Esu kalta, esu labai kalta... Jūs tikrai turite teisę mane barti, kad taip ilgai čia nebuvo naujo įrašo. Aš tikrai (ne)turiu teisę teisintis :) Pasiteisinimas, kad turiu daug daug veiklos ir dažniausiai ne tai, kad negaminus, bet ir nevalgius vėlai krentu į lovą, ryte vos praplėšiu akis ir vėl bėgu skinti dieną yra tiek banalus ir niekam neįdomus, kad aš jį gal kišu kur nors po neplautais indais ir nebadau Jums akių.
Kitas pasiteisinimas kiek gudresnis - siekiu tinklaraščio kokybės. Tai yra nededu čia bet ko, kad tik įdėti. Gaminu tikrai ne kasdien, nei laiko, nei valgytojų tam nėra. O tikrai ne visada visi patiekalai būna tokie vykę, tikę ir patikę, kad tuoj pat atsidurtų čia. Taip pat kažkaip man nekyla rankos fotografuoti paprasto vištienos kepsnelio, nors žinau, kad kai kas norėtų ir tokių receptų, bet man tai taip kažkaip boring atrodo... :) Tai va pasiteisinimai buvo viena šio įrašo tema. Liko dar dvi - kulinarinės knygos ir putojančio vyno želė.
Kulinarines knygas aš labai mėgstu. Neturiu jų daug, nes jei prisipirkčiau kalnus, tai ant jų reikėtų ir miegoti ir valgyti - nėra vietos. Skaitau aš jas kaip romanus - nuo pirmos raidės iki paskutinės. Tada padedu į lentyną ir jausdama įkvėpimą einu gaminti. Recepto laikytis nebūtina :)) Svarbu idėja. Be abejo, kartais grįžtu, paskaitau vėl, kai ką ir labai tiksliai pagaminu, bet šiaip dažniausiai man jos tik įkvėpimo šaltinis.
Vieną nuostabią, labai prigijusią idėją nužiūrėjau kažkurioje Beatos knygoje. Tai putojančio vyno želė su uogomis. Svaiginantis, originalus ir atraktyvus desertas - labai mano stilius. Nuo pat pirmo pabandymo man šis receptas prilipo. Jis jau beveik tapo mano vizitine kortele. Su šiuo desertu paminėtos labai smagios progos, su labai nuosbiais žmonėmis, kartais net tose vietose kur alkoholio šiaip jau vartoti nelabai pridera :)
Bet jei gerti negalima, tai tada reikia kabinti šaukštais, chi...
Recepto ilgai galvojau nedėti, bet juk jei kai kam ši želė primena mane, o aš primenu ją, tai kodėl gi ne? Skiriu receptą visiems šio deserto gerbėjams: Kęstui, Neringai, Rūtoms, Justinai, Linai, Miglei, Agnei, Dianai, Rasai, Jurgitoms, Tadui, Šarūnui, Vilmai, Daivoms, Živilei, Brigitai, Laimai, savo mamai ir visiems nepaminėtiems :) Nes jų buvo daugiau, bet kartais laikas pratrina vardus... ups.
Taigi, kai noriu švęsti ir stebinti švenčiu taip:
Reikės:
2 butelų pusiau saldaus putojančio vyno (man labiausiai patinka naudoti Bosca balta etikete, tikrai negadinkite brangių, gerų gėrimų);
200 g. cukraus;
3.5 šaukšto želatinos;
šalto vandens;
šalto vandens;
+/- stiklinės uogų (smulkiai pjaustytų braškių; mėlynių; aviečių; žemuogių ar pan. vasarą šviežių, žiemą šaldytų)
Paprastą želatiną suberiame į dubenį ir užpilame šaltu vandeniu, kad semtų per porą pirštų, paliekame išbrinkti. Putojantį vyną supilame į puodą, suberiame cukrų, statome ant nedidelės ugnies ir pakaitiname kol cukrus ištirps. Išbrinkusią želatiną ištirpiname (ant ugnies arba mikrobangėje), pilame į puodą su šampanu ir dar šiek tiek pakaitiname maišydami. Išpilstome į indelius arba pilame į vieną dubenį, sudedame uogas ir leidžiame sustingti (per naktį šaldytuve tai įvyksta puikiai).
(Įtariu, kad receptas esantis Beatos knygoje gali skirtis nuo manojo... Seniai šį reikalą gaminu savo nuožiūra.)
(Kai tingiu plauti indus, pilstau į vienkartines stiklines.)
Tai tiek šį kartą. Švęskit gyvenimą, švęskit pavasarį, kabinkit šampą šaukštais ir būkit laimingi.
Myliu, bučiuoju :)
Gintarė iš Gintarinės Virtuvėlės
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą