Gintarinėj virtuvėlėj: Rudenėjimas, pokyčiai, pesto

-Kur tu buvai, bobut, mano?

- Kosmose.

Visą mėnesį nei vieno įrašo neparašiau ne todėl, kad tingėjau, nenorėjau ar jūsų visai nepasiilgau. Tiesiog, kartais taip nutinka, kad imi ir padalini gyvenimą sulig kažkokiu įvykiu: iki egzaminų ir po egzaminų, iki atostogų ir po atostogų ir pan. Taip nutiko ir man. Apsisprendusi keisti profesinę veiklą padalijau viską į prieš ir po. Ir visi tokie neprivalomi darbai kaip tinklaraštis sukrito į "po" krepšelį. Kas tai per pokyčiai? Pabūsiu baisi tinginė ir vietoje to, kad viską paaiškinčiau specialiai jums, įklijuosiu laiško, kurį išsiunčiau kolegoms paskutinę dieną darbe, ištrauką:

"<...> Lyg ir priimta teisingu laikyti požiūrį, kad pokyčiams sunku pasiryžti, pokyčius sunku priimti ir reikia ilgo adaptacinio laikotarpio, kol pradedi įžvelgti jų naudą. Bet aš manau, kad kartais per daug tuo užsižaidžiama ir tai nėra vienintelė tiesi tiesa apie pokyčius.

Dažnai pokyčiai ateina taip organiškai, kad atrodo daugiau nei savaime suprantami. Net imi galvoti, kad vyksmas iki jų buvo tik laikinas išsukimas iš kelio, o kažkur giliai pasąmonėje visada žinojai ir laukei, kada ateis TA diena ir TIE pokyčiai. Jiems nereikia nusiteikti, nereikia pasiruošti, nereikia dvejoti ar nerimauti, tereikia sulaukti, ir nors negali to argumentuoti, žinai - viskas bus gerai.

Prieš kurį laiką socialiniame tinkle paprašiau visų pažįstamų pasidalyti mano įrašu apie tai, kad ieškau daugiau kūrybinių darbų, vis labiau noriu (žinau, kad galiu) rašyti, kurti, veikti ne organizacijoje, o individualiai. Jau tada jaučiau, kad atėjo tam laikas ir kad kelio atgal nebėra. Prisipažįstu, tuo metu aplinkui dar skraidė vienas kitas perkaitęs kopūstinis drugelis, kuris vis suplazdendavo: o kaip bus, jei nepavyks? ar-pavyks-ar-pavyks-ar-pavyks? o ką pasakysiu kitiems? ar ne per drąsu tiesiog apsisukti ant kulno iš patogios, šiltos vietos ir eiti gyventi sau, kur galbūt ne visada bus patogu ir ne visada šilta? (Nors manau, kad bus ir šilta, ir patogu. Šypt)

Bet tiek tie drugeliai ir teplasnojo. Kol sukaliau įrašą ir paspaudžiau "Dalintis", kol iš spausdintuvo išlindo prašymas atleisti iš darbo. Paskui viskas stojo į savo vietas: pabiro pasiūlymai, sukrito idėjos, susiplanavo planai, susiskaičiavo laikas ir monetos. O klausimai: kaip tai pasakyti kitiems? ką kiti apie tai pasakys?, - pasirodė lyg svetimakalbiai, nesuprantami, nereikalingi.

Rugpjūtis - pats draugiškiausias slenkstis pokyčiams. Tai ramybės, meilės, ilgesio, harmonijos mėnuo. Jo švelnume, bet koks aštrus posūkis tampa lengva apylanka. Džiaugiuosi pokyčius įsileisdama būtent dabar.

<...> Apie viską galvoju sumerkusi kojas į vis dar šiltą ežerą ir suprantu, kad niekas, absoliučiai niekas, nepasikeis: štai čia esu aš su savo kojomis sumerktomis į vandenį, čia mano gyvenimas, mano darbai, idėjos, klaidos, mano žmonės ir mano vietos. Jokių pokyčių ir nėra, yra tik gyvenimas (arba kelias, jeigu norisi metaforų). Ir tereikia juo eiti, eiti su šypsena, neskubant, bet tvirtais žingsniais.

Be abejo, dabar esu labai dėkinga tiems, kurie mane lydi, kurie tiki mano gebėjimu ganyti raides ir diriguoti procesams, kurie tiki manimi.<...>"
Laiško pabaiga, žinoma, pabiro padėkomis, kontaktų pasidalijimais ir kitais jums neaktualiais dalykais. Taigi... Taip, dabar aš esu freelance writer. Bent jau kol kas, o kur paskui pasisuks gyvenimas, bus matyti :)
Vienas, du, trys,- laikas keliauti prie maisto. Namų tvarkymas, gaminimas ir kiti panašūs dalykai taip pat buvo išėję į krepšelį vardu "po". Todėl dabar apsidairiau, kas čia sezoniška, ko daugiausia turgaus lentynose ir nusprendžiau, kad pats laikas skinti saujom bazilikus ir komandiruoti juos į lėkštę ir į tinklaraštį. Dėmesio! Tradicinis pesto, kurio gerumui aprašyti neužtektų ir šimto įrašų.

Reikės:

poros didelių saujų šviežių bazilikų (niekas nedraudžia paįvairinti įdedant citrininio baziliko, kalendros ar pan.);
saujelė (iki 100 g.) anakardžių riešutų (jei jau visai originaliai, tai turėtų būti kedrinės pinijos);
kelių gabaliukų (+/- 50 g.) parmezano sūrio;
žiupsnio druskos;
3-4 skiltelių česnako
apie 1/4 stiklinės aukštos kokybės alyvuogių aliejaus.

Bazilikus nuplauname ir dedame į smulkintuvą, ten pat keliauja sūris, luptas česnakas, riešutai - viską sutriname. Tada įdedame druskos ir įpilame alyvuogių aliejaus, išmaišome ir paragaujame ar tinka mums skonis ir konsistencija. Skystiname aliejumi, druską reguliuojame pagal skonį. Pagamintą pesto laikome šaldytuve ir suvalgome per kelias dienas, jeigu norisi išlaikyti ilgiau yra du variantai: a) pilti daugiau aliejaus, uždaryti steriliuose stiklainiukuose ir laikyti šaldytuve; b) užšaldyti.
Man pesto yra nerealiausias draugas pomidorų ir mozarelos salotoms, ilgiems makaronams, picoms ar skrebučiams ir švelniems kepsniams.
Raukit bazilikus, kol jie dar žali, lapingi, sultingi :) Dar neužmigo rugpjūtis, dar ne ruduo!