Pasakyti, kad aš mėgstu šaltibarščius būtų maždaug taip pat paviršutiniška ir drungna, kaip sakyti, kad Arvydas Sabonis domisi krepšiniu. Šaltibarščiai man daugiau nei maistas. Man tai gyvenimo būdo dalis. Bent kartą į mėnesį ateina momentas, kai aš išsikraustau į rožinę princesių šalį, kur net sriuba rožinė :) Na gerai mano princesių šaly tik sriuba ir yra rožinė, bet tai ar aš dėl to prastesnė princesė? Šaltibarščiai vienintelis patiekalas, kurio net gyvendama viena nesistengiu pagaminti mažai. Nes kai jų turiu, kelias dienas galiu būti gyva vien jais. Išalksti įsipili dubenėlį, susrebi ir lauki kada vėl išalksi (po valandos) ir vėl eini įsipilti. Nereikia man nei bulvių, nei kitokių priedų. Tokios tikros, rožinės, šaltibarščių dienos ir taškas.
Aišku šaltibarščius gamina ir neva tai moka pagaminti visi. :) Bet šiuo receptu dalijuosi, nes jis tobulas. Ingridientų kiekiai milžiniški, bet užtat gaunasi puikiai (dalijant taip idealiai man nepavyksta). Šitas receptas yra turbūt labiausiai išieškotas ever... Galiu pagaminti užsimerkusi, viską sudėti ir net neragavusi žinoti, kad nieko netruks.
Aš irgi kadaise bandžiau visaip, pildavau vandens, dėdavau grietinės, trindavau krapus su druska ir pan. Bet galų gale, best of the best liko šis receptas, kaip koks aukso grynuolis nubarsčius visas nereikalingas priemaišas. Taigi šaltibarščių visai armijai pagaminsite iš:
1 litro marinuotų burokėlių (man idealiai eina Kėdainių silpnai rūgštūs arba obuolių sultyse);
2 litrų kefyro (naudoju Mūsų, nuo kefyro priklauso 50 proc. sėkmės);
1 litro pieno (belekokio, galima lieso);
2-3 agurkų (mažesni trys, didesni du);
Pluoštelio svogūnų laiškų;
Pluoštelio krapų;
2 kietai virtų kiaušinių;
2 nekaupinų arbatinių šaukštelių druskos;
pusės šaukštelio cukraus;
pusės šaukštelio šviežiai grūstų pipirų mišinio;
ant galo šaukštelio citrinos rūgšties.
Smulkiai supjaustome žalumynus ir agurkus. Supilame su visu skysčiu burokėlius, supilame kefyrą ir pieną, suberiame kubeliais pjaustytą kiaušinį, sudedame prieskonius (dėl jūsų nepatingėjau pamatuoti kiek jų dedu, nes šiaip pirštai patys jaučia), viską gerai išmaišome ir sriubė baigta.
Normalūs žmonės ją turėtų tiekti su virtomis, krapais pabarstytomis bulvėmis, man irgi taip skanu, bet dažniausiai jų neverdu, man eina ir be nieko :)
Aš suprantu, kad recepto apimtis gali stulbinti, gaunasi tikrai galingas puodas sriubos, bet žinote ką, jei mokėsite paruošti tobulus šaltibarščius, tai turėsite ir draugų, o jei turėsite draugų, tai bus kas juos suvalgo :) Pamenu kaip skaniai jie kažkada lindo Nidoj, lauke, karštą vasaros dieną - užteko tada jų visai armijai.
O viena mano draugė, mylimiausia rožinės šalies princesė Martina, iki 19 metų manė, kad nemėgsta šaltibarščių, kol neparagavo mano gamintų. Po to ji net parėjusi po paskaitų virdavo kiaušinius ir prisvilindavo puodus, kad tik aš tų šaltibarščių padaryčiau :) Taigi, Ma, receptas dedikuojamas TAU! Labai gaila, kad niekur neradau tavo foto su pledu ir karūna, būtu buvusi labai į temą. Teks pasitenkinti sriubiškom nuotraukom.
Žalia ir kvapnu.
Tinkami burokėliai. Tinka ir geri naminiai. Bet prisiminkite, kad ne visada naminiai reiškia geri ;)
Reikia kefyro, kuris turėtų skonį :) Šis dar nenuvylė.
Procesas.
Akvarelė.
Rūūūūžava!!!!
Raudonas puodas :)
Viena iš daugelio šio puodo porcijų.
Tai tiek apie tobulą sriubą. Sužinojot apie mano rožinius nuplaukimus savaitei į šaltibarščių šalį. Dabar būsim artimesni :)
Būkit laimingi, juk pavasaris jau čia!
G.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą