Kaip mes pjovėm gaidį arba įdaryta višta

Jau vėjas link namų, tiesus ir aklas,

parbėgęs pirmas ties durim alsuos.

Jau šaukias kirvio storas gaidžio kaklas.

Paruošim žiemai tylą ir mėsos.

Gal kas užeis – padėsim kąsnį riebų,

po galva plunksną, raibą kaip ruduo.

Jau varva minkštu ir glotniu nestiebu

ryškus ir švelniai šiltas nevanduo.

Ir glosto nesaulėlydis raudonas

raudoną žolę vakaro delnais.

Susėdę giesmę valgysim be duonos,

ir plaks širdis į šonkaulius sparnais.

"Ruduo, arba kaip mes pjovėm gaidį" 

Čepauskaitė, Daiva. Suvalgiau vieną spanguolę: Eilėraščiai. – Kaunas: Nemunas, 1998

. Štai kaip poetiškai šį kartą nusprendžiau prieiti prie recepto. Nepjoviau aš iš tiesų jokio gaidžio, tik parduotuvėje nusipirkau vištą. Bet vis tiek šį kartą man norėjosi poetizuoti jos patekimą ant stalo, nes jaučiausi kaip tikra skerdikė, mat prieš kepdama vištą nusprendžiau ją iškaulinti. Niekada nebuvau to dariusi, todėl pirmiausia mintyse pagalvojau, kad višta juk nelabai nuo manęs skiriasi, apsičiupinėjau kur kokie mano kaulai yra ir nusprendžiau, kad nieko čia sunkaus nebus. Tiesa, dar į youtube užmečiau akį, dėl viso pikto. Tai va, šiam receptui mano akimis labiausiai tinka iškaulinta višta arba antis, nes tada labai smagu tiesiog pjauti skersai gardų kepsnį ir mėgautis juo, nežaidžiant su kauliukais. Iškaulinimo procesas paprastas. Reikia tik aštraus, plono peilio, trupučio ryžto ir trupučio kantrybės. Pirmiausia pasidėjau vištą ant lentelės krūtine į viršų, nusausinau, apvaliau odą, nurinkau nereikalingus riebalus, tada padariau pjūvį iki kaulo ties viduriu vištos ir lėtai, ilgais pjūviais į vieną pusę atskyriau vieną dalį krūtinės nuo kaulo, paskui tą patį padariau kitoje pusėje, atidalinau karkasą ties sąnariais, atsargiai atskyriau nugaros dalį ir karkasą atidėjau į šoną. Tada peiliu atskyriau mėsą nuo šlaunų ir petukų kaulų ir išlaužusi sąnarius juos ištraukiau. Blauzdelių ir sparnelių kaulus palikau, nes norėjau, kad mano višta vis tiek būtų panaši į vištą :)
Iškaulintą vištieną pamarinavau ir palikau pernakt šaldytuve.

Marinatui reikės:
3 skiltelių česnako;
po žiupsnį:
druskos;
pipirų mišinio;
raudonos maltos paprikos;
ciberžolės;
imbiero;
žolelių;
trupučio alyvuogių aliejaus ir citrinos sulčių.

Visus ingridientus sumaišome ir įtriname vištą iš abiejų pusių, dedame į indą, uždengiame ir paliekame marinuotis kelioms valandoms arba pernakt.

Įdaras:
1 sauja džiovintų grybų;
1 stiklinė (200ml) kvietinių kruopų;
1 svogūnas;
truputis aliejaus;
šaukštas sviesto;
druska, pipirai.

Džiovintus grybus numirkome karštame vandenyje, paskui išgriebiame (vandenį paliekame), nuplauname kiaurasamtyje, dedame į puodą, užpilame švariu vandeniu, gerokai pasūdome ir verdame kol grybai bus minkšti. Man draugė atseikėjo labai dailiai supjaustytų džiovintų grybų, tad jie virė neilgai, gal 18 min., bet jei susidžiovinote cielas kepures, virti teks ilgiau. Išvirusius grybus praaušiname ir supjaustome nedideliai gabaliukais.
Kvietines kruopas nuplauname, užviriname vandens (maždaug 5-6 kartus daugiau nei yra kruopų), truputį pasūdome vandenį, beriame kruopas ir jas išverdame (ant pakelio rašė, kad virs 30 min., bet virė ilgiau, apie 40).
Smulkiai sukapojame svogūno galvutę, įkaitiname keptuvėje aliejaus ir pusę sviesto, beriame svogūnus, grybus ir gerai apkepame, pagardiname pipirais ir trupučiu druskos. Į tą pačią keptuvę sudedame ir išvirusias kruopas, įpilame kelis šaukštus vandens, kuriame mirko grybai (jį reikėtų perkošti per dvigubą merliuką arba palikti nusistovėti ir nusemti atsargiai nuo viršaus) viską dar kartą permaišome, įdedame likusį sviestą, paragaujame ar netrūksta druskos ar pipirų. Įdarą paliekame pravėsti, į stiklinę su vandeniu pasimerkiame keletą dantų krapštukų.

Gražuoliai grybai

Vištos konstravimas

Kai įdaras ataušo, pasidedame ant lentos pamarinuotą vištą nugara į apačią. Šaukštu sudedame ir tolygiai paskirstome įdarą, aš viso įdaro nesudėjau, liko pora šaukšų, bet mano ir višta nebuvo pati didžiausia (1,7kg). Sudėjus įdarą, susiaučiame vištą ir sukabiname dantų krapštukais pjūvį, kojas surišame virvele, kad nebyrėtų įdaras. (Galima visą vištą tampriai, kaip kokį kumpį, surišti virvele, toks variantas būtų tinkamesnis, jeigu norėsite vištą apversti, aš pakankamai įvaldžiusi savo orkaitę, kad galėčiau iškepti paukštį jo nevartydama, bet jeigu, žinote, kad reikės versti geriau tampriau suriškite, nes višta be kaulų, tad vis "gyva".)
Į kepimo indą įpilame truputį aliejaus, dedame vištą krūtine į viršų, uždengiame kepimo maišeliu arba folija ir šauname į įkaitintą orkaitę. Mano višta kepė apie 1,15 h. Likus 10 min iki kepimo pabaigos, išsitraukiau paukštį ir aptepiau medaus-sojos-citrinos sulčių ir čili pipirų mišiniu. Ištraukus kepsnį, reikia leisti jam kokias 10-15 min. pabūti ramiai, o tik tada išimti pagaliukus, nuimti raištukus, pjaustyti ir valgyti. Šalia tinka bet kokios gaivios salotos, aš patiekiau pomidorų salotas su mėlynuoju svogūnu ir saulėgrąžomis.

Višta pasiruošusi keliauti į orkaitę

Kepimo pabaigoje aptepiau saldžiarūgšte glazūra.

Višta keliauja ant stalo

Paskutinis gabalėlis :) 

P.S. Nors žaidimo lyg ir yra, bet vištą buvau išsikaulinus iš anksto ir jau be kaulų pasidėjusi į kamerą. Iš vakaro tik pasimarinavau. Paskui maždaug per 50 min. pasigaminau įdarą, sukonstravau vištą ir palikau kepti, tad kol atėjo valgytojai spėjau ir po dušu palįsti ir Facebooke pasėdėti. Taigi, patiekalas nėra labai sudėtingas, o rezultatas labai geras ir sakyčiau šventiškas.
P.P.S. Įdaro idėją nusižiūrėjau Skanaus gyvenimo bloge, bet manau, kad jį galima keisti, naudoti grikius, ryžius, kynvą, lęšius ar kt.