Gintarinėj virtuvėlėj: Keptų pomidorų sriuba ir žodis apie vasarą

Žinau, kad vasara dar nesibaigė. Dar visos 6 dienos, o per jas galima išpildyti visus vasaros nenuveiktadienius: nuvažiuoti prie jūros, išgerti šampano senamiestyje, paplaukioti irklente, pasėdėti su mielu ant kranto ir paskaičiuoti žvaigždes, pasidaryti ryškiausią ever pedikiūrą ir t. t. Bet aš apie vasarą pakalbėsiu būtuoju laiku, nes viso to jau tikrai nedarysiu, paskutinėms vasaros dienoms liko tik darbai, daug darbų, todėl jau galima pakalbėti apie tai, kokia gi buvo 2015 vasara.

O buvo ji tikra vasara... Du kartus iki purpuro spalvos nudegiau nosį, pirmą kartą gyvenime nusipirkau ir po pirmo panaudojimo pamečiau kremą nuo saulės, du kartus ištrūkau iš darbų rato visam savaitgaliui į gamtą, maudžiausi ežere naktį, po 2 metų pertraukos važiavau dviračiu, bėgiojau 7 val. ryto, sutikau naujų gerų veidų ir žinoma daug daug dirbau. Kaip gi be šito, kaip be galybės vestuvių, pjesių rašymo, straipsnių ir kitų reikalų? Niekaip. Darbų gausa, žinoma, paspartina vasaros bėgimą, bet tai neišvengiama, todėl ir liūdėti nėra ko. Iki Kalėdų liko vos daugiau nei 120 dienų, tik spėk gyventi ir džiaugtis :)

O virtuvėje visos vasaros daugiau-mažiau panašios. Rugpjūtį tiesiog privalomas daržovių antplūdis - juk derliaus metas. Sekmadienį iš kaimo parsitempiau didelį maišą daržovių - daugiausiai pomidorų. Kraudama juos į dubenį virtuvėje jau žinojau, kad artimiausiomis dienomis misiu pomidorų sriuba. Ši sriuba man primena studentavimo pradžią. Tėvų namuose niekada niekas nevirdavo pomidorų sriubos, niekada ir nebūdavo reikalo sunaudoti daug pomidorų vienu metu. O štai išvykusi mokytis ir apsigyvenusi su kambarioke, atradau šią sriubą labai natūraliai. Prieš pat rugsėjį atvažiuodavom į savo per vasarą primirštą būstą su didžiausiais krepšiais. Juose būdavo ne tik knygos ir kalnai drabužių, bet ir gėrybės iš kaimo. Juk studentes remia visi kas netingi, o kai daržai ir sodai pas visus pilni derliaus, tai studentų puodai pats tas realizuoti nepanaudotas daržoves. Anuomet kambariokė atsiveždavo pomidorus sudėtus į dėžę nuo batų, taip juos su visa dėžele ir pasidėdavom virtuvėj, o tada galvodavom, ką, kaip ir su kuo valgysime. Juk svarbiausia buvo neišleisti daug pinigų tokiems nereikšmingiems dalykams kaip buitis ir maistas, kad jų liktų kuo daugiau patiems reikšmingiausiems - pramogoms :) Taigi sriubos ėjo į trasą kone kasdien. O pomidorinė buvo viena mūsų mėgstamiausių. Niekur kitur, jokiom kitom aplinkybėm nesu pomidorų sriubos nei virus, nei valgius, tik ankstyvą rudenį Kaune, savo mažoje virtuvėlėje. Pirmą kartą prieš 7 metus, o nuo tada kasmet, priartėjus rugsėjui.

Sriubai reikės:
apie 1.5 kg kuo minkštesnių ir saldesnių pomidorų;
2 morkų;
2 mėlynų svogūnų;
pusės galvos česnako;
200 g. maskarponės;
vandens;
aliejaus;
druskos, pipirų, bazilikų, cukraus, balzaminio acto.

Ištiesiame didelę kepimo skardą popieriumi. Pomidorus supjaustome skiltelėmis, svogūnus į 4 dalis, česnaką nulupame, morkas nuskutame ir supjaustome griežinėliais, visas daržoves apšlakstome aliejumi, pabarstome druska ir trupučiu cukraus. Dedame ant skardos išklotos popieriumi (pomidorus žievele į apačią) ir šauname kepti į labai karštą orkaitę kokioms 35 min.
Iškepusias ir suminkštėjusias daržoves dedame į puodą, įpilame šlakelį vandens ir paverdame kelias minutes, kol sriuba bus vientisesnė, tada ją sutrinam blenderiu. Įberiame prieskonių (druskos, cukraus, balzaminio acto), smulkiai sukapotų bazilikų ir įmaišome maskarponės sūrį. Paragaujame ir jei reikia pasireguliuojame skonį didesniu ar mažesniu kiekiu sūrumo / saldumo / rūgštumo. Viskas - nereali pomidorų sriuba baigta.