Pakelkite rankas, kas niekada nesvajojote kas būtų, jei karalium būtum. Ne tuo kur po šiuolaikinę Europą su švyturėliais važinėjasi, visiems šypsosi, nuo paparacų bėgioja, o tuo iš pasakos, iš svajonių... Bent vaikystėje visi apie tai svajojome ir dažniausiai tose svajonėse būdavo nemažai materialių gėrybių, pvz.: valgyčiau tik saldainius ir ledus, turėčiau visus visus žaislus ir baltą šuniuką :) Kažkaip skrandis niekada nebūdavo svajonėse pamirštas. Šypt.
O dabar pagalvokite, jei taip užauga ant jūsų palangės medelis nuo kurio kasdien kiek nori, tiek skini pinigėlių, kam netaupytumėt? Netaupytumėt tikriausiai niekam, bet pirmiausia tai grožiui (namai, aplinka, apranga, daiktai), įspūdžiams (kelionės, kelionės) ir skrandžiui (tik tikras šampanas, tik geriausios austrės, tik...). Ką tuo noriu pasakyti? O gi tai, kad prie mūsų tobulo gyvenimo labai daug prisideda skrandžio ir skonio receptorių poreikiai. Juk jautiesi laimingesnis iš gražios lėkštės suvalgęs gražiai patiektą šviežią patiekalą, nei vakarykštį pasiraičiusį sumuštinį.
Bet nesame karaliai (aš, aišku esu, tik jūs gal ne) ir neturime geriausio virėjo prancūzo (ne todėl, kad gerai gamina, todėl kad kalba seksualiai), ir niekas mums dienos pabaigoje nepatiekia įdaryto fazano sidabro lėkštėje... Tai negi lieka tik tas vargšas sumuštinis? Ne. Reikia tik pasitaisyti karūną, kad tvirčiau laikytųsi ir eiti per kelioliką minučių pasigaminti palaimingo maisto, pvz.: lašišos guliašo. Labai greitas, paprastas, be galo skanus ir kiekvienos princesės širdies bei pusės karalystės vertas reikalas.
Receptas (adaptuotas iš Skanaus gyvenimo ir Aguonėlės blogų):
Reikės (4 porcijos)
450 g. lašišos file;
druskos;
citrinos;
2 kaupinų šaukštų krakmolo;
šaukšto miltų;
šaukštelio medaus;
100 ml grietinėlės;
skiltelės česnako;
šlakelio sauso vyno;
aliejaus kepimui
Garnyrui:
dvi didelės saujos ankštinių žirnių (juos dar cukriniais vadina, čia tie kur su visom ankštim valgomi, saldūs, gaivūs, traškūs);
šlakelio aliejaus;
šaukštelio sviesto;
druskos, pipirų.
Lašišą atskiriame nuo odos ir supjaustome kąsnio dydžio kubeliais. Pašlakstome citrinos sultimis ir pabarstome druska. Pavoliojame krakmolo ir miltų mišinyje ir kepame su trupučiu aliejaus gilioje keptuvėje keletą minučių (kol gražiai paskrus ir pakeis spalvą). Sumažiname ugnį, dedame medų, įspaudžiame česnaką, kai jis pakvimpa įpilame vyno ir palaukiame kol nugaruos alkoholis. Tada įpilame truputį grietinėlės, labai minimaliai pasūdome ir viskas, guliašas baigtas.
Žirnius perpjauname pusiau, nuplauname. Keptuvėje išlydome sviestą (pramaišius su aliejumi ne taip greitai degs) ir keletą minučių pakepame žirnių ankštis, pabarstome stambesne druska ir šviežiai grūstais pipirais.
Viską susikrauname į lėkštes, užsidegame žvakę, pasimerkiame žibučių, pasitaisome karūną ir gyvename ilgai ir laimingai.
Žuvė.
Pusę žirnių sukrimtau žalių... Ir karaliai silpnybių turi.
Čirška.
Valgyt!
Šypt.
Skanaus savaitgalio Jūsų karalystei. Mėgaukitės saule ir svajonėm!
Myliu, bučiuoju :)
Myliu, bučiuoju :)
Gintarė iš Gintarinės virtuvėlės
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą