Visi kartais norime būti tuo, kuo nesame. Dažniausiai kirba mintys, kad galėtume būti gražesni, geresni, tvarkingesni, intelektualesni ar pan... Žodžiu, geresnė savo paties kopija. Bet vos tik pradedame kažką dirbtinai daryti kitaip nei visada, staiga imame ir nustembame, kaip netikėtai vėl viskas grįžo į savo vėžias ir naujieji įpročiai neprigijo :) Jums taip būna? Man pasitaiko...
Iš kitos pusės, man visada atrodė, kad aktoriaus profesija savo esme yra artimiausia žmogaus prigimčiai. Gal tai tik todėl, kad labai myliu teatrą ir kadais neišdrįsau su juo susieti gyvenimo... Bet turiu ir rimtesnį paaiškinimą: žmogui būdinga įeiti į vis naujus vaidmenis, keisti juos, matuotis, repetuoti ir žinoma už puikiai atliktą vaidmenį sulaukti šlovės.
Pavyzdžiui užsirišusi prijuostę aš vaidinu šeimininkę. Tada viskas kepasi, verdasi, tvarkosi, valosi žymiai sėkmingiau, nei tai darant apsirėdžius kokia suknele su gilia iškirpte. Bet gi ir tos suknelės man patinka. Patinka raudonai lakuoti ilgi nagai, dailūs aukštakulniai, akis išryškinantis makiažas - tai labai reikalingas rekvizitas vaidinant nenaminės moters vaidmenį :) O kartais norisi pabūti pusiau berniuku ir tada labai gerai sportbačiai, dviratis, skardinė alaus prisėdus ant murzino lieptelio. Lyg ir visur ta pati aš, lyg ir visur jaučiuosi savame kailyje, bet visur lyg ir šiek tiek kita. Pastebėjote, kad jei žmogus užsiciklina ant vienos vienintelės rolės, labai greitai kitiems jis tampa nuobodus ir atgrasus (argi ne todėl tiek daug neigiamų atsiliepimų apie supermamas, religinius fanatikus, mega-vegetarus ir pan.?) Panašiai yra ir su visa mūsų aplinka, daiktais, maistu. Ypač MAISTU! Jei, kad ir labai mėgstamą ir gerą produktą visada ruošime taip pat ir neleisime jam suvaidinti kokio įdomesnio vaidmens, jis labai greitai pasidarys nuobodus ir vengtinas. Todėl reikia leisti geriems produktams vaidinti įvairius, įsimintinus vaidmenis. Juk iš dalies nuo režisieriaus priklauso aktoriaus sėkmė.
Ilgoka įžanga įrašui apie kiaušinienę..? Suprantu, bet kad pliurpti man labai patinka, kentėkit. Trumpinuosi liežuvį ir skubiai pristatau labai gerą aktorių - kiaušinį. Aš mėgstu kiaušinius. Nedažnai juos valgau, ypač paprastai virtus ar keptus, bet tikrai mėgstu ir vertinu. Kiaušinis - geras, svarbus, pamatinis šaldytuvo gyventojas. Man ypač patinka jo gebėjimas būti tuo kuo reikia: standžiu kremu, skystu padažu, rišančia medžiaga ir pan. Todėl kai sugalvojau, kad atėjo laikas kepti kiaušinienę, peržvelgusi ką turiu ir ko norėčiau, sumakalavau visai rimtą pyragą (kiaušinienę). Tokį omleto brolį, kuris reikalauja nedaug darbo ir yra labai puošnus bei paklusnus improvizacijoms. Siūlyčiau jį gaminti sausio pirmosios vėlyviems pusryčiams arba savaigalio vakarienei su taure vyno.
Reikės:
Trapios tešlos (galima naudoti pirktinę šaldytą sluoksniuotą arba pasigaminti savo pagal šį receptą);
4 kiaušinių;
Reikės:
Trapios tešlos (galima naudoti pirktinę šaldytą sluoksniuotą arba pasigaminti savo pagal šį receptą);
4 kiaušinių;
5 pievagrybių;
80 g. vytinto kumpio;
100 g. sūrio (guodos ar pan.);
4-5 šaukštų pieno;
žalumynų.
Nuvalytus ir plonai supjaustytus pievagrybius pakepiname sausoje keptuvėje kol nugaruoja skystis (kartais to nedarau, bet tada susitaikau su mintimi, kad kepinys bus skystesnės konsistencijos). Itin plonai pjaustytą kumpį suplėšome norimo dydžio juostelėmis, o sūrį sutarkuojame. Išklojame kepimo formą popieriumi, dedame tešlą ir į paruoštą pagrindą krauname grybus, sūrį ir kumpį. Kiaušinius išplakame su pienu ir supilame ten pat. Kišame į įkaitintą orkaitę (+/- 180 laipsnių) ir kepame apie pusvalandį, kol gražiai paskrus. Ištaukus galima ramiai pabarstyti žalumynais ir pasidengti stalą, nes pjauti geriau praašusį. Ir forma geriau laikosi ir skonis atsiskleidžia, kai pyragas yra drungnas.
Jeigu labai labai tingisi daryti tešlą arba nesinori pyrago, tai galima kiaušinių masę praturtinti keliais šaukštais miltų, į ją sudėti likusius produktus ir kepti orkaitėje arba keptuvėje puikų omletą, kuris jau neapsimetinės pyragu, bet ne ką prasčiau užpildys pilvą.
4-5 šaukštų pieno;
žalumynų.
Nuvalytus ir plonai supjaustytus pievagrybius pakepiname sausoje keptuvėje kol nugaruoja skystis (kartais to nedarau, bet tada susitaikau su mintimi, kad kepinys bus skystesnės konsistencijos). Itin plonai pjaustytą kumpį suplėšome norimo dydžio juostelėmis, o sūrį sutarkuojame. Išklojame kepimo formą popieriumi, dedame tešlą ir į paruoštą pagrindą krauname grybus, sūrį ir kumpį. Kiaušinius išplakame su pienu ir supilame ten pat. Kišame į įkaitintą orkaitę (+/- 180 laipsnių) ir kepame apie pusvalandį, kol gražiai paskrus. Ištaukus galima ramiai pabarstyti žalumynais ir pasidengti stalą, nes pjauti geriau praašusį. Ir forma geriau laikosi ir skonis atsiskleidžia, kai pyragas yra drungnas.
Jeigu labai labai tingisi daryti tešlą arba nesinori pyrago, tai galima kiaušinių masę praturtinti keliais šaukštais miltų, į ją sudėti likusius produktus ir kepti orkaitėje arba keptuvėje puikų omletą, kuris jau neapsimetinės pyragu, bet ne ką prasčiau užpildys pilvą.
Prie šio pyrago labai tinka šviežių daržovių salotos ir atšaldytas baltas vynas. Dabar žiūrėdama į nuotraukas, galvoju, kad gal gruboka buvo antraštėje tai pavadinti kiaušiniene... Bet vis tiek man visi sūrūs pyragai, kurių pagrindą sudaro kiaušinio plakinys yra šiek tiek kiaušinienės. Labai geros, karališkos, mandros, bet kiaušinienės :)
Tai tiek apie aktorius ir apie kiaušinius šiandien. Smagiai ir skaniai sutikite Naujuosius. Ir būkite kitais metais geriausia savo paties versija, atlikite savo gyvenimo rolę sėkmingai ir meistriškai - taip, kad nuolat lydėtų aplodismentai ir nestigtų gerbėjų. Susitiksime 2014 su naujais receptais ir pafilosofavimais!!!!
Mua į abu skruostus :)
Gintarė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą