Gintarinėj virtuvėlėj: Kaip mes Skype restoranus statom ir mano neatsivalgomosios salotos

Vakar prisėdus prie skype pasilabint su drauge, kalbos kažkaip pasisuko apie viešąjį maitinimą. Ir kalbos buvo maždaug tokios: "tie suprastėjo", "pas anuos baisu valgyt ir patalpos smirda mazgote", "o ten daugiau neisim, nes neskanu" ir pan. Tada mano draugė nusprendė, kad velniop visus juos ir mes atidarysim geresnį restoraną ir jame skaniai, švariai ir su meile maitinsim tautą :) Aišku, nieko mes nesiruošiame atidarinėti, bet kas gi uždraus Skype restoranus statyti?

Tai va, kokią akimirką susimąsčiau, koks būtų tas mūsų restoranas. Kokio aš pati labiausai ilgiuosi savo krašte?

Pirmiausia tai būtų paprasta, negudri, neprašmatni vieta, į kurią žmonės eina dėl maisto. Ten nebūtų ilgo laminuoto meniu ir 101 patiekalo. Bet ten tikrai būtų didelis grilis, ant kurio mes keptumėm pačią geriausią mėsą - glazūruotus šonkaulius, steikus, vištų širdeles, o retais kartais kokią charakteringą žuvį. Ten būtų poros rūšių užkandžiai ir salotos iš pačių užaugintų daržovių. Kartą per dieną išvirtumėm sriubos ir iškeptumėm pyragą. O šeštadieniais gal net kokį jautienos burgerį su šermukšnių uogiene paduotumėm. Ten galėtų būti dėvimos džinsinės prijuostės ir valgoma, kad ir iš kartotinių dėžučių, bet ten būtų labai labai skanu. Ir visada žinotum, kad atėjęs saldžių šonkaulių gausi juos nei kiek ne prastesnius, nei gavai vakar. Ten būtų pilstomas nepigus alus ir akį viliotų lentyna su įvairiu viskiu. Ten grotų smagi muzika neužgožianti žmonių balsų, o vaikai tampytų už skvernų tėčius, kad jiems nupirktų skaniausių gruzdintų bulvyčių. Tokia kaimiškos amerikietiško stiliaus šėryklos vizija :)

Iš tiesų sėkmingam restoranui reikia tik išmanumo, patirties ir aiškios idėjos. Nieko nėra blogiau už restoranus be idėjos. Už tuos, kurie bando įtikti visiems ir siūlo viską pradedant lietuviškais bulvių patiekalais, baigiant picomis. Gali kepti vieną vienintelę picą ir būti sėkmingas, jei tik ta pica bus geriausia pasaulyje. Taigi vakar skype pastatytame restorane, buvo tik grilis su gera mėsa, nepavargusios, gausios ir mylimos daržovės, koks smagus užkandis, bei litriniai alaus bokalai :) Visas meniu turėtų tilpti ant vieno lapo, arba mokyklinės lentos kabančios virš baro. Į ką tame meniu besi pirštu, tas bus atidirbta iki tobulumo, šviežia ir skanu.

O dabar iš sufantazuotų restoranų grįžtam į realybę, kurioje jau antrą dieną sukasi tobulos salotos su fetos tipo sūriu, grilinta cukinija, špinatais ir pomidorais. Kol kas man nepavyksta jų atsivalgyti, tad dalinuosi receptu, gal jums tai pavyks.

1 porcijai reikia:

1 pomidoro;

saujos špinatų;

1/3 jaunos cukinijos;

1/4 mėlynojo svogūno;

+/- 70 g. fetos tipo sūrio (naudojau fetaki ar kažkokį panašų);

griežinėlio citrinos;

šlakelio alyvuogių aliejaus;

trupučio druskos;

šviežiai grūstų pipirų ir juodgrūdės sėklų.

Cukiniją supjaustome išilgai arba griežinėliais ir dedame į grilinę keptuvę apkepti iš abiejų pusių. Pomidorą supjaustome riekelėmis ir dedame ant lėkštės, ten pat dedame nuplautus špinatų lapus ir nestambiai supjaustytą svogūną. Kai viena pusė cukinijos apkepa, ją apverčiame ir truputį pasūdome. Iškepusią cukiniją dedame į lėkštę su kitomis daržovėmis, ant viršaus užtrupiname sūrio, pašlakstome citrinos sultimis, aliejumi, pabarstome pipirais ir juodgrūde. (Druskos jau turėtų nebereikėti, nes sūris sūrus, o cukinija jos gavo keptuvėje.) Viskas. Jei yra noro galima šalia kokį skrebutį ir taurę vyno prigriebti, bet nebūtina.