Antrasis keksiuko gimtadienis

Jau esu minėjusi, kad mano namuose dažnai liūdnas likimas ištinka saldumynus. Dažniausiai aš jų neturiu, bet kartais būna taip, kad kas nors atsineša ateidamas į svečius ir jų lieka. O juk neįrodysi žmogui, kad geriau būtų tai kas liko išsinešti, nes aš tikrai nevalgysiu :D Kitas, dar blogesnis, variantas - tai tokie saulės užtemimai, kai ką nors saldaus nusiperku pati. Retkarčiais būnant parduotuvėje man atrodo, kad aš noriu kokio sausainio, pyragaičio ar sūrelio, bet dažniausiai parsinešusi namo ir pasidėjusi, atrandu tą daiktą tada, kai jau būna seniai pasibaigęs galiojimo laikas. Baisus švaistymas ir neatsakingumas :) Dabar dažniausiai užėjus tokiam užtemimui, įkalbu save pirkti ledų: jie bent jau stovėti gali gana ilgai. 

Bet yra galimybių išgelbėti ir kitokius saldumynus. Štai kažkada nusipirkau rainą ir labai gražų, ir parduotuvėje labai kvepėjusį, didelį keksiuką. Atsipjoviau jo gabalėlį, skonis nebuvo ypatingas, bet valgomas - drėgnas ir minkštas. Likusi keksiuko dalis laukė savo eilės porą dienų ir kai jis užkliuvo man už akių, supratau, kad greičiausiai yra pasmerktas tapti gulbių lesalu - aš jo nenoriu. Bet tada sugalvojau, kad jei nenoriu saldumynų, o noriu valgyti, tai reikia saldumynus paversti maistu. Iš poros riekių keksiuko pasidariau labai skanių, šiltų, saldžių sumuštinių pusryčiams. Paskrudintas keksas man buvo tikras atradimas. Tikrai labai labai skanu. Manau tiktų ir su šviežiomis uogomis ar vaisiais, su ledais, grietinėle, varške, rikota ir panašiais priedais. O mano sumuštiniai buvo su džemu, apelsinu ir grūdėta varške. 

2 sumuštiniams reikės:
2 nedidelių riekelių kekso;
1 šaukšto džemo ar uogienės (jei keksas nelabai saldus);
2 griežinėlių apelsino;
2 šaukštų grūdėtos varškės.

Jeigu gaminate daugiau sumuštinių, kekso riekeles galima skrudinti orkaitėje padėjus ant skardos išklotos kepimo popieriumi, aš skrudinau grilinėje keptuvėje. Taigi atpjauname porą vidutinio storio kekso riekelių, atpjauname 2 griežinėlius apelsino (nulupame ir išimame sėklas). Įkaitiname sausą keptuvę, dedame keksą ir apelsinus, iš abiejų pusių pakepame po minutę.
Traukiame kekso riekes, patepame mėgstamu džemu (naudojau braškių). Kaip jau minėjau, jeigu keksas saldus arba jeigu naudosite saldesnę varškę, tada uogienės nereikia. Ant viršaus dedame apelsinus, o ant jų po šaukštą nuvarvintos grūdėtos varškės.
Sumuštinius patogiau valgyti peiliu ir šakute. 

 Keksas ir apelsinas keptuvėje.

 Keksas + džemas + apelsinas

Keksas + džemas + apelsinas + varškė.

Štai taip mano keksiukas atgimė iš naujo ir buvo suvartotas. Dabar jau tikiuosi, kad jį pirksiu tik tada, kai norėsiu tokių skanių pusryčių. Beje, manau, kad vietoje kekso čia tiktų ir paprastos mielinės pynės arba geros tosterinės duonos riekelės, bet kekso skrebučius tikrai verta pabandyti!

Tiek šiam kartui. Mėgaukitės pavasariu!

Gintarė