2014 m. balandžio 1 d., antradienis

Stinta pūkis


Jau buvau beprarandanti viltį šį sezoną paragauti stintų... O tai - praradimas. Didelis praradimas. Toks pats, kaip visą pavasarį nesuvalgyti nei vieno ridikėlio, visą vasarą nei riekės arbūzo, nei dubenėlio braškių su pienu, nei... Tokie sezoniniai akcentai yra kasdieninės virtuvės razynkos. Be jų gyventi galima, bet liūdna.
Užtikusi prieš savaitę parduotuvėje stintų, bent kiek didesnių už mano mažąjį pirštelį, ėmiau ir nusipirkau vienam kartui (0,5 kg).
Daugelis bijo stintų darinėjimo, bet nieko ten baisaus. Žinoma, kai kas turi savų pageidavimų, vieniems būtinai turi likti galva, kitiems ikrai viduje. Aš valau kaip moku :) Galvos man nereikalingos, tad jas nuėmus lengvai išsivalo viskas. Jau beveik įvaldžiau ir metodą viską išvalyti taip, kad ikrai liktų viduje. Bet jei su viena kita žuvele taip ir nepavyksta irgi nesikremtu. Juk ne prie jūros užaugau, stintą valgau kokį kartą ar du į metus, o valau dar rečiau. :) 
Recepto kaip ir nėra. Yra tik šventas įsakymas nesugadinti gero daikto. Nereikia stintai nieko. Tik trupučio druskos, šiek tiek miltų, karštos keptuvės su neutralaus skonio aliejum (rapsai rules) ir viskas. Kai kas stintas marinuoja, kiti volioja manuose ar džiūvėsiuose. Man to nereikia. Man nieko nereikia. Tik stintos. Ir dar prie jos gal būtų gerai balto alaus stiklinė, bet nebūtinai. Tik stintos. 

Valytų stintų;
Druskos;
Miltų;
Aliejaus.

 Reikia nuvalyti vieną kitą žuvelę, kol įvaldai metodą - ikrai viduje. (Nuotrauka liudija, kad įvaldžiau ne nuo pirmos žuvelės)

Nuvalytos, nuplautos žuvys padruskinamos, pavoliojamos miltuose ir keliauja į karštą keptuvę. Iškepa jos, žinoma, greitai, kvepia visi namai, bet jei turite didesnį kiekį, teks valyti keptuvę etapais, kitaip pribirę miltai degs.

Stinta pūkis. Visas per vieną vakarą sudorojau :)

P. S. Stintos skonis šį sezoną patirtas, laukiam kitų sezonų. Be jau minėtų ridikėlių, braškių, arbūzų, vasaros labai laukiu dėl dar vieno dalyko - nežmoniškai pasiilgau vėžių. Mielai važiuočiau vėžiauti. O paskui uosčiau malonų salvą verdamų vėžių kvapą. Mmmm... Praleidau jau kokius 3 vėžių sezonus. Nei kas vėžiauti kvietė, nei kas vėžiavimo derliumi pasidalijo. Čia užuomina, artėja vasara, pasitaisykit :)

Ikisusi. Stinta pūkis. 

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą