Aš esu iš tų žmonių, kurie labai myli ir kaimą, ir miestą. Ir be vieno, ir be kito aš negaliu gyventi. Man labai reikia apsnigtų pušų žiemą ir plačių, skaisčiai žalių pievų ankstyvą pavasarį, labai reikia ilgų vakarų prie ežero, skaitant knygą, žiūrint į vandenį ar maudantis tamsoje. Bet taip pat man kaip oro reikia ir miesto kultūros: teatro, filharmonijos, operos, krepšinio varžybų didelėje arenoje. Man reikia vakarų sausakimšuose baruose, kur visi laimingi, kur sukasi viena taurė po kitos ir nepažįstamas praleisdamas pro duris pasako labas ir supranti, kad tai kol kas vienintelis jo lietuviškai išmoktas žodis, bet sakomas nuoširdžiai ir užtikrintai. Nors užaugau kaime, mane visada labai įkvėpdavo miestietiškos Kalėdos. Žiūrėdavau filmus apie Kalėdoms išsipusčiusį New Yorką ir žavėdavausi. Tas mielas susiplūkimas brendant šaligatvių pliurzą, apsikrovus pirkiniais, dairantis į miesto puošmenas. Kostiumuoti, aukštakulniuotos, sportiški ir meniški - visi tempiantys namo eglutes ir dovanas, pavargę, bet laimingi, kiekvienoje parduotuvėje skambančios iki skausmo žinomos šventinės dainos - visa tai tikrai veža.
Neseniai netyčia Kauno senamiestyje nusukau truputį ne ten ir teko apvažiuoti garbės ratą aplink rotušę - mačiau kaip stato pagrindinę miesto eglę, tokią baltą ir stebuklingą. Šiluma nubėgo nuo ausų iki pirštų galiukų. Kalėdos! Į miestą ateina Kalėdos! Noriu matytis su draugais, noriu gerti karštą vyną, noriu vaikščioti vakare apšviestu senamiesčiu, noriu... Tik jau tų maišų ir susiplūkimo man kažkaip nebereikia. Persirgau Kalėdinių pirkinių nuovargio romantika ir atradau internetines Kalėdas. Žinau, kad skamba klaikiai šaltai. Bet taip nėra. Jau turiu dalį Kalėdinių dovanų ir visas jas užsakiau internetu. Ir nieko nėra Kalėdiškesnio ir romantiškesnio, kaip nubudus ryte, kai dar galva miega ir nenusiteikusi rimtiems darbams, pasidaryti puodelį kavos, susisupti į šiltą chalatą, įsijungti kompą ir galvoti apie mylimiausius. Nardydama po internetines parduotuves turiu laiko prisiminti kiekvieną, kurį noriu pasveikinti per Kalėdas. Pagalvoti apie tai kaip tie žmonės ir jų gyvenimai pasikeitė nuo tų ankstesniųjų, vos atmenamų Kalėdų prieš daug metų. Tokie rytai man tikras šių metų atradimas. Ir vargu ar taip pabūčiau mintyse su kiekvienu, ieškodama dovanų parduotuvėse. Po tokio ryto visa diena būna kažkokia minkštesnė ir mielesnė. Suapvalėja visi aštrūs kampai, lengviau nusidirba darbai, lengviau išsisprendžia problemos. Dabar labai laukiu dienų, kai iš pašto paėmusi užsakytas dovanas, išsidėliosiu jas ant grindų, įsijungsiu filmą The Holiday, užsiplikysiu imbierinės arbatos ir pakuosiu jas. O po to eisiu pasivaikščioti prie miesto eglės, pričiupus į parankę, kokią šventiškai nusiteikusią dūšią ir kaip visada atsisvaiginusi miesto Kalėdiškumu, džiaugsiuosi prieš Kūčias nuo autostrados pasukusi namo, kur kelią gaubia apsnigti medžiai ir tvyro kaimo ramybė. Kaime Kalėdos - jėga. Mieste Kalėdos - jėga. Internete Kalėdos - jėga.
Šiandien jau prasideda Adventas, oficialus sugrįžtančios saulės laukimas :) Jau pasidariau Kalėdinį kampelį namuose, kad gruodis būtų šviesesnis.
O receptas šį kartą visai ne rudeniškas ir ne žiemiškas - midijos vyno-grietinėlės padaže. Aš žinau, kad dabar labai madinga valgyti tik tai kas priklauso tam sezonui, bet vakar privalgiau midijų, šiandien sutriauškiau ridikėlių ir kas man, laimingai toliau laukiu Kalėdų :)
3-4 žmonėms reikės:
+/- 1 kg šviežių midijų;
2 skiltelių česnako;
120 ml balto vyno;
200 ml grietinėlės;
druskos;
žalumynų;
šaukšto sviesto.
Su midijom viskas aišku ir paprasta. Paruošimo procese svarbiausia yra midijų valymas, o visa kita tik daina :) Midijas perkame šviežias ir ruošiame tą pačią dieną. Pirmiausia paimame didelį dubenį prileidžiame šalto vandens ir visas midijas metame į jį, palaukiame truputį, vanduo pasidaro murzinas, jį pakeičiame, tada pažiūrime ar visi moliuskai nuskendo. Jei yra plūduriuojančių viršuje - jie įtartini. Gerai apžiūrėkite, jei jie atsivėrę, pabelskite peilio kotu ir kiškit į vandenį, jei užsidarė - viskas gerai, jeigu ne - metam lauk (iš 1,2 kg išmečiau 4 geldeles). Tada imame mažą peiliuką ir kiekvieną midiją paėmę į ranką gražiai apvalome apnašas ir staigiu judesiu nurauname "ūsiukus", kurie kyšo kriauklės susijungimo vietoje. Kai midijos išvalytos paimame puodą ar didelę keptuvę su dangčiu, dedame ant ugnies. Metame sviesto ir susmulkintą česnaką, pakepiname kol vos pakvimpa, tada supilame vyną ir sudedame midijas. Uždengiame dangtį ir patroškiname kokias 3-4 minutes. Kai geldelės jau atsivėrė, o iš vyno išgaravo alkoholis, supilame grietinėlę, įberiame druskos, žolelių ir paverdame dar 1-2 minutes. Viskas. Dedame midijas į dubenėlius, pilame padažo. (Jeigu rasite midijų, kurios neatsivėrė, jas iš karto meskit lauk, nedėkit į lėkštes.) Midija valgoma paėmus geldelę ir šakute užkabinus ir ištaukus raumenį. Padažą galima gerti iš geldelės arba į jį mirkyti bandelę. Įprastai midijos tiekiamos arba su kokia traškia, minkšta bandele, čiabata, bagete arba su gruzdintomis bulvytėmis. Ir žinoma labai sveikintinas vynas šalia :)
.jpg)
Neseniai netyčia Kauno senamiestyje nusukau truputį ne ten ir teko apvažiuoti garbės ratą aplink rotušę - mačiau kaip stato pagrindinę miesto eglę, tokią baltą ir stebuklingą. Šiluma nubėgo nuo ausų iki pirštų galiukų. Kalėdos! Į miestą ateina Kalėdos! Noriu matytis su draugais, noriu gerti karštą vyną, noriu vaikščioti vakare apšviestu senamiesčiu, noriu... Tik jau tų maišų ir susiplūkimo man kažkaip nebereikia. Persirgau Kalėdinių pirkinių nuovargio romantika ir atradau internetines Kalėdas. Žinau, kad skamba klaikiai šaltai. Bet taip nėra. Jau turiu dalį Kalėdinių dovanų ir visas jas užsakiau internetu. Ir nieko nėra Kalėdiškesnio ir romantiškesnio, kaip nubudus ryte, kai dar galva miega ir nenusiteikusi rimtiems darbams, pasidaryti puodelį kavos, susisupti į šiltą chalatą, įsijungti kompą ir galvoti apie mylimiausius. Nardydama po internetines parduotuves turiu laiko prisiminti kiekvieną, kurį noriu pasveikinti per Kalėdas. Pagalvoti apie tai kaip tie žmonės ir jų gyvenimai pasikeitė nuo tų ankstesniųjų, vos atmenamų Kalėdų prieš daug metų. Tokie rytai man tikras šių metų atradimas. Ir vargu ar taip pabūčiau mintyse su kiekvienu, ieškodama dovanų parduotuvėse. Po tokio ryto visa diena būna kažkokia minkštesnė ir mielesnė. Suapvalėja visi aštrūs kampai, lengviau nusidirba darbai, lengviau išsisprendžia problemos. Dabar labai laukiu dienų, kai iš pašto paėmusi užsakytas dovanas, išsidėliosiu jas ant grindų, įsijungsiu filmą The Holiday, užsiplikysiu imbierinės arbatos ir pakuosiu jas. O po to eisiu pasivaikščioti prie miesto eglės, pričiupus į parankę, kokią šventiškai nusiteikusią dūšią ir kaip visada atsisvaiginusi miesto Kalėdiškumu, džiaugsiuosi prieš Kūčias nuo autostrados pasukusi namo, kur kelią gaubia apsnigti medžiai ir tvyro kaimo ramybė. Kaime Kalėdos - jėga. Mieste Kalėdos - jėga. Internete Kalėdos - jėga.
Šiandien jau prasideda Adventas, oficialus sugrįžtančios saulės laukimas :) Jau pasidariau Kalėdinį kampelį namuose, kad gruodis būtų šviesesnis.
O receptas šį kartą visai ne rudeniškas ir ne žiemiškas - midijos vyno-grietinėlės padaže. Aš žinau, kad dabar labai madinga valgyti tik tai kas priklauso tam sezonui, bet vakar privalgiau midijų, šiandien sutriauškiau ridikėlių ir kas man, laimingai toliau laukiu Kalėdų :)
3-4 žmonėms reikės:
+/- 1 kg šviežių midijų;
2 skiltelių česnako;
120 ml balto vyno;
200 ml grietinėlės;
druskos;
žalumynų;
šaukšto sviesto.
Su midijom viskas aišku ir paprasta. Paruošimo procese svarbiausia yra midijų valymas, o visa kita tik daina :) Midijas perkame šviežias ir ruošiame tą pačią dieną. Pirmiausia paimame didelį dubenį prileidžiame šalto vandens ir visas midijas metame į jį, palaukiame truputį, vanduo pasidaro murzinas, jį pakeičiame, tada pažiūrime ar visi moliuskai nuskendo. Jei yra plūduriuojančių viršuje - jie įtartini. Gerai apžiūrėkite, jei jie atsivėrę, pabelskite peilio kotu ir kiškit į vandenį, jei užsidarė - viskas gerai, jeigu ne - metam lauk (iš 1,2 kg išmečiau 4 geldeles). Tada imame mažą peiliuką ir kiekvieną midiją paėmę į ranką gražiai apvalome apnašas ir staigiu judesiu nurauname "ūsiukus", kurie kyšo kriauklės susijungimo vietoje. Kai midijos išvalytos paimame puodą ar didelę keptuvę su dangčiu, dedame ant ugnies. Metame sviesto ir susmulkintą česnaką, pakepiname kol vos pakvimpa, tada supilame vyną ir sudedame midijas. Uždengiame dangtį ir patroškiname kokias 3-4 minutes. Kai geldelės jau atsivėrė, o iš vyno išgaravo alkoholis, supilame grietinėlę, įberiame druskos, žolelių ir paverdame dar 1-2 minutes. Viskas. Dedame midijas į dubenėlius, pilame padažo. (Jeigu rasite midijų, kurios neatsivėrė, jas iš karto meskit lauk, nedėkit į lėkštes.) Midija valgoma paėmus geldelę ir šakute užkabinus ir ištaukus raumenį. Padažą galima gerti iš geldelės arba į jį mirkyti bandelę. Įprastai midijos tiekiamos arba su kokia traškia, minkšta bandele, čiabata, bagete arba su gruzdintomis bulvytėmis. Ir žinoma labai sveikintinas vynas šalia :)
Prausiam midijas šaltame vandenyje.
Midijos keptuvėje.
Ir po kelių minučių jau lėkštėse.
Valgėme su tamsia čiabata
O čia mano Kalėdinis kampelis. Labai tikiuosi, kad to maximoje pirkto snieguoto puskiparisio nereikia laistyti, nors jis kaip ir gyvas ar bent jau šaknys į gyvas panašios :)
P. S. Geriausios dovanos šiemet teko mano mylimai draugei. Sveikinu gerą, mielą, šiltą ir belenkaip nurautą žmogų ką tik tapus mama ;) Love you!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą