis, labai įdomus ir azartiškas reikalas - duck prosciutto. Jis gana populiarus pas dėdę Semą, bet kartais ir močiutės Europos gaminamas. Kas tai? Tai - vytinta anties krūtinėlė. Visi tokie įspūdingi mėsos reikalai atliekami namuose be ypatingų priemonių, man kelia didelį azartą ir norą parungtyniauti su savimi - ar pavyks???
Taigi kai pavasariop draugė prasitarė, kad prašė tėvų ūkininkų nebeauginti ančių, nes antiena jai nepatinka, suraukiau kaktą. Numečiau kelias duck prosciutto nuotraukas, paminėjau, kad vieną antytę vien dėl šio eksperimento būčiau pirkus ir vuola - ūkyje antims atsirado vietos. Jos ten sau laimingai gyveno, po bliūdus vandens taškėsi, būreliu tipeno ir rudenį papuolė po ašmenimis... Taigi savaitgalį gavau gražią beveik 3 kg antį (kadangi gyvenu viena ir maistas vartojasi labai lėtai, tai dabar turbūt iki velykų misiu antiena :) )
Bet ne apie tai šita dainelė, dainelė apie didįjį eksperimentą, kuris jau vakar startavo, o šiandien buvo atlikti esminiai jo darbai, dabar belieka laukti ir tikėtis...
Duck prosciutto ruošimas užima maždaug 14-20 dienų.
Pirmiausia krupščiai išsipjauname anties krūtinėlę, nepažeidžiame jos odos, atskiriame nuo kaulo (pasidarome du file gabalus) ir švariai nuplauname po šaltu, tekančiu vandeniu. Nusausiname servetėle.
Pasiruošiame nelabai gilų dubenėlį. Jo dugną maždaug per piršto storį padengiame druska. Guldome ant odos krūtinėlę ir vėl užberiame druska iki pat dubens viršaus ar bent per 1 cm virš mėsos. Dedame į šaldytuvą ir palaikome 24 valandas.
Po paros išsitraukiame krūtinėlę, nužeriame sudrėkusią druską, švariai apvalome mėsą ir pasveriame (nebūtina, bet patogu, nes kai svoris sumažės 30 proc., krūtinėlę bus galima valgyti).
Įtriname norimais prieskoniais.
Naudojau įvairių pipirų, kumino, žolelių, raudonųjų saldžiųjų paprikų mišinį.
Pasiruošiame dvi nemažas merliuko palutes ir tvirtą siūlą (gėda pelėda, bet aš naudojausi dovanų pakavimo juosta). Į dvigubą merlę vyniojame mėsą ir surišame (taip kaip nuotraukose arba taip kaip išeis).
Iš virvelės arba iš merlės suformuojame kilpą ir pakabiname krūtinėles vėsioje, gerai vėdinamoje vietoje.
Tiesą pasakius, tas tinkamos vietos parinkimas ir yra didžiausias galvos skausmas. Jei bus per šalta, mėsa džius labai lėtai, jei per šilta - pelys, jei drėgna - pus, jei... Kai kas džiovina šaldytuvuose, kiti įstiklintuose balkonuose, treti kambario temperatūroje... Aš kol kas pakabinau greta savo senučių, kiaurų langų - bent vėdinimas bus užtikrintas, jei matysiu, kad nesausėja, tada galvosiu ką nors :)
Taigi lengvoji reikalo dalis atlikta. Dabar lauksiu rezultato ir žinoma sėkmės (gal ir nesėkmės) atveju pasidalinsiu įspūdžiais ir nuotraukomis. Laikykite kumščius už mano eksperimentą! Tvirčiausiai laikantieji gaus vyno su riekele duck prosciutto.
Gero vakaro!
Myliu.
Bučiuoju.
Gintarė iš Gintarinės virtuvėlės
Myliu.
Bučiuoju.
Gintarė iš Gintarinės virtuvėlės
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą