Labas vakaras, ponai ir ponios. Labai noriu pasidžiaugti, kad vis daugiau Jūsų čia lankosi, skaito, žiūri... Ačiū! Kartas nuo karto vis užmetu akį į statistiką ir ji laaabai įdomi: geografiškai JAV auditorija lenkia Lietuvą, populiariausi postai apie tortus, antį ir grybus, būna dienų kai užsuka 0 lankytojų, būna - kai keli šimtai. Tai tie užsukantys šimtai, prašom aktyviau rodyti gyvastį, komentuoti, klausti, kalbėti :)
Bet ką aš čia apie statistikas... Blogas juk apie maistą. Po šios dienos pietų ruošimo nusprendžiau, paanalizuoti iš kur mano šaldytuve atsiranda maisto. Skamba, suprantu, keistai, bet tuoj paaiškinsiu. Kažkada kažkas (jei neapgauna atmintis, tai buvo Vytautas Šapranauskas) sakė, kad labai paprasta sužinoti ar žmogus gyvena vienas - tereikia atsidaryti jo šaldytuvą. Jei ten nėra maisto, tada taip, jis gyvena vienas. Tiesos tame tikrai yra. Aš daugiau nei metus gyvenu viena ir galiu pasakyti, kad dilemos dėl šaldytuvo turinio dar neišprendžiau. Ką benusipirkčiau, maisto būna per daug. Kartais pagalvoju, kad galėtų kiaušinius parduoti vienetais, miltus pakuoti po 100 g. ir panašiai :) Svajuko dramblionės...
Stengiuosi nesivadovauti principu baigėsi sūris - nusiperku, baigėsi sviestas - nusiperku, perku tai ką planuoju valgyti tą pačią ar kitą dieną. Beveik niekada neturiu duonos, nes nespėju jos suvalgyti - supelija, neturiu pieno, karštai rūkytų gaminių, bulvių ir panašių, dažnuose namuose savaime suprantamų dalykų. Papraščiausiai jie sugenda greičiau, nei aš sugalvoju pavalgyti. Tad jei ruošiatės pas mane į svečius, praneškite iš anksto :P
Pats pirkinių planas lyg ir turėtų garantuoti, kad maisto nereikės mėtyti arba valgyti tik tam, kad suvalgyti. Deja, realybė kitokia. Visų pirma maistas mano šaldytuve ne visada būna tas, kurį aš parsinešu iš parduotuvės. Visokių gėrybių prikrauna tėvai, dar draugė, kurios tėvai turi ūkį prideda nuo savęs, o dar mano pirkti produktai ir žiūrėk jau vėl nespėji susigaudyt kada čia pusė šaldytuvo turinio ėmė ir sugedo.
Kita vertus kartais visai smagu lyg kokį rebusą spręsti, ką čia gaminti iš to kas yra, nes yra visko daug ir neverta papildomai išlaidauti. Būtent taip buvo sumeistrauti šios dienos pietūs (kurių, spėju, užteks dar trims dienoms...)
Jau kurį laiką šaldytuve ir man ant sąžinės gulėjo draugės įduoti briuselio kopūstai. Tokie mažulyčiai ir mieli, labai gardūs iš jos daržo. Negalėjau leisti jiems žūti nelygioj kovoj su laiku. Dar pasirausiau šaldymo kameroje (jos turinį dažniausiai užpildau iš tėvų parsivežtomis gėrybėmis), išsitraukiau porą kiaulienos nugarinės pjausnių su kaulu, o toliau jau vyko improvizacija.
Pirmiausia pasmulkinau mėsą, kad gautųsi daugiau mažesnių ir plonesnių gabalėlių. Ją pamarinavau druska, pipirais, citrinos sultimis, džiovintomis žolelėmis ir prieskoniniu, aštriu alyvuogių aliejumi. (Mėsai reikia leisti pasimarinuoti kelias valandas.)
Troškiniui (nelabai gal toks pavadinimas tinka, bet nesugalvojau kaip tą makalošę gudriau pavadinti) reikės:
apie 300 g. pamarinuotų kiaulienos gabaliukų;
trijų saujų briuselio kopūstų;
200 g. konservuotų kukurūzų;
50 g. žemės riešutų (smulkintų arba ne, svarbu be luobelės);
4 šaukštų grietinėlės;
4 šaukštų maltų džiūvėsių;
druskos, pipirų, aliejaus, džiovintų arba šviežių žolelių.
Pirmiausia pasiruošiame briuselio kopūstus. Mano buvo labai smulkūs, tokie man skaniausi, bet ir žaidimo su jais daugiausiai. Briuseliukus paruošti reikia panašiai kaip ir bet kokį kopūstą prieš vatrojimą - nuimti porą viršutinių lapų ir nupjauti kambliukus. Tai užtrunka...
Kai jau briuseliai sutvarkyti, nuplauti ir ilsisi, dedame į gilią keptuvę mėsą. Kai mėsos abi pusės gražiai pakepė, bet ji dar nėra visiškai iškepusi, beriame briuselius ir pakepame vis pamaišant kelias minutes, tada beriame kukurūzus ir viską dar šiek tiek pakepame, kol gražiai paskrunda, tada sumažiname ugnį, įpilame truputį grietinėlės, įberiame prieskonių ir patroškiname kol grietinėlė susigers į mėsą ir daržoves. Keptuvės turiniui prasausėjus, užberiame džiūvėsius ir riešutus, viską dar minutėlę maišydami pakepame, paragaujame ar netrūksta prieskonių ir viskas. Done.
Makalošė labai soti, tad poros gabaliukų mėsos ir poros šaukštų daržovių užtenka per akis. Šalia pageidautina gaivių salotų - pomidorų su švelniu sūriu, avokadų su greifrutais arba agurkų su gaiviu užpilu.
Į keptuvę keliauja briuseliai.
Op ir lėkštėje.
Tiesą pasakius man šis reikalas labai skanus būtų ir be mėsos. Bet kad jau jos turiu, tai reikia kažkada valgyti. O dabar einu patikrinti šaldytuvo užimtumą, girdėjau, rytoj turėsiu svečių su lauktuvėmis :D
Labanakt, Meino princai ir Naujosios Anglijos karaliai :)
Gintarė.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą