2016 m. kovo 27 d., sekmadienis

Ponai batonai + taco su antiena


Pavasarėjanti gamta kviečia kišti nosis į lauką, net kai šilumos tenka ieškoti ne saulės spinduliuose, o vilnoniuose šalikuose. Kaip ten bebūtų, visai neseniai pavasario ir geros kompanijos vedina atsidūriau prie vandens telkinio su puodeliu kavos rankoje. Vieta man buvo nežinoma, bet pasirodo miestiečių labai mėgstama, todėl jau atvažiavę radome vieną kitą žmogų, o taip pat gerą pulką visai nebaikščių ančių.
Man, mergaitei iš ežeringo krašto, laukiniai paukščiai nieko naujo, bet šį kartą užkliuvo, kad tos antys įtartinai storos. Juokaudama praminiau jas albatrosais, o mano partner in crime jau beveik dvejojo ar čia išvis antys, kai į aikštelę įsuko dar vienas automobilis, iš jo išlipusi pora, neturėjo kartoninių kavos puodelių, bet jie turėjo batonų. Taip taip, kiekvienas po vieną didelį, pjaustytą batoną. Priėjo prie vandens, praplėšė pakuotes ir ėmė mėtyti batono riekes antims. Nežinau, ar tai galima pavadinti lesinimu, nes jie tiesiog užbombordavo paukščių pulką batono riekėm, per porą minučių buvo iššaudyta visa apkaba ir ponai batonai patrypčioję dar truputį įsėdo į automobilį ir išvažiavo.
Mes žvengėm balsu. Svarstėm, kodėl paukšteliai ne lesinami, kaip tai darydavom vaikytėj (pusę valandos trupinant vieną kriaukšliuką), o bombarduojami cielom batono riekėm. Kol mes kėlėm versijas, kad žmonėms gal labai reikėjo karmos taškų, bet labai neturėjo laiko, arba kad tos antys kontobandininkės ir joms čia šefas algą moka, atvažiavo prie vandens naujas ekipažas. Šį kartą dvi damos, bet batonų ne mažiau. Bombardavimo technika irgi panaši. Po antros pasistiprinimo bangos, kai kurios antys jau sunkiai beužsiropštė ant kranto patingėti.
Veiksmas vyko vakare, netrukus ir visai sutemo, todėl daugiau žmonių su batonais nesulaukėme, o ir patys išgėrę kavą išvažiavome šiltesnio prieglobsčio ieškotis. Visgi galvoje kirba mintis, kad jeigu per gerą pusvalandį prieš sutemas būreliui ančių buvo sumaitinti 4 rimti batonai, tai kiek jų būta per dieną? Ir kokia šios pramogos esmė? Jeigu mano tinklaraštį skaito bent vienas žmogus, kuris taip daro, labai prašau, parašykite komentaruose apie savo hobį plačiau, apšvieskite mane ir kitus skaitytojus :)
O dabar laikas receptui, kuris, žinoma, į temą - taco su antiena

2 porcijoms reikės:

6 Santa Maria Taco paplotėlių;
1 skiltelės česnako;
poros šaukštų alyvuogių aliejaus;
žiupsnio druskos;
saujos rukolos

mėsai:
300 g anties šlaunelių mėsos be odos;
druskos, pipirų, cirinos sulčių; maltos saldžiosios paprikos, mėgstamų, meksikietiškų prieskonių;
200 g šaldytų vyšnių be kauliukų;
1 šaukšto pomidorų pastos;
4 šaukštų sojų padažo;
balzaminio acto;
3 šaukštų cukraus;
skiltelės česnako;
čili pipiro be sėklų

avokado padažui:
1 avokado;
1 šaukšto natūralaus jogurto;
1 skiltelės česnako;
druskos;
citrinos sulčių.

Antieną pamarinuojame keletą valandų su druska, pipirais, malta paprika, meksikietiškais prieskoniais ir citrinos sultimis. Keptuvėje ant didelės ugnies apkepame antienos gabaliukus, tada sumažiname ugnį, įspaudžiame česnako, įdedame pomidorų pastos, čili, įpilame sojos padažo, balzaminio acto, stiklinę vandens, pusę vyšnių ir sumažinę ugnį viską troškiname apie 1 val. (jei reikia, vandens vis įpilame). Likusiais vyšnias sutriname su cukrumi. Kai antienos gabalėliai pasidaro tokio minkštumo, kad juos lengvai galima perspausti mediniu šaukštu, sudedame trintas vyšnias su cukrumi ir troškiname kol viskas sutirštėja, Paragaujame, ar netrūksta saldumo / rūgštumo / sūrumo ir išjungiame.
Avokadą sutriname su jogurtu, česnaku, citrinos sultimis, druska.
Taco paplotėlius patepame alyvuogių aliejumi sumaišytu su trintu česnaku ir druska, pašildome orkaitėje.
Į kiekvieną paplotėlį įdedame antienos, padažo ir uždedame rukolos.
Labai skanu!


Reikalai


Avokado padažas


Troškinasi antiena


Paskrudinti paplotėliai, antiena, avokado padažas.


Done!

O čia ponų batonų laukiančios antys.

Tiek šiam kartui. Skanių taco!

G. 



2016 m. kovo 18 d., penktadienis

Žirnelių košė ir krevetės


Krevetės yra lepinimo maistas. Lepinimo maistas gali būti įvairus, priklausomai nuo to, ką norisi palepinti, bet krevetės visada palepina ne tik valgančius, bet ir gaminančius - jų paruošimas labai greitas. Anksčiau aš neretai įkrisdavau į tokią bėdą: norėdama pradžiuginti svečius kažkuo nepaprastai gardžiu, visą dieną prasikuisdavau virtuvėje, tada laiko sau nebelieka ir kai tenka priimti pasitempusius ir pasidabinusius valgytojus vos spėjus persirengti ir perbraukti blakstienas tušu,  jautiesi nei šiaip nei taip.
 Dabar aš jau protingesnė (šypt). Ilgesnio žaidimo reiklaujančius patiekalus gaminu tada, kai nereikia po visko "blizgėti", o kitais atvejais imuosi kažko, kas iš manęs atima daugių daugiausiai pusvalandį. Juk turi likti laiko ir pasišukuoti, pasidažyti, nagus pasilakuoti... Legenda byloja, kad kai šeimininkė graži, tai ir maistas skanesnis :)
Taigi, kai reikia ko nors ne visai kasdieniško, bet labai greitai paruošiamo, krevetės triumfuoja. Šį kartą scenoje labai pavasariškas paveikslas - daug žalumo ir krevetės. 

2 porcijoms 
Krevetėms:
700 g didesnių krevečių (tinka ir apvirtos ir ne);
trupučio aliejaus;
pusės šaukšto sviesto;
pusės šaukšto maltos saldžiosios paprikos;
laimo sulčių;
5 skiltelių česnako;
druskos.

Žirnelių košei:
400 g šaldytų žirnelių;
pusės šaukštelio sviesto;
druskos, pipirų, skiltelės česnako, citrinos sulčių.

Krevečių paruošimas. Krevetes išlukštename, išvalome uodegėles. Česnaką smulkiai sukapojame. Įkaitiname keptuvėje aliejų ir sviestą, beriame česnaką ir truputį paprikos miltelių, pekepiname, sudedame krevetes, užspaudžiame laimo sulčių, beriame druskos, likusią maltą papriką ir pakepame kol krevetės gražiai pasiriečia, t. y. kelias minutes (jeigu imame nevirtas, reikia palaukti kol įgaus rausvą spalvą).

Žirnelių košė. Keptuvėje ištirpiname sviestą, įspaudžiame česnaką ir pakepiname kol pakvips, beriame žirnelius, pakepiname kelias minutes, įberiame dosniai druskos, truputį pipirų ir citrinos sulčių. Košę sutriname ir paragaujame ar nieko netrūksta, jeigu per sausa, galima įdėti daugiau sviesto.

Viskas. Karališka vakarienė per 15 minučių. Aš dar į lėkštes dėjau rukolos lapelių. Vyno taurė šalia, žinoma, neišvengiama. 


Didelės gražios, aromatingos krevetės


Žirneliai trynimo procese (deja, žirneliai šį kartą buvo labai nefotogeniški, neturiu kokybiškos nuotraukos)


Žalumas lėkštėj glosto ne tik skrandį, bet ir akis. Pavasaris!


Buvo skanu :)

Pabaigai dar norėčiau pasiteisinti dėl ilgos tylos Gintarinėj virtuvėlėj. Deja, netikėtai gana ilgam laikui buvau praradusi savo ištikimą draugą - mobilųjų telefoną, o jame liko ir visos nuotraukos. Bet dabar jau viskas grįžo į savo vėžias ir tikiuosi daugiau tokio štilio nebus. 
Ačiū, kad skaitot! 
Iki greito :)

G.