2015 metų pavasaris nebuvo nei labai šiltas, nei labai lengvas, bet turbūt buvo toks koks turėjo būti. Paskutinė pavasario savaitė buvo turtinga kaip kokia arabijos princesė: daugybė reikalų, nenuveikti darbai, naktiniai ginčai, 5 dienos ne namuose, geriausios draugės vestuvės, šypsenos, juokai, iššūkiai, burbuliukai taurėse, vakarojimai kieme ir prie ežero, nuo nakties žvarbos pagaugais bėgantys pečiai ir daugybė kitų, kaip pagreitintoje juostoje prabėgusių, dalykų. Kai sekmadienio naktį, su geru draugu atsisveikinusi iki gruodžio, važiavau namo, pagalvojau, kad ne taip ir toli tas gruodis. Juk viskas ir toliau taip bėgs, kaip ligi šiol... Man net pagailo dar neprasidėjusios vasaros - ji praeis žaibiškai, kaip praėjo pavasaris. Todėl labai linkiu sau rasti laiko tiesiog pabūti. Pasėdėti ir pažiūrėti į dangų, pabraidyti, pamatyti, prisiminti, susitikti. Jei ne paskutinė gegužės savaitė, kažin ar po metų kitų turėčiau bent vieną šio pavasario prisiminimą, viskas jau dabar liejasi į vientisą, tirštą, ėjimo, planavimo, darymo lavą. Todėl, vasara, būk gera, atnešk tokių dienų ir tokių žmonių, kurių ne tik kad nesinorės, bet ir nepavyks pamiršti.
Labai džiaugiuosi, kad birželis atnešė šiltą orą. Pirmą vasaros dieną leidžiu mieste, daugiausiai prie kompiuterio, bet užtenka vien išeiti išgerti kavos ar suvalgyti pietus prie staliuko balkone ir visa esybe jauti - VASARA! Kažkodėl man šią vasarą labai norisi į kaimą, tokį tikrą kaimą, be trinkelėmis grįstų takelių, keturračių motociklų ir maximoj pirktų šašlykų. Norisi karštos vasaros dienos sename, vėsiame name, kuris turi savitą džiovintų žolelių, dulkių ir medinių grindų kvapą, kur nuo ryto į mažučio langelio stiklą plakasi įkyri musė, kur diena prasideda maudymusi atvirame vandens telkinyje, pusryčių kava ir žemuogėm su pienu, o paskui visą dieną galima snūduriuoti su knyga po sena obelimi pasitiesus dekį. Šią vasarą labai noriu išgirsti alyvinių obuolių bumsėjimą į žolę, noriu į suknelės skreitą prisiskinti jaunų žirnių ir aižyti atsisėdus ant suoliuko atokaitoj, noriu užmigti besidegindama ant lieptelio, noriu žvarbią naktį maudytis šiltame ežere, noriu prisirinkti pilną krepšį vežių, virti juos naktį virš laužo su gausybe krapų, o paskui dalytis su draugais ir vėžių žnyplėmis, ir istorijomis, noriu rugiagėlių puokštės, noriu sulaukti aušros nenuėjusi miegoti, noriu valgyti vyšnias tiesiai nuo medžio, noriu virti braškių uogienę, noriu atsikąsti dar šilto slyvų pyrago ir žiūrėti kaip po tvankios dienos dangų nušviečia žaibai.. Nežinau kodėl, bet dabar man atrodo, kad vasara bus labai ilga ir tikrai viską spėsiu, ne tik visa tai ką čia aprašiau, bet dar ir prie jūros nukakti, kojų pirštais smėlį pažarstyti, ir vasara mieste pasimėgauti, vasarinėmis suknelėmis pasipuošti, pasivaikščioti visomis tomis senamiesčio vietelėmis, kuriose karščiu alpstančiomis dienomis pilsto gaivų šerbetą, o naktimis liejasi vynas, ir dar būtinai vieną kitą dieną pasiausti prie vandens žaidžiant kamuoliais, skraidančiomis lėkštėmis ir kitais visai nesuaugėliškais žaislais. Žinau, kad vasara praeis ir greičiausiai nei pusės to nebūsiu patyrusi, bet bandyti juk reikia. Štai šiandien mačiau, kad jazminų žiedai jau pasiruošę veržtis iš pumpurų ir tai jau yra daugiau nei galima norėti pirmai vasaros dienai!
O po tokios ilgos įžangos noriu pasidalyti ir pirmosios vasaros dienos salotų receptu. Jos karštos, todėl tiks ir ne tokiai šiltai dienai kaip ši :)
1 porcijai reikės:
150 g. vištienos file (galima keisti brandinta jautiena, žuvimi, bekonu ar pan.);
kelių griežinėlių jaunos cukinijos;
1 šakelės vyšninių pomidorų;
4 pievagrybių;
alyvuogių aliejaus;
druskos;
pipirų;
medaus;
česnako;
mėgstamų prieskonių mėsai.
Vištieną supjaustome plonais gabalėliais ir dar šiek tiek pamušame. Paprieskoniuojame druska, pipirais, trupučiu alyvuogių aliejaus ir mėgstamais prieskoniais (aš dėjau tik maltos paprikos ir geltonųjų bei juodųjų garstyčių miltelių). Pomidorus nuplauname, pievagrybius nuvalome. Įkaitiname grill keptuvę, dedame vištieną, pomidorus, cukiniją ir pievagrybius. Kol viskas kepa, dubenėlyje sumaišome citrinos sultis, alyvuogių aliejų, druską, medų ir česnaką (galima įdėti mėgstamų žolelių). Padažo ingridientų kiekį reguliuojame pagal skonį. Daržoves ir mėsą reikia kepti po keletą minučių iš abiejų pusių (kol atsiranda ryškios grilio linijos). Viską dedame į lėkštę, apšlakstome padažu (daržoves galima pabarstyti stambiais druskos kristalais) ir tiekiame. Šalia labai tinka riekelė čebatos, prancūziško batono ar česnakinės duonelės.
Neturint grilinės keptuvės, viską galima iškepti orkaitėje, bet grilinę keptuvę turėti tikrai verta, labai greitai ir skaniai gaminantis įrankis!
Peiliu paspaudus pomidorus iš jų išbėga šiltas skystis, kuris susimaišo su salotų užpilu ir yra pats skaniausias reikalas į kurį tiesiog privalu pamirkyti vištienos gabalėlius, daržoves, duoną.
Valgyti lauke, žinoma, skaniau :)
Geros vasaros!
Gintarė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą