Naminiai koldūnai - speigo fabrikas

Atsiprašau už ilgą pertrauką... Nerašysiu pasiteisinimų, nes jie kaip visada kartojasi, tai labai daug darbo, tai kelionės, kuriose nelabai yra laiko ir galimybių gaminti, tai dar kas nors... Bet aš vėl čia ir nusprendžiau pasidalinti ne tiek patiekalo receptu, kiek pačia idėja - kai lauke labai šalta, gaminkite koldūnus! 

Bent keletą kartų per metus mano virtuvė pavirsta rimtu cechu. Taip nutinka, kai sodus aplimpa vyšnios, kai galima žaisti karą su cukinijų perteklium arba netyčia prisigrybauji porą krepšių grybų. Visi žino, kad daržovių konservavimas, grybų valymas ar uogienių virimas yra tikras fabriko atėjimas į namus. Bet paprastai šie fabrikai būna vasarą ar rudenį, žiemą ramiau... 

Bet kai lauke temperatūra nukrenta gerokai žemiau 0 laipsnių, labai patogu atidaryti koldūnų fabriką, pasigaminti daug naminių koldūnų ir juos užsišaldyti. Visa gudrybė yra tame, kad jeigu norime kokybiškai sušaldyti koldūnus, juos reikia sušaldyti surikiavus vieną šalia kito ir tik tada suberti į maišelį, kitaip jie sulips. Taigi, kai lauke didelis minusas, toks šaldymo būdas yra vienas juokas: priraitai tuzinus koldūnų, sudedi ant lentos, pridengi, šmaukšt lentą į lauką ir kol iškočioji kitą porciją, pirmieji jau sušalę ir gali keliauti į maišelį ir į šaldiklį. Patogiau nebūna! 

Kadangi mano antra pusė dievina koldūnus, pastarųjų dienų speigas tiesiog pats pastūmėjo jų prigaminti ir užšaldyti. Žinau, kad yra tikrai neblogų ir pirktinių koldūnų, bet man naminiai vis tiek skanesni, tokie iš vaikystės, dideli, tampria, bet švelnia tešla ir sodriu įdaru... Nėra ką lyginti su tais prekybos centrų pavargėliais.

 Beje, jei pirktiniais koldūnais tiesiog sąžinė neleistų svečio vaišinti, tai šiuos su pasididžiavimu galima tiekti nors ir karalienei... (ypač, kai gyvenam demokratinėj respublikoj :D)

6-8 porcijoms reikės:

tešla

3 puodelių miltų (+ kočiojimui, lentų pabarstymui ir pan.);

2 kiaušinių;
1 puodelio šilto vandens;
druskos;
(puodelis 350 ml);

mėsos įdarui:
600 g maltos kiaulienos (ne itin riebios, naudojau mentę);
2 skiltelių česnako;
mėgstamų džiovintų žolelių;
druskos;
šviežiai grūstų pipirų;
šaukšto džiūvėsių (nebūtinai);
1 kiaušinio;

Mėsą sumaišome su prieskoniais, kiaušiniu, džiūvėsiais, smulkintu česnaku, gerai išminkome ir paliekame pailsėti.
Į dubenį suberiame miltus, įberiame druskos, įmušame kiaušinius, gerai išmaišome, kad nebesimatytų kiaušinio. Supilame vandenį ir rankomis išmaišę imame minkyti tešlą (gali prireikti šiek tiek daugiau miltų, bet nepadauginkite, tešla turi būti vidutinio kietumo). Tešlą minkome apie 20 min. kol bus visiškai vientisa, tada pridengiame ir leidžiame pailsėti apie 15 min. Barstome kočiojimo lentą miltais, plonai kočiojame tešlą, spaudžiame apskritimus, dedame po šaukštelį įdaro ir užspaudžiame kraščiukus. Aš koldūnus darau dvejopai, arba užspaudau šakute, arba perlenkiu ir sujungiu auseles, abu variantai geri, bet man labiau patinka pirmasis. (Skirtingus naudoju, tik jei darau su skirtingais įdarais). O toliau viskas aišku - koldūnai keliauja į verdantį pasūdytą vandenį, ir verda apie 10-12 min. (čia jeigu tokie nemaži, kaip manieji, jeigu vieno kąsnio, tai užteks ir 6-8 min.) arba į lauką sušalti ir tada į šaldiklį. 

Šį kartą visus dariau su mėsos įdaru, bet taip pat labai skanu pasigaminti koldūnų su varškės ir žolelių, rikotos ir špinatų ar saulėje džiovintų pomidorų, grybų įdarais, žodžiu, vietos fantazijai apsčiai :) 

Įdaro ir tešlos gamyba.

Dvi tradicinės koldūnų formos.

Šiuos išsiviriau gamybos eigoje, paragauti ar įdarui pakanka prieskonių, todėl lapnojau su grietine, bet šiaip man grietinė per paprastas priedas tokio gerumo koldūnams, norisi šilto, klampaus, kvapnaus padažo...

Tai tokie koldūnų ir šalčių reikalai.
Sėkmės!