.jpg)
Šventės gruodžio pabaigoje yra privalomos. Bent jau mūsų klimato zonoje tikrai, nes kitaip ištverti tuos mėnesius tamsos, vėjo, žvarbos, ledo, šlapdribos ir kitų oro negerovių būtų praktiškai neįmanoma. O dabar visą gruodį į orus mažai kreipiame dėmesio, nes nei lietus, nei vėjas, nei plikledis nesutrukdo lakstyti po parduotuves ir rinkti dovanas, planuoti šventinius meniu, puošti eglutes ir laukti pasiilgtų veidų.
Kai šventės jau ateina, jos pralekia neįtikėtinu greičiu ir staiga atsikvošėju sausio 1 dieną, kad viskas. Kad dabar reikia išplauti grindis, išskalbti šventinius drabužius, išsiurbti eglės spyglius nuo kilimo ir iš automobilio, ir sugrįžti į kasdienybę. Nesakau, kad man dėl to liūdna. Švenčių ir šventimo jau tikrai buvo per akis, gera grįžti į save ir dabar jau laukti pavasario, stebėti kaip ilgėja dienos ir austi mintis apie kitus kartus, kai vėl visi mieli ir pasiilgti bus kartu.
Kulinariniu požiūriu žiemos šventės yra sudėtingas laikotarpis. Nei virškinimo traktas, nei kūno linijos, nei suknelės už jį nedėkoja. Aš tikiu, kad yra žmonių, kurie švęsdami neatsipalaiduoja ir neprisivalgo daugiau nei visada, bet aš tikrai ne iš jų :) Pavyzdžiui, dar vakar vakare po kino sukirtau picą su jūros gėrybėmins Pizza Jazz'e. Nes šventės man dar nebuvo pasibaigusios, draugai iš užsienio dar neišsivažinėję, kalbos neiškalbėtos ir juokai neišjuokauti, tad ir užsisakyti tik arbatos, nes jau vėlu, nekilo net minties. Per šventes aš atsipalaiduoju, leidžiu sau dažytis ryškiau, puoštis dažniau, valgyti sočiau, gerti daugiau, šokti ir dainuoti taip lyg niekas manęs nemato ir sakyti tai ką noriu ir būti ten kur noriu - dėl to tai ir šventės. Jose neturi būti jokios prievartos prieš save, jokių "reikia" ir jokių "taip daro visi". Žinau, kad tai kai kam gali atrodyti neįmanoma, bet tai netiesa, tereikia pabandyti. Mano šventės buvo tokios, kokių aš norėjau ir tikrai jas prisiminsiu su šypsena.
Bet dabar jos jau praeitis. Dabar laikas pošventinei savipagalbai :) Geram, lengvam maistui, veto alkoholiui, miegui su makiažu ir kitokioms nesąmonėms.
Kalbant apie maistą, po švenčių man visada norisi sriubos. Šiandien po 2 savaičių nebuvimo namuose, pirmiausia jiems priminiau, kad čia gyvena žmogus, kuris mėgsta gaminti ir išsiviriau špinatų sriubos su morkų ir sėklų užtaisu. Tai puiki, žiemiška, jauki ir guodžianti sriuba. Be to po visų silkių, mėsų, sausainių, picų, tortų ir kitų reikalų, ši sriuba yra tai ko reikia švenčių nukankintam organizmui. Kaip jau esu sakiusi, po švenčių SveikUoliai!
Maždaug 6 dubenėliams sriubos reikės:
1 nedidelio poro;
1 nedidelio svogūno;
3-4 skiltelių česnako;
kelių saujų špinatų (tinka šaldyti);
apie 0,5 l vištienos sultinio;
200 ml neriebios grietinėlės;
2 morkų;
100 g. sėklų mišinio;
šiek tiek aliejaus;
druskos, pipirų, maltos paprikos.
Pirmiausia supjaustome pusžiedžiais porą ir svogūną, kubeliais česnaką. Į puodo dugną įpilame šlakelį aliejaus ir šlakelį vandens, statome ant ugnies, beriame svogūną, porą, česnaką ir nuolat maišydami apkepame, kol daržovės suminkštės ir paskleis aromatą. Tada sudedame špinatus ir užpilame apie pusę litro sultinio. Įberiame druskos, pipirų ir paliekame virti ant nedidelės ugnies. Kol sriuba verda, nuskutame 2 morkas, jas sutakuojame "burokine" tarka. Į keptuvę pilame šiek tiek aliejaus ir ant didelės ugnies, vis maišant kepame morkas kol suminkštės, užberiame druskos ir saldžiosios paprikos miltelių, bebaigiant kepti morkas suberiame ir sėklas, viską dar šiek tiek pakepame ir išjungiame keptuvę. Kai špinatai jau gerokai suvirę, į sriubą supilame grietinėlę, jei reikia, dar įdedame prieskonių ir sriubą pertriname blenderiu. Morkas su sėklomis galima dėti tada kai sriuba jau dubenėlyje arba įmaišyti į visą puodą.
Kai šventės jau ateina, jos pralekia neįtikėtinu greičiu ir staiga atsikvošėju sausio 1 dieną, kad viskas. Kad dabar reikia išplauti grindis, išskalbti šventinius drabužius, išsiurbti eglės spyglius nuo kilimo ir iš automobilio, ir sugrįžti į kasdienybę. Nesakau, kad man dėl to liūdna. Švenčių ir šventimo jau tikrai buvo per akis, gera grįžti į save ir dabar jau laukti pavasario, stebėti kaip ilgėja dienos ir austi mintis apie kitus kartus, kai vėl visi mieli ir pasiilgti bus kartu.
Kulinariniu požiūriu žiemos šventės yra sudėtingas laikotarpis. Nei virškinimo traktas, nei kūno linijos, nei suknelės už jį nedėkoja. Aš tikiu, kad yra žmonių, kurie švęsdami neatsipalaiduoja ir neprisivalgo daugiau nei visada, bet aš tikrai ne iš jų :) Pavyzdžiui, dar vakar vakare po kino sukirtau picą su jūros gėrybėmins Pizza Jazz'e. Nes šventės man dar nebuvo pasibaigusios, draugai iš užsienio dar neišsivažinėję, kalbos neiškalbėtos ir juokai neišjuokauti, tad ir užsisakyti tik arbatos, nes jau vėlu, nekilo net minties. Per šventes aš atsipalaiduoju, leidžiu sau dažytis ryškiau, puoštis dažniau, valgyti sočiau, gerti daugiau, šokti ir dainuoti taip lyg niekas manęs nemato ir sakyti tai ką noriu ir būti ten kur noriu - dėl to tai ir šventės. Jose neturi būti jokios prievartos prieš save, jokių "reikia" ir jokių "taip daro visi". Žinau, kad tai kai kam gali atrodyti neįmanoma, bet tai netiesa, tereikia pabandyti. Mano šventės buvo tokios, kokių aš norėjau ir tikrai jas prisiminsiu su šypsena.
Bet dabar jos jau praeitis. Dabar laikas pošventinei savipagalbai :) Geram, lengvam maistui, veto alkoholiui, miegui su makiažu ir kitokioms nesąmonėms.
Kalbant apie maistą, po švenčių man visada norisi sriubos. Šiandien po 2 savaičių nebuvimo namuose, pirmiausia jiems priminiau, kad čia gyvena žmogus, kuris mėgsta gaminti ir išsiviriau špinatų sriubos su morkų ir sėklų užtaisu. Tai puiki, žiemiška, jauki ir guodžianti sriuba. Be to po visų silkių, mėsų, sausainių, picų, tortų ir kitų reikalų, ši sriuba yra tai ko reikia švenčių nukankintam organizmui. Kaip jau esu sakiusi, po švenčių SveikUoliai!
Maždaug 6 dubenėliams sriubos reikės:
1 nedidelio poro;
1 nedidelio svogūno;
3-4 skiltelių česnako;
kelių saujų špinatų (tinka šaldyti);
apie 0,5 l vištienos sultinio;
200 ml neriebios grietinėlės;
2 morkų;
100 g. sėklų mišinio;
šiek tiek aliejaus;
druskos, pipirų, maltos paprikos.
Pirmiausia supjaustome pusžiedžiais porą ir svogūną, kubeliais česnaką. Į puodo dugną įpilame šlakelį aliejaus ir šlakelį vandens, statome ant ugnies, beriame svogūną, porą, česnaką ir nuolat maišydami apkepame, kol daržovės suminkštės ir paskleis aromatą. Tada sudedame špinatus ir užpilame apie pusę litro sultinio. Įberiame druskos, pipirų ir paliekame virti ant nedidelės ugnies. Kol sriuba verda, nuskutame 2 morkas, jas sutakuojame "burokine" tarka. Į keptuvę pilame šiek tiek aliejaus ir ant didelės ugnies, vis maišant kepame morkas kol suminkštės, užberiame druskos ir saldžiosios paprikos miltelių, bebaigiant kepti morkas suberiame ir sėklas, viską dar šiek tiek pakepame ir išjungiame keptuvę. Kai špinatai jau gerokai suvirę, į sriubą supilame grietinėlę, jei reikia, dar įdedame prieskonių ir sriubą pertriname blenderiu. Morkas su sėklomis galima dėti tada kai sriuba jau dubenėlyje arba įmaišyti į visą puodą.
Pakepiname daržoves, kol jos užlies visą virtuvę aromatu.
Špinatai ir sultinys jau puode.
Daržovėms suvirus, užpilame grietinėlę.
Kepant morkas su sėklomis riekia nepagailėti prieskonių ir pagailėti aliejaus, nes kiek jo pilsite, tiek sugers.
Sriuba sutrinta, pagardas paruoštas - viskas lėkštėje.
O pabaigai dar papliurpsiu apie eurą, nes pastebėjau, kad paskutiniosiomis dienomis apie tai kalbėti reikia visur ir visada, nuo kulinarinių TV laidų iki sporto skilties laikraštyje :) Man atrodo, kad kaip šventės ir Naujieji metai pas mus ateina taip kaip MES to norime, taip ir nauji pinigai pas mus ateina taip kaip MES norime. Pirmasis mano pirkinys Eurais buvo bilietai į kiną (filmą Nepatyręs) keturiems asmenims ir jau sausio 1 d. be problemų už juos sumokėjau per el. bankininkystę, pirmoji grąža eurais - kino teatro kasoje, kur pirkau gėrimų ir užkandžių, ir kur šypsojosi, ir juokavo fainas kasininkas, o pirmi išleisti grynieji eurai - arbatpinigiai restorane. Ir kai šiandien užėjau į prekybos centrą, kuriame kaip visada ruošiausi atsiskaityti kortele, susimąsčiau, ar pas visus tuos žmones, kurie putojasi, kad jiems parduotuvės kasoje nekeičia 500 Lt į eurus, tuos, kurie tempia kilogramą centų ir perka už juos saldainius, tuos, kurie užuot išsikeitę ar įnešę pinigus į sąskaitą bando išleisti visus litus iki cento ir prašo prie kasos visų dar palaukti kol ras ką nors už 25 ct, šventės ateina taip pat sunkiai, kaip ir nauja valiuta? :)
Su Naujaisiais Jus visus! Linkiu energingų, sveikų, smagių ir įspūdžių kupinų metų!
Iki greito,
Gintarė :)
O pabaigai dar papliurpsiu apie eurą, nes pastebėjau, kad paskutiniosiomis dienomis apie tai kalbėti reikia visur ir visada, nuo kulinarinių TV laidų iki sporto skilties laikraštyje :) Man atrodo, kad kaip šventės ir Naujieji metai pas mus ateina taip kaip MES to norime, taip ir nauji pinigai pas mus ateina taip kaip MES norime. Pirmasis mano pirkinys Eurais buvo bilietai į kiną (filmą Nepatyręs) keturiems asmenims ir jau sausio 1 d. be problemų už juos sumokėjau per el. bankininkystę, pirmoji grąža eurais - kino teatro kasoje, kur pirkau gėrimų ir užkandžių, ir kur šypsojosi, ir juokavo fainas kasininkas, o pirmi išleisti grynieji eurai - arbatpinigiai restorane. Ir kai šiandien užėjau į prekybos centrą, kuriame kaip visada ruošiausi atsiskaityti kortele, susimąsčiau, ar pas visus tuos žmones, kurie putojasi, kad jiems parduotuvės kasoje nekeičia 500 Lt į eurus, tuos, kurie tempia kilogramą centų ir perka už juos saldainius, tuos, kurie užuot išsikeitę ar įnešę pinigus į sąskaitą bando išleisti visus litus iki cento ir prašo prie kasos visų dar palaukti kol ras ką nors už 25 ct, šventės ateina taip pat sunkiai, kaip ir nauja valiuta? :)
Su Naujaisiais Jus visus! Linkiu energingų, sveikų, smagių ir įspūdžių kupinų metų!
Iki greito,
Gintarė :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą