KALĖDOS. Meduolinis namelis = drąsa + kūrybiškumas

Kalėdinių meduolių kepimo ir dekoravimo mano vaikystėje (Jūsų turbūt taip pat) nebuvo. Tai iš už jūrų marių atkeliavęs džiaugsmas. Jis tikrai plačiai paplito ir prigijo, tad šiandieniniams pypliams tai dažnai yra viena smagiausių Kalėdinių tradicijų, išsirikiuojanti greta eglutės puošimo, laiškų Kalėdų seneliui rašymo ir panašių smagumynų. Ir gerai, gražias tradicijas reikia skolintis ir jas puoselėti.
Aš pirmą kartą Kalėdinių meduolių tešlą užmakalavau prieš kelis metus ir vietoje to, kad iškepčiau žmogeliukų, eglučių ar panašių formų meduolių iš karto užsimojau kepti meduolinį namelį. 

Žinau, drąsi mergaitė. Bet tiesą pasakius, viskas yra daug paprasčiau, nei gali atrodyti. Net iš pirmo karto viskas pavyko puikiai. Užtrukau vieną snieguotą vakarą, o džiaugsmo ir grožio buvo daug daug...
Meduoliniam nameliui tinka įvairūs meduolinės tešlos variantai. Netiktų tik tuo atveju, jei mėgstate kepti labai minkštus meduolius. Bent kraštai turi būti traškūs (įmeskite daugiau miltų).
Šį namelį kepiau prieš porą metų, naudojau lyg ir "Cipciuko" meduolių tešlą (šimtu proc. negarantuoju, nepamenu). Šiemet, jei tik bus laiko, būtinai vėl iškepsiu vieną ar kelis nameliukus... Ar bent jau kalną meduolių, kad būtų smagiau laukti Kalėdų :)

Tešlos receptas:

200 g cukraus;

150 g margarino / sviesto;

2 dideli arba 3 maži kiaušiniai;

150 g medaus; 

500 g miltų; 

1,5 arb. šaukštelio kepimo miltelių;

4-5 šaukštų kakavos;

prieskonių meduoliams.

Į dubenį reikia įmušti kiaušinius, suberti cukrų, pašildytą medų ir tirpintą margariną - viską išmaišyti. Supilti kepimo miltelius, kakavą ir gerai išsukti, tada suberti sijotus miltus ir užminkyti tešlą (jeigu tešla per skysta įdėkite daugiau miltų), bet tešla turi būti nekieta, malonios, švelnios tekstūros.

Kai tešla paruošta, iš popieriaus išsikarpome namelio formas. Nieko sudėtingo, bet liniuotė ir puodelis logikos nepakenks :) Kad būtų gražus namukas, pirmam bandymui nepasidarykite kažko labai įmantraus. Palikite kiaurus langus ir duris (nes nupiešti gražiai gali nepavykti), stogą darykite tokio dydžio, kad bent centimetru kitu išsikištų už sienų - bus gražiau. Na ir viskas. Formas išsikerpame. Kočiojame plonai tešlą, dedame popierinę formelę, išpjauname iš tešlos ir kepame. Kepti reikia neilgai, kol kraštai paskrunda, o viduriukas dar vos vos minkštas. Išsikepę visas detales, jas kiek praaušiname ir imamės statybos darbų.

Pagrindinėms sienoms suklijuoti reikės kalno cukraus ir vos vos vandens. Keptuvėje lydome cukrų (su trupučiu vandens, tepame sienų kraštines ir klijuojame. Stingsta gana greitai, reikia vos vos palaikyti kol "klijai" praaušta, bet tai tikrai neužtrunka ilgai.

Daugelis receptų siūlo viską klijuoti baltyminiu glaistu, bet su juo tikrai sudėtingiau ir ilgiau reikia laikyti arba apramstyti kuo nors ir palikti stingti. Su cuktumi paprasčiau, trust me :)

Kai namas jau stovi, ateina smagiausias momentas - puošyba. Tada darome baltą glaistą (iki putų išplakame kiaušinio baltymą ir įmaišome cukraus pudros, ją beriame pamažu ir maišydami žiūrime kada glaistas pasidarys takios, bet tvirtos konsistencijos), pilame glaistą į konditerinį maišelį ir darbuojamės. Pirmiausia pereiname visas cukrumi klijuotas siūles, o paskui dailiname. Galima puošti tik glaistu ir cukraus pudra, o galima klijuoti saldainius, pabarstukus, iš sausų pusryčių dribsnių gaminti stogo čerpes ir pan.

Taigi kaip ir viskas. Štai taip atsitinka meduolinis namelis. Dar turite marias laiko ištobulinti įgūdžius ir ant Kalėdų stalo padėti tobulą meduolinį namelį :) Arba prikepti jų visą galybę šventinėms dovanoms... Arba...

Šiandien tiek. Už lango snygis ir pūgis, nepasiduokit jiems ir nesušalkit.

Iki :)

Gintarė iš Gintarinės virtuvėlės.