Gero po nedaug? Nesąmonė! Didelė lėkštė krevečių tempuroje

Kažkas kažkada sugalvojo kvailą posakį, neva tai visko kas gerai turi būti tik po truputį :) Nesutinku. Kuo daugiau, tuo geriau. Aš apskritai su liaudies išmintimi dažniausiai nesutinku, nes mano akimis ji programuoja kažkokiam nepilnavertiškumo kompleksui, saviplakai ir baudžiauninko mąstymui. Bet apie liaudies išmintį nenoriu plėstis, nes kur kas svarbesnė tema tempia už rankovės. 

Tempura! Kas gi nėra ragavęs tos stebuklingai plonos, traškios ir lengvos tešlos švelniai apgaubusios kokį daržovės kąsnelį, grybo riekelę ar krevetę. Tempura neabejotinai asocijuojasi su japonų virtuve, todėl dažnam net nekyla mintis to gaminti namuose - juk viskas pas juos taip sudėtinga ir mistiška. Tiesa, iškepti ką nors tempuroje būtent taip kaip tai daro virėjai iš tolimųjų rytų nėra paprasta. Jie naudoja įdomią technologiją: pasigamina skystą tešlą iš šalto vandens, kiaušinio, miltų (kartais ir krakmolo), įkaitina daug aliejaus ir pila šiek tiek tos tešlos tiesiai į aliejų, viskas ten šaudo, čirška ir kunkuliuoja, bet kažkaip jiems viskas stebėtinai sėkmingai einasi ir tada lazdelėmis imančią kepti tešlą sudarko į mažus gabalėlius. Tada ima kokią krevetę, apvolioja ją miltuose, nardina į tempuros tešlą, deda į tą patį aliejų ir kepant kiauro šaukšto pagalva aplipina jau ten esančiais tešlos gabaliukais. Tikras menas :) Pažiūrėkite kada youtube - įdomu.

Bet norint pasigaminti krevečių tempuroje visai nebūtina būti japonu arba rizikuoti savo gyvybe pilstant šaltą skystį į verdantį aliejų :) Yra tokių supaprastintų šio reikalo variantų. Vienas iš jų kažkada Beatos išreklamuotas receptas su gazuotu mineraliniu. Aš juo seniai naudojuosi ir džiaugiuosi.

1 didelė porcija:

350 g. didelių virtų krevečių su kiautais;
1/2 citrinos;
1/2 čili pipiro;
druskos;
alyvuogių aliejaus;

200 ml gazuoto mineralinio vandens;
120 g. miltų;
4 šaukštų krakmolo;
rapsų aliejaus kepimui.

Pirmiausia susitvarkome krevetes, išlukštename jas palikdami tik patį uodegėlės galiuką už kurio vėliau bus patogu paimti. Sudedame krevetes į dubenėlį, ten pat išspaudžiame citriną ir sumetame jos gabaliukus, dedame čili pipiro, kelis šaukštus aliejaus, šiek tiek druskos, viską pamaišome ir paliekame pusvalandžiui. Mineralinį stipriai atvėsiname šaldiklyje. Į vieną indą dedame kelis šaukštus krakmolo, į kitą supilame mineralinį ir suberiame miltus sumaišytus su 1 šaukštu krakmolo, tešlos nepermaišome, ji turi būti tokia gumbuota skysta gliurgė. Įkaitiname keptuvę su aliejumi, imame krevetes, kiekvieną pavoliojame krakmole (galima ir miltuose, svarbu, kad būtų sausas paviršius, kitaip tempura nelips), tada kišame į tešlą ir dedame į keptuvę, taip padarome su visomis krevetėmis. Geriau būtų jas kepti laisviau, nes yra tikimybės, kad sulips tarpusavyje :) Prie krevečių tinka nesūrus sojos padažas. 

Krevetės. Žinau, kad įprastai vienam žmogui skaičiuojamos 6-8 krevetės, bet aš su tokiu skaičiavimu nesutinku :D 

Krevetės marinuojasi. (Žolelės iš alyvuogių aliejaus, turėjau tik su visokiom žolėm, bet puikiai tinka ir paprastas)

Beveik visas procesas, merkimo į tempurą nufotografuoti negalėjau, nes reikia suktis greitai norint, kad visos krevetės iškeptų vienu metu.

Tobula vakarienė ir nei kiek ne per daug!

Prakąsta krevetė. 

P. S. Ši savaitė akivaizdžiai pas mane bus seafood'o savaitė, nes šiandien maximoj užderėjo nerealių kainų. Už šias krevetes sumokėjau kiek mažiau nei 2 eur., dar šaldytuve savo eilės laukia dvi šaunios menkės už eurą, o mano mylimas kolega, su kuriuo rytoj planuojame dirbti mano namuose, pareiškė, kad be šių krevečių nieko nebus. Todėl turbūt rytoj jas reikės kartoti. Jūra valdo! Skanaus!

Iki greito :)
Gintarė