Gruodis yra oficialus sausainių ir meduolių mėnuo. Visi visi visi, net tie, kas nevalgo sausainių, artėjant Kalėdoms, pradeda juos kepti. Mada? Galbūt. Bet smagi mada, todėl visai jai nesipriešinu, sausainius mielai kepu ir jais gerus žmones vaišinu.
Pirmieji mano gruodžio sausainiai tokie dar nekalėdiški - sezaminiai, karameliniai. Kodėl šie? Nes sekmadienį tvarkydamasi virtuvėje netyčia radau visą maišą sezamo sėklų. Maišas be jokios etiketės, tad spėju, kad kažkas man jį davė. Atleiskite, nepamenu kas. :) Galite prisipažinti... Jei neprisipažinsite, vis tiek ačiū.
Pirmieji mano gruodžio sausainiai tokie dar nekalėdiški - sezaminiai, karameliniai. Kodėl šie? Nes sekmadienį tvarkydamasi virtuvėje netyčia radau visą maišą sezamo sėklų. Maišas be jokios etiketės, tad spėju, kad kažkas man jį davė. Atleiskite, nepamenu kas. :) Galite prisipažinti... Jei neprisipažinsite, vis tiek ačiū.
Tokių sausainių receptų yra gyvas galas, plius-minus jie visi panašūs. Naudoti galima ne tik sezamą, bet ir kokosą, smulkiai kapotus riešutus ar pan.
Šis variantas gavosi labai neblogas. Negaliu sakyti, kad pats geriausias, nes suvalgiau tik vieną sausainį. (Nelimpa man tuos saldumynus valgyti, nors tu ką...) Tas vienintelis suvalgytas sausainis man parodė malonų paskrudusio sezamo aromatą, ryškų karamelės skonį, itin traškius kraštelius ir vos vos tąsų viduriuką. Dėl šio dalyko gal ir abejočiau, gal reikėtų pažaisti cukraus rūšimis ir išpešti absoliutų traškumą? Nors šiaip turbūt turėčiau patylėti, nes kolegės ir kolegos sausainius naikino žaibo greičiu ir niekas dėl nieko nesiskundė. Jie net nukonkuravo vienus geriausių eklerų Kaune! Tai ar galima dar ko nors iš vargšų sausainių norėti...?
O receptas nerealus paprastumu. Tešla susimakaluoja per kokias 5 minutes, kepa viena skarda irgi kokias 5-6 minutes. Iš šios normos iškepiau tris skardas sausainių. Bet turėkite omenyje, kad juos į kepimo formą reikia dėti dideliais tarpais, nes kepdami labai plečiasi.
Šis variantas gavosi labai neblogas. Negaliu sakyti, kad pats geriausias, nes suvalgiau tik vieną sausainį. (Nelimpa man tuos saldumynus valgyti, nors tu ką...) Tas vienintelis suvalgytas sausainis man parodė malonų paskrudusio sezamo aromatą, ryškų karamelės skonį, itin traškius kraštelius ir vos vos tąsų viduriuką. Dėl šio dalyko gal ir abejočiau, gal reikėtų pažaisti cukraus rūšimis ir išpešti absoliutų traškumą? Nors šiaip turbūt turėčiau patylėti, nes kolegės ir kolegos sausainius naikino žaibo greičiu ir niekas dėl nieko nesiskundė. Jie net nukonkuravo vienus geriausių eklerų Kaune! Tai ar galima dar ko nors iš vargšų sausainių norėti...?
O receptas nerealus paprastumu. Tešla susimakaluoja per kokias 5 minutes, kepa viena skarda irgi kokias 5-6 minutes. Iš šios normos iškepiau tris skardas sausainių. Bet turėkite omenyje, kad juos į kepimo formą reikia dėti dideliais tarpais, nes kepdami labai plečiasi.
Taigi reikės:
150 g. sezamo;
1 kiaušinio;
vieno su puse šaukšto sviesto;
poros šaukštų miltų;
100 g. farino cukraus;
100 g. paprasto cukraus.
(Kai kurie receptai primygtinai rekomenduoja naudoti tik šviesiai rudą, birų cukrų, bet man visai tiko ir farinas pamaišytas su paprastu baltuoju. O vien paprastas, manau, netiktų.)
Šaltą sviestą sukapoti su miltais į trupinius (blenderis labai gerai tai moka). Į trupinius supilti plaktą kiaušinį, sudėti cukrų ir sezamą, galima įberti vanilinio cukraus. Viską išmaišyti. Tiesti į formą gero (rudo) kepimo popieriaus, dėti po pusę šaukšto tešlos ir paploti ją. Daryti tarp sausainių kuo didesnius tarpus. Kišti į karštą orkaitę, kepti kol sausainių kraštai ryškiai aprus (kelių minučių reikalas). Ištraukus šiek tiek atvėsinti ir nuimti nuo popieriaus. Nuiminėjau ne visai šaltus, bet gerokai pravėsusius, nusiėmė labai lengvai. Jeigu jau ištiktų drama ir nepavyktų atplėšti popieriaus, reikia apversti ir sušlapinti popierių, tada nusiims (šis sprendimas, tinkamas ir kitoms nelaimėms su prilipusiu kepimo popieriumi).
Viskas - sausainiai baigti. Jie man labai lengvai transportavosi ir užtarnavo daug komplimentų. Šypt.
150 g. sezamo;
1 kiaušinio;
vieno su puse šaukšto sviesto;
poros šaukštų miltų;
100 g. farino cukraus;
100 g. paprasto cukraus.
(Kai kurie receptai primygtinai rekomenduoja naudoti tik šviesiai rudą, birų cukrų, bet man visai tiko ir farinas pamaišytas su paprastu baltuoju. O vien paprastas, manau, netiktų.)
Šaltą sviestą sukapoti su miltais į trupinius (blenderis labai gerai tai moka). Į trupinius supilti plaktą kiaušinį, sudėti cukrų ir sezamą, galima įberti vanilinio cukraus. Viską išmaišyti. Tiesti į formą gero (rudo) kepimo popieriaus, dėti po pusę šaukšto tešlos ir paploti ją. Daryti tarp sausainių kuo didesnius tarpus. Kišti į karštą orkaitę, kepti kol sausainių kraštai ryškiai aprus (kelių minučių reikalas). Ištraukus šiek tiek atvėsinti ir nuimti nuo popieriaus. Nuiminėjau ne visai šaltus, bet gerokai pravėsusius, nusiėmė labai lengvai. Jeigu jau ištiktų drama ir nepavyktų atplėšti popieriaus, reikia apversti ir sušlapinti popierių, tada nusiims (šis sprendimas, tinkamas ir kitoms nelaimėms su prilipusiu kepimo popieriumi).
Viskas - sausainiai baigti. Jie man labai lengvai transportavosi ir užtarnavo daug komplimentų. Šypt.
Tešla lipni, patogiausia į skardą dėti naudojant du įrankius.
Jei norite gražios formos sausainių, darykite didelius tarpus tarp jų. Didesnius nei nuotraukoje.
Jie tikrai labai saldūs. Man vieno paragavimui buvo per akis. Kai kuriuose receptuose į tokius sausainius siūloma dėti stambių druskos kristalų, gal ir idėja :)
Šiandien tiek. Eikit kepti sausainių, juk gruodis.
Gražaus vakaro, draugai :)
Gintarė iš Gintarinės virtuvėlės
Šiandien tiek. Eikit kepti sausainių, juk gruodis.
Gražaus vakaro, draugai :)
Gintarė iš Gintarinės virtuvėlės
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą