Taip, dar tik lapkričio 9-oji. Iki oficialios žiemos pradžios trys savaitės, iki Kalėdų - šešios. (Aš pažįstu kalendorių.) Iki pirmojo sniego, tikiuosi, mažiau. Gruodis, tikriausiai, vienintelis mėnuo, kuris be sniego yra lyg koks vargšas nuogas karalius. Nors mano mieste šiemet Kalėdų eglė bus įžiebta lyg ir paskutinę lapkričio dieną, todėl labai labai reikėtų lengvo šaltuko ir kruopelės sniego anksčiau. Ačiū.
Aš laukiu Kalėdų. Jau planuoju makaluoti meduoliams tešlą, kurią reikia brandinti kelias savaites. Mąstau ar kepsiu kalėdinį namelį. Kaip puošiu namus. Ką pirksiu ar darysiu dovanų mylimiausiems. Jei manote, kad aš čia per anksti raunuosi į Kalėdas ir forsuoju, tai galite taip manyti :) Kas gi uždraus...
Daug žmonių labiau iš inercijos ir mados, nei nuoširdžiai burba, kad iš karto po Vėlinių prekybcentriai rikiuoja Kalėdines prekes, bet jie burba ir dėl to, kad prieš šventes nieko nebespėja ir jau nieko nebenori ir t. t. Burbėti yra gyvenimo būdas :) Skubėti taip pat. Jei tik galiu, man labiau patinka šventėms ruoštis apgalvotai, ramiai, be panikos. Kad tada kai burbekliai pyks ir stumdysis, aš galėčiau gurkšnoti karštą vyną ir ramiai pakuoti dovanas arba kepti sausainius ir klausytis Kalėdinių dainų.
Ankstyvą žiemos ir švenčių laukimą įkvėpė netyčia užregėta labai smagi maisto blogerių akcija - Slapukas Kalėdų senelis. Nesu didelė visokių interneto bendruomenių mėgėja. Man svetimas gyvenimo būdas: nusipirkau mašiną - registruojuosi tos markės automobilių fanų klube, pastojau - supermama neišvengiamai, pradėjau nerti servetėles - ieškau rankdarbių forumo ir t. t. Žmonės, kurie vieni kitų nėra matę sugeba susipykti, susikaldyti į grupes ir pan..! Negi neturi ką veikti?
Bet vis dėlto rašymas apie maistą, nori nenori, šiek tiek integruoja į savotišką maisto blogerių bendruomenę. Skaitai kitų blogus, susipažįsti su jų pomėgiais, pasisemi idėjų. Viena tokia mergina, rašanti blogą Receptų Medis, sugalvojo labai mielą idėją, kurią jau įgyvendina ne pirmus metus. Ji kviečia registruotis maisto blogerius į Kalėdų senelio slapuko žaidimą. Gruodžio pradžioje burtų keliu ištraukia kas yra kieno slaptas seneliukas ir vieni kitiems siunčia su virtuve susijusias Kalėdines dovanėles. Užsiregistravau, nes tikrai bus įdomu pasistengti nustebinti žmogų, kuris virtuvę myli ne mažiau nei aš :) Kartais vengiu dovanoti tokias dovanas kaip šokoladas su elniena arba su žibuoklėmis, nežinodama ar mane supras, o čia dalyvaus būtent tie žmonės, kurie tokius dalykus supranta. Weeeee, tikrai smagu! Tikrai Kalėdos priartėjo per žingsnelį arčiau.
O dar arčiau jas truktelėjo mano šeštadienio pietūs - viskyje marinuoti anties sparneliai su mėlynių padažu.
Jei sekate mano įrašus, tikriausiai žinote, kad dėl duck prosciutto eksperimento įsigijau visą, didelę, draugės ūkyje augintą antį. Krūtinėlę suvytinau ir jau įpusėjau valgyti ir dalyti kitiems, o štai likusios dalys laukia savo eilės. Lietuvoje antį kepti Kalėdoms yra populiariau nei kalakutą ar žąsį. Todėl galvoju, kad gal mano pasiūlytas marinato variantas kam nors pasitarnaus per Kalėdas. Mano šeima neturi tradicinio Kalėdų patiekalo, bet tai niekada nebūna kepta antis, žąsis, kalakutas. Tai gali būti įvairūs kepsniai, vėdarai, kugelis... Aš, matyt paveikta, masinės medijos ir Amerikietiškos svajonės, mąstau, kad kai turėsiu storą vyrą ir kokį penketą vaikų (juokauju, juokauju...), būtinai Kalėdoms kepsiu didelį, nesmulkintą paukštį :) Juk tai įspūdinga!
O kol nėra kam suvalgyti kelių kilogramus mėsos iš karto, tai antį susišaldžiau nedideliais gabalėliais, kad įveikčiau viena :) Gal ir gerai, bus proga išbandyti įvairius marinatus ir skirtingus patiekalus.
Šiandien pristatau viskio marinatą.
(Marinavau 2 sparnus)
Reikės:
apie 100 g viskio;
šaukšto mėlynių (šaldytų, sveikų, be cukraus);
skiltelės česnako;
druskos;
grūstų pipirų;
džiovintų maltų paprikų, kalendros, rozmarinų, čiobrelių (ar kitokių džiovintų žolelių-daržovių mišinio);
alyvuogių aliejaus (naudojau prieskoninį su čili) ir balzamico acto.
Kadangi buvau nusprendusi, dėl dviejų sparnelių nekaisti orkaitės ir kepti keptuvėje, perpjoviau sparnelius pusiau - atskyriau petukus.
Iš skystų ingridientų padariau mišinį, įspaudžiau česnaką. Anties gabalėlius patryniau biriais prieskoniais - druska, pipirais, žolelėmis. Sudėjusi mėsą į indelį, užpyliau viskio marinatu ir apibėriau mėlynėmis, dar šiek tiek pamasažavau sparnelius, pirštais patrindama uogas, uždengiau ir palikau per naktį marinuotis.
Kadangi tokius nemažus gabalėlius iškepti keptuvėje nėra taip paprasta, susiradau gilią keptuvę-troškintuvą. Įpyliau šiek tiek aliejaus, įmečiau porą skiltelių česnako, pusę svogūno, pakaitinau kol pakvipo, tada sumažinau ugnį, sudėjau anties sparnelius, supyliau likusį marinatą ir šiek tiek verdančio vandens (kad iki pusės semtų), uždengiau keptuvę ir ant mažos ugnies troškinau apie pusę valandos, kol nugaravo didžioji dalis skysčio ir matėsi, kad mėsa šoka nuo kaulo.
Į indelį nupyliau skystį iš keptuvės, išgraibiau daržoves. Įpyliau šiek tiek šviežio aliejaus ir ant didelės ugnies iš visų pusių apskrudinau sparnelius. (Kepant orkaitėje, šių žaidimų būtų išvengta.)
Valgiau sparnelius su mėlynių padažu, ryžiais ir marinuotomis daržovėmis. Manau, kad puikiai tiktų paprasčiausias mėlynių padažas - sutrinti uogas su trupučiu cukraus ir balzaminio acto. Bet aš norėjau šilto, todėl į švarią keptuvę įpyliau kelis šaukštus likusių mėsos kepimo sulčių, sutirštinau jas šaukšteliu miltų, įpyliau šiek tiek sauso vyno, balzaminio acto. Papildomų prieskonių neprireikė, padažo virimo pabaigoje įbėriau mėlynių. Kadangi jis buvo labai karštas, į lėkštę dar įmečiau ir kelias sušalusias mėlynes.
Privaloma taurė vyno. Tiesa, tai truputį komplikuota, nes sparnelis nelabai elegantiškas maistas ir jis toks lipnus, mozojantis, kad paskui imti taurę vyno į ranką beveik nuodėmė. Bet tai kas Jums sakė, kad aš nenuodėminga? :) Šiandien tiek. Einam laukti pirmo sniego ir Kalėėėdų :)
Ikisusi.
Gintarė.
Ikisusi.
Gintarė.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą