Likučių tortas arba kefyro metamorfozės

Man patinka gaminti iš to kas yra. Ne, tai nereiškia, kad mėgstu makaluoti bet ką su bet kuo ir paskui neatpažinti nei ką valgau, nei kodėl. Tiesiog man patinka rebusai, kai sugalvojus, pavyzdžiui, pagaminti pyragą, reikia išsirinkti tokį, kuriam mažiausiai produktų tektų ieškoti parduotuvėje, daugumą turėčiau. Tai štai šis tortukas būtent toks ir yra. Į jį nukeliavo nuo kažkokio kito deserto užsilikęs ir šaldymo kameroje gulėjęs biskvitas, pora stiklinių kefyro, nukabintas indelis natūralaus jogurto, keli vaisiai ir želė. 

Recepto čia kaip ir jokio nėra, bet kadangi buvo didis pareikalavimas iš kolegų ir iš feisbuko draugų publikuoti receptą, tai ką gi, publikuoju. 

Reikės:

1,5 blyno biskvito (tinka naminis, pirktinis, biskvitiniai ar kokie kitokie sausainiai taip pat sueitų (reiktų apie 400 g.);

2 pakelių želė (naudojau žemuogių skonio);

2 stiklinių kefyro;

apie 300 g. jogurto (gali būt ir su priedais, aš turėjau paprasto);

1,5 banano;

2 apelsinų;

10 braškių;

0,5 l vandens;

100 g sviesto (jei naudojami sausainiai arba biskvitų likučiai)

Eiga. Pairuošiam želė. Užverdam vandenį, truputį palaukiam kol nekunkuliuos ir tada užpilame 2 pakelius želė 0,5 l vandens (reikia skaityti etiketes ir pilti perpus mažiau vandens nei parašyta).Tada intensyviai makaluojam šaukštu kol želė milteliai ištirps ir paliekam ją ramybėje aušti. 

Jei turime taisyklingos formos biskvitą arba jį iškepame specialiai, tai tiesiog įtaisome išardomos torto formos dugne. Jei turime biskvito likučius (kaip aš šiuo atveju) arba sausainių, juos sutrupiname, pašlakstome lydytu sviestu ir pakepame orkaitėje kelioliką minučių, kol sukietės. 

Maišome įdarą. Pilame kefyrą, jogurtą (labai tiktų ir varškė į kompaniją, bet neturėjau), supjaustome vaisius, sudedame uogas. Masę sumaišome su atvėsusia, bet dar nepradėjusia stingti želė. Paragaujame ar netrūksta saldumo. Aš cukraus nedėjau, bet jei pridėtumėt labai rūgščių uogų ir vaisių gal ir prireiktų. Viską pilame ant biskvito ir kišame į šaldytuvą per naktį sustingti.

Viršų papuošiame trupiniais (iš kurių darėme pagrindą ir (arba) vaisiais). Viskas. Tortas iš likučių jau čia. Jis visiškai pasiduoda fantazijai, galima dėti grietinės, galima grietinėlės, maskarponės, rikotos ir t. t. Žodžiu to, kas liko. Tik reik žiūrėti kiekį, jei visko litrais prikrausit, tai 2 pakeliai želė nepajėgs sustingdyti tokio šedevro. 

Beje, nedėkite ananasų ir kivių - jie trukdo stingti želatinai :P

Gražus, skanus, gaivus ir (pa)vasariškas. Tokius mokėjo visų močiutės ir tetutės gaminti.

Nuotraukų kiekis ir kokybė apverktina, bet pabandykit jūs rengti tortų fotosesijas su stalinėmis lempomis ir veidrodžiais darbe. Alkani kolegos šakutėmis užbadytų, tad tik porą kartų pykštelėjau telefonu.

Taigi tokios tos kefyro metamorfozės. Tortas išnyko greitai. Visi buvo sotūs ir laimingi, o aš manau, kad prasidėjus uogų sezonui tokius tikrai verta gaminti. Beje, visai nebūtina naudoti želė miltelių iš pakelio, galima masę saldinti ir pilti paprastą želatiną. Kaip jau jums jūsų įsitikinimai ir spintelių turinys liepia. 

Ačiū.

Ir tiems kas valgė ir gyrė, ir tiems kas skaitė ir gamins.

Iki greito.

Gintarė :)