Kepu karką arba Vokietija lėkštėje

Vokietijoje aš esu buvusi keturis kartus. Karką esu kepusi 0 kartų. O kad jau šiuo metu svečiuojuosi Vokietijoje ir turiu orkaitę, pagalvojau, kad pats laikas būtų ją iškepti. Apie karkos kepimą sklando daug visokių nesąmoningų mitų, esą tai patiekalas, kurį būtina gaminti kelias dienas, reikia specialių indų (greitpuodžio) ir t. t. Bet man tokie variantai netinka. Aš nenoriu dėl vieno skanaus pavalgymo žaisti pusę savaitės. Todėl receptai, kurie siūlo karką įtrinti prieskoniais, kitą dieną virti, per naktį vėsinti tame nuovire ir tik dar kitą dieną kepti manęs nedomina. Iš tiesų ruošiau ją be jokių receptų, iš intuicijos ir viskas pavyko puikiai. 

Grįžtant į priešistorę reikėtų pasakyti, kad karkos apskritai neplanavau pirkti ir kepti. Tą rytą išėjau į parduotuvę galvodama, kad nusipirksiu kokią didesnę daržovę ir kalakuto krūtinėlę ir viską kartu sumesiu į orkaitę, bet atėjus į parduotuvę planas pasikeitė. Daržovę - kalafiorą - radau ir nusipirkau, o štai kalakuto krūtinėlės nebuvo. Nusprendžiau nueiti į didesnę parduotuvę, o ten iš karto akį patraukė kiauliena. Jos buvo labai labai daug ir labai nebrangios. Vokiečiai mėgsta kiaulieną. Pasiblaškiusi tarp kelių variantų, galiausiai nusprendžiau, kad karka būtų pats vokiškiausias pasirinkimas. Taip ji atsidūrė mano krepšelyje apie 11 val. dienos, o 17 val. jau ja mėgavomės. Tiesa, garnyras prie karkos buvo visai ne vokiškas, nenorėjau apsunkinti skrandžių nei bulvėmis, nei troškintais kopūstais, todėl švelniai marinuoti svogūnai ir kartu su karka pakepti kalafiorai buvo pats tas. 

Reikės:

kiaulienos karkos (mano buvo 1,3 kg, perkirsta į 2 dalis);

virimui: vandens, svogūno, 3 skiltelių česnako, pusės citrinos; pipirų, druskos, (gal šlakelio coca-colos). 

kepimui:

2 skiltelių česnako;
šaukšto amerikietiškų garstyčių;
šaukšto pomidorų padažo;
2 šaukštų BBQ padažo;
pusės citrinos sulčių;
prieskoninių žolelių;
žiupsnelio druskos;
pipirų;

pusės stiklinės Coca-colos;
trupučio aliejaus.

kalafiorams:
vandens ir druskos virimui;
nuo mėsos likusio marinato kepimui.

Pirmiausia karką nuploviau šaltu vandeniu, įdėjau į didelį puodą, užpyliau vandeniu, kad semtų ir pastačiau virti. Po užvirimo nupyliau, išploviau puodą, vėl nuploviau mėsą ir tada jau į puodą dėjau ne tik ją, bet ir galvą svogūno, 3 skilteles česnako, pusę citrinos, pipirų, druskos ir pastačiau virti. Virti karką reikia tol kol lengvai smigs šakutė - turėtų užtekti poros valandų. Jei kartais mėsa vis kieta arba labai spaudžia laikas virimui artėjant prie pabaigos, reikia įpilti į puodą truputį coca-colos, mėsa kaipmat baigs virti ir bus mikštutėlė (supersveikuoliai žinoma to nedarykite, bet esu mačius kaip tai daro žymiausi pasaulio virėjai). Mėsai išvirus pasiruošiam marinatą iš visų nurodytų ingridientų ir juo apipilam karką. Marinate mėsą palaikiau gal 15 min. ir dėjau į 200 laipsnių orkaitę kepti. Maždaug po 15 min kepimo, šalia sudėjau ir virtus kalafiorus. Tiek mėsą, tiek kalafiorus kelis kartus palaisčiau likusiu mėsos marinatu. Dar po 20 min. viskas buvo iškepę, apskrudę ir keliavo ant stalo.
Iš tiesų, ši karka pranoko mano lūkesčius. Ji buvo tokio minkštumo, kad tiesiog krito nuo kaulo ir leidosi į gabalėlius vos palietus šakute. O maža stiklinė alaus su citrina dar labiau paryškino puikius Vokiškus pietus! 

Procesas :)

Kiekis, iš tiesų didelis. Dviese suvalgėm daržoves ir 2/3 vieno mėsos šmoto :) 

Vokiškom nuotaikom su karka ant stalo, alum ir pajūriška servetėle...

Tai tiek apie karkos reikalus. Nekasdienis tai maistas, bet kartais labai smagu!

G.