Žydiškas penicilinas

Aš esu labiau natūralizmo skeptikė, nei išpažinėja. Kai susergu, ramia sąžine prisilukštenu saują tablečių, praryju jas ir rytą pasitinku sveika. Nesibaiminu nei antibiotikų, nei aspirino, nei parecetamolio, nei ibuprofenų... Jau geriau pasveikti su vaistais, nei sirgti su arbatomis. Žinoma, nesuprantu tų, kurie į vaistinę eina lyg į maisto prekių parduotuvę ir perka, perka, perka, o paskui dar savo nuožiūra gydosi būtas ir nebūtas ligas. Paprastai tokie žmonės jaučiasi esą pusė daktaro, didžiuojasi, kad gauna receptinius vaistus be receptų ir t. t. Ne, aš tikrai ne tokia. Man tai tikrai neatrodo normalu. 

Bet taip pat man neatrodo normalu ir farmacijos demonizavimas. Oda šiurpsta bendraujant su žmonėmis, kurie kankinasi sirgdami be vaistų, prie 40 temperatūros mosikuoja rankomis, kad tik niekas antibiotikų nepasiūlytų, laižo medų, geria arbatas ar dar blogiau, kokius bobučių marmalus ir užpilus iš turgaus vartoja. Kartais visa ta natūralizmo mada įgauna fanatizmo atspalvį, ypač kai į ligoninių reanimacijas patenka žolelėmis, arbatėlėmis, bado dietomis ir kitais būdais nugydyti žmonės. Jeigu viskas būtų taip paprasta ir rimtai susirgus tikrai būtų galima išsigydyti arbata, veganizmu, geromis mintimis ar dar kažkuo tokiu, tai visi tuo ir gydytųsi ir tos arbatėlės kainuotų trigubai brangiau už visus įmanomus vaistus. 

Vis dėlto manau, kad kartais galima ir reikia sau padėti be vaistų ir tikrai yra gerų namudinių būdų jaustis geriau, greičiau atsigauti po ligos, pastiprinti organizmą šaltuoju metų laiku ir pan. Tie būdai jokiu būdu ne šarlatanų marmalai, bet tokie elementarūs dalykai, kaip geras miegas, grūdinimasis, sportas, visavertis maistas. 

Tikriausiai vienintelis patiekalas, kurio gydomosiomis savybėmis tikiu - vištienos sultinys. Ne veltui jis vadinamas žydišku atibiotiku, žydišku penicilinu. Tikrai, kai puola peršalimai, kamuoja nuovargis, išsekimas, gero vištienos sultinio dubenėlis labai padeda atgauti jėgas. Jokio stebuklo turbūt tame nėra, tai tiesiog geromis medžiagomis turtingas ir lengvai virškinamas maistas, Teko kažkada matyti laidą, kurioje etnologė pasakojo, jog senovėje, moteriai pradėjus gimdyti, jos vyras ar kiti šeimos nariai kišdavo į didelį puodą vištą, kelias prieskonines daržoves ir virdavo sultunį vis papildydami vandeniu tol kol gimdavo vaikas. Šį sultinį duodavo valgyti tik gimdyvei, kad ji greičiau atgautų jėgas. Nežinau ar tai tiesa, bet visai gali būti, nes kaip jau minėjau, geras vištienos sultinys tikrai padeda kai sveikata ne pati geriausia. Žinoma, rimtų ligų sriubos bliūdu neišsigydysi :)
Aš vištienos sultinį verdu retai. Gal tingiu, gal tai nėra toks jau mėgstamas mano patiekalas, bet kai prikimba kokia bacila arba kai būna labai prasti orai, kažkaip imu jo ir užsimanau. Ir tada jis turi būti tobulas, labai ilgai virtas, kvapnus, skaidrus, o tokį paruošti reikia laiko ir kantrybės.

Vištienos sultiniui reikės:
1 vištos kaulų arba kitų vištos dalių (nugarėlių, sparnelių, blauzdelių ar kt.);
2 morkų;
1 svogūno;
1 skiltelės česnako;
lauro lapų;
pipirų;
druskos;
petražolių, krapų, saliero stiebų (nebūtinai).

Į puodą pilame kelis litrus (4 ar daugiau) vandens, dedame vištos kaulus, kaičiame ir palaukiame kol užvirs. Puodą nupilame į kiaurasamtį, praplauname, nuskalaujame kaulus, vėl dedame į puodą, užpilame vandeniu, taip pat dedame nuskustas, į kelias dalis padalytas morkas, svogūno galvą, česnako skiltelę, druskos ir prieskonių (lauro lapų, ciberžolės, pipirų). Užkaičiame. Užvirus puodui, primažiname ugnį, kad vos vos judėtų sultinys ir paliekame virti bent 2 valandas. Paragaujame, jei trūksta, įberiame druskos. Išvirusį sultinį perkošiame. Jeigu norisi, galima nukaulinti vištieną ir sumesti gabalėlius į sultinį, galima įdėti pekepintų morkų ir svogūnų ar naminių koldūnų. Tokį sultinį geriausia ataušinti, tada nuimti susistovėjusius riebalus ir tada šildyti vartojimui arba pilstyti į indelius ir dėti į šaldymo kamerą ateities sriuboms.

Sultinys pradeda virti.

Ir štai "žaibo" greičiu, po kelių valandų turime pasaulį gelbstinčios sriubos :)

Tiek šiam kartui.
Atsiprašau už netrumpą pertrauką. Pasitaisysiu :)

G.