Dabar jau viskas. Dabar jau tikrai atėjo ruduo. Vakar atsukau laikrodį ir šiandien 17 val. jau tamsu kaip marozo galvoj, penktadienį su tradiciniu vizitu apsilankiau garažuose, kur žmogus numovė mašinai basanoškes ir uždėjo vengerkas, o šiandien ryte radau skype mirksinčią žinutę: "Ar Vėlinėms grįši? Eisim degt žvakučių?" Grįšiu. Eisim. Velnias, visi ženklai rodo, kad jau tikrai ruduo.
Vėlinės man visada asocijuojasi su tamsa. Gal todėl, kad visada, kai jau būname aplanke kapus, sugrįžę namo, pavalgę ir sušilę, aš vėl išsiruošiu į kapines. Kai jau visiškai tamsu, pasiimu dar kelias žvakes, pasikviečiu draugę ir važiuojam pasigrožėti švieselių jūra, patrinti šąlančias nosis, sutikti vieną kitą, taip pat beslampinėjantį, pažįstamą. Taip parasidėjęs lapkritis man visas savo 30 dienų lieka tamsos mėnesiu.
Lapkritis neturi smagių švenčių (ne, Kęstai, tavo gimtadienio nepamiršau, bet tai ne visuotinė šventė:), Kalėdos dar tolokai, orai dažniausiai pobijauriai, saulė kažkur kitoj žemės pusėj ritinėjasi, tad belieka kaip nors visai nesuliūst ir nesusikrimst. Man gaila, kad mes lapkritį nešvenčiam Padėkos dienos, būtų labai geras tamsos mėnesio praskaidrinimas, graži šventė žyminti Kalėdinio laikotarpio pradžią. Na, bet nešvenčiam tai nešvenčiam, ką jau dabar. Nuo tamsos reikia gintis šviesa ir šiluma. Tą ir padariau šiandien. Išsiviriau saulės spalvos, šildančios, trintos sriubos su lašiša. Žinau, kad rudenį labai populiaru virti moliūgų sriubas, juk jų spalva primena saulę, bet aš nemėgstu moliūgų, tiesa, tai nereiškia, kad nenusipelniau saulėtos sriubos. Išsiviriau ją iš žiedinio kopūsto. O iš kur ta spalva, sakysite? Čia maža (ne)paslaptis, pakepinkite tame pačiame puode, kur virsite sriubą, morką su šiek tiek sviesto ir vandens ir ji ne tik sriubą, bet ir visą pasaulį nudažys fantastiškai geltona spalva :)
Taigi trintos žiedinio kopūsto sriubos su lašiša receptas:
Reikės:
1 mažo žiedinio kopūsto;
1 didelės morkos;
1 vidutinio svogūno;
2 skiltelių česnako;
120 g. rūkytos lašišos;
pusės šaukštelio sviesto;
karšto vandens;
0,7 l. sultinio (naudojau vištienos, gali būti naminis, gali būti pirktas, bet tik geros kokybės);
grūstų pipirų, džiovintų čiobrelių, druskos, lašelio čili alyvuogių aliejaus arba žiupsnelio čili pipirų).
Morką sutarkuojame, svogūna supjaustome, statome puodą ant ugnies, dedame sviesto, metame morką su svogūnu, nuolat maišydami pakepinam, įspaudžiam česnaką, kai jis pakvimpa, užpilame trupučiu karšto vandens (vos vos, kad nekibtų prie dugno), įberiame šiek tiek druskos ir pipirų ir leidžiame lėtai troškintis. Žiedinį kopūstą pjauname į 4 dalis, pašaliname pagrindinį kamblį, o žiedynus supjaustome nestambiai, metame į puodą, supilame sultinį (turi būti tiršta) ir paliekame virti kol suminkštės žiediniai kopūstai. Kol sriuba verda smulkiais gabaliukais supjaustome lašišą. Sriubai verdant daug prieskonių nededame, nes greičiausiai sultinys jų turi pakankamai, be to, bus gana sūrios lašišos. Aš tik pagardinau čiobreliais ir lašeliu aštraus aliejaus. Išvirusią sriubą kruopščiai sutriname, kad neliktų gumuliukų, jeigu labai labai tiršta, galima šiek tiek praskiesti vandeniu (bet man gavosi idealiai). Tada sudedame lašišą, išmaišome viską, paragaujame ar netrūksta prieskonių ir uždengiame. Po 5 min galima pilstyti į lėkštes ir mėgautis saulėta sriuba. Galima dėti baltos duonos skrebučių arba užsikąsti česnakine bandele, bet man ir viena labai skani. Su tokia sriuba ir rudenį galima (iš)gyventi :)
Reikės:
1 mažo žiedinio kopūsto;
1 didelės morkos;
1 vidutinio svogūno;
2 skiltelių česnako;
120 g. rūkytos lašišos;
pusės šaukštelio sviesto;
karšto vandens;
0,7 l. sultinio (naudojau vištienos, gali būti naminis, gali būti pirktas, bet tik geros kokybės);
grūstų pipirų, džiovintų čiobrelių, druskos, lašelio čili alyvuogių aliejaus arba žiupsnelio čili pipirų).
Morką sutarkuojame, svogūna supjaustome, statome puodą ant ugnies, dedame sviesto, metame morką su svogūnu, nuolat maišydami pakepinam, įspaudžiam česnaką, kai jis pakvimpa, užpilame trupučiu karšto vandens (vos vos, kad nekibtų prie dugno), įberiame šiek tiek druskos ir pipirų ir leidžiame lėtai troškintis. Žiedinį kopūstą pjauname į 4 dalis, pašaliname pagrindinį kamblį, o žiedynus supjaustome nestambiai, metame į puodą, supilame sultinį (turi būti tiršta) ir paliekame virti kol suminkštės žiediniai kopūstai. Kol sriuba verda smulkiais gabaliukais supjaustome lašišą. Sriubai verdant daug prieskonių nededame, nes greičiausiai sultinys jų turi pakankamai, be to, bus gana sūrios lašišos. Aš tik pagardinau čiobreliais ir lašeliu aštraus aliejaus. Išvirusią sriubą kruopščiai sutriname, kad neliktų gumuliukų, jeigu labai labai tiršta, galima šiek tiek praskiesti vandeniu (bet man gavosi idealiai). Tada sudedame lašišą, išmaišome viską, paragaujame ar netrūksta prieskonių ir uždengiame. Po 5 min galima pilstyti į lėkštes ir mėgautis saulėta sriuba. Galima dėti baltos duonos skrebučių arba užsikąsti česnakine bandele, bet man ir viena labai skani. Su tokia sriuba ir rudenį galima (iš)gyventi :)
Daržovės.
Kepa morkos ir svogūnai.
Nepadauginkite skysčio, viskas turi virti tirštai.
Lašišą turėjau jau pjaustytą riekelėmis, tad aštriu peiliu pavažinėjau skersai ir išilgai ir išėjomaži gražūs kubeliai.
Labai saulėta, šildanti, švelni ir jauki sriuba.
O kai fotografuodama pasuki kamerą, tai primena skraidančią lėkštę ir vasarą :)
Tai tiek apie rudenį ir apie sriubą. Nesušalkit ir nesuliūskit :)
Mua :)*
Tai tiek apie rudenį ir apie sriubą. Nesušalkit ir nesuliūskit :)
Mua :)*
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą