2013 m. gruodžio 2 d., pirmadienis

Nefotogeniška, bet tobulo skonio pievagrybių sriuba


du angelai šią naktį valgė sriubą...
Dangaus lėkštėj kurio iš jų dantis?
(D. Čepauskaitė)

Jeigu angelai iš tiesų valgytų sriubą, tai net neabejoju, kad valgytų šią - švelnią, salsvą, svaiginančiai kvepiančią mišku, primenančią močiutės iškūrentą pečių, virš kurio šaltą rudenį džiūva grybai. Tik dantų tie angelai nelabai galėtų pamesti, nes sriuba pertrinta. Bet aš nelabai išmanau angelų fiziologiją, gal jiems dantys byra nuo didelės palaimos valgant sriubą? 
O jei be lyrinių nukrypimų, tai apie šios sriubos publikavimą bloge galvojau dar pačioje jo gyvenimo pradžioje, bet nusprendžiau, kad pilka, vientisa sriuba nebus graži nuotraukose ir čia jos nedėsiu. Priešingas argumentas buvo tas, kad visi, kurie ją ragavo, prašė recepto, visi ją sėkmingai verda ir ji sėkmingai pavyksta - receptas labai paprastas ir laiko sąnaudos minimalios. Tad lyg ir vertas patekti į Gintarinę virtuvėlę...
 Galutinai apsisprendžiau, kai neseniai vėl išsiviriau šios sriubos, atsisėdau su kvepiančiu dubenėliu, užsiklojau pledu kojas, įsijungiau gražią muziką ir pagalvojau, kad negaliu nepasidalyti su visais tokiu gėriu. (Ups... Vėl lyrinis nukrypimas.)
Taigi atleiskite už pilką patiekalo spalvą (net rukolom gyvinau nuotaukas, nors jos čia visai nereikalingos), skaitykite receptą, gaminkite, ragaukite, o po pirmo šaukšto ji taps ir pati gražiausia. Juk mums visi tie, kuriuos mylime, yra gražūs :)

Taigi reikės:
500 g pievagrybių (jei dar kokį miško grybą virtą, šaldytą ar džiovintą rasite, tai jis mielai sudalyvaus);
2-3 svogūnų;
1 didelio poro (dalies iki lapų);
pusės litro sultinio (naudojau vištienos);
pusės litro pieno;
didelio šaukšto grietinės;
didelio šaukšto tepamo sūrelio;
šaukštelio sviesto;
trupučio aliejaus;
druskos; pipirų mišinio.

Daržoves ir grybus nuvalome ir supjaustome. Labai stengtis nereikia, nes viską vis tiek sutrinti teks, tad porą galima pjaustyti žiedeliais, svogūną pusžiedžiais, pievagrybius riekutėmis, ketvirčiais ar dar kaip nors.
Imame puodą, jo dugne pakaitiname aliejų ir sviestą, sumetame porus su svogūnais ir nuolatos maišant pakepiname kol pasidaro skaidrūs, tada dedame grybus ir dar intensyviau maišant pakepame kol sukrenta. (Sumoje gaunasi kokios trys minutės kepimo.)Tada supilame sultinį, jo reikia tik tiek kad vos vos semtų tirščius. Paverdame apie dešimt minučių, tada pilame pieną, įberiame druskos ir pipirų, viską užkaitiname ir kruopščiai sutriname blenderiu. Vėl statome puodą ant mažos ugnies, dedame grietinės ir sūrelio, išmaišome, ragaujame ar skonis tinka, ar nereikia daugiau druskos. 
Sūrelis ir grietinė suteikia sriubai glotnumo, bet aš ne visada juos dedu. Kartais įdedu tik kurio nors vieno iš jų, kurio turiu, o kartais užtenka ir pieno. Tiesa, tada sriuba kiek skystesnė ir ne tokia glotni, bet vis tiek labai labai skani. Valgyti galima su paskrudinta čebatos riekute, česnakine bandele, virta bulve arba vieną. 






Ši sriuba turi dar vieną labai labai didelį pliusą - joje nenaudojamos bulvės. Ar pastebėjote, kad labai dažnai trinta sriuba tebūna itin skysta bulvių košė su kažkuo..?
Šiandien tiek, kai išsivirsite šios sriubos, pakvieskite ir mane į svečius. Aš ne angelas, pažadu, dantų nebarstysiu :)

Ikisusi.
Gintarė iš Gintarinės virtuvėlės

P. S. recepto šaltinio, deja, nepamenu, seniai, labai seniai aš ją verdu iš atminties. 

3 komentarai:

  1. Man labai patiko, bet gal Gintare kokiu astrios sriubos recepteliu pasidalintu ?

    AtsakytiPanaikinti
  2. O jeigu jos netrint ir palikti tokią su plaukiojančiais grybukais? Ar reikia sutrinti būtinai?

    AtsakytiPanaikinti
  3. Manau galima ir netrinti, tik tada jau reiktų ir svogūnus su porais dailiau supjaustyti, kad neplaukiotų guzai :) O aštrios sriubos receptą būtinai publikuosiu artimiausiu metu :)

    AtsakytiPanaikinti